GYVŪNŲ LAIKYMO TAISYKLĖS Vilniaus m.

2008-06-16 18:16   Peržiūros : 2535   Spausdinti


PATVIRTINTA
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr.1-1283
 
GYVŪNŲ AUGINIMO IR LAIKYMO TAISYKLĖS
 
I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės galioja Vilniaus mieste ir jų privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

2. Taisyklėse numatyti naminių, dekoratyvinių, laukinių, ūkinės paskirties, laboratorinių gyvūnų laikymo ir priežiūros, sanitarijos ir higienos bei veterinarijos, aikštelių šunims vedžioti ir dresuoti įrengimo, benamių gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai. Nustatyta naminių gyvūnų registravimo, identifikavimo, vietinės rinkliavos, gyvūnų vežimo tvarka, atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą.

3. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius miesto poreikius, į tarnybų, susijusių su gyvūnų priežiūra, struktūrą, į veiklą bei kitus specifinius klausimus.

4. Pagrindinės šių taisyklių sąvokos:

4.1. agresyvūs šunys - kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Agresyvių šunų veislių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

4.2. atvira žemės valda - privačios arba valstybinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas;

4.3. benamiai gyvūnai - naminiai arba buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais;

4.4. daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, jame gali būti ir kitos paskirties patalpos;

4.5. dekoratyviniai gyvūnai - visi prijaukinti ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose ir gamtininkų stotyse;

4.6. eutanazija - gyvūno rūšį atitinkantis numarinimo būdas, sukeliantis minimalias psichines ir fizines kančias;

4.7. gaišena - dėl senatvės, ligos, nelaimingo atsitikimo nugaišusio ir nugaišinto (eutanazuoto) gyvūno kūnas;

4.8. gyvūnai - visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus;

4.9. gyvūnų globa - žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių;

4.10. gyvūno identifikacija - gyvūno ženklinimas integriniu grandynu (mikroschema);

4.11. gyvūnų kastracija - lytinių liaukų (sėklidžių arba kiaušidžių) pašalinimas;

4.12. gyvūnų globos namai - vieta, pritaikyta laikyti įvairių rūšių sveikiems ir sužeistiems benamiams gyvūnams;

4.13. gyvūno savininkas - sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną;

4.14. gyvūno sterilizacija - vaisingumo panaikinimas, paliekant lytinių liaukų hormoninę veiklą;

4.15. karantinas - sanitarinės priemonės, neleidžiančios plisti epidemijai;

4.16. karantino patalpos - atskiros arba atskirai eksploatuojamos patalpa ar patalpos, kuriose laikomi, stebimi, tiriami, gydomi tokios pat būklės gyvūnai, sudarantys vieną epidemiologinį vienetą ir neturintys tiesioginio ir netiesioginio kontakto su kitais gyvūnais;

4.17. kenksmingas elgesys su gyvūnais - gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, sukeliantys gyvūnui stresą ir kančias, taip pat vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, kovų organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar sužeistam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus;

4.18. laukiniai gyvūnai - nuolat laisvėje gyvenantys gyvūnai;

4.19. laboratoriniai gyvūnai - gyvūnai, specialiai auginami laboratoriniams tyrimams ar eksperimentams;

4.20. laikymo vieta - boksas, narvelis, aptvaras, voljeras, namelis;

4.21. naminiai gyvūnai - visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai;

4.22 nesveiki gyvūnai - sergantys niežais, išplitusia egzema, patologiškai besiseiliojantys ir kt.;

4.23. sarginiai šunys - šunys, laikomi objektų ir teritorijos apsaugai;

4.24. pavojingi gyvūnai - gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar kitų gyvūnų sveikatai bei gyvybei;

4.25. registratorius - Savivaldybės administracijos įgaliotas struktūrinis padalinys arba įmonė, pasirašiusi su Savivaldybės administracija sutartį dėl Vilniaus miesto gyvūnų registracijos ir identifikacijos paslaugos teikimo;

