Komentarai: 0   Peržiūros : 38893

Gėlės balkone
Spausdinti 2009-04-30 09:33  

Lankytojų vertinimai 0.0 / Iš viso 0.0

Norint pagražinti balkoną, reikės įdėti šiek tiek pastangų, bet kita vertus, tuos kelis mėnesius, leidžiant laiką gryname ore, bus kur kas maloniau būti mažo žydinčio sodo apsuptyje.

Vienas iš apželdinimo būdų, kurio pagalba galima priartėti prie gamtos, yra balkono apželdinimas (gėlėmis). Tokie balkonai puošia bet kokį pastatą. Bet tai ne tik papuošimas - augalai, sugerdami anglies dvideginį ir išskirdami į aplinką deguonį valo ir atnaujina orą, pagerina patalpų mikroklimatą, apsaugo pastatus nuo saulės spindulių ir kritulių.

Jei norite, kad balkonas visą pavasarį ir vasarą skęstų gėlėse, tai dar rudenį į vazonėlius arba dėžutes įsodinkite tulpių ir narcizų svogūnėlius, kurie ankstyvą pavasarį „atidarytų sezoną". Apželdinant galima sodinti dvimečius augalus (našlaites, saulutes, neužmirštuoles) ir daugiamečius augalus (raktažoles, rytines laumenes, dailiuosius auskarėlius). Atėjus vasarai, juos pamažu pakeis serenčiai, petunijos, lobelijos, begonijos, salvijos, pelargonijos, dvimečiai augalai (šiurpiniai gvazdikai, darželiniai katilėliai), daugiamečiai augalai (hibridiniai sinavadai, astilbės, puošniosios vilkpupės, stambiažiedės ramunės, tigrinės lelijos).

Apželdinant balkonus, reikia atkreipti dėmesį į bendrą pastatų vaizdą, jų paskirtį, sienų spalvą, apšviestumą ir vertikalius apželdinimo elementus. Gyvenamiems pastatams geriausiai tinka kompleksinis apželdinimas - vieno arba visų balkonų ir terasų. Įvertinant viso namo spalvinę gamą, dėžutes balkonuose geriausia statyti tose pačiose vietose.

Balkone auginat gėles dėžutėse, jį galima paversti žalia pavėsine, o prieš kiekvieną langą sukurti miniatiūrinį gėlyną - ryškų, spalvingą ir skleidžiantį nuostabų aromatą.

Gėlės - tai gyvas organizmas, turintis tam tikrus šviesos, temperatūros ir drėgmės poreikius. Kadangi augalai, augantys balkonuose, neretai neapsaugoti nuo blogo oro, todėl geriau sodinti vienmetes gėles, o be to, šiltu metų laiku į balkoną galima išnešti ir kambarinius augalus. Geriausia sodinti tas augalų rūšis, kurios nereikalauja labai kruopščios priežiūros: petunijas, serenčius, nasturtas, laibesnius. Balkonas, esantis pietinėje arba pietvakarinėje namo pusėje, yra optimalus variantas, nes dauguma augalų yra mėgsta šviesą, (žioveiniai, šalavijai, leukonijos, godecijos ir kitos).

 Paprastai dėžučių gylis siekia 20 - 25 cm, o ilgis, priklausomai nuo poreikių, gali būti bet koks. Žemę į tokias dėžutes reikia pilti geros kokybės, o laistyti nusistovėjusiu vandeniu ryte ir vakare. Tręšti reikėtų mikroelementų turinčiomis trąšomis kas 10 dienų, o žemę purenti po kiekvieno laistymo.

Priklausomai nuo augalams augti skirtų dėžučių išdėstymo vietos, galima sudaryti keleto balkonų apželdinimo variantų planą. Dideliuose balkonuose dėžutes geriau yra statyti ant žemės ir jas šlieti prie vidinės pusės, o įprastuose balkonuose dėžutes geriau įkurti ant balkonų turėklų. Dabar jau namo statybos metu, įrengiant balkonus ir terasas, yra numatomos vietos gėlių dėžučių tvirtinimui.

Nors balkone vietos nėra labai daug, ant sienų, langų ar po jais naudojant įvairius tvirtinimo elementus, taip galima surasti vietos daugeliui augalų. Ilguose balkonuose galima sumontuoti atskirus vertikalius skydus.

Priklausomai nuo to, kur gėlių dėžutės yra tvirtinamos, kabinamos ar pastatomos, jos gali būti medinės arba plastmasinės, pastatomos arba pakabinamos. Medinių dėžučių dažymui geriausia pasirinkti vieną iš šių spalvų: žalią, alyvinę, geltonai žalią, mėlyną, šviesiai mėlyną, melsvai žalią.

