Buitinių, statybinių, kenksmingų šiukšlių tvarkymas

2012-01-09 18:02   Peržiūros : 10741   Spausdinti


Atliekų tvarkymo problema, palyginus su vandens tvarkymo problemomis, yra naujas reiškinys. Ekologija nėra tik sąvoka. Tai mokslas, tiriantis organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką. Jau įpratome produktus, natūraliai išaugintus ir perdirbtus nenaudojant cheminių medžiagų, vadinti ekologiškai švariais. Gamtos poveikis per jos produktus žmogui - viena ekologijos pusė. Ekologijai taip pat priskiriamas žmogaus poveikis gamtai. Abi šios pusės yra susijusios tarpusavyje ir daro viena kitai įtaką. Prieš praėjusio amžiaus trečią dešimtmetį, kai prasidėjo techninė revoliucija, kenksmingų atliekų nepalikdavo ne tik žemės ūkio technologijos, bet ir pramonės. Su technine revoliucija dėl gamybos ir vartojimo atliekų, didėjo šiukšlynai, peraugę į sąvartynus, kurie net šimtmečius dūlėdami nevirs žeme, o nuodys žemę, orą, vandenis, nes juose - sintetika, chemikalai bei kitokios kenksmingos medžiagos. Atsirado gražiu saugyklų vardu pavadinti sąvartynai, kurie kels pavojus ir praėjus šimtmečiams (atominių elektrinių kuro radioaktyvios atliekos). Prie Šiaulių nuodingų atliekų irimo produktai prasiveržė pro pylimą, o tokių didelių ir mažų šiukšlynų, nuolat pamažu teršiančių gruntinius vandenis ir orą, Lietuvoje apstu. šiuolaikinės šiukšlės yra ilgaamžės, dūlėja lėtai, o aplinką nuodija nuolat.

Daugeliui mūsų atliekos yra maišai buitinių šiukšlių, kuriuos kasdien išnešame į šiukšlių konteinerį. Visi žino, kad iš ten jos „kažkur gabenamos", bet retai kam yra tekę matyti miestų sąvartynus, kur metamos atliekos ir buldozeriais sulyginamos su žeme. Beveik pusę namų ūkyje susidarančių buitinių atliekų kiekio sudaro virtuvės atliekos (įvairūs maisto likučiai), kitą pusę - antrinės žaliavos. Tai - popierius, kartonas, stiklas, plastmasė, medienos atliekos, tekstilės, odos ir kitos liekanos. Dalis šių atliekų galėtų būti perdirbamos antrinių žaliavų perdirbimo įmonėse. Atliekos gali būti naikinamos ir atliekų deginimo įmonėje, kur jos labai aukštoje temperatūroje paverčiamos pelenais, arba gali būti perduodamos į įmones, kur atrenkamos medžiagos, kurios gali būti perdirbamos.

Lietuvoje per metus apytiksliai susikaupia maždaug 6,2 milijonų tonų nepavojingų atliekų, o iš jų apie 20 proc. sudaro namų atliekos. Suskaičiuota, kad vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas pagamina 275 kilogramus atliekų per metus. Tai apie pusantro kilogramo per dieną. Vakarų Europoje - 450 kg. Manoma, kad po penkerių metų pasieksime šį lygį. 2001 m. komunalinių atliekų  kiekis, tenkantis 1 gyventojui Lietuvoje, buvo - 300 kg (Kaune 273 kg), Rygoje - 312 kg, Taline 401, Švedijoje, Danijoje - 359-409 kg. Europos Sąjungoje - 399 kg.

Šiukšlės - visų rūšių maistinės, buitinės ir eksploatacinės atliekos (išskyrus šviežią žuvį ir jos atliekas), kurios susidaro įprastiniu būdu eksploatuojant laivą ir kurios nuolat ar periodiškai turi būti šalinamos (išskyrus tas medžiagas, kurios yra išvardintos MARPOL Konvencijos prieduose);
kenksminga medžiaga  - bet kokia medžiaga, kuri, patekusi į jūrą, gali sukelti taršą;
pavojinga medžiaga - bet kokia kenksminga medžiaga, kuri dėl jai būdingų savybių yra patvari, toksiška ar kaupiasi gyvuosiuose organizmuose.

Bendrojoje atliekų direktyvoje (75/442/EEC) atliekos apibūdinamos kaip „bet kokios medžiagos ar objektai, kurių turėtojas atsikrato ar yra įpareigotas atsikratyti". Kasmet Europos Sąjungoje pagaminama daugiau kaip 2 milijardai tonų atliekų, iš kurių 200 milijonų tonų yra komunalinės atliekos. Europos Komisijos duomenimis, per pastaruosius šešerius metus atliekų kiekis padidėjo daugiau kaip 10 procentų. Atliekų kalnai ima kelti pavojų ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Nereikėtų pamiršti, kad atliekų tvarkymas kainuoja vis brangiau.

Buitinės atliekos

Ne visus buities chemijos produktus iki galo suvartojame. Tenka išmesti ir pasenusius vaistus, kosmetiką, nebetinkamus naudoti elektros elementus, automobilių tepalo ar kuro filtrus. Pavojingos atliekos - tai nuodingos, degios, sprogstančios ir kitokios kenksmingos medžiagos, kurios gali padaryti žalos žmogaus ar gyvūnų sveikatai ir aplinkai.
Iš tiesų, buitinės atliekos tėra tik mažytė kasmet išmetamų šiukšlių kalno dalis. Problema ta, kad šis kalnas auga vis greičiau ir greičiau, nes Europa turtėja, tad galima nusipirkti vis daugiau daiktų, po kurių lieka vis daugiau šiukšlių. Šiukšlės nėra tinkamai tvarkomos. Pūnančios atliekos, tarkime, maisto likučiai, suverčiami į sąvartynus. O juk juos atskyrus ir palikus pūti, gaunamas naudingas kompostas, kuriuo būtų galima tręšti dirvožemį.

Buityje susidaro pavojingos buitinės atliekos:

  • senos padangos,
  • akumuliatoriai,
  • dažais, skiedikliais užteršta tara,
  • liuminescencinės lempos,
  • chemikalai, vaistai ir pan.

 Tarp visų atliekų, kurias esame linkę sumesti į bendrą šiukšlių konteinerį, pasitaiko ir pavojingų. Pavojingoms buitinėms atliekoms priskiriamos nuodingos, degios, sprogstančios, chemiškai aktyvios, dirginančios ar kitaip kenksmingos žmogaus sveikatai ir aplinkai medžiagos. Tvarkant automobilį garaže, susikaupia senų padangų, akumuliatorių, naftos produktų ir jais užterštų skudurų ar taros. Su visomis šiukšlėmis išmetamos ir rūsyje ar namuose užsigulėjusios liuminescencinės lempos, dažai, buitinė chemija, kosmetika, pasenusių vaistų likučiai, galvaniniai elementai ir neaiškūs chemikalai. Visos šios pavojingos atliekos dažnai nesusimąstant išpilamos į bendrą šiukšlių konteinerį, pamiškę ar šalikelės griovį, taip sukeliant pavojų viskam, kas gyva. Patekusios į aplinką pavojingos medžiagos gali garuoti, patekti į gruntinius vandenis, užsidegusios išskirti toksiškas medžiagas. Tai gali sukelti negrįžtamus žmonių sveikatos ir ekosistemų pakenkimus.

Kita problema- dirbtiniai chemikalai. Laboratorijose jau sukurta daugiau nei 100 000 pramoninių chemikalų. Cheminės medžiagos gali būti kietos, miltelių pavidalo ar dujinės. Dauguma šių pramoninių chemikalų žemės aplinkoje niekada nėra buvę. Jau daug metų žinoma, kad kai kurios šių medžiagų, pavyzdžiui, sunkieji metalai ir vadinamieji „patvarieji organiniai teršalai", yra pavojingos. Patvariųjų organinių teršalų natūralioje gamtoje nėra, todėl jie mums gali būti kenksmingi. Daugelis kitų chemikalų irgi gali būti pavojingi. Blogiausia, kad nežinoma, kaip dauguma chemikalų keliauja gamtoje ir kaip jie gali paveikti žmones ir aplinką. 

Pavojingos buitinės atliekos:

  • galvaniniai elementai, turintys sunkiųjų metalų (Pb, Ni-Cd, Hg),
  • akumuliatoriai,
  • pasenę vaistai,
  • dezinfekcijos skysčių, baliklių, įvairių valiklių atliekos,
  • lakų, dažų, skiediklių atliekos,
  • kosmetikos - nagų lako, lako nuėmėjo, plaukų lako - liekanos,
  • cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė,
  • panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos,
  • gyvsidabrio turinčios atliekos - liuminescencinės lempos, termometrai bei kita.

 Šios „šiukšlės" yra ypač pavojingos: baterijose yra mažiausiai 22 toksiški (nuodingi aplinkai ir sveikatai ) elementai. Kai baterijos naudojamos ar tiesiog laikomos namuose, žalos jos nedaro. Tačiau ir automobilio akumuliatorius, ir maža baterija turi vienokių ar kitokių metalų, ypatingą grėsmę aplinkai kelia baterijose esantys sunkieji metalai - švinas, gyvsidabris ir kadmis. Kiti baterijose esantys sunkieji metalai - cinkas, varis, manganas, litis ir nikelis - taip pat kaupiasi aplinkoje ir todėl neturėtų būti šalinami kartu su komunalinėmis atliekomis. Todėl specialistai pataria tokias atliekas išskirti iš bendro atliekų srauto ir išmesti į specialius konteinerius.

Didžiausią pavojingų atliekų dalį Lietuvoje - 50 proc., sudaro naftos produktų ir vandens mišiniai. Šios atliekos dažniausiai susidaro naftos produktų gaudyklėse, tačiau į šią grupę patenka ir kitos naftos produktų turinčios atliekos, pvz., tepimo-aušinimo skysčiai, naudotos alyvos. Akivaizdu, kad naftos produktų atliekos yra svarbiausia pavojingų atliekų rūšis. Taip pat didelį kiekį pavojingų atliekų sraute sudaro: mineralinės vatos atliekos (9,7 tūkst. tonų) ir naftos produktais užterštas gruntas (8,5 tūkst. tonų).

Kaip kenksmingos atliekos veikia žmogaus organizmą

Šiukšlėmis nusėtos pakelės, pamiškės ir ežerų pakrantės atrodo neestetiškai ir, svarbiausia, kenkia aplinkai bei žmogaus sveikatai. Derėtų prisiminti, kad pūvančios šiukšlės išskiria įvairiausias kenksmingas dujas ir filtratą - skystį, kuris kartu su kenksmingomis medžiagomis prasiskverbia į dirvožemį, gruntinius vandenis, taip pat gali patekti į mūsų maistą. Itin didelį pavojų aplinkai ir gyventojų sveikatai kelia atliekos, kuriose gausu sunkiųjų metalų, kitų kenksmingų atliekų. Spartus ekonominis ir politinis vystymasis per pastaruosius šimtą metų įtakojo daugybės įvairių kenksmingų atliekų atsiradimą- tai seni pramonės įrenginiai bei sąvartynai, buvusios degalinės, dujų gamyklos, kariniai objektai, metalo laužo aikštelės, cheminių medžiagų sandėliai. Milijonai senų kompiuterių, skrudintuvų, mikrobangų krosnelių, viryklių, radijo aparatų ir televizorių - tai sparčiausiai augantis atliekų srautas Europos Sąjungoje, nesvarbu, ar jie išvežami į miesto sąvartyną, suverčiami lauke ar paprasčiausiai sumetami į šiukšlių konteinerį. Elektros prietaisuose ir elektroninėje įrangoje yra itin toksiškų sunkiųjų metalų bei organinių teršalų. Kenksmingos medžiagos, patekusios į dirvožemį, užteršia gruntinius vandenis,
augalus, apnuodija gyvūnus, vadinasi, kenkia ir žmonių sveikatai.

Gyvsidabris. Kenkia feremntų veiklai, pažeidžia CNS.
Švinas. Per didelis kiekis švino stabdo vaikų augimą ir intelektualinį vystymąsi.
Kadmis. Smarkiai sulėtina baltymų apykaitos procesus organizme, kas sukelia galvos skausmus, svaigulį, susierzinimą, nemigą, blogą apetitą, pykinimą bei vėmimą, uoslės jautrumo sutrikimus, nosies kraujagyslių trūkinėjimus (kraujavimą), sunkų kvėpavimą, kosulį bei skausmus krūtinės srityje.
Arsenas. Arsenas sukelia vėžį, pažeidžia genetiką.
Aliuminis. Per didelis aliuminio kiekis kenkia CNS, iššaukia Alshaimerio ligos simptomus.
Chromas. Chromas sukelia dermatitą, kvėpavimo takų ligas.
Nikelis. Didelė nikelio koncentracija sukelia grėsmę sirgti prostatos, plaučių vėžiu, padidėja rizika širdies ligoms.
Stibis. Stibis sukelia odos infekcijas, virškinimo, kraujotakos sutrikimus.
Polichlorinti bifenilai. Sukelia nervų sistemos, širdies veiklos, imuninės sistemos, raumenų bei skrandžio darbo sutrikimus. Pažeidžia gyvūnų reprodukcijos savybes.
Brominuoti antipirenai. Bromuoti antiperenai genų mutacijos, impotencijos ir imuninės sistemos nusilpimo priežastis.
Sunkieji metalai gali inhibuoti (slopinti) fermentus, negrįžtamai pakeisti baltymų ir nukleino rūgščių makromolekulę, pakeisti
metabolizmo ir sintezės greitį, skatinti mutacijas.
Nesudegę angliavandeniliai. Kai jų kiekis didelis, dirgina kvėpavimo takus (ir gali sukelti vėžį).
Azoto oksidas. Kenksmingas kraujui, o azoto oksidais užteršta atmosfera yra rūgščių lietų priežastis.
Anglies oksidas. Labai kenksmingas, kadangi lengvai jungiasi su hemoglobinu, deguonis sunkiai patenka į kraują, o dėl to galima mirtinai uždusti.
Anglies dioksidas. Išstumia deguonį iš plaučių, o tai irgi dažnai baigiasi mirtimi.

Daugelyje produktų yra medžiagų, galinčių sukelti alergiją. Žmogaus imuninė sistema, kurios paskirtis yra organizmo apsauga, gali neigiamai sureaguoti į kvepalus ar papuošalus, kuriuose yra nikelio ir tai gali sukelti alergiją.

Dar pasitaiko žaislų, kurių sudėtyje yra nuodingų cheminių medžiagų, galinčių pakenkti vaikų sveikatai. Naudojantis daiktais, kuriuose yra nuodingų medžiagų, jie gali pakenkti kaip bet kuris kitas nuodas.

Kur po krūmais pamiškėse pūva sukratytos šiukšlės - veisiasi uodai, kiti žmonėms nedraugiški vabzdžiai. Maža to, ten atsiranda įvairiausių ligų knibždėlynas. Į tą vietą atklydę ūsūriniai šunys, lapės ar graužikai žmonių paliktą „turtą" jiems grąžina su kaupu - į namus atneša pasiutligę. Jei upelyje sužvejojote žuvį, dar negalite būti tikri, kad ji nesukels pavojaus jūsų gyvybei. Pietums galite suvalgyti sunkiųjų metalų koncentratą; mat poilsiautojams paupiuose ar prie ežerų išmetus išsikrovusias baterijas, irimo proceso metu sunkieji metalai nusėda ant dumblių. Šie patenka į vandens gyvūno, ieškančio maisto, organizmą. Nuo tokios „žuvienės" gali  sutrikti endokrininė sistema, galima susirgti vėžiu. Prisiriję plastiko gabalėlių, žūva jūros paukščiai ir žuvys. Plastiką, kurio ir Lietuvos paplūdimiuose netrūksta, pasaulio ekologai vadina pražūtimi jūros ekosistemai. Dauguma kenksmingų atliekų per šalies upes patenka į jūrą. Uždarose ekosistemose - ežeruose - situacija blogesnė. Viena didžiausių problemų pasaulyje, o ir Baltijos jūroje - plastiko atliekos (plastikiniai buteliai, kamšteliai, maišeliai), kurios atsiduria plačiuosiuose vandenyse. Praeina šimtai metų, kol plastiko atliekos suyra.

Atliekų nevalia deginti, nes deginant jas laužuose, išsiskiria patvarūs organiniai teršalai, tarp kurių yra ir žmogaus sveikatai itin kenksmingų dioksidų, furanų bei policiklinių aromatinių angliavandenilių. Iškylaujant gamtoje susidariusias atliekas reikia sudėti į šikšlių maišus ir  po iškylos parvežus jas namo išmesti į šiukšlių konteinerius.
Už savavališką šiukšlinimą yra skiriamos baudos. Poilsiaujančius gamtoje gali patikrinti inspektoriai ir skirti baudas už šiukšlinimą. Baudą už šiukšlinimą gali skirti ir kelių policijos pareigūnai, jei vairuotojas ar keleivis meta šiukšles iš automobilio. Baudos už šiukšlinimą dydis gali siekti kelis šimtus litų.

Kaip elgtis su pavojingomis atliekomis

Pavojingų atliekų negalima maišyti su kitomis buitinėmis atliekomis, pavojingų skysčių negalima pilti į plautuvę ar klozetą, lietaus nuotekų šulinius ar tiesiog ant žemės. Išmesti galima tik tuščią ir sausą pavojingų gaminių pakuotę.

 Žmonės gali būti alergiški įvairioms cheminėms medžiagoms - fermentams, esantiems skalbiamuosiuose milteliuose, balikliams, kvapiosioms medžiagoms. Pavojingų medžiagų naudojimą reikėtų mažinti, pirkti tik tiek, kiek sunaudojama. Derėtų rinktis ekologiškas ar mažiau kenksmingas medžiagas. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatyta, kad savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse (taigi, ir planuose) turi būti numatytos priemonės pavojingoms buities atliekoms surinkti, tačiau nenurodomos konkrečios užduotys. Buityje susidaro tik nežymi šių atliekų dalis. Savivaldybės, organizuodamos ir plėtodamos komunalinių atliekų surinkimo sistemas, turi organizuoti buityje susidarančių pavojingų atliekų ir smulkių pavojingų atliekų partijų, galinčių patekti į komunalines atliekas iš organizacijų, įstaigų ir įmonių (išskyrus tas įmones, kuriose pavojingos atliekos susidaro gamybos procese), atskirą surinkimą ir perdavimą pavojingų atliekų tvarkytojams.

Fluorescentinės lempos - daugumos fluorescencinių lempų sudėtyje yra gyvsidabrio. Gyvsidabris yra žalingas teršalas. Šios lempos gali būti sudaužytos, patalpintos į cilindrus ir pašalintos į patikimą pavojingų atliekų sąvartyną. Taip pat yra ir perdirbimo procesai. Gyvsidabris gali būti ištrauktas ir apdorotas, bet garantijos mažos ir procesas brangus. Dabar egzistuoja alternatyvi galimybė, kai fluorescenciniai milteliai gali būti apdorojami ir panaudojami naujų švietimo įrenginių gamybai.

