Pakrantės apsaugos juosta

2019-03-05 10:28   Peržiūros : 20168   Spausdinti

---

Klausimas: Ežero pakrantė, su kuria ribojasi mano sklypas, apaugusi meldais, prie vandens praktiškai prieiti neįmanoma.  Kaip ir pagal kokius teisės aktus tokiu atveju nustatoma pakrantės apsaugos juosta?  Kokiuose dokumentuose ji turi būti pažymėta ir kas tą turi padaryti?

Nuo 2023 metų įsigalioja naujos pakrantės apsaugos juostos nustatymo taisyklės:

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarką, kuri įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d.

Naujojoje tvarkoje atsisakoma iki šiol galiojusio pakrantės juostos nustatymo vietovėje pagal faktinę situaciją (įvertinant šlaito buvimo faktą, matuojant pakrantės žemės paviršiaus vidutinį polinkio kampą) ir pereinama prie fiksuoto dydžio pakrantės apsaugos juostų nustatymo naudojant Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis.

Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, pagal kurį nuo 2023 m. paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos tampa nekilnojamojo turto registro objektais ir pagal patvirtintą naują tvarką visai šalies teritorijai turės būti parengtas skaitmeninis duomenų sluoksnis su paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų bei pakrančių apsaugos juostų ribomis. Šį duomenų rinkinį tvirtins Aplinkos apsaugos agentūra.

Pagal naują tvarką paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos bus nustatomos toms upėms, ežerams, tvenkiniams, kanalams, nepratekamiems dirbtiniams vandens telkiniams, kurie registruoti Upių, ežerų, tvenkinių kadastre, taip pat Kuršių marių rytinei pakrantei nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės ribos iki Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybės sienos.

Minimalus pakrantės apsaugos juostos dydis didinamas iki 5 m. Tokio pločio pakrantės apsaugos juosta bus nustatoma prie 10 km ir trumpesnių upių, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas - iki 10 ha, kūdrų iki 2 ha.

10 m pločio pakrantės apsaugos juosta bus nustatoma prie ilgesnių kaip 10 km, bet trumpesnių kaip 100 km upių, prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas yra 10-200 ha, dirbtinių vandens telkinių, kurių plotas - 2 ha ir daugiau, ir prie visų kanalų.

Prie 100 km ir ilgesnių upių, prie ežerų, tvenkinių, kurių plotas - 200 ha ir didesnis bus nustatoma 30 m pločio pakrantės apsaugos juosta. Didžiausia - 100 m pakrantės apsaugos juosta nustatoma Kuršių marių rytinei pakrantei.

Taip pat atsisakoma išimčių, leidžiančių mieste nenustatyti pakrantės apsaugos juostos, nes juose ypač svarbu išsaugoti išlikusias natūralias pakrantes, atkurti jose sutrikdytus migracinius ryšius ir stiprinti jų teikiamas ekosistemines paslaugas. Miestuose nustatoma iki 10 m pakrantės apsaugos juosta (prie mažesnių vandens telkinių 5 m).

Atkreipiame dėmesį, kad šie pakeitimai neužkirs kelio realizuoti jau patvirtintų projektų. Numatyta, kad patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, žemės valdos projektų, statinių projektų sprendiniai, susiję su veiklos reglamentavimu paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose lieka galioti.

Tačiau, keičiant šiuos dokumentus, nuo 2023 m. sausio 1 d. turės būti atsižvelgiama į pagal naują tvarką parengto paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų žemėlapio duomenis.

 

iki 2023 metų galiojo:

 

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas patvirtintas aplinkos ministro 2007-02-14 įsakymu Nr. D1-98.

Šioje tvarkoje numatyta, kad pakrantės apsaugos juostos pločiai priklauso nuo vandens telkinio dydžio (ežero ploto, upės ilgio ir jos baseino ploto), kranto nuolydžio, taip pat nuo aplinkybės, ar vandens telkinys yra mieste ar kaime, ar jis patenka į valstybinį draustinį ar nacionalinį ar regioninį parką. Priklausomai nuo tokių aplinkybių šios zonos ir juostos gali didėti arba mažėti.  Pakrantės apsaugos juosta nustatoma matuojant reikiamą atstumą nuo kranto linijos, tačiau kai vandens telkiniu ribojasi pelkė - juosta nustatoma 5 m atstumu nuo pelkės išorinės ribos.

Informacija apie tai, kad žemės sklype yra (jis patenka į) paviršinių vandens telkinių apsaugos zona ar pakrančių apsaugos juosta, fiksuojama žemės sklypo nuosavybės dokumentuose ir registruojama nekilnojamojo turto registre kaip veiklos apribojimas.

Rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar statybų projektavimo dokumentus, jų rengėjas privalo, vadovaudamasis nurodytu aplinkos ministro įsakymu, apskaičiuoti ir tiksliai nustatyti, kur yra vandens telkinio apsaugos zona ir pakrantės apsaugos juosta.

 

Iš „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo" - Apsaugos juostų nustatymas   5. Apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, - nuo kranto linijos tokiu atstumu (atstumas matuojamas teritorijos projekcijoje): 5.1. prie ilgesnių kaip 10 km upių ir ant tokių upių įrengtų tvenkinių bei prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas didesnis kaip 2 ha: 5.1.1. kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 50- 5 m; 5.1.2. kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nuo 50 iki 100 - 10 m; 5.1.3. kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 100 ir didesnis - 25 m; 5.2. prie 10 km ir trumpesnių upių, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas ne didesnis kaip 0,5 ha, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas 0,1-2 ha, bei prie visų kanalų - du kartus mažesniu atstumu nei nurodyta 5.1.1-5.1.3 punktuose; 5.3. prie valstybiniuose parkuose, draustiniuose arba biosferos rezervatuose esančių paviršinių vandens telkinių - du kartus didesniu atstumu nei nurodyta 5.1-5.2 punktuose. 6. Miestų ir miestelių teritorijose prie paviršinių vandens telkinių Apsaugos juostos nustatomos vadovaujantis šio Tvarkos aprašo 5 punkte išdėstytomis bei šiomis nuostatomis: 6.1. gyvenamosiose teritorijose - 5.1-5.3 punktuose nurodyti atstumai didinami 2 kartus, išskyrus 6.2 punkte nustatytas išimtis; 6.2. užstatytose miestų dalyse (išskyrus 6.3. punkte nurodytas), kai prie paviršinio vandens telkinio yra įrengta arba numatoma įrengti bendro naudojimo krantinę ir/arba kitą viešą rekreacinę įrangą (statinius), - Apsaugos juostos plotis gali būti sumažinamas arba Apsaugos juosta gali būti nenustatoma; 6.3. infrastruktūros, pramonės ir sandėlių teritorijose - 5.1-5.3 punktuose nurodyti atstumai didinami 3 kartus. 7. Paviršiniuose vandens telkiniuose esančiose salose, kurių plotas 3 ha ir mažiau, visas salos plotas priskiriamas Apsaugos juostai (išskyrus salas, esančias miestų ir miestelių teritorijoje). 8. Pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nustatomas prilyginant jį polinkio kampui tiesios linijos, kurios dviejų taškų, tarp kurių atstumas projekcijoje yra 10 m, aukščių skirtumas lygus didžiausiam aukščių skirtumui žemės paviršiaus 10 m pločio ruože, matuojant statmenai kranto linijai nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos, o kai pakrantės šlaito nėra - nuo kranto linijos.

 

 

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama