Individualaus namo nuotekų valymo įrenginiai

Statydamiesi naują individualų namą, kurdamiesi sodyboje, vis daugiau galvojame ne tik apie patogų gyvenimą, bet ir mus supančią aplinką. Aplinką, kurioje auga mūsų vaikai, kurioje mes semiamės jėgų ir energijos, gal kai kurie net auginame daržoves. Tad susikurkime sveikus ir ekologiškus savo namus. Viena iš sąlygų - moderni buitinių nuotekų valymo sistema.

Įrenginiai būna:

• individualūs - tai yra, naudojami tik to objekto, kuriam buvo suprojektuoti,
  
• gravitaciniai - tai yra naudojamas skysčio takumo principas, nors kartais gali būti naudojami ir siurbliai,
  
• biologiniai mechaniniai - veikiantys suderinant biologines ir mechanines savybes,
  
• ūkiniai buitiniai - valantys tik namų ūkio nutekamuosius vandenis.

Toliau nutekamieji namų ūkio vandenys skirstomi į pilkuosius ir juoduosius.

• Pilkasis vanduo - vanduo, naudotas maudymuisi, skalbimui, plovimui,
• juodasis - vanduo iš tualeto.

Juodieji nutekamieji vandenys sudaro apie 30 proc. bendrų nutekamųjų vandenų, tačiau juose būna susikaupę 50 proc. fosforo (bendros masės), 90 proc. azoto ir gausybė fekalinių bakterijų. Visa tai reikia nukenksminti ir išvalyti. Į tokius įrenginius negalima nukreipti lietaus ar drenažinio vandens, nes gali sutrikti jų veikla.

Individualaus naudojimo valymo įrenginių veikimo principas

Ūkinių buitinių nutekamųjų vandenų valymas INVĮ vyksta dviem etapais. Pirmasis - preliminarusis valymas, antrasis - galutinis.

Preliminarusis valymas vyksta tik specialiame septike. Nutekamuosiuose vandenyse esančios dalelės nusėda dugne ir taip kaupiasi nuosėdos. Jos lėtai fermentuojasi ir tuo metu dalis nešvarumų ištirpsta vandenyje, o likę susikaupia septiko dugne kaip neištirpusios mineralinės medžiagos. Septiko paviršiuje susiformuoja plėvelė arba putos. Kad šis procesas būtų efektyvesnis, jis turi trukti ne trumpiau kaip tris dienas. Tai lemia tam tikrus septiko talpos reikalavimus, priklausomai nuo preliminariai valomų nuotekų kiekio.

Skeptikas skirtas atskirti skystį su ištirpusiomis dalelytėmis nuo netirpių dalelių ir, padedant anaerobinėms bakterijoms, sunaikinti nuotekose visada esančius organinius nešvarumus. Nuotekos, ištekančios iš septiko, būna išvalytos maždaug 65 proc. ir keliauja į tolesnį valymą.

Galutinis valymas, skirtingai nuo pirmojo etapo, vykstančio būtent septike, gali vykti skirtingo tipo konstrukcijose, kurios visos skirtos vienam tikslui - sukurti optimalias sąlygas anaerobinėms bakterijoms visiškai išvalyti iš septiko ištekančias nuotekas. Ilgiau nuotekos gauna deguonies - geriau organinis ir amoniako azotas išsiskaido į nitritus ir nitratus.

Biologinei nuotekų neutralizacijai anaerobinėmis sąlygomis naudojama tokia galutinio valymo sistema: gruntinis drenažas, smėlio filtras, biologinis filtras ir sugeriamasis šulinys.

Bendras jų veikimo principas pasiskolintas iš gamtos ir remiasi natūraliu dirvos sugebėjimu valytis. Preliminariai išvalytos nuotekos tolygiai nedideliais kiekiais paskirstomos ant filtruojamojo paviršiaus, kur jas pradeda veikti anaerobinės bakterijos. Vėl pamažu vyksta mechaninis biologinis valymas, tik be deguonies trūkumo. Ištekėdamos iš sistemos nuotekos būna išvalytos 95 proc., o tai atitinka sanitarines normas ir tokias nuotekas galima nuvesti į griovį ar pan.

Kokią INVĮ sistemą pasirinkti?

Reikia apsispręsti dėl sistemos pajėgumo. Tam per parą sunaudojamo vandens kiekis padauginamas iš name gyvenančių žmonių skaičiaus. Tarkim, 4 žmonės per parą sunaudoja apie 700 litrų vandens. Pirminiam valymui nuotekos septike turi būti ne mažiau trijų parų, todėl tokiu atveju reiktų 2 m3 septiko.

Taip pat labai svarbu neapsirikti renkantis medžiagą, iš kurios pagamintas septikas, nes jis turės būti užkastas į žemę ir atlaikyti ne tik grunto spaudimą, bet ir judėjimą. Be to, iš vidaus jį veiks nešvarumų mišinys, savo agresyvumu prilyginamas jūros vandeniui. Medžiaga, iš kurios pagaminta talpa, turi būti lengva, tvirta ir atspari savo turinio poveikiui.

