Karvidės statyba ir įranga

2014-10-14 10:41   Peržiūros : 2090   Spausdinti


Pieno ūkiai turi dideles perspektyvas mažesnio derlingumo dirvožemio rajonuose.  Kalvota Rytų Aukštaitija idealiai tinka taip išnaudoti gana apleistų laukų potencialą. Žemės naudmenų kaina taip pat čia yra gerokai mažesnė nei žemės ūkiui populiaresniuose centrinės Lietuvos regionuose. Karvė per metus gali duoti apie 6-7 tonas pieno, pagimdo vieną veršelį. Gerai prižiūrima karvė darbinga 5 ir daugiau laktacijų.

Karvių fermos dydis labai priklauso nuo turimo aplink žemės naudmenų ploto. Svarstant apie pieno verslo vystymą, reikėtų įvertinti ne tik žemės naudmenų dydį, bet ir ūkio rentabilumą. Pieno  ūkis gali būti skirtas ekologiškam ūkininkavimui arba pieno pridavimui dideliems pieno produktų gamintojams. Dažniausiai ekologiško pieno gamyba nėra rentabili, jei orientuojama į pieno pridavimą dideliam gamintojui. Reikėtų ieškoti savarankiškų  brangesnių pieno produktų gamybos galimybių  ar kooperuotis su kaimyniniais pieno gavybos ar gamybos ūkiais.

Karvidės plotas apskaičiuojamas pagal numatomų laikyti karvių kiekį. Rekomenduojama skaičiuoti, kad 100 kg gyvo svorio turėtų būti skirta 7 kubiniai metrai patalpos erdvės. Pasaulyje sparčiausiai plinta didelės karvių fermos kuriose laikoma 300 - 600 karvių, kompleksas gali susidaryti iš kelių tvartų. Tvartai statomi šalto tipo ir dažniausiai iš medinių konstrukcijų. Guoliavėtės nekreikiamos, karvės guli ant paklotų, įrengiamos kuo dažnesnį melžimą užtikrinančios sistemos. Karvės laikomos palaidai.

Karvidės planavimas

Karvidžių projektavimą ir  statybą reglamentuoja Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisykles ŽŪ TPT 01:2009 .

Pirmame etape numatoma, kokio tipo karvidė geriausiai tiks numatytoms sąlygoms.

Karvių laikymas skirstomas į kelis būdus: tvartinis - ganyklinis ir vien tvartinis.

Tvartinis -  ganyklinis,  kai karvės šaltuoju metų laiku laikomos tvarte, o vasarą ganomos. Tai leidžia šiltuoju metu laiku sumažinti darbo sąnaudas tvarto priežiūrai, tačiau   mobilus melžimas ir šėrimas bus brangesni nei laikant tvarte. Galima dalį raciono sutaupyti karvėms duodant žaliuosius pašarus, tačiau sunkiau kontroliuoti optimalų maisto davinį ir mikroelementų kiekį davinyje. Buvimas lauke teigiamai veikia organizmą, užgrūdina veršelius, tačiau tuo pat metu kyla pavojus dėl parazitų. Laikymas tvarte labiau skirtas aukšto ir labai aukšto  produktyvumo karvėms. Joms galima užtikrinti individualų racioną, paprasčiau pamelžti,  mažiau stresų dėl hierarchinės padėties aiškinimosi saitinio laikymo atveju.

Karvidės bus šiltos,  kai yra apšiltintos sienos ir stogas arba perdanga ir reguliuojama vidaus temperatūra, jo U<1 W/(m2xK). Tokie tvartai naudojami esant saitiniam laikymui.

Pastaruoju metu populiarėja palaido laikymo tipo šaltieji  U>3 W/(m2xK) tvartai, kai viduje oro temperatūra tik 4 - 6,5 oC didesnė nei lauke. Šaltasis tvartas - kai tvarto sienos ir stogas neapšiltintas.  Taip pat pusšilčiai tvartai, kai  apšiltinamas stogas ar perdanga nešiltinant sienų ir žiemą palaikoma teigiama temperatūra. Tokie tvartai pigesni, karvės juose geriau vystosi ir būna geresnės fiziologinės būklės.

Pagal karvių  laikymo sąlygas fermos  skirtstomos į du pagrindinius tipus: saitinio ir palaido galvijų laikymo. Pastaruoju metu populiaresnės palaido laikymo fermos. Saitinio laikymo fermos turi būti  šildomos.

