Aktualu architektams ir statytojams: teritorijų planavimo ir kitų įstatymų pakeitimai

2013-10-09 15:19   Peržiūros : 3674   Spausdinti


2013 m. birželio 27 d. Seimas priėmė naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą (toliau - TPĮ). Kartu buvo priimti dar 19-os įstatymų pakeitimai, tarp jų Žemės, Statybos įstatymų (toliau - SĮ) pakeitimai. Priimtas visiškai naujas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Visi šie pakeitimai įsigalioja nuo 2014 m. sausio 1 d.

Naujos redakcijos įstatymas iš esmės keičia iki šiol buvusią planavimo tvarką. Jis priimtas siekiant supaprastinti procesą, suteikiant daugiau galių vietos savivaldai.

Visko viename straipsnyje neįmanoma apžvelgti, aptarsiu  tik pagrindinius Seimo priimtų įstatymų pakeitimus.

Iki šiol dar yra ruošiama visa eilė poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimo, sklypų formavimo, statybos proceso eigą. Galima suskaičiuoti net iki 35 poįstatyminių teisės aktų, kurie turi būti parengti ir paskelbti iki 2014 m. sausio 1 d. tam, kad priimti įstatymai galėtų veikti. Į minėtą poįstatyminių aktų skaičių nėra įtraukti statybos techninių reglamentų pakeitimai, o keičiami turėtų būti visi esminiai reglamentai.

 Kompleksiniai ir specialieji planai, sumažintas detaliųjų poreikis  

Išskirsime tik esminius klausimus, kurie kyla, pradėjus aptarinėti naująjį TPĮ: 1) teritorijų planavimo dokumentų tęstinumas; 2) teisė statyti be detaliojo plano; 3) teritorijų planavimo dokumentų sistema; 4) visuomenės informavimas apie teritorijų planavimą; ir 5) viešasis (visuomenės) interesas teritorijų planavime.

TPĮ įsigaliojimas nuo 2014 m. sausio 1 d. neturėtų sukelti revoliucijos, nors tvarką keičia.

Iki TPĮ priėmimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai gali būti užbaigiami rengti pagal iki pakeitimų įsigaliojimo  buvusias procedūras. Tad dar teks palaukti, kol susiformuos praktika pagal naująjį reguliavimą. Visi tie, kurie abejoja naujojo reguliavimo privalumais, dar gali inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir pasirengti šiuos dokumentas pagal esamą reguliavimą. Juo labiau, kad nepriklausomai nuo to, kada teritorijų planavimo dokumentas parengtas, visi seni ir(ar) nauji patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai ir toliau galioja, kaip ir galiojo iki pakeitimų įsigaliojimo.

Didžiausia naujovė yra TPĮ 20 str.  įtvirtintas visiškai naujas institutas - teisė statyti be detaliojo plano. Nuo 2014 m. sausio 1 d.  bet kuris žemės valdytojas ar naudotojas galės kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą tarnautoją su prašymu išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus statinio projektavimui. Pagal TPĮ ir toliau išlieka detalieji planai, jų rengimo procedūros. Tiesiog šalia detaliojo planavimo įdiegiamos visiškai naujos taisyklės. Šios taisyklės nustato, kada galima statyti ir be detaliojo plano, kurio parengimas nuo 2014 m. sausio 1 d. nebepriklausys nuo žemės valdytojo ar naudojo, nes naikinamos organizatoriaus teisių perdavimo sutartys. Privatūs asmenys galės tik inicijuoti detaliųjų planų rengimą, tačiau jų rengimą organizuos ir juos tvirtins - savivaldybės administracijos direktorius. Specialiuosius architektūros reikalavimus bus privaloma išduoti ir be detaliojo plano. Jie bus išduodami tiems savininkams, kurie planuoja statybas žemės sklypuose, esančiuose urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklypuose, esančiuose neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje. Šie reikalavimai bus išduodami pagal šiuo metu galiojančių ir parengtų savivaldybių bendruosius ar kitus vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, jei jie parengti, sprendinius. Nustatant, kokius statinius galima statyti, bus  atsižvelgiama į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus.

TPĮ taip pat pabandyta aiškiai surūšiuoti teritorijų planavimo dokumentus, nustatyti jų lygmenis. Visi teritorijų planavimo dokumentai bus priskiriami vienai iš dviejų rūšių - kompleksiniams arba specialiesiems planams. Atitinkamai įstatyme lieka tik dvi teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūros: kompleksinių planų ir specialiųjų planų rengimo procedūros.

Lieka tik trys planavimo lygmenys - valstybės, savivaldybės ir vietovės lygmuo. Iš pirmo žvilgsnio sistema yra labai supaprastinta, juk vienas pagrindinių reformos tikslų ir buvo nustatyti aiškią dokumentų hierarchiją.

TPĮ nurodoma, kad kiekvienas žemesnis teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti. Deja, viskas nėra taip paprasta. Minėta taisyklė numato tam tikras išimtis - papildomai įtvirtinama kai kurių dokumentų aukštesnė galia. Valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

 Visuomenės informavimas ir viešasis interesas 

Priimant TPĮ daug aistrų sukėlė visuomenės informavimo ir viešojo intereso gynimo teritorijų planavime klausimai. Visuomenės informavimo apie teritorijų planavimą baziniai būdai nepakito. Tiesa, ir čia yra tam tikrų pokyčių, pavyzdžiui: pavesta vyriausybei nustatyti, kokiais būdais bus informuojami žemės valdytojai ir naudotojai apie rengiamus teritorijų planavimo dokumentus. Tikėtina, kad bus panaikintas privalomas informavimas, siunčiant registruotus laiškus, tačiau tikimasi, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. planuojama įdiegti naują informacinę teritorijų planavimo dokumentų sistemą, kuri užtikrins žymiai efektyvesnius visuomenės informavimo būdus, kad visuomenė į teritorijų planavimą galėtų įsitraukti nuo pat šio proceso pradžios. Neveltui TPĮ griežtai įtvirtinama, kad taip pat ir seniūnijų lentose turi būti informuojama apie teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus.

TPĮ įtvirtinta net ir viešojo intereso sąvoka. TPĮ išvardinama, kas laikoma viešuoju interesu teritorijų planavime. Pažymėtina, kad be kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, žemės ūkio naudmenų su derlinguoju dirvožemiu, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsaugos ir racionalaus naudojimo, darnaus kultūrinio kraštovaizdžio formavimo, viešuoju interesu pripažįstami ir visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta objektyviais visuomenės poreikiais ir ištekliais, nuosavybės teisių apsaugos prioritetu, investicijų skatinimu, nustatyta teritorijų planavimo, želdynų normomis, visuomenės sveikatos saugos reglamentais, kitais teisės aktuose nustatytais reikalavimais, bei kt., kaip nurodyta TPĮ 8 str.

Taip pat buvo įvertinta ir tai, kad teritorijų planavime negali būti piktnaudžiaujama viešuoju interesu. Dėl šios priežasties TPĮ įtvirtinamos griežtos taisyklės dėl teritorijų planavimo dokumentų ginčijimo. Įtvirtinta, kad suinteresuota visuomenė, turinti įrodymų ar teisinį pagrindą manyti, kad buvo pažeistas visuomenės (viešasis) interesas, nurodytas šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, turi teisę ginti visuomenės (viešąjį) interesą teritorijų planavime ir kreiptis į instituciją, ginančią visuomenės (viešąjį) interesą srityje, kurioje buvo padarytas visuomenės (viešojo) intereso pažeidimas, arba į prokurorą su prašymu, kad būtų ištirti galimi visuomenės (viešojo) intereso pažeidimų atvejai. Negana to, įtvirtinti griežti senaties terminai visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo. Nustatyta, kad toks terminas yra 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pagal siekiamą ginčyti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau ne vėliau kaip 2 metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Taip pat įtvirtinama, kad 2 metų senaties terminas yra naikinamasis, o tai reiškia, kad teismai neturėtų jų atnaujinti. Tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas.