4.26. uždara valda - gyvenamosios ir ūkinės paskirties patalpos arba ne mažiau kaip 1,5 metro aukščio vieliniu tinklu, mūro, lentų ir kt. aptvertas žemės plotas. Aptverta teritorija laikoma tik tada, kai užtikrinama, kad joje esantis gyvūnas negalės pabėgti;

4.27. ūkinės paskirties gyvūnai - gyvūnai, kurie laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams;

4.28. voljeras - teritorija, aptverta tvora, sienomis arba vieliniu tinklu, kurioje gyvūnai gali laisvai judėti, atitinkanti jų etologinius ir fiziologinius poreikius. Jo konstrukcija turi užtikrinti, kad gyvūnas nepabėgtų.

II. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

5. Gyvūnai Vilniaus mieste auginami laikantis šių taisyklių.

6. Leidžiama laikyti šunis, kates ir kitus ne ūkinės paskirties gyvūnus. Pavojingi žvėrys, ropliai ir kiti egzotiniai gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai, gali būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos.

7. Ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi tik savininko atskiroje nuosavoje uždaroje valdoje ar uždaroje valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima. Esant kelioms atskiroms šeimoms, ? tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą. Ūkinės paskirties gyvūnų savininkai ar globotojai privalo turėti seniūnijos, kurios teritorijoje gyvena, leidimus. Leidimas gali būti panaikintas, jeigu nesilaikoma šių taisyklių.

8. Agresyvius šunis įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys Vilniaus miesto savivaldybės (toliau ? Savivaldybė) ar Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotus leidimus.

9. Agresyviems šunims ir jų mišrūnams Vilniaus mieste laikyti leidimų išdavimo taisykles tvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.

10. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali rinkti zoologines kolekcijas, taip pat gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi nustatytos tvarkos.

Atsitiktinai į nelaisvę patekę laukiniai gyvūnai turi būti paleidžiami, o jei to padaryti negalima, ? laikomi vadovaujantis Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu ir šiomis taisyklėmis.

11. Savininkai privalo užtikrinti, kad butuose nuo 22 iki 6 val. gyvūnai netrikdytų viešosios rimties.

12. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi taip, kad jų gyvenimo sąlygos atitiktų gyvūno rūšies, veislės, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos poreikius ir nebūtų kenksmingos. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, jį maitinti ir nuolat laikyti gyvūnui prieinamoje vietoje dubenį su švariu vandeniu. Lietus ir sniegas nelaikomas geriamojo vandens pakaitalu.

13. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai ar pavojingi gyvūnai nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, higienos reikalavimų, nesužeis kitų gyvūnų.

14. Fiziniai ir juridiniai asmenys atlygina jiems priklausančių gyvūnų padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka.

15. Naminius ne ūkinės paskirties gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas, turintis licenciją verstis veterinarijos praktika, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti gyvūno kančias ar gyvūnas kelia grėsmę žmogaus sveikatai ar gyvybei.

16. Mokymui ir tyrimams gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimus gyvūnai. Gyvūnų naudojimą bandymams kontroliuoja Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtinta Lietuvos laboratorinių gyvūnų naudojimo etikos komisija prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.

17. Gyvūno (šuns, katės) savininkas privalo turėti gyvūno registracijos ir skiepų pažymėjimą.

18. Viešosiose vietose šunys turi būti vedžiojami (vedami) su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m.

19. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai viešose vietose nebūtų palaidi bei palikti be priežiūros.

20. Gyvūnu besirūpinantis asmuo kieme, gatvėje, parke ar bet kurioje kitoje viešoje vietoje vedžiodamas gyvūną, privalo turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas priemones) ekskrementams surinkti. Gyvūnui priteršus viešoje bei bendro naudojimo vietoje, gyvūną vedžiojantis, važnyčiojantis ar juo jojantis asmuo privalo nedelsdamas surinkti ekskrementus.

