Kaip išsirinkti vaizdo stebėjimo kamerą

2009-06-13 17:49   Peržiūros : 9242   Spausdinti


Vaizdo kamera - pasirinkto stebėti ar saugoti objekto vaizdo šaltinis. Visi žino, kiek daug vaizdo stebėjimo sistemos priklauso nuo vaizdo kamerų, kurios yra pagrindiniai tokių sistemų elementai. Tinkamai pasirinkta kamera užtikrina aukštos kokybės vaizdą, o tai pagrindinis, nors ir ne vienintelis, reikalavimas norint ekrane matyti reikiamos kokybės vaizdą.

Vaizdo kamera labai svarbi analoginėse stebėjimo sistemose, bet ji dar svarbesnė dabar sparčiai populiarėjančiose skaitmeninėse sistemose. Tiesa, net ir pačios intelektualiausios sistemos nepagerins blogos vaizdo kokybės, kuri gaunama konkrečioms eksploatacijos sąlygoms netinkamai pasirinkus vaizdo kamerą. Šiuo atveju svarbi informacija gali būti prarasta negrįžtamai. Dar reikia įvertinti vaizdo kompresiją ir mažą greitį, dėl kurių taip pat prarandama informacija ir blogėja kokybė. Taigi pasidaro aišku, kad profesionaliose vaizdo stebėjimo sistemose vaizdo kameros negalima nuvertinti.

Rinkdamiesi vaizdo kamerą specialistai pirmenybę teikia aukštai vaizdo kokybei, modelio dizainui ir minimaliam kameros funkcijų rinkiniui. Visgi tinkamas kameros pasirinkimas neišsprendžia visų problemų. Reikia nepamiršti, kad blogai įrengta kamera gali nubraukti visus konkretaus modelio privalumus.

Per pastaruosius dvejus metus sparčiai tobulėjo apsaugos televizijos technologijos, bet dar greičiau vystėsi naujos skaitmeninės vaizdo informacijos apdorojimo, perdavimo ir saugojimo technologijos. Dėl tokių pasikeitimų vidutinė vaizdo kokybė ir vaizdo kameros minimalių funkcijų rinkinys nustojo dominti vartotoją, todėl kamerų gamintojai turėjo pasiūlyti naujovių.

Vaizdo stebėjimo kamerų klasifikacija

Priklausomai nuo užsakovo reikalavimų iškart galima nustatyti tai, kurią saugomos teritorijos vietą būtina matyti ekrane. Ši sąlyga palengvina stebėjimo kameros parinkimą.

 

Visas stebėjimo kameras galima suskirstyti į stacionarias ir valdomas, kurios, priklausomai nuo eksploatacijos sąlygų, skirstomos į patalpų ir išorės kameras.

Stacionarias patalpų kameras galima suskirstyti į standartines, be įrengto objektyvo; cilindrines ir kupolines, kuriose įrengtas fiksuotą diafragmą turintis objektyvas arba objektyvas su automatiškai reguliuojama diafragma.

Valdomos vaizdo kameros, kurių stebėjimo plotą galima keisti per atstumą, pagal konstrukciją skirstomos į standartines, šilumines gaubtines su įmontuota vaizdo kamera, kupolines.

Kaupiamosios jungties įrenginys (arba fotomatrica)

Dabar gaminamos tokios fotomatricos, kurios leidžia ne tik gauti aukštos kokybės vaizdą, bet ir yra labai jautrios, nes sumažėja nuostoliai šviesos srautui tampant vaizdo signalu.

Fotomatricas gamina kelios bendrovės lyderės, kurios specializuojasi kuriant televizinių vaizdo kamerų fotomatricas. Jos turi ir savo bandymų laboratorijas. Būtų galima paminėti Panasonic, Samsung, Sony, Sharp. Paprastai vaizdo kameros kuriamos naudojant šių bendrovių kaupiamosios jungties įrenginius. Tiesa, vaizdo kokybė dabar priklauso ne tik nuo fotomatricos, bet ir nuo kameros gamintojo naudotų schemų.