Galima būtų vardinti dar daugelį kitų įdomių pakeitimų, detalizuoti teritorijų planavimo dokumentų procedūrinius skirtumus, analizuoti specialiųjų planų integravimo į bendruosius planus klausimus ir pan., tačiau visi kiti pakeitimai nesusilaukia tiek daug klausimų, kaip jau aptarti pakeitimai. 

 Žemės įstatymo pakeitimai 

Keičiant TPĮ buvo įvykdyta daugybė Žemės įstatymo straipsnių pakeitimų. Tiesa, didžioji jų dalis tiesiog buvo pakoreguoti tiek, kad šalia teritorijų planavimo dokumentų įvardinami žemės valdos projektai, kaip dokumentai, kuriais yra formuojami sklypai. Atitinkami pakeitimai sąlygojo visos eilės įstatymų pakeitimus - Žemės reformos įstatymo, Civilinio kodekso ir kt. Būtina įsidėmėti, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. žemės sklypų paskirtis bus keičiama ir sklypai bus formuojami žemės valdos projektais, o ne vien detaliaisiais planais.

Ir toliau išlieka reikalavimas, kad žemės sklype galės būti vykdoma tik tokių statinių statyba, kuri atitinka pagrindinę žemės paskirtį, jos naudojimo būdą. Žemės valdytojai ir naudotojai, kaip ir iki pakeitimų priėmimo, taip ir po pakeitimų priėmimo, privalo laikytis nustatytos pagrindinės žemės sklypo paskirties. Norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, nustatyti būdus, nebereikės rengti detaliųjų planų. Vietoje detaliųjų planų bus rengiami žemės valdos projektai. Tiesa, nuo 2014 m. sausio 1 d. nebelieka žemės sklypo pobūdžių. Jie yra panaikinami. Išlieka tik žemės sklypo būdai. Dalis būdų keičiasi, pavyzdžiui: nebelieka gyvenamųjų teritorijų būdo. Jo vietoje yra nustatomi du nauji būdai (iš esmės pobūdžiai perkeliami į būdo lygį): 1) vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; 2) daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

Žemės valdos projektai nėra laikomi teritorijų planavimo dokumentais. Atsižvelgiant į sklypų formavimo tikslus ir uždavinius, šie projektai Žemės įstatyme yra skirstomi į: 1) žemės reformos žemėtvarkos projektus; 2) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;  3) žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus; 4) žemės konsolidacijos projektus.

Žemės įstatyme nustatomos detalios taisyklės, kaip ir kas organizuoja žemės valdos projektų rengimą, juos tvirtina. Pažymėtina, kad žemės valdos projektus, kuriais yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, kitus gi projektus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Tokiu būdu savivaldybės administracijos direktorius tampa pagrindine figūra teritorijų planavimo ir statybos procese, nes jis: organizuoja detaliųjų planų rengimą ir juos tvirtina, organizuoja žemės valdos projektų rengimą ir juos tvirtina, išduoda specialiuosius architektūros reikalavimus, išduoda statybą leidžiančius dokumentus.

 Esminiai Statybos įstatymo pakeitimai 

Atliekant SĮ pakeitimus dėl TPĮ, buvo įgyvendinta platesnė SĮ pakeitimų apimtis, išsprendžiant dalį esamų problemų:

  • - numatyta statytojo pareiga pranešti ne tik apie pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą, bet ir pranešti VTPSI apie statybos pradžią;
  • - panaikinama statybos proceso dalyvių - rangovo, techninio prižiūrėtojo ir projektuotojo pareiga dalyvauti įforminant statybos užbaigimą;
  • - patikslintas sąrašas atvejų, kada yra būtina turėti statybą leidžiančius dokumentus;
  • - įtvirtinama galimybė anksčiau išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jei projekto patikrinimas buvo atliktas anksčiau;
  • - įtvirtinama VTPSI teisė atlikti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras, jei jų nevykdo savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo;
  • - panaikinamos nuostatos, nustatančios statybos leidimų galiojimo teminuotumą bei įtvirtinama, kad statybos užbaigimo procedūrų galima neatlikti tik užbaigus gyvenamosios paskirties pastatų statybą, kitos paskirties ypatingus ir neypatingus statinius naudoti bus galima tik įforminus šių statinių statybos užbaigimą;
  • - kt.