21. Jeigu viešoje vietoje šalia šuns, katės ar kito gyvūno nėra šeimininko, gyvūnas laikomas benamiu.

22. Draudžiama:

22.1. gyvūnus, kurių egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros;

22.2. gyvūną palikti gatvėje, viešose vietose, miškuose, pakelėse ir kitose vietose, norint juo atsikratyti;

22.3. numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės būtų pražūtingos gyvūnui, šaudyti šunis, kates ir kitus gyvūnus koviniais, medžiokliniais, žvejybos, sportiniais ir kitais šaunamaisiais, svaidomaisiais ginklais, išskyrus tais atvejais, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui, kitam gyvūnui ar pats sau. Asmuo, turintis leidimą laikyti ir naudoti specialiai gyvūnams pritaikytą ginklą su migdomaisiais šaudmenimis, jį gali panaudoti gyvūnui užmigdyti;

22.4. statyti kilpas, turint tikslą gyvūną nužudyti, sužeisti ar jį kankinti;

22.5. žiauriai elgtis su gyvūnu ? jį mušti, spardyti, žaloti, kankinti, erzinti, gąsdinti ar atlikti kitus tyčinius veiksmus, siekiant pakenkti gyvūnui, sukelti jam stresą ar kančias;

22.6. veisti ir dresuoti kovinius gyvūnus;

22.7. organizuoti gyvūnų kovas;

22.8. laikyti gyvūnus uždaroje transporto priemonėje (automobilyje) be gryno oro, ventiliacijos. Palikti gyvūną be priežiūros esant ekstremalioms karščio ar šalčio sąlygoms;

22.9. gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti maistą, kuriame yra nuodų arba kitų daiktų, gyvūnui keliančių mirties pavojų. Išimtis ? visuomenės sveikatos priežiūros specialistų vykdoma dezinsekcija, deratizacija ir dezinfekcija;

22.10. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

22.11. šerti gyvūnus gatvėse, daugiabučių namų laiptinėse bei kitose viešosiose ir bendrojo naudojimo vietose ar tam tikslui nepritaikytose vietose;

22.12. vesti šunis su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais, kurie žaloja gyvūno regėjimą, kvėpavimą, eiseną;

22.13. gyvūnus vežti uždaroje automobilio bagažinėje, atvirame autotransporte ar transporte be bortų, visose kitose transporto priemonėse, kurios yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai;

22.14. vedžioti šunis:

22.14.1. masinėse žmonių susirinkimo vietose, kapinėse, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštėse, paplūdimiuose, skveruose;

22.14.2. prie gyvenamųjų namų, jei yra šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelė, žaliojoje vejoje;

22.14.3. parkuose, išskyrus jų pakraščius arba įrengtas šunų vedžiojimo ir dresavimo aikšteles.

Draudžiamos šunis vedžioti vietos gali būti pažymėtos užrašu ,,Vedžioti šunis draudžiama" ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn, į ženklo dešinę dalį;

22.15. vestis gyvūnus į masines žmonių susirinkimo vietas, kapines, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigas, vaikų lopšelių-darželių teritoriją, žaidimo ir sporto aikštes, paplūdimius. Išimtis ? šunys vedliai;

22.16. eiti su gyvūnais į parduotuves, įstaigas, maitinimo įmones, jei prie durų nėra ženklo, nurodančio, kad taip daryti galima. Išimtis ? šunys vedliai;

22.17. šunis ir kates laikyti parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių įmonėse, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose. Išimtis ? zooparduotuvės;

22.18. maudyti gyvūnus paplūdimiuose;

22.19. gyvenamosiose patalpose, daugiabučių namų valdoje laikyti ūkinės paskirties ir pavojingus gyvūnus;

22.20. prekiauti ūkinės ir ne ūkinės paskirties gyvūnais viešose vietose ir turgavietėse, tam Vilniaus miesto savivaldybės nenumatytose vietose;

22.21. kačių priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo dėžių, pilti į jas smėlį su kačių ekskrementais;

22.22. ganyti ūkinės paskirties gyvūnus miesto skveruose, parkuose, pakelėse ir kitos bendrosios paskirties žaliosiose teritorijose;

22.23. šunis ir kates laikyti bendrabučiuose (išskyrus tuos, kurie be bendrų virtuvių);

22.24. laikyti įvairius gyvūnus ant daugiabučių namų stogų, atviruose balkonuose, rūsiuose ir kitose bendrojo naudojimo (ar pagalbinėse) patalpose.

