Kai trūksta ne informacijos, o kultūros

2008-10-10 11:31   Peržiūros : 323   Spausdinti


 Ne viena savivaldybė yra pasitvirtinusi Gyvūnų auginimo ir laikymo taisykles, kuriose nurodyta, kad augintiniui priteršus viešoje vietoje, jo šeimininkas privalo netvarką panaikinti. Lrt.lt pašnekovai akcentavo augantį lietuvių sąmoningumo lygį ir tvirtino, kad prusinti žmones reikėtų nuo vaikystės. Tačiau ne visi augintojų šeimininkai renka išmatas, o gyvūnų vedžiojimo aikšteles turi tik nedaugelis savivaldybių.

Bendrovės „Nuaras", šiuo metu prižiūrinčios 13 specialiai įrengtų gyvūnų išmatų šiukšliadėžių, vadovės pastebėjimu, Lietuvoje vos keletas miestų tvarkosi su gyvūnais.

„Tvarkosi Klaipėda, Vilnius, Kaunas, Alytus, Marijampolė. Šiuose miestuose bent jau vykdoma gyvūnų registracija, kad būtų žinoma, kiek gyvūnų laikoma. Ir jeigu gyvūnai užregistruojami, centrai gali pasakyti, kurioje miesto vietoje gyvūnų laikoma daugiausia, o tuomet seniūnijos galėtų prašyti savivaldybių, kad toje vietoje būtų įrengtos gyvūnų vedžiojimo aikštelės.

Pagal gyvūnų skaičių net galima suskaičiuoti, kiek reikia išmatų dėžių. Bet registracija vyksta labai vangiai. Gyvūnų savininkai patys save nuskriaudžia, nes be registracijos nėra duomenų apie poreikį", - sako Jurgita Gustaitienė.  

Kontrolė: budėjimai ir reidai

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro" ekologė Vilija Visockienė sako, kad Šiauliuose dažnai galima pamatyti nesurinktų gyvūnų išmatų. „Niekas nebaudžia, o reikėtų. Ir pirmiausia gal nuo to ir reikėtų pradėti. Aišku, baudos turi atsirasti, kai žmonės informuojami apie specialius maišelius, kai reglamentuojama, kur juos reikia dėti", - svarsto ekologė.

Kauniečiai, J. Gustaitienės pastebėjimu, viešose vietose nesistengia surinkti gyvūnų išmatų, nors žmonės informuojami, kad tai daryti reikėtų. „Taisyklėse parašyta: jeigu šuo išsituštino, būtina surinkti. Labai retai kada matau, kad žmogus neštųsi maišelį, semtuvėlį. Tikrai labai retai. Manau, kad už tai reikėtų bausti", - mano pašnekovė.

Klaipėdoje keletą kartų per mėnesį savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius ir Klaipėdos ekologinė policija organizuoja reidus ir tikrina viešose vietose vedžiojamus šunis. „Paprastai ne tik žiūrima, ar rankiojamos išmatos, bet taip pat tikrinama, ar šunelis registruotas. Jeigu pamatoma, kad išmatų gyvūno šeimininkas nerenka, pasikalbama su juo, išrašomas pakvietimas atvykti į ekologinę policiją, paskaitoma paskaita. Žmonės supažindinami, kas jiems gresia, jeigu jie nepaiso miesto viešosios tvarkos taisyklių", - lrt.lt pasakojo Klaipėdos miesto Tvarkymo skyriaus vyr. specialistė Laima Jūrevičienė.

Panevėžyje nuo rugsėjo pradėjusio veikti miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Slančiauskas sako, kad naujojo skyriaus veiklą vietos gyventojai pastebi ir išnaudoja: budintieji pareigūnai sulaukia pranešimų apie pažeidimus (dažniausiai, jo teigimu, kreipiasi šunų nelaikantys žmonės) arba perduoda apie kontrolę kitiems gyventojams.

Minėto skyriaus darbuotojai prižiūri, kaip panevėžiečiai laikosi švaros, gyvūnų globos bei viešosios tvarkos taisyklių. Kaip lrt.lt pasakojo K. Slančiauskas, suformuotos dvi mobilios grupės dirba pamainomis nuo šešių ryto iki dvidešimtos valandos.

„Planuojame kiekvieną dieną skirti po porą valandų - rytais ir vakarais (kada šunys dažniausiai vedžiojami - lrt.lt) - kontroliuoti, ar laikomasi miesto patvirtintų Gyvūnų auginimo, globos ir laikymo taisyklių.

Dabar mes savo iniciatyva budime parkuose, stadionuose prie mokyklų ir įteikiame žmonėms informacinio pobūdžio pranešimus, ką reikia turėti su savimi, kaip reikia tvarkyti šuns išmatas", - sako K. Slančiauskas.

