Architektūra: "Gyvi miestų aksesuarai"

2009-06-23 10:31   Peržiūros : 1105   Spausdinti


medžiai mieste atlieka ne tik estetinę funkcijąPastaraisiais metais labai skubėta greitai statyti ir mažai galvota apie bendrą aplinkos, kurioje gyvename, vaizdą. Želdiniams, medžiams ir mažosios architektūros detalėms iš statybų biudžeto dažnai likdavę menki trupiniai, o augalai pirkti ir sodinti patys mažiausi. Senas tradicijas turinčiuose miestuose su želdiniais kuriama ypač jauki aplinka. Jie puoselėjami šimtmečiais, o naujiems viešųjų erdvių projektams medžiai pradedami specialiai auginti prieš dešimtis metų.

Atlieka ne tik estetinę funkciją

Šiuolaikinėje miestų architektūroje medžiai ir augalai derinami prie pastatų. Prie fasadų spalvos ir faktūros kraštovaizdžio architektai parenka medžius, nes jų kamienai irgi turi skirtingas faktūras, laja ir lapai - spalvas ir formas. Skirtingų atspalvių to paties lapo pusės, pučiant vėjui, mirga žaluma ir sukuria gražų vaizdą. Dėl mūsų atšiauraus klimato, miestuose galime auginti palyginti nedaug rūšių medžių. Tačiau, pasak specialistų, pakankamai, kad būtų jauku.

Architektūra: "Gyvi miestų aksesuarai"

Siaurose gatvelėse, kur erdvės nedaug, tinka dirbtinai suformuoti medžiai, iš šakų supinti kupolai ar pavėsinės.

Vilniaus miesto savivaldybės miestovaizdžio skyriaus vedėjos Vaivos Deveikienės teigimu, miesto gatvių apželdinimo tradicija atėjo iš garsiųjų Europos parkų ir alėjų, apsodintų medžiais. „Medžiai atlieka ne tik estetinę funkciją. Jie sudaro šešėlį, saugo mūsų gatves ir miestus nuo perkaitimo. Vakarų Lietuvoje ir Lenkijoje medžiais apsodinti ištisi keliai. Manoma, kad karo metais taip siekta paslėpti važiuojančias mašinas nuo bombardavimo", - sakė V. Deveikienė.

Turėtų kurti profesionalai

Bendrovės „Erdvės studija" vadovo, kraštovaizdžio architekto Tomo Žutauto manymu, gražią pastatų ir miesto kvartalų aplinką turėtų kurti profesionalai. Bėda ta, kad Lietuvoje net nėra šios rūšies specialistų kvalifikaciją patvirtinančios atestacijos sistemos. Nei vienos aukštosios mokyklos studijų programose nėra kraštovaizdžio architektų bakalauro studijų. Aplinkos ministerija dar tik ketina po konsultacijų su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, Švietimo ir mokslo ministerija, inicijuoti naują studijų kryptį - kraštovaizdžio architektūros. Planuojama parengti pirmosios pakopos kraštovaizdžio architektų studijų programą.

Pasak Aplinkos ministerijos kraštovaizdžio skyriaus vedėjo Gintaruto Gruodžio, ministerija praėjusiais metais planavo parengti ir patvirtinti kraštovaizdžio architektų ir kraštovaizdžio planuotojų atestavimo tvarką. Tačiau vėliau nusprendė apsieiti ir be to. Sumąstyta, kad pakanka architekto kvalifikacijos, o profesionaliais želdynų projektų rengimo vadovais pripažįstami turintys aukštąjį architektūros, biologijos, miškininkystės, kraštotvarkos, aplinkos inžinerijos išsilavinimą.

„Aplinkos apželdinimą projektuoja kas tik nori, todėl ir turime skurdų vaizdą. Kraštovaizdžio kokybė, grožis dažnai priklauso tik nuo to, kiek jam dėmesio ir pinigų norėjo skirti investuotojas, kiek jis intuityviai tai  supranta ir suvokia", - svarstė T. Žutautas.

O kai neturime atestuotų specialistų, nėra būtinybės reikalauti, kad būtent juos samdytų statytojai. V. Deveikienės teigimu, kiekvienas architektas moka planuoti erdves, tačiau vidaus ir išorės erdvės skiriasi. „Kraštovaizdžio architektūra yra ir menas, ir mokslas, reikalaujantis daug specifinių žinių. Reikia ir mokytis, ir mokyti, ir tikrinti kvalifikaciją", - įsitikinusi specialistė.



Lemia tradicijos

Senuosiuose Europos miestuose iš medžių, krūmų, gėlių ir kitų augalų kuriami tikri meno šedevrai. T. Žutauto teigimu, žmonėms, kurių tėvai ir seneliai gyveno mieste, šalia namų esančios aplinkos estetinis vaizdas taip pat svarbus, kaip ir vidaus. O kartais ir labiau. „Jiems sąmonėje yra susigulėjęs poreikis gyventi gražioje aplinkoje, nes sutvarkytą namą ar kiemą su senelių sodintais medžiais mato nuo kūdikystės. Mes namus suvokiame kaip būstą, kuriame gyvename. Tačiau namai yra ir gatvė, ir miesto rajonas, kuriame gyvename", - kalbėjo T. Žutautas.

Deja, neturime nei tokių gilių miestietiško gyvenimo tradicijų, nei tuo labiau medžių mieste, kurių paunksmėje būtų išaugusios ištisos kartos. Mes ilgam neprisirišame prie vienos vietos, todėl dažniau laukiame, kad aplinką sutvarkytų valdžia. Ypač tais atvejais, kai gyvename daugiabutyje. Sutvarkyta aplinka ir šalia augantys medžiai nekilnojamojo turto vertei kol kas didelės vertės nepriduoda. Todėl statytojai ją stengėsi tvarkyti minimaliai, tik tiek, kiek reikia, „ dėl akių". Nors būsimų projektų vizualizacijose pastatus puošia vešlūs želdynai, realybėje randame pasodintus mažus medelius.

Pagrindinė klaida, kurią, pasak T. Žutauto, daro daugelis statytojų - jie nekuria konkretaus kraštovaizdžio projekto, kur ir kokius augalus sodins. Numatoma tik suma, kuri būna skirta želdiniams. Pastaroji vidutiniškai tesudaro apie 5-7 proc. viso statybos projekto vertės. Tuo tarpu Europos miestuose tam skiriama iki 40 proc. visų investuojamų lėšų.

„Dažniausiai yra perkami ir sodinami patys mažiausi medeliai, kurių tikrasis grožis ims skleistis po penkerių ar dešimties metų. Daug svarbiau yra numatyti, ką ir kur sodinsi, nei už kiek. Kraštotvarkos projektai iš tiesų yra labai brangūs, todėl, jei nėra pakankamai lėšų, geriau juos įgyvendinti palaipsniui", - sakė architektas. Jis pataria vietoje daug mažų medelių pasodinti vieną didelį, gražų, vešlų medį, kurio pavėsis ir lapija puoš ir gaivins.

Ta pati taisyklė galioja ir visuomeninėms erdvėms, miestų gatvėms bei skverams. Garsioji J. Basanavičiaus gatvės alėja Palangoje, kur vietoj senų, šakomis ties gatvės viduriu susipynusių kaštonų pasodinti vaiko rankos storio medeliai, vėl suvešės tik po dešimties metų. O kažkas panašaus į buvusį jaukumą išryškės tik po penkiolikos. Neryški miesto fone medžių žaluma ir rekonstruotuose Vilniaus Gedimino, Konstitucijos prospektuose, Klaipėdos M. Mažvydo alėjoje.

Kraštotvarkos projektuose medžiai - tik viena sudėtinių dalių. Be jos dar yra ir dangos, šviestuvai, suoliukai, kitos mažosios architektūros dalys. „Vertėtų tolygiau paskirstyti investicijas, daugiau pinigų skirti medžiams ir želdiniams, nes gyvename šiandien", - pastebi T. Žutautas.



Medžius perkame užsienyje

Medžius Lietuvos miestams - liepas, kaštonus, klevus - medelynai savivaldybių ar verslo struktūrų užsakymu veža iš užsienio. Mažo, liauno augalo ir subrendusio vešlaus medžio kaina skiriasi daugiau nei penkis kartus. Jei 20-25 cm apimties kamieno medis kainuoja apie 2,5 tūkst. litų, tai už 40 cm apimties kamieno augalą tenka mokėti apie 17 tūkstančių. Mūsų miestai perka medžius vidutiniškai už 1,7 tūkstančius litų. Architektai, kuriantys kraštovaizdį, įsitikinę, kad Lietuvos medelynai irgi galėtų užauginti tinkamus medžius ir jie tikrai kainuotų pigiau. Tačiau reikėtų jau šiandien žinoti, kiek medžių reikės po penkerių ar dešimties metų.