Septikus gamina iš gelžbetonio ar plieno su apsaugine polietileno danga. Gelžbetonis higroskopinis, todėl neatmetama gruntinio vandens įsiskverbimo arba jo užteršimo galimybė. Plienas bijo agresyvios aplinkos ir greitai pasiduoda korozijai, todėl perkant būtina atkreipti dėmesį į apsauginį sluoksnį. Be to, talpos iš šių medžiagų sunkesnės ir jas montuojant bus būtinas kranas. Polietilenas lengvas, ilgaamžis, nepasiduoda korozijai ir užtikrina patikimą visų junginių sandarumą. Tik reikia atkreipti dėmesį į jo tvirtumą. Pvz., PF SBR tipo buitinių nuotekų valymo įrenginiai yra periodinio veikimo ir automatizuoti biologiniai buitinių nuotekų valymo įrenginiai. Galintys veikti budinčiu režimu, prisitaiko prie netolygių nuotekų kiekių ir organinės apkrovos (tai ypač aktualu kaimo turizmo sodybose, poilsiavietėse, kur apkrova netolygi). Šie įrenginiai yra lengvi bei lengvai montuojami. Pagaminti iš patvarios polipropileno konstrukcijos. Tai vienoje talpoje esančios trys kameros. Pirmoje kameroje įrengtas pirminis nusodintuvas. Jame nuotekos lėtai tekėdamos nuskaidrėja, didžioji dalis pakibusių dalelių nusėda rezervuare ir toliau, veikiamos anaerobinių puvimo bakterijų, yra dalinai suskaidomos. Antroje nuotekų valyklos kameroje vyksta denitrifikacijos procesai. Iš rezervuare esančių nuotekų pašalinamos ypač aplinkos užteršimui pavojingos medžiagos. Trečioji nuotekų valyklos kamera yra periodinio veikimo aeracinė kamera. Aeracinėje kameroje nuotekos valomos veikliuoju dumblu. Nuotekų aeravimui šios kameros dugne yra įrengtas diskinis membraninis difuzorius, kuris tolygiai paskirsto orą po aeracinę kamerą, o taip pat maišo nuotekų ir veikliojo dumblo mišinį. Aeracijos proceso trukmė valdoma automatiškai programuojamu automatikos pultu.

Šių įrenginių privalumai lyginant su įprastais buitinių nuotekų valymo įrenginiais:

• iki mėnesio dirba budinčiu režimu;
• automatizuotas veikimas;
• paprastas valymo ciklų pakeitimas ir nustatymas procesoriaus ekrane;
• aukštas organinių teršalų išvalymo laipsnis;
• atsparūs aktyviojo dumblo išplovimui;
• dvigubai mažesnės elektros energijos sąnaudos.
• valdomas nuotekų valymo procesas.

Minėtas nuotekų įrenginys atitinka visus aplinkosaugos reikalavimus ir ypač pagerina gyvenimo kokybę individualiame name. Kas lemia pasirinkimą?

Norint nuspręsti, kokią galutinio valymo sistemą naudoti savo INVĮ, reikia žinoti, kokia yra sklypo grunto struktūra ir kur eina požeminiai vandenys.

Solidžios įmonės, dirbančios valymo įrenginių srityje, paprastai siūlo atlikti visus darbus - hidrologiškai ištirti teritoriją, paruošti projektą, įrengti septiką, išvesti nuotekų nutekėjimą. Toliaregiai šeimininkai netgi gali numatyti galimybę ateityje padidinti INVĮ našumą ir palikti vietos papildomiems septikams.

Grunto drenažas - klasikinis ir pats paprasčiausias galutinio valymo būdas, paprastai duodantis puikių rezultatų. Jis naudojamas sklypuose, kur gruntas smėlėtas ir gruntiniai vandenys yra žemai. Gruntinis drenažas - neatsiejama INVĮ dalis, kurioje drenažiniais vamzdžiais nuotekos siunčiamos tolesniam valymui, kuris vyksta naudojant smėlio filtrą ir padedant anaerobinėms bakterijoms. Ir tik tada išvalyti nutekamieji vandenys suteka į gruntą. Sistema nepasižymi dideliu pajėgumu, todėl nuotekos į drenažinius kanalus turi patekti nedideliais kiekiais, nes kitaip nebus spėjama jų efektyviai nukenksminti. Todėl gruntinio drenažo ilgis turi būti proporcionalus nuotekų kiekiui ir grunto sugėrimo greičiui.

Giliau negu 1,2 m anaerobinių bakterijų nebėra, todėl optimalus gruntinio drenažo vamzdžių klojinio gylis yra 0,5 m, maksimalus - 0,8 m. Giliau bus vamzdžiai - geriau. Vienam žmogui turėtų būti skirta 12 drenažo metrų, bet bendras jo ilgis neturėtų viršyti 120 m. Be to, drenažiniame lauke neturėtų būti medžių, nes jų šaknys galėtų trukdyti valymo funkcijai.