Teritorijų planavimo reforma sąlygojo iš esmės  du SĮ pakeitimus.

Pirma, kadangi daugeliu atveju bus statoma be detaliųjų planų, bet turi būti užtikrinama visuomenės tiesė žinoti, kas bus statoma, buvo patikslintas ir SĮ. Numatyta, kad visuomenė bus informuojam ne tik apie visuomenei svarbių statinių projektavimą, bet visuomenė privalės būti informuojama ir apie statinių, kurie statomi neparengus detaliojo plano, atvejus.

Antra, patikslintas SĮ 20 str., numatant pareigą išduoti ne tik prisijungimo sąlygas, bet ir specialiuosius reikalavimus statinio projektavimui, numatant tokius reikalavimus nepagrįstai neišduodančiam asmeniui atsakomybę už šių reikalavimų pažeidimą. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad specialiuosius reikalavimus privalantys išduoti subjektai (savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas tarnautojas, Kultūros paveldo departamento, Saugomų teritorijų tarnybos ir kt. atstovai), nepagrįstai nereikalautų iš statytojų pasirengti detaliuosius planus, atlikti kitus veiksmus, jei tai nėra būtina pagal įstatymą.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinė priežiūra

Kartu su TPĮ priimtas visiškai naujas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Juo nustatyta, kad statybos valstybinės priežiūros pareigūnai - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - VTPSI) valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų pareigūnai - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos, VTPSI valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atlieka teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo atvejais. Valstybinė miškų tarnyba atlieka teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą miškų tvarkymo schemų rengimo atvejais. Visais kitais atvejais - VTPSI valstybės tarnautojai ir darbuotojai.

Į šį naująjį įstatymą buvo perkelta dalis ir SĮ nuostatų. Šiuo įstatymu yra sureguliuoti:

  • - teritorijų planavimo proceso visų etapų valstybines priežiūros taisyklės;
  • - savavališkos statybos padarinių šalinimo taisyklės;
  • - statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimo taisyklės;
  • - statybos patikrinimo ir reidų, statybos sustabdymo taisyklės;
  • - savavališkos statybos padarinių šalinimo taisyklės;
  • - statybos užbaigimo procedūrų organizavimo ir atlikimo taisyklės;
  • - pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimą taisyklės;
  • - pažymų apie statinio nugriovimą išdavimą taisyklės;
  • - leidimų atlikti statinio konservavimo darbus išdavimą ir kitos taisyklės.

Apibendrinus pažymėtina, kad siekiant supaprastinti teisės statyti įgyvendinimo procedūras ir užsibrėžus reformuoti teritorijų planavimą, buvo pakeista visa eilė įstatymų.

Ar reforma pasiteisins, ar tikrai sumažės biurokratijos bei suvaržymų, kuomet kalbama apie teisę statyti, dar daug priklauso nuo poįstatyminių teisės aktų, besiformuosiančios praktikos. Reikia tikėtis, kad aiškinant reformos metu pakeistų teisės aktų nuostatas, bus atsižvelgiama ir į reformos tikslus, uždavinius bei siekius, kuriuos galima apibūdinti šešiais žodžiais - darnumas, sistemiškumas, aiškumas, pažeistų teisių gynimas. 

Dr. Evaldas Klimas, advokatų kontoros LAWIN advokatas, Mykolo Romerio universiteto lektorius

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.  


Visi kategorijos straipsniai
Landšafto dizaino dėsniai

Landšafto dizaino dėsniai

Kraštovaizdžio dizainas, landšafto tvarkymo principai, spalvos, apšvietimas, formos landšafte, kraštovaizdžio stiliai 

 
 
Temą atitinkančios įmonės

Vilnius


1 2 3
Kraštovaizdžio, namų aplinkos, miesto skverų, projektavimas ir priežiūra. Vejų, žydinčių pievų įrengimas. Želdinų priežiūra. Konsultavimas.
A.V. Kojelavičiaus g. 2, Vilnius
Telefonas: +370-5-2670634 , El. paštas: info@rudista.lt
1 2 3
Landšafto dizaino dėsniai Landšafto dizaino dėsniai

Kraštovaizdžio dizainas, landšafto tvarkymo principai, spalvos, apšvietimas, formos landšafte, kraštovaizdžio stiliai

Ar Vilniaus centras netaps antru Perkūnkiemiu? Ar Vilniaus centras netaps antru Perkūnkiemiu?