Jo pasakojimu, budintieji darbuotojai šunų savininkų teiraujasi, ar šie turi maišelius. „Retai žmonės maišelių su savimi neturi, bet kad surinktų išmatas, pastebėti neteko", - tvirtina pašnekovas ir priduria, kad gyventojams aiškinama, ką jie privalo daryti ir po pokalbio dar nė vienas nėra atsisakęs ateityje elgtis, kaip pridera.

Jo pasakojimu, Panevėžyje dar nebuvo surašytas nė vienas protokolas kuriam nors gyventojui dėl gyvūno išmatų nesurinkimo viešoje vietoje. „Už gyvūnų globos pažeidimus rugsėjį buvo surašyti 4 protokolai. Dažniausiai už tai, kad vedžioja be antsnukio ar be pavadėlio.

Gal ši problema [kai gyvūnų šeimininkai nesurenka augintinio išmatų - lrt.lt] didesnė yra dideliuose miestuose, kuriuose gyvūnai vedžiojami gatvėse. Panevėžyje gatvėse šunų vedžioja labai mažai, o parkuose ar stadionuose irgi reikia surinkti išmatas", - pabrėžia K. Slančiauskas.

Ne informacijos, o kultūros trūksta

Lrt.lt pašnekovas K. Slančiauskas sako, kad Panevėžyje žmonės yra informuoti, kaip jie turi elgtis viešose vietose, o gyvūnų augintojai yra susipažinę su gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros taisyklėmis.

„Žmonės žino. Manau, kad jie rinkti išmatų nenori ne dėl to, kad jiems trūksta informacijos, o dėl kitų priežasčių. Situacija pasikeitė, kai atsirado kontrolė. Gyventojai bendrauja, vienas kitam perduoda žinią apie tikrinimus. Tai duoda rezultatų. Taip pat pastebime, kad šunų registravimas yra išaugęs", - sako Panevėžio savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vedėjas.

J. Gustaitienė yra įsitikinusi, kad žmonės ne tik tingi rinkti gyvūnų išmatas, bet ir tyčia juos ignoruoja. Jos nuomone, dėl kultūros stokos.

„Kultūringas miestietis skaito įstatymus, o juose yra parašyta, kad būtina surinkti augintinio išmatas. Jeigu žmogus tai žino ir vis tiek taip nesielgia, ar galime sakyti, kad taip nesielgiama dėl informacijos stokos?

Visiems yra prieinama paskaityti miesto taisykles. Vilniaus savivaldybė buvo pastačiusi didelius stendus, informuojančius, kad žmonės surinktų. Ko dar trūksta? Stovi stendas, tavo šuo deda krūvelę, o tu nueini sau apsidairęs, ar niekas nemato...

Policininkai kartais nubaudžia, bet prie kiekvieno šuns uodegos policininko nepastatysi. Sąmoningumo reikėtų daugiau", - kalba moteris.  

Ir priduria: „Aišku, gyvūnų savininkai moka problemą perkelti ir sako, kad mieste nėra išmatų dėžių. Higienistai pasakytų, kad tų išmatų nėra kur utilizuoti. Susidaro uždara grandinė, bet pradėkime nuo savęs - jeigu mano šuo priteršė, susirinkime ir parodykime visiems aplinkiniams, kad taip reikia daryti".

Tuo tarpu Lietuvos gyvūnų globos draugijos Telšių skyriaus darbuotojas Giedrius Jankauskas sako, kad žmones vis dar reikia šviesti ir plačiau informuoti apie augintinių išmatų surinkimą viešose miesto erdvėse.

„Nors jau galima pamatyti žmones tradicinėse gyvūnų vedžiojimo vietose renkančius savo gyvūno išmatas. Žmonės rankose turi maišelį ar kastuvėlį. Tai yra gražu. Kai kurie žmonės tai supranta", - atkreipia dėmesį lrt.lt pašnekovas.

Jo pasakojimu, Lietuvos gyvūnų globos draugija rengia nemažai projektų vaikams ir ugdo juos nuo mažens. „Vyresniems galima pritaikyti kokias nors priemones, kad priverstume sutvarkyti, o vaikai priima geranoriškai, jie supranta. Taip pat žmonėms pasakome, kur galima įsigyti vienkartinių priemonių", - pasakoja G. Jankauskas.

„Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro" ekologės V. Visockienės nuomone, visuomenė šiuo klausimu yra pakankamai šviečiama ir žino, kaip turi elgtis žmogus, vedžiojantis savo gyvūną viešoje vietoje.

„Pakankamai šviečiama mokyklose, vaikų darželiuose. Sakoma, kad atliekas reikėtų rūšiuoti, kad yra pakartotinis panaudojimas, bet trūksta žmonių sąmoningumo. Gal jie tingi. Manau, kad mūsų vaikai jau rinks, nes mokymo įstaigose jie yra aktyviai veikiamas", - teigia V. Visockienė.

„Esu dalyvavusi ne viename reide ir man yra tekę ne kartą nustebti, kad žmonės pakankamai sąmoningi. Bet tai priklauso nuo kiekvieno konkretaus žmogaus. Iš principo situacija yra kultūringa", - pastebi L. Jūrevičienė.

Rinkti privalu

„Asmuo, kurio vedžiojamas gyvūnas viešose vietose priteršė, nedelsdamas turi surinkti išmatas ir išvalyti priterštą vietą", - rašoma Kauno miesto Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklėse.

„Vedant gyvūnus, jodinėjant ar važinėjant arkliais ir jiems priteršus, taip pat priteršus gyvūnams namo koridoriuje, lifte ar balkone, transporto priemonėse bei kitose bendro naudojimo ir vedžiojimo vietose, gyvūnų savininkai yra atsakingi ir privalo turėti reikiamas priemones bei nedelsiant surinkti bei išvalyti ekskrementus. Nesilaikantys šių taisyklių atsako pagal administracinės teisės pažeidimų kodekso 110 str. (t.y. 200 litų bauda)", - skaito Klaipėdos miesto Tvarkymo skyriaus vyr. specialistė L. Jūrevičienė.

Jos teigimu, uostamiestyje šiuo metu yra įrengta 13 specialių dėžių gyvūnų išmatoms, o veikiai jų mieste padaugės iki 15.

„Savivaldybės administracija sudarė sutartį su bendrove „Nuaras" dėl ekskrementų surinkimo dėžių aptarnavimo bei ekskrementų utilizavimo. Specialios dėžutės yra išdėstytos gyvenamuosiuose rajonuose pagal žmonių poreikius (kur jie vedžioja, kur rekomenduojama vedžioti)", - aiškina L. Jūrevičienė.

Jos pasakojimu, dėžutėse yra speciali lentynėlė maišelių ritinėliui (šiuo atveju maišeliai gyventojams nieko nekainuoja), o gyvūnų vedžiotojai surinkę išmatas deda maišelius į toje pačioje dėžėje esančią kitą talpą.

Bendrovės „Nuaras" direktorė J. Gustaitienė pabrėžia, kad jų įmonė yra įrengusi specialias šiukšliadėžes gyvūnų išmatoms tik uostamiestyje.

„Kitų miestų savivaldybėms savo paslaugų nesiūlėme, o patys miestai nesidomėjo. Pirmiausia reikėtų, kad miestas to norėtų. Klaipėda yra labai geras pavyzdys, mano nuomone", - sako J. Gustaitienė.  

Panevėžyje, savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vedėjo teigimu, yra įrengtos keturios specialios augintinių vedžiojimo aikštelės, kuriose įtaisytos specialios dėžės išmatoms.

„Mūsų švaros taisyklės kol kas leidžia išmesti maišelį į artimiausią miesto šiukšliadėžę. Jeigu šuo vedžiojamas specialioje aikštelėse, išmatos metamos į specialias dėžes", - pristato K. Slančiauskas.

Nėra specialių šiukšliadėžių? Į konteinerį ar miesto šiukšlinę

Lietuvos gyvūnų globos draugijos Telšių skyriaus darbuotojo teigimu, Telšiuose nėra nei specialių gyvūnų vedžiojimo aikštelių, nei specialių šiukšliadėžių išmatoms. „Tad paliekame [gyvūnų išmatas - lrt.lt] bendrojo naudojimo šiukšliadėžėse. Kad šiukšliavežiai dėl to prieštarautų, nesame girdėję", - sako G. Jankauskas.

Atliekų tvarkymo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Artūras Jurgaitis sako, kad maišelius su gyvūnų išmatomis, jeigu nėra specialių šiukšliadėžių, mesti į įprastas miesto šiukšlines ar konteinerius, galima.

„O kur dėti maišiuką - negi prie medžio paliksi? Be abejo, reikia mesti į šiukšliadėžes arba konteinerius. Problemų dėl to nekyla, nes tai yra nedidelis kiekis palyginti su kitomis atliekomis. Gyvūnų išmatos jokios įtakos neturi.

Tiesa, yra įmonių, kurios turi specialias organinių atliekų skaidymo priemones ir gali utilizuoti tokio pobūdžio atliekas techniškai, bet tuomet turi būti labai didelis kiekis, o iš šuniukų tonų nepririnksi ir nesukaupsi", - lrt.lt aiškino A. Jurgaitis.

„Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro" ekologė Vilija Visockienė sako, kad kol kas miestas negali leisti tokios prabangos - įrengti specialius konteinerius gyvūnų išmatoms.

„Šiauliuose nėra konteinerių net biologiškai suyrančioms atliekoms, tad kol kas maišelius su gyvūnų išmatomis reikia mesti į bendrą konteinerį. Žmonės nerūšiuoja paprastų atliekų, maišo antrines žaliavas, tad ką kalbėti apie gyvūnų išmatų rinkimą", - sako pašnekovė ir priduria, kad kadangi į kanalizaciją visko išmesti negalima ir lieka panaudotas maišelis, jį derėtų užrišti ir išmesti į šiukšliadėžę ar šiukšlių konteinerį.

Naudoja celofaninius maišelius

G. Jankausko teigimu, Telšių vaistinėse, prekybos centruose specialūs maišeliai gyvūnų išmatoms yra perkami ir populiarėja.

Vieno prekių gyvūnams parduotuvių tinklo atstovė lrt.lt tikslaus skaičiaus, kiek per mėnesį yra parduodama gyvūnų išmatoms surinkti skirtų maišelių, pasakyti negalėjo, tačiau patikino, kad šios prekės poreikis auga, nors dažniausia žmonės linkę naudoti celofaninius maišelius.

Monika Kutkaitytė
lrt.lt

Corbis pieš.

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4
Apželdinimas, landšafto tvarkymo paslaugos Kaune, Kauno apskrityje
Lietuva, Lietuva
Mobilus: +370-621-08679, El. paštas: info@zaliaaplinka.lt
Ruošiami bei įgyvendinami aplinkos apželdinimo projektai bei vizualizacijos prie gyvenamųjų bei visuomeninių pastatų
Visa Lietuva, Lietuva
Mobilus: +370-604-00377, El. paštas: kompoziciniaisprendimai@gmail.com
Miesto aplinkos elementai : suolai, šiukšliadėžės, rūšiavimo dėžės, gėlynai, atitvarai, stulpai...
Dariaus ir Girėno g. 40, Vilnius
Telefonas: +370-5-2751864, Mobilus: +370-698-47373, El. paštas: info@drek.lt
Aplinkos projektavimas, apželdinimas
Laisvės pr. 43 - 144, Vilnius
Telefonas: +370-698-82402, +370-5-2308528, Mobilus: +370-698-82402, El. paštas: mkiemas@gmail.com
Aplinkos projektavimas, apželdinimas, laistymo sistemos, apšvietimo sistemos, vejos, patalpų dekoravimas kambariniais augalais. Prekyba dekoratyviniais augalais, vienmetėmis ir daugiametėmis gėlėmis, vandens lelijomis, vandens augalais. Tvenkinukų ir ekotvenkinių įrengimas.
Kėdainių g. 1a, Kaunas
Telefonas: +370-613-98444, Mobilus: +370-687-53450, El. paštas: edita@zaliasvaja.lt
1 2 3 4
Kompanijų produktai
Raugerškiai

Pasigrožėkite raugerškių spalvomis

Daugiabučių namų teritorijų želdinimas dekoratyviniais augalais - kitaip

Žvilgtelėkime kaip apželdinta teritorija prie daugiabučių...

Vandens ir pakrančių augalai

Nuo mažučių žydinčių pakrančių gėlyčių iki didelių vanden...

Dekoratyvinių augalų priežiūros darbai pavasarį

Pavasarinis dekoratyvinių augalų genėjimas

Aplinkos apželdinimo projektavimas

Gražiai sutvarkyta aplinka gerą nuotaiką skleidžia ne ti...

Metalinės pastatomos šiukšlių dėžės

Lauko šiukšliadėžės, šiukšlių dėžė, šiukšlių dėžės, lauko...

agrastų sodinukai internetu
Agrastų sodinukai

Kamieninių ir krūminių, ankstyvų ir vėlyvų veislių agrast...

Obelų sodinukai internetu
Obelų sodinukai

Žemaūgių, aukštaūgių, ankstyvų, vėlyvų, žieminių obelų so...

Inžinerinis teritorijų tvarkymas
Inžinerinis teritorijų tvarkymas

Kelių tiesimas, šaligatvių įrengimas, teritorijos apželdi...

prieskon1
Mini prieskonių kompozicijos

Prieskoninės žolelės vazonuose

Žvynuotasis kadagys "BLUE STAR"

Labai lėtai augantis, tinka alpinariumams, kapams

Rudeninės nuolaidos dekoratyviniams augalams

Jau prasidėjo rudeninis augalų išpardavimas ...