Atliekų tvarkymo principai


Atliekų tvarkymas- svarbiausia ir sudėtingiausia aplinkos apsaugos sritis. Ši sritis apima atliekų iš gyventojų, mažų ir vidutinių verslo įstaigų, gydymo įstaigų, pramonės ir žemės ūkio įmonių surinkimą, apdorojimą ir atidavimą galutiniam saugojimui.

Atliekas, kurių nepavyksta išvengti, o vėliau - panaudoti, leidžiama šalinti tik atliekų šalinimo įrenginiuose, įrengtuose ir eksploatuojamuose pagal teisės aktų reikalavimus. Be šalinimo sąvartyne, atliekos gali būti deginamos naudojant energiją arba eksportuojamos.

ekoblogas.wordpress.com

Lietuvoje yra daugiau nei 800 sąvartynų, iš jų apie 300 dar eksploatuojami. Į sąvartynus kasmet išvežama maždaug  3 mln. tonų įvairių atliekų, beveik pusė jų - nerūšiuotos komunalinės atliekos.

Sąvartyne atliekos ilgai išlieka nesuirusios:

  • Popierius - 2 metus,
  • Konservų dėžutės - 90 metų,
  • Plastiko pakuotės - 200 metų,
  • Stiklainiai, buteliai - 900 metų.

Optimaliausias atliekų tvarkymo būdas yra jų rūšiavimas ir perdirbimas į kitus gaminius. Neesant specialaus metalo surinkimui skirto konteinerio, metalinius gaminius leistina mesti į plastmasei skirtus konteinerius. Mažiausiai kenksmingas aplinkai popieriaus, kartono tvarkymo būdas yra makulatūros surinkimas ir jos perdirbimas.  Panaudotą akumuliatorių būtina pristatyti į pavojingų atliekų surinkimo aikštelę ar priduoti pavojingų atliekų tvarkymo įmonei. Geriausias būdas pašalinti plastikinį butelį (PET) yra atsuktą butelį suploti ir mesti į plastikui skirtą konteinerį. Pakuotės plėvelės taip pat yra metamos į plastikui skirtą konteinerį, bet ne į mišrių atliekų konteinerius. Naftos gaminiai turi būti priduodami pavojingų atliekų tvarkymo įmonėms, naftos gaminiais užteršta žemė turi būti surinkta ir pristatyta į pavojingų atliekų surinkimo aikštelę. Be to, atidirbtų alyvų jokiu būdu negalima deginti buitinėmis sąlygomis, kadangi degimo proceso metu susidaro žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų.

Atliekų rūšiavimas

Kiekvienuose namuose yra daugybė daiktų, kuriuos kažkada teks išmesti. Kasmet į sąvartynus išvežami didžiuliai kiekiai įvairiausių atliekų, iš kurių dalis - labai kenksmingos žmogaus sveikatai, nuodija gamtą, teršia vandenį, orą, kenkia augmenijai, gyvūnams, darko kraštovaizdį. Didžiąją atliekų dalį sudaro vertingos medžiagos, kurias galima perdirbti ir pagaminti reikalingų daiktų. Išrūšiuotos popieriaus ir kartono atliekos virsta higieniniu popieriumi, panaudoti plastiko maišeliai tampa kitais maišeliai ar plastiko indais, surinkti stiklo buteliai perlydomi į naujus, laidai virsta dažais, iš išskirstyto metalo laužo gaminami metalo dirbiniai.

Vakarų Europos valstybėse į sąvartynus patenka tik apie trečdalį komunalinių atliekų, kita dalis sudeginama arba po rūšiavimo grįžta atgal į gamybą. Tuo tarpu Lietuvoje sąvartynuose lieka apie 90 procentų atliekų, todėl ypač svarbus pradinis rūšiavimas, kurį atlieka šalies piliečiai. O už nerūšiuotas atliekas teks ir mokėti žymiai brangiau.

Antrinės žaliavos - perdirbti tinkamos atliekos. Gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug paprasčiau, pigiau, mažiau teršiama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau sutaupoma žemės turtų (gamtinių išteklių). Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tapo privalu laikytis visų aplinkosauginių reikalavimų, kurie ES šalyse yra gana griežti. Šie reikalavimai išreikšti ES direktyvose, reglamentuose apsprendžiančiuose tiek bendrą atliekų tvarkymo politiką, tiek atskirų atliekų srautų, pavyzdžiui, pakuočių, pavojingų atliekų ir kt. Šių dokumentų vykdymas yra privalomas Lietuvai, todėl mums reikia skubiai išmokti kvalifikuotai tvarkyti atliekas.


Rūšiuodami atliekas:

  • išsaugosime sveiką aplinką;
  • sukaupsime antrinių žaliavų;
  • sutaupysime gamtos išteklių ir energijos;
  • sumažinsime atliekų tvarkymo išlaidas.


Atliekas rūšiuoti geriausia ten, kur atliekos susidaro - namuose. Tai labai paprasta, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius.

 Lietuvoje jau statomi atskiri konteineriai popieriui, stiklui, plastmasei, metalui rinkti. Konteineriai yra suskirstyti spalvomis pagal atskiras pakuočių rūšis, kad  gyventojams nebūtų sunku juos atskirti. Pareiga organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms (taigi ir pas gyventojus susidarančioms) atliekoms tvarkyti, teisės aktais yra pavesta savivaldybėms. Jos privalo organizuoti atskirą antrinių žaliavų surinkimą iš komunalinių atliekų srauto, aprūpinti gyventojus reikalingomis priemonėmis, antrinių žaliavų surinkimo konteineriais. Pagrindinė ES atliekų tvarkymo koncepcija - galimybė panaudoti buitines atliekas naujo produkto gamybai. Kkvalifikuotas atliekų tvarkymas - tai jų panaudojimas produkto gamybai, energijos gavimui ir tik paskutinėje vietoje yra jų šalinimas sąvartyne. Daugelyje Europos šalių išrūšiuotos atliekos gyventojams nieko nekainuoja, o netinkamos panaudoti atliekos - šiukšlės - yra apmokestinamos. Lietuvoje esamos atliekų tvarkymo sistemos gali perdirbti pagrindinį tūrinį buitinių atliekų kiekį, t.y. pakuotes.