Dar kameros vaizdo kokybei įtakos turi kamerose montuojami objektyvai. Apsaugos kamerose naudojami fiksuoto ir kintančio fokusuojamojo atstumo objektyvai. Objektyvų kokybė priklauso nuo stiklo tipo, mechaninių komponentų, konstrukcijos ir gamybos technologijų.

Gaminamus objektyvus galima suskirstyti pagal diafragmos valdymo būdą - rankinį arba automatišką. Automatinį valdymą turintys objektyvai valdomi priklausomai nuo į fotomatricą patenkančio šviesos srauto, tuomet keičiasi objektyvo diafragmos anga, per kurią jis ir patenka. Diafragma valdoma stiprintuvu. Yra viena tokių objektyvų diafragmos valdymo sistemos ypatybė. ARD objektyvai dalinami į du pogrupius. Pirmajame diafragma valdoma vaizdo signalu VD (video drive), o antrajame diafragmą valdo nuolatinės srovės signalas - DD (direct drive).

Šie du pogrupiai skiriasi tuo, kad antrojo pogrupio objektyvuose diafragmos valdymo stiprintuvo puslaidininkiai išdėstyti vaizdo kameroje gulsčiai. Ši schemos ypatybė kelia tam tikrus reikalavimus dėl objektyvų ir kamerų, pagamintų skirtingų gamintojų, tarpusavio suderinimo. Kita vertus, objektyvai su nuolatinės srovės valdomomis diafragmomis yra pigesni. Šiandien, kai gamintojai, nenorėdami prarasti rinkos, papildo kameras naujomis funkcijomis, galima rinktis objektyvą su bet kokio tipo diafragma. Visgi vertėtų rinktis žinomus apsaugos įrangos gamintojus.

Maitinimo blokui nekeliama didesnių reikalavimų, tačiau jį irgi reiktų rinktis atidžiai, nes jis gali turėti įtakos kameros veikimui. Paprastai maitinimui naudojami standartiniai maitinimo blokai su išeinančia 220 V/50 Gh įtampa ir 9 arba 12 V įtampos stabilizatoriumi.

Priklausomai nuo kameros modelio, blokas gali būti išorėje arba viduje. Aišku, maitinimo klausimu geresnis variantas yra viduje įmontuotas blokas, nes jį patikrino gamykloje. Kita vertus, tokias vaizdo kameras gali būti nepatogu naudoti ten, kur tenka naudoti kitą įtampos šaltinį arba sprendžiant dizaino problemas. Tuomet naudojami išoriniai maitinimo elementai su išeinančios įtampos stabilizatoriais. Tai svarbi smulkmena, kurią daugelis pamiršta. Jei nėra įtampos stabilizatoriaus, maitinimas su maža pulsacija dažnai tampa trukdžių arba nestabilaus vaizdo kameros veikimo priežastimi. Skirstant kameras pagal dizainą galima išskirti šias rūšis: stačiakampės, cilindrinės, sferinės. Stačiakampės kameros tiekiamos be objektyvų, o sferinės ir cilindrinės turi įmontuotą objektyvą su fiksuota arba automatine diafragma, o tai labai palengvina vartotojo darbą.

Ką dar tikslinga žinoti įrengiant kameras?

Apšvietimas

Norint gauti ryškų vaizdą reikia pasirūpinti geru apšvietimu. Šviesos šaltiniai gali būti natūralūs ir dirbtiniai. Natūralus šviesos šaltinis yra saulė. Nuo Žemės paviršiaus atsispindinčios šviesos intensyvumas svyruoja priklausomai nuo paros laiko (nuo 6000 K iki 20000 K). Jei intensyvumas mažas, vaizdas gali įgauti raudoną atspalvį, o jei didelis - mėlyną. Dirbtiniai šviesos šaltiniai turi skirtingą intensyvumą. Norint tinkamai pasirinkti dirbtinės šviesos šaltinį reikia žinoti šaltinio, žmogaus akies ir URI spektrinę energiją.