„Lankantis viename iš Vokietijos medelynų matėme, kaip Paryžiaus užsakymu auginami medžiai, kurie bus perkelti į miestą po dešimties metų. Medelynas gali juos užauginti būtent tokius, kokių reikia, pagal architektų sukurtą projektą", - pasakojo T. Žutautas.

Nori daugiau laiko planavimui

Miestams naujų medžių poreikis yra labai didelis. Vien tik Vilniuje praėjusiais metais pasodinta daugiau nei 5 tūkst. medelių. Daugiausiai medžių sodinama prie naujų gatvių. Kiek sostinėje jų reikės šiais ar kitais metais, nežinia. Pasak miesto ūkio departamento poskyrio vedėjo Ruslano Adaškevičiaus, šiemet tik šalinami seni, sunykę medžiai, kurie gali nuvirsti.

Žalieji plotai sudaro apie 40 proc. Vilniaus teritorijos.  Nuo 2004 metų vykdoma speciali miesto apželdinimo programa skambiu pavadinimu „Žalias miestas". Tačiau iki konkrečių planų, kiek ir kokių medžių reikės ateityje, dar toli gražu neprieita. Dabar miesto valdininkai yra paruošę dar vienos naujos penkerių metų programos projektą. Joje jau bus ne tik deklaracijos apie meilę želdiniams ir rūpestį jais, bet ir numatytos lėšos miesto žaliųjų plotų sutvarkymui, apibrėžti tvarkymo principai.

„Bandome diegti naują požiūrį į miesto apželdinimą, kuris pirmiausia susijęs su planavimu. Tikiuosi, kad dabar, kai sulėtėjo statybų tempai, turėsime daugiau laiko projektams rengti. Labai nenorėčiau, kad būtų stichiškai sodinami bet kur, bet kokie medeliai", - sakė V. Deveikienė.

Pagal daugiau nei prieš metus įsigaliojusį naują Želdynų įstatymą, privalu inventorizuoti visus mieste esančius medžius, įvertinti jų būklę, sukurti informacinę sistemą.  Tas pats įstatymas įpareigoja nustatyti miestų parkų, skverų ir sodų sklypų ribas, šias teritorijas įregistruoti kadastre. Iki šiol dauguma skverų miestuose net neturi aiškių ribų. Pasak V. Deveikienės, šiuolaikiniame miesto žemėlapyje to neturėtų būti. Šiems darbams reikės skirti nemažai laiko. Tik po to bus galima prieiti prie konkrečių vietų ir gatvių želdinių atnaujinimo, konkrečių medžių parinkimo.

 


Reikalauja ypatingos priežiūros

Europos miestuose medžiams sodinti yra naudojamos sudėtingos technologijos, apsaugančios ir patį augalą, ir gatvių dangas. Medis pirmiausia sodinamas į specialų konteinerį. Jame šaknys apsaugomos nuo šalia esančių komunikacijų, joms užtikrinamos geros sąlygos augti, nes klojant gruntą, tiesiant gatves ir šaligatvius, aplinkiniai žemės sluoksniai dėl vibracijos iki 70 cm gylio yra stipriai suspaudžiami. Augalo šaknys priverstos sunkiai skverbtis gilyn į labai sutankintą gruntą, o konteineryje dirva lieka puri. Tam, kad šaknys neiškiltų į paviršių ir neišvartytų dangos sluoksnio, dedamos apsauginės plokštės. Jos nekenkia augalui ir apsaugo gatvę.

„Labai daug aiškiname statybininkams apie naujas technologijas. Gaila, bet jos pas mus dar neprigijo, nes yra palyginti brangios. Antra vertus - vėliau, taisant gatves ar keičiant dėl blogų sąlygų nunykusius medžius, išleidžiama dar daugiau pinigų", - pastebėjo T. Žutautas.