Pakuotės skirstomos pagal medžiagos rūšį, t.y., stiklas, plastikai, popierius, medis, metalas bei kombinuotos pakuotės. Priklausomai nuo regiono atliekų surinkimo sistemos, pakuočių atliekų rūšiavimas gali būti daugiau ar mažiau detalizuotas, tačiau išskirti į atskirus konteinerius popierių-kartoną, stiklą ir plastikus taps privaloma. Šiuo metu didžioji dalis pakuočių atliekų patenka į komunalines atliekas, jų gana sparčiai daugėja. Į komunalines atliekas patekusios  panaudotos pakuotės surenkamos kartu su kitomis potencialiomis antrinėmis žaliavomis. Siekiant panaudoti kuo daugiau šių atliekų medžiaginių ir energetikos išteklių, jų tvarkymui ir apskaitai turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio. Pakuočių atliekų surinkimas ir pirminis rūšiavimas daugiausia priklauso nuo visuomenės narių geranoriškumo ir sąmoningumo. Pasirenkant pakuotes naujiems gaminiams, labai svarbu atlikti jų būvio ciklo analizę ir teikti pirmenybę darančioms mažiausią žalą aplinkai.

Popierius

 Popierius, tiek pakuote, tiek makulatūra, yra perdirbamas į popierių. Kadangi popieriaus žaliava yra mediena, tai kiekvienas surinktas kilogramas popieriaus išsaugo apytikriai vieną medį. Popieriaus gamyboje vienam kilogramui popieriaus pagaminti reikia ne mažiau 60 litrų vandens, o ir vanduo yra užteršiamas. Gaminant popierių iš makulatūros, kiekvienai jo tonai išsaugoma vidutiniškai 17 medžių, sutaupoma 4.1 MW energijos, 27 000 litrų vandens. Pasaulyje iš makulatūros pagamintas popierius sudaro 36 proc. visos produkcijos. Tai - kartonas, pakavimo, laikraštinis, tualetinis popierius, popierinės nosinaitės ir kt. Deja, popieriaus negalima perdirbti daug kartų.

  • Perdirbti tinka: laikraščiai, žurnalai ir kiti spaudiniai, švarios popierinės pakuotės, kartonas. Laikraščiai ir kitoks popierius bei kartonas turi būti nepadengti plastiku, sausi ir švarūs, dėžutės - išlankstytos.
  • Perdirbti netinka: servetėlės, popierinės nosinės, tapetai, dėžutės nuo picos.

Jau perdirbami ir „tetrapakai" (daugiasluoksnės pieno produktų ir sulčių pakuotės), kurie susideda iš popieriaus, polietileno, kartono, folijos.

Dėmesio! Į konteinerį negalima mesti "tetrapakų" (pakuočių nuo pieno ir sulčių), nes jie sudaryti iš įvairių sluoksnių: popieriaus, polietileno, kartono, folijos.
 
Plastmasė

 Pastaruoju metu plastikai vis labiau keičia stiklą, metalą, medieną. Sąvartynuose plastikai daugelį metų nesuyra ir užima daug vietos, o deginant išsiskiria kenksmingos medžiagos. Gaminiams iš perdirbto plastiko suvartojama maždaug 2/3 mažiau energijos, lyginat su gamyba iš pirminių žaliavų - naftos ar gamtinių dujų. 
 
Kad būtų patogiau rūšiuoti tinkamus perdirbti plastikus, jie žymimi sutartiniais ženklais, kurie būna įspausti gaminio (pavyzdžiui, butelių) apatinėje dalyje arba dugne.

Perdirbti tinka tik plastmasinės pakuotės ir gaminiai pažymėti ženklais PET (1) ir HDPE (2). Tai gėrimų  (mineralinio vandens, gaiviųjų gėrimų, alaus) buteliai, padažų, aliejaus, šampūno, skalbiklių ir valiklių pakuotė, kita plastikinė pakuotė, žaislai, indai, gaminiai, plėvelė.
 
Metant į konteinerį PET butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies (neperdirbamo) plastiko. Pasistenkite, kad aliejaus ar padažų buteliai būtų kuo švaresni. Išmetamus butelius suspauskite - taip jie užims mažiau vietos.

Dėmesio! Į konteinerį negalima mesti taros nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių, detergentų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų.


Stiklas

Stiklo gamybai suvartojama daug energijos. Naujas stiklas yra gaminamas lydant smėlį, klintis ir sodą 1 200-1 500 C temperatūroje. Panaudojant stiklo atliekas, sutaupoma šių medžiagų bei 35 proc. energijos. Vien tik įkaitinant žaliavas, reikalingas 1 000 kg stiklo pagaminti, sunaudojama net 140 litrų degalų. Tik 24 proc. popieriaus Lietuvoje panaudojama pakartotinai, nors įmonės yra pajėgios perdirbti didesnį popieriaus atliekų kiekį nei susidaro. Kiekviena perdirbto popieriaus tona išsaugoja apie 17 medžių, 26 460 litrų vandens. 
 
 Atskirta nuo kitų atliekų ir išrūšiuota (žalia, ruda, skaidri) stiklo pakuotė yra puiki žaliava naujos stiklo pakuotės gavybai. Čia ne tik sutaupomos žaliavos, bet, svarbiausia, ženkliai sumažėja energijos sąnaudos, kurios stiklo gamybos pramonėje ekonomikoje sudaro pagrindą. Nežiūrint, kad plastikinė pakuotė pagal savo sudėtį gana skirtinga: buteliai, PET tipo plastikas, plėvelės-polietilenas, polipropilenas ir kitos plastikų rūšys atskirtos nuo mišrių atliekų, turi ženkliai didesnę kainą negu jo surinkimas.

  • Perdirbti tinka: buteliai, stiklainiai, stiklo duženos.
  • Dėl specifinių priedų perdirbti netinka krištolas, ampulių, akinių, automobilių langų, veidrodžių, elektros lempučių bei karščiui atsparus stiklas, porcelianas, keramika.

Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją. Popierinių etikečių pašalinti nereikia. Jeigu yra tam skirti konteineriai, rūšiuokite stiklines pakuotes pagal stiklo spalvą.

Dėmesio! Į konteinerį negalima mesti porceliano ar keramikos šukių.

Metalas

 1 t perlydyto plieno sutaupo apie 1.5 t geležies rūdos. Ypač naudinga perdirbti aliuminio atliekas - kiekvienai tonai šio metalo sutaupoma 4 t boksitų ir net 95 proc. energijos. Aliuminio perdirbimas (pavyzdžiui, alaus skardinės ) ypač svarbus, nes šio elemento žaliava gamtoje - uoliena boksitas. Siekiant išgauti šią žaliavą, masiškai kertami atogrąžų miškai. Gaminant stiklą iš duženų, sutaupoma apie 25 proc. energijos, 20 proc. sumažėja oro tarša, 50 proc. - vandens tarša. Be to, stiklą galima perdirbti neribotą skaičių kartų. Perdirbto stiklo kokybė ne prastesnė nei pagaminto iš pirminių žaliavų.
 
