Šlaitinio stogo montavimo instrukcija
Filmas apie šlaitinio stogo plėvelės, grebėstų ir šiltinimo montavimą daugiau
Visų gyvenamųjų, viešosios paskirties ir pramonės pastatų projektavimo šiluminius reikalavimus nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:1999 "Pastatų atitvarų šiluminė technika". Šis reglamentas naudojamas projektuojant naujus ir rekonstruojant esamus pastatus.Pagrindinė reglamento nuostata yra normuoti viso pastato šilumos nuostolius priklausomai nuo pastato paskirties (gyvenamasis, viešosios paskirties ar pramoninis pastatas) ir pastato dydžio.
Reglamente pateikiamos visų pastato atitvarų- stogų, perdangų, grindų, sienų, langų ir durų - norminės ir leistinosios šilumos perdavimo koeficiento U vertės. Gyvenamojo 1-2 aukštų namo atitvarų šilumos perdavimo koeficientų vertės pateikiamos lentelėje:
Atitvara | Un | Ul |
Stogas | 0,18 | 0,4 |
Perdangos ir grindys | 0,26 | 0,55 |
Sienos | 0,26 | 0,65 |
Langai ir durys | 1,9 | 2,7 |
Un-norminė atitvaros šilumos perdavimo koeficiento vertė, W/m2K.
Ul- leistinoji atitvaros šilumos perdavimo koeficiento vertė W/m2K.
Atitvaros šiluminė varža R=1/U; m2K/W.
Suprojektavus konkretų pastatą, apskaičiuojami jo norminiai šilumos nuostoliai, sumuojant sandaugas pastato atitvarų ploto ir norminių tų atitvarų šilumos perdavimo koeficiento verčių pagal formulę:
Htn=EAi×Uni
Po to projektuojamas kiekvienos konkrečios pastato atitvaros apšiltinimas. Kiekvienos jų šilumos perdavimo koeficientas turi būti ne didesnis už leistinąją vertę. Rekomenduojama projektuoti atitvaras, kurių šilumos perdavimo koeficientai kuo mažiau skirtųsi nuo norminių šilumos perdavimo koeficientų verčių.
Suprojektavus visų atitvarų apšiltinimą, skaičiuojami pastato savitieji šilumos nuostoliai, sumuojant sandaugas konkrečių suprojektuotų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų ir jų plotų. Turime gauti pastato šilumos nuostolius, neviršijančius Htn.
Ši projektavimo metodika leidžia tam tikrose ribose keisti kiekvienos pastato atitvaros apšiltinimo lygį. Jeigu statytojui pigiau apšiltinti stogą, negu sienas, jis gali padidinti stogo apšiltinimo storį ir sumažinti sienos apšiltinimo storį taip, kad nebūtų viršyti pastato savitieji šilumos nuostoliai. Taip pat galima koreguoti ir kitų pastato atitvarų apšiltinimą.
Kalbant konkrečiai apie stogų apšiltinimą, apšiltinimo lygis labai priklauso nuo stogo tipo. Jeigu apšiltinama pastogės perdanga, naudojamos pigios biriosios apšiltinimo medžiagos, rekomenduojama apšiltinti kuo storesniu sluoksniu. Šilumos perdavimo koeficientas turėtų būti 0,15-0,18 W/m2K (atitinkamai šiluminė varža -5,5-6,5 m2K/W). Jeigu apšiltinamas šlaitinis stogas, naudojamos brangesnės termoizoliacinės medžiagos didinamas apšiltinimo storis mažina patalpos tūrį, todėl rekomenduojami šilumos perdavimo koeficientai yra 0,18-0,23 Wm2K (atitinkamai šiluminės varžos 4,5-5,5 m2K/W). Plokščiojo sutapdintojo stogo šilumos perdavimo koeficientai gali būti dar didesni, kadangi naudojamos dar brangesnės termoizoliacinės medžiagos. Tačiau padidėję šilumos nuostoliai pro tokį stogą turi būti sumažinti, padidinant sienų, grindų ar langų apšiltinimo lygį.
Architektūros ir statybos instituto statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vyr. Mokslinis bendradarbis R.Bliūdžius
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Plokščio stogo konstrukcija, nuolydžio formavimas, stogo šiltinimas, remontas, gaisrinės saugos reikalavimai.
Santvarinė stogo konstrukcija, stogo statyba iš medinių santvarų, medinės santvaros šlaitiniam stogui, ilgos konstrukcijos stogui
Lengvos perdangos iš polistireninio putplasčio blokelių, plokščiojo stogo įrengimas iš surenkamų putplasčio blokelių
Lietvamzdžiai, lietaus nuvedimo sistemos įrengimas, lietaus vandens nuvedimas nuo pamatų
Šlaitinio stogo konstrukcija iš gegnių ir santvarų, stogo montavimas, tvirtinimo elementai, stogo šiltinimas ir stogo plėvelė.