Pastatomos dėžutės paprastai būna 40 - 45 cm aukščio. Pripildyta žemės dėžutė neturėtų sverti daugiau kaip 50 kg. Tokio tipo dėžutės naudojamos stambiems augalams sodinti (uodeguotieji burnočiai, tabakas, jurginai, flioksai, dyvinukės, lelijos, viendienos ir kt.). Ant žemės statoma dėžutė turėtų turėti du dugnus. Apatinė dėžutės dalis, kurios aukštis 8 cm, skirta perteklinio vandens surinkimui, o viršutinė - žemei.

Pakabinamos dėžutės gaminamos apie 100 - 120 cm ilgio, jų plotis nuo 16 - 20 iki 18 - 26 cm, o aukštis apie 17 - 24 cm. Tokios dėžutės kabinamos ant balkonų ir terasų turėklų. Pakabinamos dėžutės taip pat gali turėti du dugnus.

Plastmasinės dėžutės lengvos ir ilgai tarnauja.

Patraukliai atrodo balkonuose kabantys specialūs krepšeliai arba keraminiai augalų vazonai, kuriuose pasodinti svyrantys augalai (lobelijos, verbenos, pelargonijos, nasturtos, petunijos ir kt.).

Bet kokio žydinčio balkono patrauklumas ir grožis visų pirma priklauso nuo sumanaus augalų rūšių parinkimo ir teisingo gėlių vazonų sustatymo. Nenusiminkite, jei jūsų balkonas yra mažas, - vis tiek galima labai jaukiai jį sutvarkyti, be to, balkoną arba terasą galima įstiklinti (tai leis padidinti terasos plotą, apšiltinti balkoną ir apsaugoti augalus nuo vėjo, atmosferos kritulių ir dulkių). Teisybė, negalėsite balkone įsirengti pilnaverčio žiemos sodo, nes norint sukurti žiemos sodą, reikia laikytis tam tikrų sąlygų: patalpa turi būti pietinėje pusėje ir turėti didelį įstiklinimo plotą, stogas taip pat turėtų būti stiklinis. Todėl idealu, kai žiemos sodas yra specialiai planuojamas tik pradėjus projektuoti pastatą. Iš pat pradžių reikėtų apsispręsti, ar tai bus oranžerija (šiltnamis), kurioje augs kambariniai augalai, ar poilsio vieta.

 Apžvelkite visą balkono teritoriją, nes ten vietos gali būti šiek tiek daugiau nei jūs manėte iš pat pradžių. Be palangės, čia dar yra balkono grindys - ant jų galima statyti dėžes su pačiais stambiausiais ir sunkiausiais augalais, kurie išauga į krūmus, taip pat aukštus augalus, kurie netinka sodinti aukščiau statomose dėžėse.

Vazonus geriausia statyti šonuose arba pagal centrinę liniją, atsižvelgiant į aukščiau sustatytas dėžutes, tačiau jų neturėtų būti per daug.

Jei palei balkono turėklus pritvirtintume nelabai plačias lentynėles, ant jų galima būtų sukurti daugiaaukštį sodelį. Ant viršutinės lentynėlės galima pastatyti tokius augalus, kuriems reikia daug saulės šviesos, o apačioje įkurdinti mažiau šilumai reiklias kultūras.

 Papildomos erdvės jums taip pat suteiks gerai sutvirtintas vertikalus stelažas arba „daugiaukštė" lentyna. Jei tik yra galimybė, apželdinant balkoną ar terasą nereikia apsiriboti tik tam tikro perimetro dėžutėmis. Naudodami pakabinamus puodus, pintines, vazonus, galėsite pilnai išnaudoti jūsų balkono lubas. Juos taip pat galima pakabinti ir ant įkaltų į sieną vinių ar fasado kronšteinų (gembių). Ant skiriamųjų sienelių tarp dviejų kaimyninių balkonų taip pat galima sumontuoti kabliukus arba lentynas bei ant jų patalpinti vazonus su gėlėmis. Tačiau tai dar ne viskas - dar liko išorinė balkono pusė. Gerai pritvirtintos dėžutės puikiai tinka svyrančių ir aromatą skleidžiančių gėlių sodinimui.

Toks visapusiškas balkono erdvės išnaudojimas mums suteiks papildomos erdvės, o svarbiausia, šio miniatiūrinio rojaus sodo kūrimas suteiks galimybę pasireikšti jūsų kūrybiškumui.