Kokie pokyčiai artimiausiu metu laukia sostinės centro ir kodėl nuogąstaujama, kad Vilniaus centras gali tapti antruoju Perkūnkiemiu? Ką apie situaciją mano urbanistai?

Konkursas kraštovaizdžio kūrėjams „Želdynų menas“ Konkursas kraštovaizdžio kūrėjams „Želdynų menas“

Kaip erdvėje sukurti harmoniją, kurioje gera būti?

Želdynų ir gėlynų mastelis bei masteliškumas

Erdvę stebintis žmogus gerai suvokia vaizdą, jeigu atskiros jo dalys nėra pernelyg susmulkintos arba sustambintos. Kaip teisingai pasirinkti želdyno ar gėlyno mastelį?

Jaunieji architektai siūlo kolektyvinių sodų pertvarką Jaunieji architektai siūlo kolektyvinių sodų pertvarką

„Išskyrėme dvi sodų sutvarkymo kryptis. Nė viena nėra nejudinama aksioma, mes tikimės, kad pasiūlymai bus penas tolimesnei diskusijai“ – sako architektai, pristatę projektą „Atgaivink kolektyvinį sodą“.

Labanoro regioninio parko tvarkymo plano svarstyme aktyviai dalyvavo Stirnių hidrografiniame draustinyje sklypo paskirtį pasikeitusi  Loreta Graužinienė Labanoro "tvarkymo" planas

Ar gali gamtininkų ruoštas Labanoro tvarkymo planas duoti ekonominį postūmį regionui?

Paaukštintos lysvės įrengimas Paaukštintos lysvės įrengimas

Paaukštintos lysvės, kaip įrengti paaukštintą lysvę, medinės, akmeninės, betono paaukštintos lysvės

Daiva Mikalauskienė Įsiterpusio valstybinės žemės sklypo įsigijimas

Ar galima nusipirkti į mano žemę įsiterpusį valstybinės žemės sklypą?

daugiau
Leidimas statyti pirčiai ant kranto Leidimas statyti pirčiai ant kranto

Ar galiu savo sodyboje arti ežero pakrantės statyti pirtį?

daugiau
Žemės ūkio paskirties keitimas Žemės ūkio paskirties keitimas

Žemės ūkio paskirties sklypo keitimas į gyvenamosios paskirties sklypą, namų valdą statant ūkininko sodybą

daugiau
Sklypo paskirties keitimas Sklypo paskirties keitimas

Sklypo formavimas ir paskirties keitimas žemės valdų projektais

daugiau
Sklypo formavimas prie naudojamų statinių Sklypo formavimas prie naudojamų statinių

Kaip suformuoti ir įteisinti žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio namo

daugiau
Ar Vilniaus centras netaps antru Perkūnkiemiu? Ar Vilniaus centras netaps antru Perkūnkiemiu?

Kokie pokyčiai artimiausiu metu laukia sostinės centro ir kodėl nuogąstaujama, kad Vilniaus centras gali tapti antruoju Perkūnkiemiu? Ką apie situaciją mano urbanistai?

Želdynų ir gėlynų mastelis bei masteliškumas

Erdvę stebintis žmogus gerai suvokia vaizdą, jeigu atskiros jo dalys nėra pernelyg susmulkintos arba sustambintos. Kaip teisingai pasirinkti želdyno ar gėlyno mastelį?

Jaunieji architektai siūlo kolektyvinių sodų pertvarką Jaunieji architektai siūlo kolektyvinių sodų pertvarką

„Išskyrėme dvi sodų sutvarkymo kryptis. Nė viena nėra nejudinama aksioma, mes tikimės, kad pasiūlymai bus penas tolimesnei diskusijai“ – sako architektai, pristatę projektą „Atgaivink kolektyvinį sodą“.