Perdirbti tinka: konservų dėžutės, gėrimų skardinės, kitos metalo atliekos.
 
Dėmesio! Į konteinerį negalima  mesti aerozolių flakonų ir kitos taros nuo pavojingų cheminių medžiagų. Atskiro konteinerio metalo atliekoms dažniausiai nebūna - jis surenkamas kartu su stiklo arba plastmasės atliekomis.

Biodegraduojančios atliekos
 
Tik dalis atliekų šiandien patenkančių į mišrių atliekų konteinerius. Mūsų šalyje didelę dalį atliekų sudaro virtuvės (maisto) atliekos, kai kurių gyventojų buityje - net didesnę pusę visų atliekų. Šios atliekos, patekusios į sąvartyną, pūva išskirdamos į atmosferą ozono sluoksnį ardančias dujas - metaną, dvokiančias dujas sieros vandenilį ir kt. Puvimo metu susidarę vandenys labai užteršti ir jiems reikalingas valymas yra brangus.
Todėl artimiausios ES šalių užduotys, atliekų tvarkyme - išskirti iš mišrių atliekų srauto virtuvės (biodegraduojančias) atliekas ir jas atskirai perdirbti (gaunant kompostą ar biodujas, kurios bus panaudojamos energijos gamybai). Šie procesai - tai ne tolima perspektyva, o realybė, kurios įgyvendinimui liko vos pora metų.
Jau ir šiandien nesuprantama, kodėl Lietuvoje į mišrių atliekų konteinerius metamos žalieninės atliekos - žolė, lapai, šakos. Juk tai gera žaliava kompostams - puikiai organinei trąšai, kurios gavybai, daugeliu atvejų, reikalingas tik specialus konteineris-pūdytojas. 

Kiekvienas žemės savininkas iš sodo ir daržo bei buities atliekų nesunkiai gali pasigaminti vertingo komposto. Tokias atliekas sukrovus į krūvą, kurioje pakankamai deguonies ir drėgmės bei tinkama temperatūra, veikiama mikroorganizmų žalioji masė yra. Pridėjus mineralinių trąšų, gaunamas vertingas kompostas, tinkantis gėlėms ir daržovėms.
Galima kompostuoti: virtuvės atliekas - daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius, įskaitant filtrus, sodo ir daržo atliekas - gėlių ir daržovių liekanas, nupjautą žolę, medžių lapus, smulkias šakeles,  naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas.

Didžiosios atliekos

Didžiąsias atliekas - nereikalingus baldus, buitinę techniką (televizorius, šaldytuvus, virykles ir kt. įrangą) galima priduoti  į didžiųjų atliekų aikšteles arba komunalinių atliekų vežėjams. Didžiosioms atliekoms surinkti naudojami 20 m3 talpos konteineriai.

Statybos ir griovimo atliekos

Statybos ir griovimo atliekos sudaro nemažą atliekų srautą. Šių atliekų tvarkymą turi reglamentuoti, administruoti ir organizuoti savivaldybių institucijos. Statybos ir griovimo atliekos gali būti perdirbtos, o gautos žaliavos (akmenys, skalda, žvyras, smėlis ir kt.) panaudotos įvairiose statybos srityse.

Elektros ir elektroninė įranga

 Elektroninių atliekų daugėja 3 kartus greičiau nei kitos rūšies atliekų. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų negalima šalinti buitinėms atliekoms skirtuose konteineriuose, nes jai patekus į buitinių atliekų sąvartyną, į aplinką, tai yra į vandenį, gruntą, atmosferą, patenka pavojingos medžiagos. Be to, tokioms atliekoms patekus į sąvartynus, netenkama vertingų antrinių žaliavų ir energijos.ES teisės aktai reikalauja, kad elektronikos ir elektrotechnikos prietaisų atliekos būtų surenkamos atskirai arba produktai būtų pakartotinai panaudoti ar perdirbti specialiomis sąlygomis. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus iki 2008 metų gruodžio 31 d. turės būti surinkta po 4  kg elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekvienam Lietuvos gyventojui. Šiuo metu surenkama tik po 160 - 300 gramų. Tokia įranga yra paženklinta specialiu ženklu : 

Išmetant elektronines atliekas verta pagalvoti:

  • Prieš išmetant kompiuterį ar jo įrangą, galima bandyti jį pataisyti ar perdėti įrangą į kitą kompiuterį ar pakartotinai panaudoti kai kurias kompiuterių sudėtines dalis.
  • Kitas kelias - perdirbimas. Kompiuteris yra sudarytas iš daugelio medžiagų: plastmasės, stiklo, plieno, aukso, švino ir kitokių medžiagų. Visas šias medžiagas galima perdirbti ir dar kartą panaudoti. Išmetus kompiuterį mes užteršime aplinką įvairiais toksinais.
  • Stambūs namų apyvokos prietaisai (šaldytuvai, skalbimo mašinos, indaplovės, elektrinės viryklės, mikrobangų krosnelės, elektriniai radiatoriai, kt);
  • Smulkūs namų apyvokos prietaisai (dulkių siurbliai, siuvimo, mezgimo prietaisa, lygintuvai, skrudintuvai, kavamalės, kt)
  • IT ir telekomunikacinė įranga (kompiuteriai, kopijavimo įranga, spausdintuvai, telefonai, kt.)
  • Vartojimo įranga (radijo aparatai, televizoriai, vaizdo kameros, vaizdo ir garso grotuvai, muzikos instrumentai, fotoaparatai, kt.)
  • Apšvietimo įranga
  • Elektriniai ir elektroniniai įrankiai (grąžtai, pjūklai, vejos pjovimo ir kitų sodo darbų įrankiai, kt.)
  • Žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga
  • Medicininiai prietaisai
  • Stebėsenos ir kontrolės prietaisai
  • Automatiniai daiktų išdavimo įtaisai.

Nemeskite elektros ar elektroninės įrangos kartu su buitinėmis ar pramoninėmis šiukšlėmis - patekusios su kitomis atliekomis jos išskiria kenksmingas chemines medžiagas.

Dėl ozoną ardančių medžiagų, šaldytuvus reikia ypatingai apdirbti. Freonai gali būti gana lengvai pašalinti iš šildymo sistemos prieš išmetant į sąvartynus. Pagal ES Direktyvą, putos iš šaldytuvų, kuriose taip pat yra freonų, turi būti pašalintos ir tinkamai apdorotos. Geriausias būdas yra priduoti jį elektrotechninių mašinų perdirbimo įmonei.