Renkantis dekoratyvinius augalus, skirtus balkonų apželdinimui, reikia atsižvelgti į balkono mikroklimato ypatumus. Balkonuose ir ant palangių, kurie yra pietinėje pastato pusėje, daugelis augalų kenčia nuo per didelės kaitros, šiaurinėje pusėje - dėl nepakankamos saulės šviesos. Svarbiausias dalykas apželdinant balkoną yra kultūrų, kurios gerai auga balkonuose esančiose dėžutėse, parinkimas bei atsižvelgimas į apšvietimą. Pietinėms, pietvakarinėms ir pietrytinėms pastatų pusėms apželdinti rekomenduojami šie žydintys dekoratyviniai augalai:

  • ankstyvam pavasariniam žydėjimui - tulpės;
  • ankstyvam vasaros žydėjimui - karčioji rudgrūdėlė - žemas, baltais ir rausvais mažais žiedeliais žydintis augaliukas; baltasis ir violetinis laibesnis, maloniai kvepiantis medumi; oranžiniais, geltonais, baltais ar raudonais žiedais žydinti ešolcija; vienmetis flioksas, ypač turintis įvairiaspalvius žvaigždės formos žiedelius, baltu, melsvus ar violetinės spalvos žiedus turinčios lobelijos.

Nuostabiai atrodo stambiažiedės geltonosios, oranžinės ar raudonosios nasturtos; pilnavidurės ryškiai raudonos, baltos, mėlynos, violetinio atspalvio vervenos.

 Įvairiaspalvės petunijos (ypač iš stambiažiedžių grupės) laikomos nepakartojamo grožio gėlėmis. Labai gražiai atrodo ir žioveiniai, galintys žydėti skirtingu laiku, skirtingų spalvų žiedai. Balkonuose taip pat labai tinka švytinčios gazanijos; jos įdomios tuo, kad jų žiedai ryškiai geltoni su tamsiai rudomis ar juodomis dėmėmis žiedlapių pamate. Laumakės visą vasarą žydi stambiais baltais ir ryškiai oranžiniais panašiais į ramunių žiedais. Taip pat balkone gali būti sodinamos kultūrinės baltais, rožiniais ar purpurinio atspalvio žiedais žydinčios rugiagėlės; melsvais ar rečiau sutinkamais rožiniais žiedais žydintys žydriniai, ryškiai raudonos salvijos, geltonais ir oranžiniais žiedais žydinčios kalendulos, zinijos, našlaitės, saulutės, astrai (įvairiaspalvių rūšių) ir kiti augalai.

Žydintį balkoną galima sukurti pagal savo skonį, tačiau yra bendros taisyklės, kurių vertėtų paisyti.

Balkonuose rekomenduojama sodinti šiuos augalus:

 labai saulėtuose balkonuose:

  • skydalapes pelargonijas, salvijas (raudonžiedžius šalavijus), vienmečius flioksus, žydrinius (ilgo žydėjimo), šiurpinius gvazdikus, kininius gvazdikus, godecijas;
  • vazonius: agavas, jukas, lauro medžius, alijošius, kaktusus;
  • vijokliniai: kobėjos, apyniai, pasifloros, ipomėjos.

šviesiuose:

  • visžydės begonijas, petunijas, verbenas, nasturtas, zinijas, vaistines medetkas, pelargonijas, našlaites, lobelijas, žiovainius, saulutes;
  • vazoninius: dracenas, setkreazijas;
  • vijoklinius: kvepiančiuosius pelėžirnius, turkiškas pupeles (įvairiaspalvės pupelės).

pavėsinguose:

  • fuksijas, mažąsias žiemes,  serenčius, tabaką, gumbines begonijas;
  • vazoninius: spriges, lauravyšnes, oleandrus, tradeskantes, karokles, aspidistras, spygliuočius, lamstus;
  • vijoklinius: vytenius, gebenes.

vėjuotuose:

  • žydrūnius, visžydes begonijas, vervenas, žioveinius, lobelijas, pelargonijas;
  • vazoninius: gebenes, laurus;
  • vijoklinius: gebenes.

Į balkonų dėžutes galima įsodinti ir daugiamečių dekoratyvinių augalų.

  • Saulėtiems balkonams tinka: alpiniai vaistučiai, visžalės rudgrūdėlės, žemieji irisai, mažieji auskarėliai, tankialapės uolaskėlės, įvairios vilkpupės.
  • Mažai saulės gaunantiems balkonams: mažosios žiemės, storalūpės bergenijos, alpiniai sinavadai, siauralapės ir mėlynlapės melsvės, dailieji auskarėliai, astilbės.

 Renkantis augalus balkono apželdinimui, būtina vadovautis dviem kriterijais: pirmiausia, augalų dydis ir forma turi tikti būtent jūsų balkonui, be to, reikėtų pasirinkti nelabai reiklius, greitai augančius ir atmosferos veiksniams atsparius augalus.

