Buitinių nuotekų valymo įrenginiai

Visas buitines nuotekas, tarp jų ir tualetų turinį, paversti skaidriu bekvapiu vandeniu gali tik kokybiški valymo įrenginiai ir tinkama nuolatinė jų priežiūra. Biologinio valymo įrenginių gamintojai mėgsta pasemti iš įrenginio išvalyto vandens ir pademonstruoti jį.  Iš tiesų, skaidrus ir bekvapis vanduo rodo gerą išvalymo kokybę. 

Biologinio valymo įrenginiai sertifikuojami

Kiekvienas rinkdamasis nuosavam namui biologinio valymo įrenginį pagalvoja, kokį pirkti, kad gerai veiktų ir nekeltų problemų. Įrangos gamintojai teigia, kad dažniausiai pasitaikanti eksploatacijos problema - blogi kvapai. Problemų dėl pačių įrenginių technologinių ypatumų pasitaiko rečiau.

Biologinio valymo įrenginių gamintojų Lietuvoje yra keletas. Penki iš jų yra sertifikavę savo įrenginius pagal europinius standartus Lietuvoje veikiančioje Nuotekų valymo įrenginių laboratorijoje. Šioje įstaigoje įrenginiai bandomi beveik metus,  tik po to gamintojams išduodami privalomi atitikimo standartams sertifikatai.

Renius Jakas, UAB „Švaistė" vadovas demonstruoja įmonėje gaminamais valymo įrenginiais išvalytas nuotekas - vanduo skaidrus ir bekvapis.

UAB "Švaistė" mažus nuotekų valymo įrenginius (valymo našumas  0,8 - 7 kub.m), skirtus individualiems namams,  kvartalams, įstaigoms, gamina nuo 2000-ųjų metų. 2010-aisiais metais įmonė gavo atitikties  europiniams standartams pagal  LST EN 12566-3 sertifikatą. Įmonės vadovas Renius Jakas sako, kad per tą  dešimtmetį nuėjo ilgą įrenginių tobulinimo ir geriausių sprendimų ieškojimo kelią.

Talpai nereikalingi gelžbetonio šuliniai

Paprastai valymo įrenginio talpa įleidžiama į gelžbetoninį šulinį. „Švaistės" įrenginiams jo nereikia.  Įmonėje gaminamų valymo įrenginių  talpų kurpusas turi  standumo žiedus -  išorines briaunas iš polipropileno, iš kurio gaminamas ir visas korpusas. Dėl šių briaunų talpai grunte nereikalingas gelžbetonio aptvaras, nes tvirtos briaunos  neleidžia gruntui deformuoti korpuso, išvalyto vandens ištekėjimo vamzdį galima įkasti 1,4-1,7 m gylyje. Valymo įrengimas be gelžbetonio šulinio pigesnis, nors tvirtesnės talpos gamyba  šiek tiek brangesnė.

Valymo įrenginių talpos su standumo žiedais ant korpuso.

Dar viena naudinga „Švaistės" inovacija valymo įrenginių srityje - patogus priėjimas. Valymo įrenginio viršutinė dalis sukonstruota taip, kad būtų patogu išsiurbti dumblą ir išvalyti  kanalus. Žarną galima nuleisti tiesiai į įrenginį, tai padeda paprasčiau ir greičiau nusiurbti susikaupusį perteklinį dumblą.

Valymo įrenginio viršutinė dalis sukonstruota taip, kad būtų patogu išsiurbti dumblą ir išvalyti  kanalus.

Laiku išsiurbtas perteklinis dumblas užtikrina, kad jo niekada nepateks į infiltracinį lauką (išleidimo plotą) ir neužterš jo, nes  būtent dėl infiltracinio lauko užsiteršimo  dumblu nuotekos ima tekėti atgal.  Tokių bėdų vartotojams pasitaiko. "Laiku nusiurbkite perteklinį dumblą ir turėsite amžiną kanalizaciją", - tvirtina "Švaistės" vadovas.

Dumblą iš biologinio valymo įrenginio rekomenduojama  išsiurbti 1-3 kartus per metus.

Jei po pusės valandos indo dugne lieka apie 60 proc. dumblo - laikas valyti perteklinį dumblą.

Kvapą skleidžia žuvusios bakterijos

Visi biologinio valymo įrenginiai veikia naudodami veiklųjį dumblą - tam tikrus gyvus mikroorganizmus (bakterijas), kurie oksiduoja organinius teršalus.  Biologinis nuotekų valymo procesas vyksta dėl veikliojo dumblo  aeracijos visame valymo įrenginio darbinės kameros tūryje. Įrenginyje užtikrinamas kontaktas tarp nuotekų ir dumblo, taip gaunami  geri išvalymo rodikliai.

