Kas apgins teisę į švarią aplinką?
2010-05-12 10:46 Peržiūros : 129 SpausdintiNevilties apimta anykštėnė paprašė Aplinkos ministerijos (AM) valdininkų atvykti ir įvesti tvarką jų mieste, nes vietos valdžia esą to nesugeba padaryti. Anykščiuose, kaip ir daugelyje kitų miestų bei miestelių, daugiabučių kiemai virtę viešaisiais gyvūnų tualetais.
"Širdį paėdė iki juodumo. Šunų išmatomis apdergtos visos žaliosios vejos prie daugiabučių namų. Į jas neįmynęs net prie upės negali nueiti", - piktinosi laišką AM parašiusi kurorto statusą turinčių Anykščių gyventoja Marija Fergizienė.
AM moteriai patarė minėtu klausimu kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Tačiau ir šios įstaigos valdininkai negalėjo pagelbėti anykštėnei. Esą tokie darbai - tai ne jų kompetencija. M.Fergizienei patarta kreiptis į Anykščių rajono savivaldybę.
Tokius nusiskundimus pavasarį galėtų išsakyti bene visų krašto miestų ir miestelių gyventojai. Žiemą kačių ir šunų ekskrementus paslepia sniegas, o pavasarį atsiveria akiai ne itin malonus vaizdas. Eidamas pievele turi būti labai atidus, kad neįmintum į kokią krūvelę ar žaisdamas smėliadėžėje vaikas nesukištų į ją rankų.
Ignoruoja tvarką
Daugelio vietovių savivaldybės įrengė šunų vedžiojimo aikšteles, tačiau jos miestelėnų bėdą tik šiek tiek sumažina, bet neišsprendžia. Keturkojų šeimininkai nesivargina savo augintinių vesti ten, kur jiems skirta pasivaikščioti. Daug dažniau paprasčiausiai praveriamos buto durys ir numylėtinis išleidžiamas savarankiškai pasirinkti vietą gamtiniams reikalams atlikti. Kiti išsiveda šunis su pavadėliu, tačiau vedžioja po pieveles, esančias arčiausiai namų. Vaikams žaisti skirtos smėliadėžės neretai virsta viešaisiais kačių tualetais.
Kai kurių miestų gyvūnų laikymo taisyklėse nurodyta, kad šuns šeimininkas, vesdamas pasivaikščioti augintinį, privalo turėti priemones gyvūno išmatoms surinkti, bet šio reikalavimo laikosi vos vienas kitas. Tačiau net ir tvarkingiausias miestelėnas ne visada galėtų tinkamai sutvarkyti augintinio ekskrementus.
Štai alytiškiai skundžiasi, kad jų mieste įrengtose penkiose šunų vežiojimo vietose nėra nė vieno konteinerio, į kurį būtų galima mesti surinktas išmatas. Už netinkamą gyvūnų priežiūrą policijos pareigūnai turi teisę nubausti jų šeimininkus, tačiau tokios baudos - tik retos išimtys. Per praėjusius metus baudomis iki 200 litų Alytuje dėl ekskrementų nesurinkimo ir vedžiojimo be antsnukio buvo nubausti 27 šunų šeimininkai. Visoje apskrityje dėl tokių pažeidimų nubausti 164 asmenys.
Platina pavojingas ligas
Įminti į šuns ar katės paliktą krūvelę būtų palyginti nedidelė bėda, jei joje neslypėtų parazitai, platinantys pavojingas užkrečiamas ligas. Pagrindinės parazitinės ligos, kurias gali platinti naminiai gyvūnai, yra toksokarozė, echinokokozė ir toksoplazmozė. Dažniausiai pasitaikanti šunų ir kačių platinama liga toksokarozė 2009 metais buvo diagnozuota 86 ligoniams, daugiausia - 4-14 metų vaikams. Anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, toksokarozė neturi specifinio klinikinio požymio, todėl diagnozuojama tik atlikus serologinius tyrimus. Užsikrėtęs toksokaroze žmogus gali kosėti, karščiuoti, viduriuoti, vėliau liga gali pažeisti įvairius žmogaus organus - akis, kepenis, plaučius.
Užregistruotas ir vienas atvejis, kai dėl toksokarozės Rokiškio gyventojas berniukas neteko regėjimo viena akimi.
Grėsminga liga žmogus užsikrečia nuo žemėtų rankų, vaikai - dar ir žaisdami smėlio dėžėse, žaliosiose vejose, kuriose yra šunų ir kačių ekskrementų.
Specialistai pataria plauti rankas šiltu vandeniu su muilu iškart grįžus iš lauko, pažaidus su šuniuku, kačiuku. Grįžus iš lauko, nevaikščioti po namus nešvariais batais.
Rita KRUŠINSKAITĖ
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!