Taip pat reikia įvertinti, iš kurios pusės į jūsų balkoną patenka šviesa. Geriausia gėles auginti tokiuose balkonuose, kurie yra nukreipti į pietinę, pietvakarinę ar pietrytinę pusę. Geresnis apšviestumas ir daugiau šilumos (savaime suprantama, pakankamai laistant ir patręšiant) suteikia galimybę auginti bet kokius vijoklinius ir dekoratyviuosius žydinčius augalus.

Balkono ir likusių buto dalių skirtumas yra tas, kad jo papuošimui galima naudoti vijoklinius augalus. Jie yra ne tik gražūs, bet ir labai greitai auga, per pakankamai trumpą laiką suformuodami vešlią lapų ir ryškių žiedų šūsnį.

 Sodinant į balkoną sodinti vijoklinius augalus, žinotina, kad dauguma jų rūšių yra pakankamai reiklūs ir bijo ryškių temperatūros svyravimų, kurie yra būdingi mūsų klimatinei zonai. Todėl neverta sodinti egzotiškų augalų, geriau išsirinkti laiko patikrintus augalus: vinvyčius, amūrinius vynmedžius, aktinidijas, sausmedžius, paprastasias gebenes, raganes, apskritalapius smaugikus, kininius citrinvyčius, paprastuosius apynius, vijoklines ir lipančias rožes - visi šie augalai daugiamečiai. Iš vienmečių tiks kvepiantysis pelėžirnis, japoniškais apynys, trispalvis vijoklis, ipomėjos (melsvoji ir purpurinė), linančioji kobėja ir t.t. Renkantis augalus, reikia įvertinti būsimų „augintinių" aukštį - kai kurie iš jų išauga iki 15 - 20 metrų. Todėl toli gražu ne visi viršutinių aukštų gyventojai apsidžiaugtų sulaukę tokių „kaimynų".

Šalia vijoklinių augalų balkono papuošimui gali būti naudojami dekoratyviniai žydintys augalai. Gana efektyviai atrodo neaukšti augalai, turintys vešlią lapiją ir ryškius žiedus, o taip pat ir pavėsį mėgstantys augalai. Jų pasirinkimas yra gana didelis - pradedant tradiciniais: medetkomis, astrais bei saulutėmis ir baigiant godecijomis, indinėmis kanomis, leukonijomis ir kvepiančiuoju tabaku. Balkonams apželdinti taip pat tiks neaukštos jurginų, kardelių ir chrizantemų rūšys. Beje, šie augalai turėtų būti pasodinti šalia kruopščiai atrinktų ir jiems tinkančių „partnerių". Taip pat reikia žinoti, kad ne visi augalai gali augti užterštame ore. Jei balkonas yra nukreiptas į gatvę, tuomet geriausiai tiks pelargonijos, petunijos, švytinčiosios salvijos, serenčiai, jurginai, margeniai, svogūniniai augalai, lobelijos, laibeniai, nasturtos.

Vijokliniai augalai labai gerai auga į pietus ir tuo pačiu į gatvę nukreiptuose balkonuose, be to, jie neleidžia perkaisti butui, sumažindami sklindantį triukšmą ir grynindami orą. O štai į šiaurę nukreiptuose balkonuose jie yra visai bereikalingi, nes dar labiau sumažina ir taip nedidelį šviesos, patenkančios į butą, lygį. Čia galima sodinti tik pavėsį mėgstančius ir šilumai nereiklius augalus: gumbines begonijas, kvepiantį tabaką, svogūninius augalus, primules, nasturtas, neužmirštuoles.

Taip pat reikia atsižvelgti ir į pastato, kuriame yra balkonas, aukštą. Dešimtam ir aukštesniems aukštams reikėtų parinkti žemus tvirtus augalus: žioveinius, lobelijas, laibesnius, meksikinius žydrinius, saulutes, gacanijas, puošniąsias vilkpupes ir kt.

Kaip sukurti kompoziciją?

 Gėlių parinkimas kompozicijos kūrimui pirmiausia yra pagrįstas jų spalvinių gamų darna. Labiausiai akį traukia kontrastiški spalvų deriniai, pavyzdžiui, oranžinė ir mėlyna, geltona ir violetinė, raudona ir žalia ir panašiai. Harmoningi spalvų deriniai: oranžinė ir žalia, geltona ir mėlyna, žalia ir violetinė. Geltoni atspalviai džiugina akis, leidžia pajusti gyvenimo džiaugsmo ir šilumos jausmą, raudoni ir oranžiniai atspalviai tarsi išlygina kompoziciją, suteikdami jai išraiškingumo. Mėlyni ir violetiniai tonai optiškai padidina erdvę, tačiau jei pasitaiko šalta ir lietinga vasara, tai balkonas atrodys blankiai ir nejaukiai. Todėl, atsižvelgiant į mūsų klimatines sąlygas, šios spalvos gėlių kompozicijoje neturėtų dominuoti. Taip pat reikia vengti gretimų spalvų derinių: raudonos ir violetinės, oranžinės ir geltonos, raudonos ir oranžinės, nes tokie deriniai nėra pakankamai kontrastingi.

