Bute - nepageidaujami kenkėjai

Kai kurie buities kenkėjai nariuotakojai, gyvenantys gamtoje, sugeba prisitaikyti, daugintis ir gyventi žmonių gyvenamosiose patalpose . Tai - namų dulkių erkės, gamazinės erkės, knygų bei dulkių utėlės, vaisinės muselės - Drosophylos, sidabriniai žvyniukai ir kt.

Namų dulkių erkės (Dermatophagoides pteronyssinus). Tai - mikroskopiniai voragyviai, gerai prisitaikę gyventi žmonių buityje: kilimuose, pūkinėse pagalvėse, patalynėje, minkštuose balduose ar grindų plyšiuose. Jos minta žmogaus nusilupusiomis odos dalelėmis - epidermiu.

Lietuvoje rasta maždaug 20 ir daugiau namų dulkių erkių rūšių. Europoje dažniausiai sutinkama erkė - Dermatophagoides pteronyssinus. Erkė gyvena patalpose, kuriose yra 70 proc. santykinė drėgmė ir 20-25 laipsnių šilumos. Jei patalpos šiltos visus metus, jos gali daugintis visais metų laikais. Pagrindinis namų dulkių erkių alergenas yra jų ekskrementuose: jie yra smulkūs, tad pasiskleidžia ore. Kvėpuodamas žmogus kartu įkvepia ir erkių alergenus, sukeliančius bronchinę astmą bei alerginę slogą. Erkes galima išnaikinti - reikia tik skirti laiko namų ruošai: kiekvieną savaitę dulkiu siurbliu siurbti dulkes, patalynę lyginti lygintuvu. Taip pat reikia į saulėtą vietą išnešti kilimus: ultravioletiniai spinduliai naikina šiuos kenkėjus. Erkės žūna esant 18 laipsnių šalčio temperatūrai, tad tokiame šaltyje palaikyti kelias valandas patalynę yra rekomenduotina.

Yra ir kitų būdų dulkių erkėms naikinti. Tai - ekologiškas preparatas "Milbiol". Ši priemonė gaminama iš Indijoje augančio Azadirachata indica medžio sėklų aliejaus. Juo reikia purkšti patalynę bei vietas, kuriose mėgsta veistis erkės. Prieš tai šias vietas reikia gerai išvalyti ir išsiurbti dulkių siurbliu. Atlikus šią procedūrą, jau po mėnesio bus juntamas rezultatas. Paskui tą pačią procedūrą rekomenduojama atlikti po aštuonių mėnesių. Šis preparatas žmogaus sveikatai nekenkia. Sunaikinus erkes, būtina dulkių siurbliu išsiurbti jų liekanas, kad pakilusios į orą jos nepatektų į kvėpavimo takus.

Namų dulkių erkes efektyviai naikina akaricidai - cheminiai preparatai, tačiau su jais reikia elgtis atsargiai, laikantis visų naudojimo instrukcijos nurodymų. Žinoma, naikinant erkes galima tiesiog kreiptis į profilaktinės dezinfekcijos įmonę.

Gamazinės erkės. Šių kenkėjų yra 30 šeimų. Jos gyvena ir veisiasi, kur yra paukščių. Ypač šios erkės mėgsta kregždžių lizdus. Joms išskridus, lizduose lieka gamazinės erkės, tai - kraują siurbiantys kenkėjai. Nebeturėdamos maitintojų (balandžių, žvirblių, kregždžių, gyvūnų), erkės keliauja pastato sienomis per nesandarius langus, balkonų duris, orlaides į butus, kur gali rasti namines kanarėles, papūgėles ar naminius gyvūnus. Kai šių erkių patalpoje prisiveisia labai daug, jos ima pulti žmones. Gamazinės erkės randa prieglobstį ir graužikuose. Jei namuose yra graužikų, erkės slepiasi grindų, sienų plyšiuose, prie grindjuosčių ar radiatorių - kur šilta ir drėgna. Patelė padeda maždaug 20 kiaušinėlių, kuriuos priklijuoja prie substrato. Kiaušinėlių kiekis priklauso nuo išgerto kraujo bei metų laiko. Esant palankioms sąlygoms (20-25 laipsnių šilumos) erkės išsivysto per 15 parų, o gali daugintis visus metus.