Tereikia paskambinti
Praėjo tie laikai, kai reikėjo sukti galvą, kur išmesti atitarnavusį televizorių, skalbimo mašiną, viryklę. Dabar tereikia paskambinti, ir atliekų perdirbimo įmonės pačios atvažiuos pasiimti jūsų stambių gabaritų „šiukšlės". Nė neįtardami, kiek daug vertingų žaliavų tūno išmetamuose panašaus pobūdžio daiktuose, atsikratę pastarųjų „teisingu" būdu daliai jų suteikiate antrą gyvenimą ir saugote visų mūsų namus - gamtą.

Seni automobiliai

 Šiuo metų Lietuvoje automobilių parką sudaro maždaug 1,2 mln. automobilių, iš kurių 1,1 mln. - lengvieji. Daugiau kaip 80 proc. jų - senesni nei 10 metų.
Po gegužės 1-osios įsigaliojusios naujos jų veiklos taisyklės ardymo aikštelių skaičių gerokai sumažins ir nauji reikalavimai automobilių ardymo aikštelėms turėtų užtikrinti aplinkos apsaugą. Kai kuriose užsienio valstybėse senų automobilių utilizavimą finansuoja naujų automobilių gamintojai bei importuotojai, atsiskaitydami tiesiogiai į valstybės biudžetą - mokesčių ar muitų pavidalu. Iki šiol žmonės, kurių senų ir nepopuliarių mašinų iš tolo kratydavosi sąvartynų šeimininkai arba sutikdavo jas priimti tik gavę atlyginimą, beveik neturėjo pasirinkimo. Jie savo automobilius išregistruodavo ir arba palikdavo stovėti kiemuose, arba atiduodavo metalo supirkėjams. Pagal naująsias ardymo aikštelių eksploatacijos taisykles, šios aikštelės iš žmonių privalės priimti bet kokius automobilius. Atlygio jos galės reikalauti tik tuo atveju, jei mašina bus be variklio, be didžiosios dalies kėbulo ar prikrauta įvairių šiukšlių. Sąvartyno darbuotojai privalo visiškai išardyti atvežtą automobilį. Tinkamas detales aikštelė, kaip ir iki šiol, gali pasilikti sau, o kenksmingas atliekas ir pavojingus komponentus privalo atiduoti atliekas utilizuojančioms įmonėms, kėbulus - metalo smulkintojams ir pan. Naujosios taisyklės griežtai reglamentuoja, kaip šios atliekos turi būti saugomos. Verstis automobilių ardymu galima tik turint leidimą, o šis išduodamas tik įgyvendinus griežtus aplinkosauginius reikalavimus. Šiuo metu šalyje yra apie 150 legaliai dirbančių naudotų automobilių ardymo aikštelių. Vieno automobilio utilizavimas kainuoja 200-250 litų. Nemažai jų tiesiog pametami kiemuose, gatvėse ar pakelėse.

Pagal ES Direktyvą, padangos negali patekti į sąvartyną. Jos yra naudingos kaip energijos šaltinis ir gali būti efektyviai panaudotos kaip papildomas kuras cemento krosnims.

Atliekų deginimas

Faktai:

  • Deginant atliekas, sumažinamas jų tūris sąvarynuose, gaunama energija.
  • Kita vertus, deginant į orą išsiskiria kenksmingos medžiagos, kaip CO2, SO2, CO ir kt..
  • Atliekų deginimo technologijos reikalauja milijoninių investicijų: krosnių įrengimui, priemonėms, užtikrinančioms gamtosauginių reikalavimų tenkinimą.

Deginant atliekas, gali išsiskirti nuodingų ir pavojingų medžiagų. Plastikinis maišelis atrodo visiškai nekaltas daiktas, kol jo nesudegini. Tačiau ugnis chemines medžiagas paverčia nuodingais dūmais.

Po komunalinių atliekų rūšiavimo likusios netinkamos perdirbti, turinčios energetinę vertę atliekos turi būti panaudojamos energijai gauti. Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje nurodoma skatinti energijos gamybą iš atliekų, jeigu tai tikslinga ekonominiu ir ekologiniu požiūriu. Tuo atveju iki 2010 metų Vilniuje turėtų būti įrengtas komunalinių atliekų deginimo įrenginys, kasmet sudeginantis apie 200 tūkstančių tonų šių atliekų. 2010-2025 metų laikotarpiu panašius įrenginius planuojama pastatyti Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Oganinės atliekos

Organinėms atliekoms, tinkamoms anaerobiškai apdoroti, priskiriamos visos organinės atliekos, susidarančios žemdirbystėje, gyvulininkystėje, dalis miestų komunalinių atliekų, miestų vandens valymo įmonių dumblas bei maisto perdirbimo pramonės įmonių technologinės atliekos (jei jos nepanaudojamos pašarams ar kitiems tikslams). Anaerobinio organinių atliekų apdorojimo technologijų taikymas nėra alternatyva jų kaupimui sąvartynuose, tačiau įgalina sumažinti sąvartynų plotus, atliekų kenksmingumą, jų neigiamą poveikį aplinkai. Pasaulyje kasmet susidaro milijonai tonų įvairiausių atliekų. Tačiau biodujų gamybai tinkama tik tam tikra atliekų dalis. Pvz., JAV jos sudaro apie 23 proc. visų atliekų. Likusioji dalis dėl įvairių priežasčių negali būti panaudota biodujų gamybai ir yra utilizuojama kitais metodais arba kaupiama sąvartynuose.

Praktikoje yra žinomi trys pagrindiniai organinių atliekų, tinkamų biodujų gamybai, išteklių šaltiniai: žemės ūkyje - gyvulininkystė ir augalininkystė; maisto perdirbimo pramonėje - gamybinės-technologinės atliekos ir buityje - buitinės maisto atliekos ir miestų nuotekų dumblas. Pagrindinė organinių atliekų dalis žemės ūkyje susidaro gyvulininkystės fermose. Dažnai prie didesnių fermų yra įrengiami pagalbiniai produkcijos perdirbimo cechai-skerdyklos. Todėl, be mėšlo, šiose fermose susidaro skerdyklų atliekos, kurios taip pat yra tinkamos biodujų gamybai ir naudojamos kaip priedai biodujų išeigai didinti. Pastaraisiais metais šalyje susikūrė daugybė nedidelių privačių skerdyklų, kurioms labai sunku tvarkyti organines atliekas griežtai laikantis aplinkosaugos įstatymų reikalavimų.

Biodujų gamyba iš organinių atliekų, anaerobiškai apdorotų bioreaktoriuose, leidžia įmonei apsirūpinti šilumine bei elektros energija. Šiuo metu Vakarų Europos biodujų jėgainėse jau pasiektas komercinio atsiperkamumo lygis ir praktiškai tai yra perspektyvi alternatyva gamtosauginėms problemoms spręsti daugelyje įmonių.

Apdorojant organines atliekas, atsiranda galimybės spręsti ir energetines bei ekologines problemas, iš dalies apsirūpinti šilumine bei elektros energija ir gerokai sumažinti aplinkos teršimą organinėmis atliekomis.

Legaliai veikiantys sąvartynai darosi vis pilnesni, iš jų į atmosferą išsiskiria toksiškos ir sprogios dujos, į dirvožemį ir gruntinius vandenis patenka sunkiųjų metalų junginiai ir kiti toksinai. Nelegalių sąvartynų keliamo pavojaus neįmanoma netgi nusakyti. Deginant atliekas susidaro toksinai ir sunkiųjų metalų junginiai, kurie pasiskleidžia atmosferoje. Netgi įdiegti brangūs filtrai galiausiai užsiteršia ir patys patenka į atliekas drauge su sudegusių atliekų likučiais. Prioriteto skyrimas vien tik atliekų saugojimui neišspręs atliekų problemos. Pagrindinė problema yra atliekų perdirbimas, kuris glaudžiai susijusęs su vartojimo struktūra, gyvenimo būdu, užimtumu ir pajamų lygiu, taip pat su daugybe kitų socialinių, ekonominių ir kultūrinių faktorių. Svarbiausia efektyvaus atliekų tvarkymo prielaida yra atliekų mažinimas: juk to, kas nėra pagaminta, nereikia ir šalinti. Šiandien dauguma sutinka, kad atliekų mažinimas ir vengimas yra viena iš pagrindinių užduočių, tačiau kas atsakingas už jos įvykdymą? Europos Sąjunga, Lietuvos Vyriausybė, savivaldybės? O gal reikėtų pradėti nuo mūsų pačių - ką mes kiekvienas galime padaryti.

Parengė R. Š.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama. 

Komentarai
Unknown_user_thumb
kristina1991

Gamta yra svarbi kiekvienam iš mūsų. Norėdami ją išsaugoti turime jausti atsakomybę budami gamtoje. Tai suvokdami vairuotojai su aplinkosaugininkais kartu sukūrė projektą – „Visais ratais už gamtą“. Šio projekto pasekoja yra norima suteikti informaciją Lietuvos vairuotojams apie eksploatacinių atliekų surinkimo ir pridavimo punktus, leistinų trasų vietas bei kitą naudingą informaciją švarios gamtos išsaugojimui neatsisakant vairavimo malonumo.

2011-07-20 23:30
Unknown_user_thumb
nomedadar1

2016-03-18 14:25
 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 24
Kokybiškas valymas už itin gerą kainą!
Kalvarijų g. 125, Vilnius
Telefonas: +370-52-794715, Mobilus: +370-661-19606, El. paštas: info@espsvara.lt
Stokker prekybos centrai-statybinė,sodo ir kita aplinkotvarkos technika, įrankiai statybininkams, meistrams,sodininkams, ūkininkams. Kubota žemės ūkio technikos atstovas Pabaltijo šalyse.Sodo ekspertai.lt
Islandijos pl. 5, Kaunas
Telefonas: +370-5-2375523, +370-37-310396, Mobilus: +370-612-27223, +370-615-21555, El. paštas: kubota@stokker.com
Ortakių valymo įrengimai. Ventiliacinių sistemų valymas ir dezinfekavimas.
Verkių g. 47, Vilnius
Telefonas: +370-5-2040135, Mobilus: +370-679-59358, +370-608-05047, El. paštas: pssgroup.lt@gmail.com
1 2 3 4 5 ... 24
Kaip sužinoti, ar daugiabutyje taikomas tinkamas šilumos paskirstymo metodas?

Atsako Aistė Griškonytė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Veiklos valdymo skyriaus patarėja

daugiau
Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Ar reikia visų gyventojų pritarimo vaizdo kameroms prie daugiabučio įrengti?

Atsako Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė

daugiau
Kaip išvalyti riebalais užsiteršusį oro ištraukimo vamzdį?

Atsako Gintaras Viržonis, UAB „PSSGroup“ rinkodaros direktorius

daugiau
1 2
Kompanijų produktai
Sniego valymas
Mini krautuvas sniego valymui "BOBCAT S175H", nuoma

Sniego valymas, (vidutinis) mini krautuvas galima valyti...

Aukšto slėgio benzininis plovimo įrenginys
Aukšto slėgio benzininis plovimo įrenginys "KARCHER HD 1050B", nuoma

Aukšto slėgio benzininis plovimo įrenginys "KARCHER HD 10...

Pastatų techninė priežiūra ir administravimas

Pastato techninė priežiūra, pastato administravimas

Paviršių valymas sausuoju ledu

Sausojo ledo panaudojimas valant įvairius paviršius

Ofisų, būsto daiktų pervežimas, perkraustymas Vilniuje, visoje Lietuvoje.

Perkraustymo, pervežimo paslaugos Vilniuje, Kaune, Klaipė...

Efektyviai šaliname pelėsį, grybelį, rūdis, kalkes ir įsisenėjusius nešvarumus

Efektyvus pelėsio, grybelio, rūdžių, kalkių ir įsisenėjusių nešvarumų šalini...

Higienos prekių bei įrangos tiekimas

Popieriniai rankšluosčiai, tualetinis popierius, skystas muilas ofi...

Langų, vitrinų, stiklinių durų plovimas

Žaliuzių valymas Vilni...

Minkštų ir kietų baldų cheminis valymas

Odinių baldų valymas, impregnavimas ir prieži...

Kilimų ir kiliminės dangos cheminis valymas

Kiliminės dangos valymo paslaugos Vilni...

Lyginimo ir skalbimo paslaugos

Lyginimas ir skalbimas Vilni...

Patalpų valymas po remonto ir statybos darbų

Patalpų valymo paslaugos Vilni...

Reguliarus ofisų, namų ir butų valymas Vilniuje

Periodinis bei generalinis patalpų valy...

Profesionalus kilimų valymas

Kilimų valymo paslaugo...

Profesionalus langų, stiklinių fasadų, vitrinų valymas

Langų, fasadų, sienų, vitrinų valyma...

1 2