 Labai gražiai atrodo balkonai, apsodinti vienos spalvos ir vienos rūšies augalais (raudonais - geranijomis, salvijomis, gumbinėmis begonijomis; oranžiniais - nasturtomis, medetkomis; ryškiai mėlynais - lobelijomis; rausvais - petunijomis; baltais - laibesniais) arba vienos rūšies, tačiau skirtingų spalvų augalais (pavyzdžiui, baltoji ir rausvoji geranijos, alyvinė ir rausvoji leukonijos, raudoni ir mėlyni astrai). Tokios kompozicijos idealiai tinka pradedantiesiems gėlininkams, nes prižiūrėti vienos rūšies gėles yra žymiai paprasčiau.

Įdomesnę kompoziciją galima sukurti, pasodinus dvi - tris tarpusavyje spalvine gama derančių augalų rūšis arba pasirinkti vieną rūšį, turinčią tris - keturis atspalvius (pavyzdžiui, raudoniji pelargonija - baltasis laibesnis, kvepiantysis tabakas - geltonieji arba oranžiniai serenčiai; raudonos petunijos - tamsiai rausvos petunijos, rausvoji petunija - baltoji petunija ir panašiai).

Vėliau kompozicijos struktūrą galima keisti, augalus derinant ne tik pagal spalvą, bet ir atsižvelgiant į jų formą, dydžius, lapų ir žiedų struktūrą. Kompozicijas galima kurti ir iš keleto augalų eilių. Tačiau šiuo atveju reikia žinoti augalų aukštį. Aukšti ir stambūs augalai (kardeliai, jurginai, kanos, kvepiantieji pelėžirniai) sodinami dėžutėse arba ant grindų balkono gilumoje statomuose vazonuose, kuo arčiau sienos - tokiu būdu sumažinama tikimybė už jų užkliūti. Šviesą mėgstatntys žemi krūminiai ir svyrantys augalai (lobelijos, rezetos, skydalapės pelargonijos, žemos serenčių rūšys, petunijos) sodinami priekyje, antroje eilėje - vidutinio aukščio augalai, o trečioje eilėje galima pasodinti vijoklinius ir pavėsį mėgstančius augalus.

Kad gėlės balkone žydėtų visą vasarą, būtina taip parinkti augalus, kad jų žydėjimo periodai keistų vienas kitą.

  • Nuo gegužės pradžios iki pirmos birželio pusės žydi našlaitės, neužmirštuolės, saulutės, šiurpiniai gvazdikai, svogūninės gėlės (tulpės, narcizai, hiacintai, krokai, aktinidijos, smaugikai).
  • Vasariniams augalams, žydintiems birželio - liepos mėnesiais, priklauso petunijos, žioveiniai, vasarinės leukonijos, kvepiantieji pelėžirniai, gumbinės begonijos, serenčiai, laibeniai, lobelijos.
  • Rudenį žydintys augalai: kininiai astrai, nasturtos, chrizantemos, medetkos, melsvoji ipomėja, sausmedis ir kiti šalčiui atsparūs augalai, kurie žydi nuo vasaros pabaigos iki spalio vidurio. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, raganės, vijoklinės rožės, kvepiantysis tabakas, flioksai, chrizantemos, žydi beveik visą vasarą.

Reikia atsižvelgti ir į pastato architektūrą ir jo sienų spalvą. Pavyzdžiui, jei namo sienos yra raudonos, tai nereiėktų sodinti raudonų astrų ar begonijų.


Techninės subtilybės

 Pakalbėsime tik apie keletą detalių. Dėžutes, augalams sodinti, reikėtų parinkti tokias, kad jos būtų gilios ir talpios. Savaime suprantama, naudoti nedideles dėžutes ar vazonus yra kur kas paprasčiau, tačiau juose pakankamai greitai perdžiūna žemė, todėl augalais reikia dažniau rūpintis. Jei jūs įsigijote dėžučių, pagamintų iš nedažytos medienos, tai prieš sodindami į jas augalus, turite impregnuoti jas ir nudažyti 2 - 3 dažų sluoksniais, - taip sumažinsite puvimo tikimybę. Spalvas dėžučių dažymui reikėtų rinktis žalių arba rudų atspalvių - tada visa žaluma ir gėlės atrodys ryškiau, o dėžutės nekris į akis. Jei renkatės keraminius vazonus, reikia atkreipti dėmesį į jų patvarumą.