Kamino praėjimas per šlaitinį stogą, per stogo difuzinę plėvelę, plėvelės jungimas su kaminu, kamino praėjimo sandarinimas, kamino skardinimas
Perdanga ir stogas su integruota termoizoliacija, lengva surenkama tarpaukštinė perdanga
Lietaus vandens nuvedimo nuo plokščio stogo įrengimas, savitakinės ir vakuuminės lietaus vandens nuotekio sistemos plokščiam stogui, lietaus vandens įlajų montavimas
Stogo dengimas falcine stogo danga, falcinio metalinio stogo įrengimas, mažo nuolydžio šlaitinip stogo įrengimas
Plokščio stogo konstrukcija, nuolydžio formavimas, stogo šiltinimas, remontas, gaisrinės saugos reikalavimai.
Santvarinė stogo konstrukcija, stogo statyba iš medinių santvarų, medinės santvaros šlaitiniam stogui, ilgos konstrukcijos stogui
Lengvos perdangos iš polistireninio putplasčio blokelių, plokščiojo stogo įrengimas iš surenkamų putplasčio blokelių
Lietvamzdžiai, lietaus nuvedimo sistemos įrengimas, lietaus vandens nuvedimas nuo pamatų
Šlaitinio stogo konstrukcija iš gegnių ir santvarų, stogo montavimas, tvirtinimo elementai, stogo šiltinimas ir stogo plėvelė.
Kamino praėjimas per šlaitinį stogą, per stogo difuzinę plėvelę, plėvelės jungimas su kaminu, kamino praėjimo sandarinimas, kamino skardinimas
Perdanga ir stogas su integruota termoizoliacija, lengva surenkama tarpaukštinė perdanga
Lietaus vandens nuvedimo nuo plokščio stogo įrengimas, savitakinės ir vakuuminės lietaus vandens nuotekio sistemos plokščiam stogui, lietaus vandens įlajų montavimas
Stogo dengimas falcine stogo danga, falcinio metalinio stogo įrengimas, mažo nuolydžio šlaitinip stogo įrengimas
Pastato stogas turi būti šiltas, patikimas, saugus ir ilgaamžis. Ši banali tiesa buvo žinoma jau tais laikais, kai stogams dengti žmonės neturėjo nieko kito tik šiaudus. Šiandien turime stogams pritaikytas medžiagas, o kad jos maksimaliai tenkina šiuolaikinius efektyvumo ir patikimumo kriterijus, liudija skaičiai, bandymai ir faktai.
Prieš keliolika dešimtmečių Lietuvoje keraminių čerpių gamintojai pagamintas čerpes palikdavo žiemoti lauke. Po žiemos atrinkdavo nesubyrėjusias ir parduodavo. Taip būdavo patikrinamas gaminių atsparumas šalčiui. Šiuolaikinių čerpių atsparumo bandymai vykdomi laboratorijose, o minimalus šalčio ciklų skaičius - 150.
Nepriklausomai nuo statinio paskirties, stogo danga yra tiesiogiai veikiama saulės, vėjo, lietaus bei kitų atmosferinių veiksnių. Netinkamai prižiūrint stogą, gali sutrumpėti dangos tarnavimo trukmė, greičiau reikės remontuoti.
Bituminės čerpės – viena iš optimaliausių stogo dangų kainos, kokybės ir ilgaamžiškumo atžvilgiu.
Filmas apie šlaitinio stogo plėvelės, grebėstų ir šiltinimo montavimą daugiau
1 2 |
Šlaitinio (šlaitinių stogų) stogo įrengimas, dengimas Klaipėdoje, Plungėje, Žemaitijoje ir Vakarų Lietuvoje
Kopėtinis keltuvas čerpėms ir statybinėms medžiagoms užke...
Plokščių stogų(plokščio stogo) įrengimas, dengimas, perde...
Stogo danga kaimo turizmo sodyboms
Nuolaidos stogo dangoms ir jų priedams
Naujiena – PANORAMA čerpių imitacijos modulinė skardinė s...
Šlaitinių stogų dengimas įvairiomis dangomis. Stogų remon...
Šlaitinio stogo šiltinimas. Stogo apšiltinimas vata. Plok...
Stogo plėvelės montavimas. Difuzinės plėvelės stogui. Lip...
Vienšlaitis stogas, vienšlaičiai stogai
Namų stogų projektai, stogo keitimo projektas, stogo reko...
