Langai – pastato akys

Paprastai langai atlieka tris funkcijas:

- įleidžia tiesioginę ir netiesioginę saulės šviesą;

- įleidžia orą;

- suteikia vaizdą.

Priklausomai nuo klimatinių sąlygų skirtingose temperatūrinėse zonose visos šios funkcijos yra derinamos tarpusavyje pagal lango dydį, formą ir orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu. Deja, šios trys funkcijos nevisuomet suderinamos, todėl buvo sukurta keletas sprendimų, kurie skiriami kiekvienai funkcijai atskirai.

Langinės

Vienas iš sprendimų, kurį galima pritaikyti tiesiogiai ant lango, yra langinės. Jos gaminamos iš mažų, apie 4-5cm pločio, plokštelių, įmontuojamų viena arti kitos su atitinkamu pakrypimu į medinį ar kitokį rėmą. Pakrypimas leidžia patekti saulės šviesai. Dažniausia šios plokštelės turi galimybę keisti pakrypimo kampą. Ši plokštelių savybė labai naudinga reguliuojant saulės radiaciją ir vėjo greitį kambaryje. Naudojant langines saulės spinduliai blokuojami lauke, o vėjas, kuris daugelyje zonų dažniausia pučia iš šiaurės vakarų, įleidžiamas į patalpos vidų. Kai langinės yra uždarytos , jos pilnai uždengia vaizdą į išorę bei sąlyginai neleidžia saulės spinduliams patekti į vidų.

Deja, kartais langinės tampa nepilnai tenkinančiu sprendimu reguliuojant ultravioletinių bei infraraudonųjų spindulių ir oro kiekio patekimą į patalpas. Vasarą langinės gali būti nustatytos tokiu kampu, kad vėjas būtų nukreiptas tiesiogiai į žmogų, bet tai leidžia saulės spinduliams tiesiogiai patekti į patalpą. Jei pakeistume lamelių pakrypimo kampą, kad užstotų teisioginę saulę, vėjas būtų bereikalingai nukreipiamas į viršų. Taip pat, jei lamelės yra pagamintos iš metalo, jos sugeria dalį įeinančių ultravioletinių spindulių ir tuo pačiu išspinduliuoja juos į kambarį kaip karštį.

Fasadinės žaliuzės (Brise-soleil, venetian blind)

Tai nauja gaminių grupė skirta pastato apsaugai nuo saulės bei architektūriniams poreikiams tenkinti. Pagrinde naudojama naujos kartos pastatų iš stiklo ir aliuminio konstrukcijų bei metalinių ar betoninių fasadų uždengimui. Vienas pagrindinių stiklinės sienos privalumų – vaizdas per visą sienos plotą.Vienas didžiausių trūkumų – patalpos perkaitimas nuo tiesioginių saulės spindulių. Standartinis stiklas praleidžia ultravioletinius spindulius ir sulaiko infraraudonuosius, t.y. karštį. Tarkim patalpos stiklinė siena 3m x 3m įleidžia apie 2000 kcal/val ir tai trunka visą dieną. Galutinis žmogui juntamas rezultatas – šiltnamio efektas, nes šviesa, pasiekusi kietuosius paviršius viduje, įskaitant sienas, grindis ir baldus, yra paverčiama į infraraudonuosius spindulius, kurių stiklas nepraleidžia atgal į išorę.Taip stiklo siena sugeneruoja karštį, sukurdama šiltnamio efektą ir reikalauja nemažų šaldymo kaštų, kad išlaikytų priimtiną mikroklimatą kambaryje.

Fasadinės žaliuzės padeda sukurti priimtiną klimatą pastato viduje, sutaupyti kasmetinius kondicionavimo kaštus ir tuo pačiu negilinti pasaulinio šiltnamio efekto proceso.

Energijos taupymas – šaldymas/šildymas

Mes labiausiai esame patenkinti , kai mūsų aplinka yra Komforto Zonoje, tai yra esant vidutinei 21° pagal Celsijų temperatūrai ir 50% santykinei drėgmei. Todėl daugelis kultūrų sukūrė įvairias technologijas, kurios leidžia išgyventi net ir įvairiausiomis oro sąlygomis, jas panaudojant savo pastatuose. Su šiuolaikiniais informacijos šaltiniais mes galim suprojektuoti pastatus, kurie gali būti pigiai ir efektyviai atvėsinti.

Svarbiausias žingsnis nenorimos šilumos sumažinimui yra:

- pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu,

- jo forma,

- masė,

- panaudotos medžiagos,

- stogo spalva,

- šešėliai ir landšaftas.

Pagrindinė idėja - izoliuoti išorę nuo vidaus ir apsaugoti erdvę nuo įeinančių tiesioginių saulės spindulių.

Tam gali būti naudojamos įvairios priemonės, tokios kaip pakabinamas stogas , įvairios žaliuzės, markizės, markizoletės, tinkleliai, fasadinės žaliuzės (briese-soleil, venetian blind). Tai leistų įeiti dienos šviesai be tiesioginių saulės spindulių. „Žalieji“ pastatai turi būti suprojektuoti su natūralia ventiliacija, užtikrinančia patalpų oro kokybę, ir technologijomis, leidžiančiomis sumažinti arba visiškai panaikinti šaldymo kaštus. Masyvios sienos su oro tarpais yra viena iš sudėtinių dalių patalpų vėsinimui dienos metu. Nakties metu įleidžiama nakties vėsa įsigeria į pastato kietąsias konstrukcijas (lubas, sienas, grindis), kurios atvėsta ir dienos metu natūraliai vėsina patalpą.

Dauguma tų pačių įtakojančių veiksnių, kurie padeda „žaliąjį“ namą atvėsinti, taip pat leidžia lengviau jį įšildyti. Pagrindinė strategija yra sumažinti šilumos praradimus pro pastato kiautą. Čia itin svarbu tinkamai panaudoti kuo daugiau saulės šilumos. Geros izoliacijos suderinimas su pasyvia saule kartais yra viskas, ko jums reikia išlaikyti šiltą pastatą žiemos metu.

Energijos taupymas – saulės orientacija

Vienas iš pačių svarbiausių momentų „žaliojoje“ architektūroje yra teisingas saulės šilumos ir šviesos panaudojimas dizaine. Priklausomai nuo klimato visuose „žaliuosiuose“ pastatuose pirmiausia dėmesys kreipiamas į efektyvų dienos šviesos panaudojimą. Tuo būdu pastatai naudoja mažiau energijos bei labiau integruojasi į išorinę aplinką. Natūrali dienos šviesa padidina darbo produktyvumą ir pagerina sveikatą tol kol ji teikiama aukščiausios kokybės.

Aplinką saugantis dizainas nebūtinai turi būti tik aukštų technologijų kompleksas. Pagrindinė „žalio pastato“ išmintis – architektūros tradijų, vietinių medžiagų naudojimas bei teisingas jų pritaikymas natūraliam šildymui, šaldymui ir ventiliacijai. Parėmę technologijomis laiko patikrintas pastatų projektavimo tradicijas turėsime optimaliausią rezultatą.

UAB "TINKLELIS"