Į vieną dėžutę galima susodinti net keletą augalų rūšių. Tačiau kai kurie augalai (margeniai, pelargonijos, šilokai, godecijos, nemezijos, astrai, visžydė begonija ir kt.) kartu susodinti negražiai atrodo, netinka pagal žydėjimo būdą ir laiką, auginimo sąlygas, nedera prie kitų rūšių. Juos reikia sodinti atskirai.

Jei įsigijote gėlių sėklų, pasidomėkite, ar jas galima sėti tiesiogiai į atvirą gruntą ir kada tai reikia daryti: kai kurios šalčiui atsparios rūšys (medetkos, rugiagėlės, kosėjos, godecijos) sėjamos rudenį, prasidėjus šalčiams. Dauguma augalų sėjami į daigynus, ten paauginami ir tik po to sodinami į atvirą gruntą.

Jei nusprendėte apželdinti balkoną vijokliniais augalais, tuomet iš anksto pastatykite jiems atramas. Jos gali būti pačių įvairiausių formų ir dydžių: nuo rėmo su vertikaliai ištemptais siūlais ar turinčio stambų metalinį tinklelį iki  specialių meniškai padarytų, skirtingų formų laikiklių.

Daug augalų, auginamų balkone, dar negarantuoja, kad jis atrodys efektingai. Netvarkingas visų spalvų ir formų augalų maišymas yra tiesiog neskoningas. Gerai viską apgalvojus, ir iš vieno augalo galima sukurti nuostabų gyvą paveikslą.

Žinodami keletą nesudėtingų taisyklių, galėsite harmoningai suderinti skirtingų formų ir atspalvių augalus.

  • Stambių ir smulkių augalų derinimas: į kiekvieną dėžutę yra sodinamas vienas arba keletas ryškesnių stambiažiedžių augalų, šalia jų - sodriai, smulkiais žiedeliais žydintys augalai.
  • Plačių ir siaurų augalų derinimas: išlakūs įvairiaspalviai augalai gerai atrodo šalia prie žemės esančių žemų, apvalius žiedelius turinčių augalų.
  • Panašių augalų derinimas: visada labai ramiai nuteikia ir harmoningai atrodo vienodu atspalvių žydinčių augalų derinimas.
  • Šviesių ir tamsių augalų derinimas: tarpusavyje derinami įvairūs vienos spalvos atspalviai. Toks nuoseklus perėjimas nuo vieno atspalvio prie kito (pavyzdžiui, baltas arba rausvas, pereinantis į alyvinį ir violetinį) atrodo labai natūraliai ir elegantiškai.

Ryškiaspalvių ir blankių spalvųs augalų derinimas: tokia kaimynystė paremta kontrastais, pavyzdžiui, raudonos ir baltos, oranžinės ir mėlynos.

Sodinant gėles skirtinguose aukščiuose, įvairovę galima sukurti negi turint labai mažą balkoną. Parenkant augalus vienam vazonui, būtina labai atidžiai susipažinti su jų priežiūros reikalavimais, kad jie visi vienodai gerai augtų ir vešėtų. Daugelis kambarinių augalų vasaros metu mėgsta būti gryname ore, todėl būtina pagalvoti, kaip juos būtų galima harmoningai priderinti prie balkone augančių sezoninių augalų.

Augalų pasodinimas - tai tik darbo pradžia. Augalai, auginami vazonuose, reikalauja žymiai daugiau priežiūros, nei augantys sode ar gėlyne. Juos reikia kiekvieną dieną laistyti, o per karščius net po du ar tris kartus per dieną, kartą per savaitę patręšti. Be to, reikia nuolat nuraškyti peržydėjusius augalų žiedus ar žiedynus, apdžiuvusius ir pageltonavusius lapus ar ūglius. Peržydėjusius augalus reikia pakeisti kitais - dar žydinčiais. Tik taip prižiūrint, balkone esantis žaliasis kampelis išliks gaivus ir  patrauklus iki pat rudens.

Augalai, tinkantys vasariniam balkono apželdinimui

Rinkos pasiūloje yra didžiulis vasarinių gėlių pasirinkimas, todėl jų spalvinė gama gali patenkinti bet kokius pirkėjo norus. Norint balkonuose sukurti efektingas kompozicijas, reikalingos visos be išimties augimo formos - vidutinio ūgio, žemaūgiai, besistiebiantys ir svyrantys augalai (taip pat labai dažnai yra sutinkami tarp grupinių augalų). Ir galiausiai, daugelis iš jų išsiskiria tuo, kad juos be didesnio vargo galima užsiauginti iš sėklų.