III. GYVŪNŲ LAIKYMAS PRIVAČIOSE VALDOSE

23. Sodininkų bendrijų valdose ir atvirose atskirų privačių statinių valdose šunys turi būti laikomi uždaryti voljeruose. Kiekvienu konkrečiu atveju voljero aukštis bei konstrukcija turi būti tokie, kad jame laikomas šuo, priklausomai nuo gyvūno dydžio, negalėtų iš jo iššokti ir pabėgti. Voljere privalo būti šuns būda, kurios dydis turi būti toks, kad šuo galėtų lengvai įeiti, apsisukti ir gulėti.

24. Privačiose valdose ir saugomose įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse ir kituose objektuose gyvūnų laikymo statiniai turi būti ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninių sklypų ir kelio ar šaligatvio ribos.

25. Be raštiško kaimyno sutikimo individualioje valdoje šuo negali būti pririšamas arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyno sklypo ribos.

26. Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau vartai į valdos teritoriją bet kuriuo paros metu turi būti užrakinti. Prie vartų į valdą turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas su užrašu (ženklas ? baltas 25 cm kraštinių ilgio trikampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis, užrašas ? ,,Palaidas šuo"). Jeigu uždara valda ribojasi su mokyklos ir ikimokyklinės įstaigos arba gyvenamųjų namų teritorija, gyvūno savininkas privalo gauti įstaigos vadovo, gyvenamosios valdos savininko ar administratoriaus raštiškus sutikimus.

27. Uždarose rakinamose patalpose (gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, traukinių vagonuose, įvairios paskirties vagonėliuose, šiltnamiuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys apsaugai gali būti laikomi palaidi. Aiškiai įžiūrimoje vietoje turi būti pakabinti įspėjamieji ženklai su užrašu ? "Sarginių šunų saugoma teritorija".

28. Sarginiai šunys turi būti prižiūrimi, kas metai skiepijami nuo pasiutligės ir kitų ligų. Šeriami ne rečiau kaip vieną kartą per dieną, voljere nuolatos turi stovėti dubenėlis su vandeniu. Lietus ir sniegas nelaikomas geriamuoju vandeniu.

29. Voljerai turi būti prižiūrimi, valomi, plaunami ir dezinfekuojami taip, kad juose nebūtų ekskrementų, nedvoktų, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo parazitų ir ligų.

30. Sarginiai šunys gali būti laikomi įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių (autotransporto) stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose, tik turint Vilniaus visuomenės sveikatos centro leidimą, taip pat jie turi būti registruoti registratoriaus. Sarginiai šunys negali būti laikomi pririšti visą parą, jiems turi būti skiriamas laikas mankštai.

IV. GYVŪNŲ LAIKYMAS DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE

31. Laikyti šunis, kates bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.

32. Daugiabučių namų butuose butų savininkui arba nuomininkui leidžiama nuolat laikyti ne daugiau kaip du šunis ar dvi kates arba vieną šunį ir vieną katę. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus.

33. Išimties tvarka leidžiama šunis, kates laikyti vaikų ugdymo įstaigų, sanatorijų, pensionatų teritorijose, turint Visuomenės sveikatos centro leidimą.

34. Iš buto į laiptinę, koridorių šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu.

35. Gyvūną vežti liftu galima tik tada, jei tam neprieštarauja žmonės, esantys lifte.

36. Gyvūno savininkas ar juo besirūpinantis asmuo privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų bei užtikrinti, kad gyvūnas nedarytų žalos aplinkai, neterštų laiptinės, lifto ir kitų bendrojo naudojimo vietų.