Kaistantis volframo siūlelis maždaug ¾ energijos išspinduliuoja infraraudonaisiais šiluminiais spinduliais. Tokius dirbtinius šviesos šaltinius galima derinti su vaizdo kamerų, kurios yra ypač jautrios infraraudoniesiems spinduliams ir veikia nespalvotu režimu, darbu. Norint gauti spalvotą vaizdą reiktų naudoti fluoroscencinių arba halogeninių lempų skleidžiama šviesą. Dirbtinę šviesą tikslinga naudoti tik tada, kai nėra natūralių šviesos šaltinių. Tamsiu paros metu daugelis kamerų persijungia į nespalvoto filmavimo režimą. Taisyklingai įrengiant vaizdo kameras, šviesos šaltinis neturi patekti į objektyvą. Stebėjimo kameras reiktų įrengti aukščiau nuo žemės ir pasukti į tą pačią pusę, į kurią šviečia ir šviesos šaltinis, bet jokiu būdu ne tiesiai į šviesos šaltinį. Jeigu visgi taip atsitiko, žinokite, kad jūsų kamera negalės stebėti aplinkos tinkamai. Be to, būtų neblogai įrengti pagrindinę kamerą dubliuojančią kamerą arba pagrindinę kamerą pridengti apsauginiu filtru. Šias priemones galima naudoti ir kartu, ir atskirai.

Temperatūra

Norint, kad kamera lauke gerai veiktų, reikia taisyklingai parinkti apsauginį šilumos gaubtą, kurių rinkoje yra tikrai nemažai. Daugumas gaubtų skiriasi vienas nuo kito dizainu ir automatine šildymo sistema, kurios galingumas svyruoja nuo 10 iki 40 W ir užtikrina kameros veikimą lauke, esant temperatūrai nuo -35°C iki +50°C. Tiesa, tokios temperatūros pasitaiko ribotoje teritorijoje. Naudojant kamerą patalpose, temperatūra nelabai turi įtakos, nes ji retai viršija +5...+40°C ir paprastai visus metus būna apie +20°C.

Destabilizuojantys veiksniai

Paprastai juos dalina į du tipus - natūralūs šaltiniai ir technogeninės kilmės trukdžiai. Norint apsaugoti kameras ir jų siunčiamą signalą nuo tokių poveikių, naudojami optiniai laidai, perkūnsargiai ir specialūs iš nerūdijančio plieno pagaminti ir atitinkamą saugumo klasę turintys korpusai. Kameros, veikiančios vietose, kur aukštas radiacijos lygis, ilgai netarnauja, nes silpniausia jų vieta yra fotomatrica. Tokiose vietose kameros tarnauja nuo kelių mėnesių iki 1,5 metų.

Pasirenkant vaizdo kamerą ir formuojant technines užduotis reikia įvertinti keletą veiksnių.

Kokį saugomos teritorijos plotą būtina stebėti. Tai gali būti pastatas, kontrolinė juosta, stogas arba fasadas, koridorius, holas, kabinetas ir pan. Ilgų ir siaurų atkarpų stebėjimui reiks ARD objektyvo, galinčio apžvelgti nuo 15° iki 30° kampą. Objektyvas su rankine/fiksuota diafragma neleis išgauti būtino atvaizdo ryškumo. Norint stebėti plačią teritoriją būtina įrengti objektyvą su apžvalgos kampu nuo 60° iki 90°. Jei apžvalgos kampas didesnis negu 90°, vaizde atsiranda daug iškraipymų.