Vasariniam balkonų apželdinimui tinka žemosios ir svyrančios pelargonijos, o taip pat gumbinės begonijos, fuksijos, petunijos ir kalceoliarijos. Šie augalai gerai žinomi daugeliui sodininkų, nes yra atsparūs ir žydi bet kokiomis oro sąlygomis.

Pirmoje vietoje tarp balkoninių augalų yra pelargonija (arba kitaip geranija). Šalia šio žinomo ir patikimo balkonų augalo po truputį į pirmą vietą skverbiasi ir kitos augalų rūšys, ypač tai pastebima tarp vienmečių. Tokios savybės, kaip skirtingos žiedų ar augimo formos, atsparumas, o taip pat nuo gegužės mėnesio pradžios prasidedantis nepertraukiamas žydėjimas, trunkantis iki spalio mėnesio, šiuo metu yra ypatingai populiarios tarp balkoninės gėlininkystės mėgėjų.

Grupiniai augalai. Grupiniai augalai (meksikinis žydrinis, zinijos, sprigės, serenčiai, sanvitalijos, gumbinės begonijos, lobelijos, laibeniai) dažniausiai sodinami klombose ir ilguose loveliuose, pritraukia dėmesį savo gausiu ir ilgu žydėjimu nuo gegužės pradžios iki pat spalio. Jie išsiskiria atsparumu nepalankioms oro sąlygoms ir turi nepakartojamą savybę prisitaikyti prie "miniatiūrinių sodo klombų" sąlygų.

Pastaruoju metu gėlių rinkoje šalia "senovinių" ir grupinių augalų atsirado nemažai naujų hibridinių formų (pavyzdžiui, petunijos - surfinijos ar hibridinės sprigės, skeptrenės ir asteriskusai), o taip pat iš naujo "atrasti" sodo augalai (pavyzdžiui, trumpakuodės ir šuninės cimžiedos). Daugelis šių gėlių puikiai adaptavosi mūsų klimate. Jau vien dėl to, kad jos yra nereiklios (nereikalauja ypatingos priežiūros, atsparios ligoms, vešlios ir ilgai nepertraukiamai žydi, nuo jų pasišalina nužydėję žiedai ir skiautės, didelė spalvų įvairovė ir t.t.), be kai kurių šių augalų mes jau nebegalime įsivaizduoti savo balkonuose kuriamų gėlių kompozicijų. Turėdami neribotą įvairių augalų derinimo būdų kiekį, galime sudaryti vis naujesnes ir efektingesnes balkono ar terasos apželdinimo kompozicijas.

Rudeninis balkono apželdinimas

Ruduo taip pat turi ką pasiūlyti balkoninės gėlininkystės mėgėjams. Kai užėjus pirmosioms šalnoms pasibaigia vasarinių gėlių žydėjimas, gėlininkai vis dar turi galimybę papuošti savo balkoną arba terasą žydinčiomis gėlėmis. Panaudojant rudenį žydinčius augalus, galima sukurti ypatingai patrauklias kompozicijas, kurios jus džiugins nuo rugsėjo vidurio iki pat lapkričio galo. Vienmečiai jau atžydėjo jiems skirtą laiką ir išmetami, o daugiamečiai augalai sunešami į žiemojimo būstus. Atlaisvinus dėžutes ar vazonus, juos reikėtų užpildyti naujomis žemėmis ir į juos susodinti naujus - rudenį žydinčius - augalus.

Augalai, tinkami rudeninei gėlių kompozicijai

 Norint balkone sukurti efektingą ir tuo pačiu metu nereikalaujančią ypatingos priežiūros rudeninę gėlių kompoziciją, galima panaudoti dvi augalų rūšis. Šiam reikalui labai gerai tinka chrizantemos (Dendranthema x grandiflorum), kurios dažnai yra vadinamos „žieminiais astrais". Jos žemaūgės, pasiekiančios tik 20 - 30 cm aukštį, smulkiažiedžių rūšies, išsiskiria labai gausiu žydėjimu. Įvairiaspalves chrizantemas galima persodinti į balkoninius lovelius, netgi kai jos žydi.

Ryškiai raudonai, rausvai, geltonai, baltai ar oranžine spalva žydinčios chrizantemos yra ne tokios atsparios šalčiui kaip viržiai arba erikos (Erica gracilis). Šie iš Pietų Afrikos kilę augalai iki pat vėlyvo rudens du - tris mėnesius puoš jūsų balkoną žydėdami raudonai - violetine spalva, ryškiai rausvai arba baltai.

Viržiai gali puikiai augti pasodinti šalia chrizantemų, žolinių daugiamečių augalų, žemaūgių medelių rūšių (spygliuočių ir lapuočių), o taip pat visžalių gebenių rūšių.