V. GYVŪNŲ VEŽIMAS, TRANSPORTAVIMAS

37. Gyvūnai turi būti vežami laikantis Vežimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministerijos ir LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.

38. Gyvūnus galima vežti tik specialiai paruoštu transportu (laivais, lėktuvais, autotransportu).

39. Gyvūnų transportavimo metu užtikrinti, kad gyvūnai nebus žalojami ir nepatirs streso. Ilgesnio vežimo metu gyvūnai turi būti reguliariai maitinami ir girdomi.

40. Skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai.

41. Visuomeninėse transporto priemonėse (priemiestiniuose ir tarpmiestiniuose autobusuose, traukiniuose, miesto maršrutiniuose autobusuose bei troleibusuose) gyvūnus leidžiama vežti laikantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių bei LR susisiekimo ministerijos patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių. Keliaudamas savininkas privalo turėti veterinarijos dokumentus, kuriuose nurodoma vežamo gyvūno sveikatos būklė ir skiepai.

42. Agresyvius šunis įvežti į Lietuvos Respubliką gali tik asmenys, turintys savivaldybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotus leidimus.

43. Juridiniai arba fiziniai asmenys, besiverčiantys gyvūnų vežimu Lietuvoje, privalo turėti Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas licencijas (leidimus) ir leistas šiai paskirčiai naudoti transporto priemones.

VI. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS IR LAIKYMAS

44. Juridiniai ir fiziniai asmenys gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi nustatytos tvarkos, o laikyti ? vadovaudamiesi ir šiomis taisyklėmis.

45. Laukinių gyvūnų paėmimo iš aplinkos zoologinėms kolekcijoms tvarką, taip pat gyvūnų laikymo nelaisvėje taisykles tvirtina Aplinkos ministerija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

46. Sužeisti ir patekę į žmonių rankas laukiniai gyvūnai privalo būti apžiūrėti veterinarijos gydytojo. Veterinarijos gydytojas įvertina gyvūno būklę, nesant jokių sveikatos pakitimų, gyvūnas saugiai grąžinimas į laisvę, prireikus ? paliekamas gydyti, ir tik visiškai išgydytas saugiai grąžinamas į laisvę.

47. Veterinarijos gydytojui nustačius gyvūno sveikatos sutrikimus, kurie ir po gydymo nebus pašalinti ir trukdys gyvūnui grįžti į gamtinę aplinką, suderinus su Vilniaus miesto aplinkos apsaugos agentūra, gyvūnas perduodamas asmeniui ar institucijai, galintiems sudaryti reikiamas laikymo sąlygas ir užtikrinti gyvūno gerovę.

VII. LIGŲ PROFILAKTIKA

48. Nesveiki gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi veterinarijos gydytojo. Draudžiamas nesveikų gyvūnų kontaktas su sveikaisiais. Gydytojas nurodys, kaip gydyti gyvūną ir jo izoliavimo nuo kitų gyvūnų terminą.

49. Visi laikomi gyvūnai, potencialūs pasiutligės platintojai, privaloma tvarka kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito bei atlikti gyvūnų dehelmintizaciją pagal veterinarijos gydytojo nurodytą grafiką.

50. Jei gyvūnas apkandžiojo, apdraskė žmones arba kitus gyvūnus, jei gyvūno išvaizda įtartina, apie tai gyvūno savininkas ar gyvūnu besirūpinantis asmuo nedelsdamas turi pranešti Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Vilniaus miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir veterinarijos gydytojui. Apkandžiojusį ar įtartino elgesio ir išvaizdos gyvūną reikia izoliuoti 10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui jį stebėti.

51. Asmenys, radę dėl nežinomų priežasčių nugaišusį naminį, laukinį ar ūkinės paskirties gyvūną, turi apie tai pranešti gyvūnų globos namams.