Ne mažiau svarbi miesto medžiams tolesnė jų priežiūra. „Džiugu matyti, kad Vilniuje, Gedimino prospekte, prie kiekvieno medelio atvesta bent laistymo sistema. Bet kai šalia esančių kavinių langus nuplovę žmonės vandenį su chemikalais šliūkšteli ant medžio, sunku tikėtis, kad jis ilgai augs ir bus dailus", - apgailestavo pašnekovas.

Mūsų kalbinti verslininkai tikino, kad nei privatūs statytojai, nei savivaldybės neskiria reikiamo dėmesio želdinių kokybei. Valdiškiems apželdinimo projektams skelbiami konkursai, kurių pagrindinis ir vienintelis kriterijus - kaina. „Kartais tuos konkursus laimi įmonės, pasiūliusios tokią kainą, kad bet kuriam specialistui plika akimi matosi - kokybiškai už tokius pinigus darbų atlikti neįmanoma", - sakė T. Žutautas.

Sostinės savivaldybė naujų medžių šiemet sodinti neketina. Kada, kiek, kur ir kokių sodins - dar nežino. Bet kai jau nutars, tai reikės „čia ir dabar".

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4
Apželdinimas, landšafto tvarkymo paslaugos Kaune, Kauno apskrityje
Lietuva, Lietuva
Mobilus: +370-621-08679, El. paštas: info@zaliaaplinka.lt
Ruošiami bei įgyvendinami aplinkos apželdinimo projektai bei vizualizacijos prie gyvenamųjų bei visuomeninių pastatų
Visa Lietuva, Lietuva
Mobilus: +370-604-00377, El. paštas: kompoziciniaisprendimai@gmail.com
Miesto aplinkos elementai : suolai, šiukšliadėžės, rūšiavimo dėžės, gėlynai, atitvarai, stulpai...
Dariaus ir Girėno g. 40, Vilnius
Telefonas: +370-5-2751864, Mobilus: +370-698-47373, El. paštas: info@drek.lt
Aplinkos projektavimas, apželdinimas
Laisvės pr. 43 - 144, Vilnius
Telefonas: +370-698-82402, +370-5-2308528, Mobilus: +370-698-82402, El. paštas: mkiemas@gmail.com
Aplinkos projektavimas, apželdinimas, laistymo sistemos, apšvietimo sistemos, vejos, patalpų dekoravimas kambariniais augalais. Prekyba dekoratyviniais augalais, vienmetėmis ir daugiametėmis gėlėmis, vandens lelijomis, vandens augalais. Tvenkinukų ir ekotvenkinių įrengimas.
Kėdainių g. 1a, Kaunas
Telefonas: +370-613-98444, Mobilus: +370-687-53450, El. paštas: edita@zaliasvaja.lt
1 2 3 4
Kompanijų produktai
Raugerškiai

Pasigrožėkite raugerškių spalvomis

Daugiabučių namų teritorijų želdinimas dekoratyviniais augalais - kitaip

Žvilgtelėkime kaip apželdinta teritorija prie daugiabučių...

Vandens ir pakrančių augalai

Nuo mažučių žydinčių pakrančių gėlyčių iki didelių vanden...

Dekoratyvinių augalų priežiūros darbai pavasarį

Pavasarinis dekoratyvinių augalų genėjimas

Aplinkos apželdinimo projektavimas

Gražiai sutvarkyta aplinka gerą nuotaiką skleidžia ne ti...

Metalinės pastatomos šiukšlių dėžės

Lauko šiukšliadėžės, šiukšlių dėžė, šiukšlių dėžės, lauko...

agrastų sodinukai internetu
Agrastų sodinukai

Kamieninių ir krūminių, ankstyvų ir vėlyvų veislių agrast...

Obelų sodinukai internetu
Obelų sodinukai

Žemaūgių, aukštaūgių, ankstyvų, vėlyvų, žieminių obelų so...

Inžinerinis teritorijų tvarkymas
Inžinerinis teritorijų tvarkymas

Kelių tiesimas, šaligatvių įrengimas, teritorijos apželdi...

prieskon1
Mini prieskonių kompozicijos

Prieskoninės žolelės vazonuose

Žvynuotasis kadagys "BLUE STAR"

Labai lėtai augantis, tinka alpinariumams, kapams

Rudeninės nuolaidos dekoratyviniams augalams

Jau prasidėjo rudeninis augalų išpardavimas ...