Tačiau bakterijos nuo kai kurių dezinfekuojančių priemonių žūsta. "Negyvybingos bakterijos neprisotina teršalų oru, nevyksta aeracija, dumblas ima pūti, tuomet ir atsiranda blogas kvapas", - paaiškina UAB "Švaistė" vadovas.

Jeigu bakterijos žuvo, jas atstatyti galima dviem būdais -  išvalius dumblą laukti, kol jo vėl atsiras dėl to, kad likę mikroorganizmai pasidaugins, arba atvežti ir įpilti naujo.

Kokių buitinės chemijos priemonių negalima naudoti

R. Jakas juokauja, kad įkūręs biolologinio valymo įrenginių įmonę iš fiziko tapo chemiku: kruopščiai išnagrinėjo daugybės rinkoje esančių valymo ir skalbimo priemonių sudėtį ir nustatė, kurias galima naudoti ir jų nuotekas leisti į valymo įrenginį, o kurių - ne. Negana to, sudarė buitinių cheminių priemonių sarašą ir jau pora metų, kai įteikia jį savo biologinio valymo įrenginių pirkėjams.  Vartotojų nusiskundimų dėl kvapo labai sumažėjo. Jo nuomone, šie įrenginiai savotiškai moko vartotojus būti žaliais ir  taupiais -  priverčia vengti stiprių valymo bei dezinfekcijos priemonių, jas naudoti saikingai.

Įrenginių naudotojams nebūtina nagrinėti buitinės chemijos priemonių sudedamųjų dalių. Reiktų tik įsidėmėti, kad  pažymėtų juodu X ženklu ar juodu žmogaus siluetu negalima naudoti.

Skalbimo miltelius geriau naudoti universalius, nes milteliuose skirtuose spalvotiems audiniams, nebūna aktyviojo deguonies. Dar patikimiau naudoti skystas skalbimo priemones. Labai svarbu neviršyti rekomenduojamų dozių.

Nuotekų išvalymo rodikliai

Pagrindinis  rodiklis, rodantis nuotekų išvalymo lygį yra biocheminio deguonies suvartojimo (BDS) rodiklis. Mažuosiuose valymo įrenginiuose jo ribinė vertė negali būti didesnė kaip 25 mg/l O_2.

Nuotekos, prieš jas išleidžiant į aplinką, turi būti išvalytos iki nustatytų normatyvų.

R. Jakas sako, kad eksploatuojamame biologinio valymo įrenginyje nesunku net ir plika akimi pamatyti, ar nuotekos tinkamai išvalytos: jei vanduo skaidrus, permatomas - viskas gerai, jei balsvas ar drumzlinas ir atsiranda kvapas - tai rodo, kad pateko chloro ar aktyviojo deguonies.

Dar viena blogo kvapo valymo įrenginiuose atsiradimo priežastis, vėlgi susijusi su netinkama valymo įrenginio eksploatacija, gali būti  užsikimšę aktyviojo dumblo pritekėjimo kanalai - tuomet  nevyksta aeracija. Kanalai užsikemša dėl popieriaus, plaukų ar kitokių sankaupų. Valant įrenginyje perteklinį dumblą, reikia išsiurbti ir kanalus. UAB „Švaistė" tai daro nuolat.

Visuose biologinio valymo įrenginiuose naudojama orapūtė. Tai kompresorius, skirtas valymo procesui būtino suspausto oro tiekimui į įrenginį. Dingus elektrai, t.y. neveikiant orapūtei, aktyvusis dumblas išlieka gyvybingas  dar 24 - 48 valandas. Orapūtės genda retai, tad ir blogo kvapo priežastimi tampa retai.

Orapūtė montuojama greta valymo įrenginio.

Kada verta įrengti riebalų gaudyklę

Jeigu nesate tikri, jog į biologinio valymo įrenginį nepateks plaukų, riebalų, popieriaus ir kitokių teršalų, prieš valymo įrenginį galima įrengti riebalų gaudyklę. Iš tiesų šis įrenginys surenka ne tik riebalus, bet ir kitus nešvarumus. Riebalų gaudyklėje vyksta visų teršalų neutralizavimas, todėl valymo įrenginys veikia stabiliau. Atskiros priežiūros riebalų gaudyklei nereikia, esant riebalų gaudyklei valymo įrenginyje perteklinis dumblas kaupiasi lėčiau, vidutiniškai užtenka jį ir riebalų gaudyklę išsiurbti kartą per metus. Tiesa, dėl riebalų gaudyklės valymo įrenginio kaina padidėja, tačiau, tokiu atveju  nuotekų valymas yra patikimesnis ir iš valymo įrenginio savininko reikalauja mažiau priežiūros jį eksploatuojant. Riebalų gaudyklę „Švaistės" vadovas rekomenduoja būtinai įrengti tuo atveju, kai valymo įrenginiai aptarnauja keletą namų ir užtikrinti nuotekų saugumą sudėtingiau.

Parengta bendradarbiaujant su UAB „Švaistė"

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.