VIII. AIKŠTELIŲ ŠUNIMS VEDŽIOTI IR DRESUOTI ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

52. Aikštelės šunims vedžioti ir dresuoti gali būti įrengiamos bendro naudojimo želdynuose, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose, atsižvelgiant į užregistruotų šunų skaičių. Žemės plotas aikštelei skiriamas miesto Tarybos sprendimu.

53. Aikštelės turi būti aptvertos 1,5 m aukščio tinkline tvora, kietos arba žolės dangos. Jose pastatytas šis inventorius: urnos šiukšlėms, suolai, dėžės smėliui, urnos šunų ekskrementams supilti, informacinė lentelė su nuoroda, kas tvarko ir prižiūri aikštelę.

54. Rekomenduojama įrengti šunų dresūrai reikalingą minimalų inventorių.

55. Aikštelės turi būti prižiūrimos pagal sanitarinius higienos reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles. Jos turi būti nuolat valomos, tamsiu paros metu apšviestos.

56. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu ,,Aikštelė šunims vedžioti ir dresuoti" ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.

57. Aikštelės ir jų inventorius turi būti dezinfekuojamas ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, vasarą ? kas 10 dienų.

IX. REGISTRAVIMAS, IDENTIFIKAVIMAS, RINKLIAVA

58. Šunų ir kačių savininkai privalo registruoti ir identifikuoti laikomus gyvūnus ir mokėti nustatyto dydžio rinkliavą, o paukščių augintojai registruotis. Už šunų, kačių registravimo, laikymo bei rinkliavos rinkimo kontrolę atsako registratorius.

59. Vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose nuostatus, surinktų lėšų naudojimo tvarką nustato miesto Taryba atskiru sprendimu.

60. Šunis ir kates registruoja registratorius. Kiekvienas šuo ir katė identifikuojami integriniu grandynu (mikroschema) bei išduodamas registravimo pažymėjimas ir atmintinė apie gyvūnų auginimą ir laikymą Vilniaus mieste. Gyvūno savininkai, identifikavę ir registravę gyvūnus iki 2004 m. rugsėjo 15 d. tatuiruote, privalo gyvūną perregistruoti integriniu grandynu (mikroschema).

61. Savininkas, pateikęs veterinarijos gydytojo pažymą apie gyvūno sterilizaciją arba kastraciją, atleidžiamas nuo tos sumos rinkliavos, kuri buvo sumokėta už sterilizaciją ar kastraciją.

62. Gyvūnų (šunų, kačių) savininkai privalo registruoti ir identifikuoti mieste laikomus gyvūnus nuo 4 mėnesių amžiaus. Visi gyvūnai perregistruojami per 15 darbo dienų, pasikeitus gyvūnų savininkui ar gyvūno laikymo adresui.

63. Gyvūno savininkas per 15 darbo dienų nuo gyvūno netekimo (nugaišimo ar eutanazijos atlikimo) dienos apie tai praneša raštu (jeigu buvo atlikta eutanazija, pristato veterinarijos gydytojo pažymą) registratoriui.

64. Gyvūno savininkas per 3 darbo dienas nuo gyvūno dingimo dienos apie tai praneša registratoriui ir Vilniaus miesto gyvūnų globos namams.

65. Gyvūno savininkas, atgavęs gyvūną per 3 darbo dienas nuo gyvūno atgavimo dienos, apie tai praneša registratoriui ir Vilniaus miesto gyvūnų globos namams.

X. BENAMIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS, KARANTINAS IR GLOBA

66. Benamių gyvūnų gaudymu, karantinu, globa ir eutanazija rūpinasi gyvūnų globos namai, kita įmonė ar įstaiga, atitinkanti Vilniaus miesto savivaldybės keliamus reikalavimus. Šį darbą koordinuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas padalinys.

67. Gyvūnų globos namų teritorija turi būti aptverta, kad gyvūnai negalėtų pabėgti, į teritoriją nepatektų kiti gyvūnai, pašaliniai asmenys.