Ekologiški stogai Klaipėda, mediniai stogai Klaipėda
Sraigtai, kniedės, padėklai stogo saugumo elementai, vent...
Plokščio stogo įrengimas, stogų renovacija
Stogų statyba, stogo įrengimas
Klijuotos medienos sijos, medinės perdangų sijos
Medinė santvara stogui, stogų santvaros, stogo santvaros
Stoglangis su balkono funkcija.
Mineralinė vata, pagaminta iš stiklo pluošto pagal ECOSE®...
Mansardinis stogas, mansardiniai stogai
1 2 |
Lietvamzdžiai, lietaus nuvedimo sistemos įrengimas, lietaus vandens nuvedimas nuo pamatų
Kamino praėjimas per šlaitinį stogą, per stogo difuzinę plėvelę, plėvelės jungimas su kaminu, kamino praėjimo sandarinimas, kamino skardinimas
Lietaus vandens nuvedimo nuo plokščio stogo įrengimas, savitakinės ir vakuuminės lietaus vandens nuotekio sistemos plokščiam stogui, lietaus vandens įlajų montavimas
Pastato stogas turi būti šiltas, patikimas, saugus ir ilgaamžis. Ši banali tiesa buvo žinoma jau tais laikais, kai stogams dengti žmonės neturėjo nieko kito tik šiaudus. Šiandien turime stogams pritaikytas medžiagas, o kad jos maksimaliai tenkina šiuolaikinius efektyvumo ir patikimumo kriterijus, liudija skaičiai, bandymai ir faktai.
Prieš keliolika dešimtmečių Lietuvoje keraminių čerpių gamintojai pagamintas čerpes palikdavo žiemoti lauke. Po žiemos atrinkdavo nesubyrėjusias ir parduodavo. Taip būdavo patikrinamas gaminių atsparumas šalčiui. Šiuolaikinių čerpių atsparumo bandymai vykdomi laboratorijose, o minimalus šalčio ciklų skaičius - 150.
Nepriklausomai nuo statinio paskirties, stogo danga yra tiesiogiai veikiama saulės, vėjo, lietaus bei kitų atmosferinių veiksnių. Netinkamai prižiūrint stogą, gali sutrumpėti dangos tarnavimo trukmė, greičiau reikės remontuoti.
aurimas.rolis
Sveiki dar karta. Nutares apsilankyti ASA.LT net nesvajojau taip linksmai, nonrs ir "pro asaras" pradeti darbadieni. Jeigu trumpai, tai stai keletas subjektyviu(kas ten zino, gal ir keitesi fizikos desniai per paskutinius kelis desimtmecius...) pastabu: 1. Deretu gerbti portalo lankytoja, nepriklausomai nuo to, statybininkas jis ar postmodernistas menininkas. T.y. jei jau rasoma formule - na tai paaiskinkite visus zymejimus aiskiai (kas tas "E"??, maisto papildas?!); 2. Gerbdamas autoriaus poziuri ( demokratija ir tolerancija...), noreciau paklausti, ar isivaizduojama, kiek darbo valandu praleis darbu ir projektu vadovai statydami statyni, kuri suprojektavus "...Po to projektuojamas kiekvienos konkrečios pastato atitvaros apšiltinimas...". Atleiskite, jeigu projektavima suprantu kiek kitaip... 3. Esamos vyriausybes aritmetine finansu politika ( Ac. Diev. keiciasi i geraja...) tikrai uzkreciama. Kodel apie silumos perdavimo koeficienta kalbama tik is formaliosios aritmetinio skaiciavimo puses? Kiek teko tuo dometis - pasiekus atitvaros varza R=4...4.5 silumos nuostoliu priklausomybe nuo atitvaros R nera tiesialinijine. O kur garu pralaidumas? Ar ventiliuojami fasadai ir pan. yra gamintoju ismislas ir akiu dumimas? 4. Gal vertetu tikrai dazniau lankytis statybos aikstelese ar statybos imonese. Nes siltinimas biriomis medziagomis ( keramzitu? o gal perlitu??...) liko ne itin graziu prisiminimu. O pasakymas "Plokščiojo sutapdintojo stogo šilumos perdavimo koeficientai gali būti dar didesni, kadangi naudojamos dar brangesnės termoizoliacinės medžiagos" - sio straipsnio perlas. TIkrai vercia susimastyt, ar nesikreipt i Vyriausybe del kokio VGTU panaikinimo? Juk viskas ir taip aisku aiskiausia. Pagarbiai. P.S. visos mintys destytos ekspromtu, nenorint nieko izeist. Juk tai - asmenine mano nuomone, grista gyvenimiskaja ir profesine patirtimi. Bet butu itin malonu, jei likciau sutriuskintas faktais.
2011-04-07 08:00