Žmonėms gamazinės erkės sukelia odos suerzinimą, niežėjimą, dermatitą bei kitus susirgimus. Norint apsisaugoti nuo gamazinių erkių reikia neleisti paukščiams perėti namų pastogėse, palėpėse ar balkonuose. Be to, reikia naikinti graužikus patalpose. Esant reikalui, reikia atlikti erkių naikinimą - dezinsekciją.

Dulkių utėlė (Atropos pulsatoria). veisiasi šiltose, drėgnose patalpose, kur yra pūvantys, pelėsiais apaugę augaliniai produktai. Dulkių utėlė yra gelsvai baltos spalvos, maždaug 2 mm ilgio. Šie kenkėjai yra judrūs, greitai bėgioja. Dulkių utėlės gyvena grūduose, miltuose, avižiniuose dribsniuose bei kituose pradedančiuose pelėti ir pūti produktuose, taigi jie nebetinkami vartojimui.

Knygų utėlė (Troctes divnatorius). panaši į dulkių utėlę, tačiau yra mažesnė - 1 mm dydžio, pilkšvos spalvos, veisiasi drėgnose patalpose, grūdų saugyklose be grūdų perdirbimo įmonėse. Šis kenkėjas aptinkamas visame pasaulyje, ypač šiltuose kraštuose. Paprastai patelės padeda maždaug 100 kiaušinėlių. 16-35 laipsnių temperatūroje viena karta subręsta per 3-4 savaites. Per metus viena "šeima" gali atvesti 6 kartas.

Knygų utėlė gali išplisti ir gyvenamosiose patalpose, nes ji minta pelėsiais ir knygų nugarėlėse esančiomis krakmolo dalelėmis. Taip pat šie kenkėjai gali misti ir grūdų gemalais, tad tokios sėklos tampa nedaigiomis.

Cukrinis žvynukas (Lepisma saccharina). Kitaip vadinama sidabrinė avėžėlė aptinkama visuose pasaulio kontinentuose. Šis kenkėjas yra maždaug 10 mm dydžio, padengtas smulkiais sidabro spalvos žvyneliais. Mėgsta apsigyventi šiltuose, drėgnuose rūsiuose, vonios kambariuose, kur gali rasti pelėsio - maisto. Žvynukas gali misti ir grūdiniais produktais, užteršdamas juos savo ekskrementais, lervų išnaromis. Jei drėgnose patalpose yra 18-20 laipsnių temperatūra, cukrinis žvynukas subręsta per 11 savaičių. Jei patalpos vėsios, kenkėjai bręsta net tris metus, o nesant maisto gyvena 300 dienų.

Vaisinės muselės (Drosophyla). vasarą ir rudenį pasirodo ant gendančių vaisių (slyvų, kriaušių, obuolių) ir daržovių (pomidorų, kopūstų). Taip pat šių kenkėjų galima aptikti ir rūgstančiose uogienėse, jei jos yra nesandarioje taroje. Muselės ant šių produktų padeda savo kiaušinėlius, iš kurių per 10 dienų išsivysto suaugusios 3-3,5 mm dydžio tamsiai pilkos muselės. Ant savo kojų ar kūno jos gali pernešti žarnyno patogeninius mikroorganizmus, užteršiančius sveikus vaisius ir daržoves.

Drozofilos veisiasi nešvariose patalpose. Jas naikinti galima naudojant lipnią juostą, impregnuota kenkėjus viliojančiu tirpalu. Masalą muselėms galima pasigaminti ir patiems. Reiki tik turėti nebetinkamą maistui laikyti negilią lėkštę, sudėti į ją nedidelius gabaliukus pūvančio sūrio ir užpilti 5 arba 10 ml 0,5 proc. dezinsekcinio tirpalo. Ši priemonė efektinga, jei sveiki vaisiai ir daržovės bus laikomos uždaroje patalpoje.

www.asa.lt