68. Teritorijos pastatai, voljerai, kuriuose laikomi gyvūnai, turi būti rakinami, kad laikomi gyvūnai būtų apsaugoti nuo pašalinių žmonių, gyvūnų ar kt.

69. Jei pagaunami šunys ar katės, turintys tatuiruotę ar integrinį grandyną (mikroschemą), gyvūnų globos namų darbuotojai privalo iš karto pranešti gyvūno savininkui ir registratoriui.

70. Savininkas atsiimdamas sugautą gyvūną privalo sumokėti už šuns ar katės laikymą ir priežiūrą nustatytą mokestį.

71. Jei savininkas nežinomas, pagautieji ar kitų asmenų atiduoti gyvūnai gyvūnų globos namuose laikomi 10 parų. Per tą laikotarpį šių namų darbuotojai apie veislinį gyvūną privalo pranešti Lietuvos kinologų draugijai, paskelbti masinės informacijos priemonėse, kad ieškomas savininkas. Neatsiradus savininkui, kitam asmeniui, norinčiam priglausti gyvūną, ir praėjus nustatytam terminui, gyvūnui turi būti atlikta eutanazija, atsižvelgiant į Europos Konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos nuostatas.

72. Gyvūnų globos namai vadovaujasi LR įstatymais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintais reikalavimais gyvūnų globos namams bei kitais Savivaldybės priimtais teisės aktais.

73. Gyvūnų globos namų darbuotojai, atidavę globoti gyvūną naujam savininkui, turi pranešti registratoriui naujojo savininko ir gyvūno duomenis bei informuoti naująjį savininką apie privalomą gyvūno registravimą.

XI. FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ

74. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę:

74.1. globoti gyvūnus, jei ši globa neturi neigiamų pasekmių gyvūnams ir žmonėms;

74.2. propaguoti gyvūnų globą;

74.3. reikalauti, kad būtų traukiami atsakomybėn asmenys, tyčia kenkiantys gyvūnams;

74.4. pasirūpinti sužeistais gyvūnais, pranešti apie juos kompetentingoms institucijoms, jei yra galimybė ? pranešti gyvūno savininkui.

75. Laikantys gyvūnus fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis teisės aktų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

76. Asmenys, atsisakę skiepyti gyvūnus nuo pasiutligės LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka, yra traukiami administracinėn atsakomybėn.

77. Šių taisyklių reikalavimus pažeidę fiziniai ir juridiniai asmenys yra traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

78. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti paimti skersti, parduoti, perduoti kitam savininkui ar numarinti.

79. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymą valstybės vardu kontroliuojančių institucijų pareigūnai turi teisę:

79.1. įeiti į tvartus, kitas patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, jei tuo nepažeidžiami kiti įstatymai;

79.2. įeiti į butą turint teismo sprendimą, jei ten nesilaikoma šių taisyklių;

79.3. reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų, informacijos ar paaiškinimų gyvūnų apsaugos klausimais;

79.4. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo reikalavimų pažeidimus;

79.5. įteikti apylinkės teismui ieškinį, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, nuo ekstremalių karščio ar šalčio sąlygų ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių;

80. Šių taisyklių kontrolę vykdo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniai, seniūnijos, policija, Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, Vilniaus miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei kitos įstatymais įgaliotos institucijos.

XII. KITI KLAUSIMAI

81. Gyvūnų gaišenos tvarkomos pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytą tvarką.

82. Naminiais ir dekoratyviniais gyvūnais galima prekiauti tik Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka Vilniaus miesto savivaldybės nustatytose vietose ir gyvūnų savininko privačioje valdoje.

83. Savininkai, laikantys gyvūnus pasipelnymo tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą.

84. Asmenys, prekiaujantys gyvūnais turgavietėje ar viešoje vietoje, privalo turėti veterinarijos gydytojo išduotą gyvūno sveikatos pažymėjimą.

85. Gyvūnų parodos, varžybos ir visi kiti masiniai gyvūnų renginiai gali būti rengiami tik gavus Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą, o rengiami viešosiose vietose, gavus ir Vilniaus miesto savivaldybės leidimą.