Teritorijų, tokių, kaip didelė aikštė, stebėjimo ypatybės yra: ribotos galimybės nutiesti telekomunikacines linijas, sudėtingas reljefas, didelis atstumas nuo centrinio stebėjimo punkto. Kokiu atstumu nuo stebėjimo centro yra tikslinga įrengti vaizdo kamerą, lemia vaizdo signalo perdavimo būdas ir gaunamo vaizdo kokybė.

Keliamos užduotys:
Aplinkos stebėjimas mažesne nematoma zona.
Bendra teritorijos kontrolė.
Geros vaizdo kokybės užtikrinimas ir naktį, ir dieną.
Objekto pastebėjimas ir/arba atpažinimas.
Nuotolinis valdymas ir pan.

Bendros rekomendacijos renkantis stebėjimo kamerą

Tikslinga rinktis tokį kameros modelį, kuris atitiks daugumą jūsų keliamų reikalavimų. Tiesa, visas sugaištas norimo modelio paieškos laikas gali būti išeikvotas tuščiai, jei kamerą montuos darbininkai, turį ribotą supratimą apie tokio tipo įrenginių montavimą. Tokių bendrovių mažėja, bet jų dar yra. Jas galima atpažinti pagal tai, kiek laiko jos yra rinkoje. Bendrovė, nesiekianti stabilumo, nenori rūpintis ir savo personalo profesionalumu. Paprastai tokiose organizacijose darbininkai gauna mažus atlyginimus, vyksta didelė kadrų kaita ir blogai atliekamas darbas. Tik taip jos gali siūlyti mažas kainas.

Rimtose bendrovėse įrangos montavimui skiriama daug dėmesio. Be to, įmonės administracija skatina savo darbuotojų profesinį tobulėjimą ir aprūpina juos šiuolaikine įranga ir medžiagomis. Ar bendrovė patikima, galima nustatyti pagal jos įrengtų objektų skaičių. Visa tai tikslinga išsiaiškinti iš anksto.

Galima padaryti paprastą išvadą - siekiant užtikrinti patikimą objekto apsaugą būtina pasirinkti bendrovę, dėl kurios darbų ir terminų objektuose nėra nusiskundimų. Bet kuri save gerbianti bendrovė siekia, kad jos vykdytojai būtų profesionalai. Ji neišleis į objektą nepasirengusių žmonių, nes nuo to priklauso jos konkurencingumas, pasisekimai, klestėjimas ir jos klientų ramus gyvenimas.

asa.lt

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5
Laidai, kontaktai, kabeliai, paskirstymo spintos, LED, oficialus KLUS atstovas Lietuvoje.
Naugarduko g. 96, Vilnius
Telefonas: +370-5-2395209, Mobilus: +370-650-57350, El. paštas: gerpetri@gph.lt
1 2 3 4 5
Kompanijų produktai
Tranšėjų kasimo mašina
Tranšėjų kasimo mašina "TR-12", nuoma

Tranšėjų kasimo mašina "TR-12", tranšėjos kasimas

Vandentiekio, kanalizacijos, ryšių kabelių klojimo darbai. Dirbame visoje Lietuvoje

Žemės kasimo, inžinierinių komunikacijų klojimo darbai. K...

Telekomonikacijų generatorius

Telekomonikacijų generatorius DD6A6G18-SW

Telekomunikacinių tinklų statyba (ryšių kabelių klojimas)

Telekomunikacinių tinklų tiesimas betranšėju būdu.

Duomenų kaupikliai

Prietaisai įvairių fizikinių dydžių matavimui ir kaupi...

TV ir satelitinis tarpinis lizdas

Įmontuojamas kištukinis TV, SAT ir radijo lizdas tarpi...

Kompiuterio lizdas įmontuojamas

Įmontuojamas kompiuterinis lizdas su viena ar dviem angomis kištukui, 5e kategori...

Kompiuterinių tinklų instaliacija

Kompiuterinių tinklų montavimo ir remonto darbai administraciniuose, gamybiniuose, gyvenamuosiuose pastatu...