Sugeriamasis šulinys yra panašus į gruntinę drenažo sistemą. Tai nedidelis vėdinamas įrenginys, skirtas nedidelio kiekio nutekamųjų vandenų filtracijai. Tokiu atveju drenažinių vamzdžių nereikia. Nutekamieji vandenys iš septiko patenka į šulinį, kuriame įpilta smėlio arba skaldos, filtruojami, valomi ir susigeria į gruntą per angas sienose. Sugeriamuosius šulinius paprastai naudoja mažuose sklypuose, kur negalima nutiesti drenažo vamzdžių arba name gyvena iki 2 žmonių.

Beje, gruntinį drenažą galima įrengti ir grunte, kuris sunkiai sugeria skysčius. Tam reikia pailginti vamzdynų sistemą ir maždaug 0,7 m. gylyje gruntą pakeisti smėliu. Šios išlaidos pasiteisins, nes bus sukurtos normalios galutinio valymo sąlygos.

Jei gruntas visiškai nesugeria skysčių ir gruntiniai vandenys yra ganėtinai aukštai, tai nutekamieji vandenys nesusigers į gruntą, o ir nuo gruntinių vandenų juos turi skirti mažiausiai 1,5 m, nes tik tokiu atveju nuotekos visiškai išsivalo. Reiktų pakelti drenažą taip, kad susidarytų 1,1 m. drenuojančio sluoksnio. Taip bus užtikrintas reikiamas atstumas iki gruntinio vandens. Tiesa, supylus pylimą nuotekas iš septiko į drenavimo sistemą teks pumpuoti.

Smėlio filtras apskaičiuotas didelėms apkrovoms ir sėkmingai gali pakeisti gruntinį drenažą. Tai tarsi dviejų aukštų sluoksniuotas pyragaitis, kurio viduje yra drenažiniai vamzdžiai. Rengiant filtrą pašalinamas natūralus gruntas, kurį pakeičia smėlis ir skalda. Nuotekos iš viršutinio aukšto vamzdžių pereina filtrą ir išvalytos pašalinamos per apatinio aukšto drenažą į surinkimo šulinį. Iš čia siurblys pervaro išvalytą vandenį į griovį. Šiuo atveju išvalytų nuotekų gruntas nesugeria, tad tranšėjos gylis turėtų būti apie 2 m.

Biologinis filtravimas pranašesnis. Jį galima naudoti ne tik tada, kai gruntiniai vandenys yra aukštai arba dirva molinga, bet ir tada, kai nėra vietos didelei drenavimo sistemai. Biologinis filtras kompaktiškas ir gali būti rezervuare, kurio konstrukcija primeną septiką. Ten nuotekas valo anaerobinės bakterijos. Biologinio filtro talpa pripilama lengvos poringos medžiagos. Paprastai naudojamas keramzitas, pucolanas, koksas. Tai ir filtras, ir anaerobinių bakterijų gyvenamoji erdvė. Preliminariai septike išvalytos nuotekos tolygiai pasiskirsto ant filtruojamojo paviršiaus ir filtruodamosi leidžiasi į dugną. Išvalytas vanduo susirenka šulinyje, iš kur siurbliu perpumpuojamas į griovį. Užterštą keramzitą tenka keisti, o išplautą pucolaną vėl galima naudoti.

Vietoje pabaigos

Lietuvos rinkoje yra nemažai skirtingų individualaus valymo įrenginių sistemų. Jų veikimo principas iš esmės yra vienodas, bet skiriasi konstrukcijos.

Preliminaraus valymo talpa gali turėti vieną, dvi ar tris kameras. Jos net vadinasi skirtingai: septikas, separatorius ar reaktorius. Dažnai pradiniame valymo etape tam, kad suirtų organinės medžiagos, naudojami biologiniai priedai. Tai specialiai apdoroti anaerobinių bakterijų štamai. Jų naudojimas leidžia pasiekti beveik visišką organinių nešvarumų suirimą į dujas, vandenyje tirpstančias medžiagas ir neirstančias nuosėdas. Tiesa, kartais tenka kviesti specialią mašiną, kad išvalytų šias sistemas.

Idealu, kai valymo procesas vyksta savaime, nenaudojant kompresorių vėdinimui ir siurblių nuotekų perpumpavimui. Čia galioja taisyklė - paprastesnė sistema yra patikimesnė, todėl didelę reikšmę turi tai, kaip įrengta kanalizacija pačiame name. Būtent nuotekų išėjimo iš namo lygio aukštis lemia tai, kokiame gylyje bus įrengtas septikas, o vėliau biologinis ar drenažinis filtravimas. Geriausiai, kai užtikrintas savaiminis vandenų nutekėjimas.

Nevertėtų pamiršti ir to, kad vietinė valymo sistema reikalauja priežiūros ir eksploatacijos taisyklių laikymosi. Sistemos veikimas visiškai priklauso nuo bakterijų gyvybingumo. Jei jos žūsta, normalus sistemos darbas sutrinka. Jos gali žūti, jei į sistemą pateks toksinių medžiagų, tarkim, aktyviojo chloro, kurio yra kai kuriose skalbimo ir valymo priemonėse.