86. Leidžiama steigti gyvūnų viešbučius, kirpyklas ir kitas gyvūnus aptarnaujančias įstaigas. Jų veiklą apsprendžia įregistruoti įstatai, suderinti su Vilniaus visuomenės sveikatos centru ir Vilniaus miesto valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

87. Vilniaus miesto gyventojų švietimą gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo klausimais organizuoja švietimo, auklėjimo ir ugdymo įstaigos, visuomeninės gyvūnų globos organizacijos, gamtininkų centrai, maisto ir veterinarijos tarnybos, kitos įmonės, įstaigos ir organizacijos, Vilniaus miesto savivaldybė, visuomenės informavimo priemonės.

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4
Apželdinimas, landšafto tvarkymo paslaugos Kaune, Kauno apskrityje
Lietuva, Lietuva
Mobilus: +370-621-08679, El. paštas: info@zaliaaplinka.lt
Ruošiami bei įgyvendinami aplinkos apželdinimo projektai bei vizualizacijos prie gyvenamųjų bei visuomeninių pastatų
Visa Lietuva, Lietuva
Mobilus: +370-604-00377, El. paštas: kompoziciniaisprendimai@gmail.com
Miesto aplinkos elementai : suolai, šiukšliadėžės, rūšiavimo dėžės, gėlynai, atitvarai, stulpai...
Dariaus ir Girėno g. 40, Vilnius
Telefonas: +370-5-2751864, Mobilus: +370-698-47373, El. paštas: info@drek.lt
Aplinkos projektavimas, apželdinimas
Laisvės pr. 43 - 144, Vilnius
Telefonas: +370-698-82402, +370-5-2308528, Mobilus: +370-698-82402, El. paštas: mkiemas@gmail.com
Aplinkos projektavimas, apželdinimas, laistymo sistemos, apšvietimo sistemos, vejos, patalpų dekoravimas kambariniais augalais. Prekyba dekoratyviniais augalais, vienmetėmis ir daugiametėmis gėlėmis, vandens lelijomis, vandens augalais. Tvenkinukų ir ekotvenkinių įrengimas.
Kėdainių g. 1a, Kaunas
Telefonas: +370-613-98444, Mobilus: +370-687-53450, El. paštas: edita@zaliasvaja.lt
1 2 3 4
Kompanijų produktai
Raugerškiai

Pasigrožėkite raugerškių spalvomis

Daugiabučių namų teritorijų želdinimas dekoratyviniais augalais - kitaip

Žvilgtelėkime kaip apželdinta teritorija prie daugiabučių...

Vandens ir pakrančių augalai

Nuo mažučių žydinčių pakrančių gėlyčių iki didelių vanden...

Dekoratyvinių augalų priežiūros darbai pavasarį

Pavasarinis dekoratyvinių augalų genėjimas

Aplinkos apželdinimo projektavimas

Gražiai sutvarkyta aplinka gerą nuotaiką skleidžia ne ti...

Metalinės pastatomos šiukšlių dėžės

Lauko šiukšliadėžės, šiukšlių dėžė, šiukšlių dėžės, lauko...

agrastų sodinukai internetu
Agrastų sodinukai

Kamieninių ir krūminių, ankstyvų ir vėlyvų veislių agrast...

Obelų sodinukai internetu
Obelų sodinukai

Žemaūgių, aukštaūgių, ankstyvų, vėlyvų, žieminių obelų so...

Priskonines žolelės vazonuose
Mini prieskonių kompozicijos

Prieskoninės žolelės vazonuose. Prieskoninių žolelių vazonai

Žvynuotasis kadagys "BLUE STAR"

Labai lėtai augantis, tinka alpinariumams, kapams

Inžinerinis teritorijų tvarkymas

Kelių tiesimas, šaligatvių įrengimas, teritorijos apželdini...

Rudeninės nuolaidos dekoratyviniams augalams

Jau prasidėjo rudeninis augalų išpardavimas ...