Viržai parduodami jų žydėjimo laiku. Prieš sodinant vazonus su augalais būtina patalpinti į indą su vandeniu ir laikyti iki tol, kol žemės gniutulas gerai permirks. Po to augalą reikia išimti iš vazonėlio ir jį pasodinti į konteinerį, aplink juos paspaudžiant dirvą. Ji visada turi būti drėgna. Kai yra galimybė, geriausia laistyti tik substrato paviršių, tuomet pavasarį nebūtina augalo tręšti. Jei užeina gana stiprios šalnos, augalą reikėtų pridengti, pvz., polietileno plėvele.

Augalų išdėstymas. Priklausomai nuo augalų dydžio, į vieną bėginį balkoninių dėžučių  metrą sodinami 4 ar 5 viržių arba gazoninių chrizantemų krūmeliai. Tarp šių augalų pagal dėžutės kraštą galima pasodinti 4 - 5 gebenės krūmelius, kurie galėtų atlikti vijoklinio augalo funkciją ir tokiu būdu puikiai kontrastuos su vertikaliai augančiais pagrindiniais augalais. Kadangi viržiai ir gazoninės chrizantemos parduodami jau suaugę, juos į konteinerius galima sodinti pakankamai tankiai, taip, kad jos beveik liestų viena kitą. Ir tik patys stipriausi šaltukai gali sustabdyti šios rudeninės gėlių puokštės žydėjimą.

Savaime suprantama, viename straipsnyje turbūt neįmanoma visapusiškai aprašyti balkono dekoravimo gėlėmis. Šiuo straipsniu tiesiog siekėme paskatinti pagražinti dar vieną mažą mus supančio pasaulio kampelį.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama. 


Kategorijos: Balkonai, terasos, balkonų stiklinimas, Aplinkotvarka, teritorijų ir pastatų priežiūra, Aplinkotvarka (tema), Sodas, vaismedžiai, spygliuočiai, medelynai, Gėlės, dekoratyviniai žoliniai augalai

 

 | Corbis Petunijos Našlaitės



Menu:
 
 
Temą atitinkančios įmonės

1 2 3 4 5 ... 10

INTORNAS, UAB

Balkonų stiklinimas, modernių įstiklinimo sistemų gamyba. Kovo 11-osios g. 67, Kaunas
Telefonas: +370-37-710539, +370-52-464329, Mobilus: +370-676-36250 , El. paštas: info@intornas.lt

EKOLANGAS

Visi stiklinimo darbai, gaminame plastikinius, medinius langus. Stikliname balkonus slankiojančiomis aliuminio ir berėmimis konstrukcijomis su grūdintu stiklu. Žalgirio g. 90-405, Vilnius
Telefonas: +370-5-2733367, Mobilus: +370-605-42051, El. paštas: info@ekolangas.lt

ŽADO, UAB

Balkonų restauracija, atitvarų gamyba, statybos projektų įgyvendinimo paslaugos, plastikiniai langai, langų montavimo apdailos darbai Naikupės g. 4-28, Klaipėda
Mobilus: +370-653-13704, El. paštas: uab.zado@gmail.com

VIVA LANGAI, EUROEXPORT, UAB

Įvairių spalvų ir formų plastikinių langų projektavimas ir gamyba, konsultacijos, montavimas, apdaila. Savanorių pr. 219, Vilnius
Telefonas: +370-5-2451411, +370- 37-311414, Mobilus: +370-608-00101, El. paštas: info@vivalangai.lt

EG GROUP, UAB

Kaune langai, garažo vartai, roletai, žaliuzės, vidaus ir lauko palangės, montavimas, langų remontas Būrio g. 25, Kaunas
Telefonas: +370-37-540123, Mobilus: +370-612-65486, El. paštas: egidijusz.eg@gmail.com

JRV BROTHERS, UAB

Langų sistemos, montavimas, apdaila Artojo g. 7, Klaipėda
Mobilus: +370-656-75566, +370-698-45611, El. paštas: info.jrv@gmail.com

1 2 3 4 5 ... 10
Naujienlaiškių prenumerata

Naujienlaiškio pavyzdys

Statybų aktualijos - medžiagos, gaminiai, technologijos, sprendimai, įstatymai ir normatyvai – sužinokite pirmieji.

ASA.LT naujienlaiškio prenumerata

- puiki galimybė kas savaitę gauti tai kas atnaujinta portale: naujienas, straipsnius, konkursus

Atsako specialistas

Kaip apšiltinti netiesią sienos, lodžijos, erkerio sieną? Kaip sulenkti plokščią izoliacinę medžiagą?

Klausimas: Noriu apšiltinti lodžiją, pusė kurios lenkta. Ar galima namų sąlygomis išlenkti putų polistirolo plokštę taip, kad ji priglustų prie plytinės balkono sienos?

Kompanijų produktai