Reikalavimai karvidei

Patalpų aukštis nuo grindų iki statybinių konstrukcijų tvartuose turi būti ne mažesnis nei  2,7 metro, giliuose tvartuose - ne mažesnis kaip 3,5 metro. Mobiliai technikai reikėtų paskaičiuoti ne mažiau kaip 0,2 metro atsargą iki statybinių konstrukcijų apačios.

Saitinio laikymo tvartuose nuo grindų iki lango apačios turėtų būti ne mažiau kaip 1,2 metro. Palaido laikymo tvartuose langai apsaugomi grotomis iki 1,8 metro. Giliuose tvartuose - iki 2,4 metro aukščio nuo grindų. Iš lauko pusės įrengtose pasivaikščiojimo aikštelėse langai apsaugomi iki 1,8 metrų aukščio nuo žemės.

Iš pieno surinkimo ir paruošimo patalpų neturi būti tiesioginio išėjimo į galvijų laikymo patalpas. Jų grindys turi būti atsparios plovimui ir dezinfekavimo priemonėms. Sienos dažomos plovimui atspariais dažais. Palangės turėtų būti su nuolydžiais. Prie įėjimo į švarias patalpas įrengiami čiaupai batams plauti ir nuotakynas.

Melžyklos grindys turi būti lygios, neslidžios, betoninės arba uždengtos specialios paskirties paklotu. Grindys, sienos ir lubos dengiamos drėgmei atspariais, lengvai plaunamais dažais. Priešmilžio gardo grindys betonuojamos su ne didesniu kaip 6 laipsnių nuolydžiu.

Saitinis karvių laikymas

Karvės laikomos pririštos perdarynėse (iš šonų ir priekio apribota vieta) su grupinio paleidimo įtaisu trumpai arba ilgai pririštos. Trumpai pririštos gulėdamos galvą laiko virš ėdžių ar šėrimo stalo, tačiau galvijas turi galėti pasukti galvą ir pasiekti šoną. Ilgam pririšime galvijas gali gulėti visu kūnu. Gyvūnai būtinai turi turėti galimybę mocionui (pasivaikščiojimui lauke). Patalpos suskirstomos į atskiras patalpas skirtingoms gyvulių grupėms. Jos  grupuojamos pagal apsiveršiavimo laiką ir produktyvumą, užtrukusios karvės išskiriamos į atskirą grupę. Kiekvienoje sekcijoje numatomas atskiras išėjimas į ganymosi arba ganymosi-maitinimosi kiemą.  Pirminiam pieno paruošimui įrengiamos atskiros patalpos. Veršeliai iki 6 mėnesių negali būti rišami.

Perdarynės ilgis - 1,7 metro (trumpojo pririšimo), iki 2,2 metro (ilgojo pririšimo), plotis - 1,2 metro. Konkrečius matmenis reikėtų paskaičiuoti pagal numatomų laikyti karvių dydį. Grindų nuolydis neturi būti didesnis kaip 2 procentai, turėtų būti 0,12- 0,2 m aukščiau mėšlo šalinimo kanalo dugno. Labai ilgos perdarynės neverta daryti, nes padidėja darbo sanaudos jos valymui.

Keturių eilių saitinė karvidė
Keturių eilių saitinė karvidė. 1 - mėšlo takas, 2 - perdarynė, 3 - šėrimo takas

Saitinis laikymas yra imlesnis darbui, yra sunkiau pamelžti, išvalyti mėšlą. Naujoms karvidėms reikėtų rinktis besaičio laikymo sistemas.

Palaidas karvių laikymas

Karvės nepririštos ir laisvai vaikšto po patalpą. Joms įrengiamos atskiros patalpos pagal grupes: melžiamos, užtrukusios, besiveršiuojančios. Išskirstymas pagal panašios fiziologijos grupes leidžia išvengti stresą sukeliančių situacijų. Dar gali būti skirstomos pagal apsiveršiavimo laiką ir produktyvumą.


Keturių eilių  26 - 31m. pločio boksinės karvidės schema, 1 - mėšlo takas, 2 - boksai, 3 - šėrimo takas, 4 - plyšys kraige 

Karvės ilsisi specialiuose  įrengtuose boksuose ar guoliavietėse poilsiui arba poilsiui ir matinimuisi. Iš dviejų pusių boksas atskirtas atskyrėjais, iš vienos pusės - siena arba pertvara. Taip pat gali būti daromos ištisai kreikiamos guoliavietės. Bokso grindys daromos 15-20 centimetrų aukščiau nei praėjimas ir su nuolydžiu į praėjimą. Maitinimo boksuose įrengiamos girdyklos ir numatomos mėšlo grotelės. Boksų eilės įrengiamos išilgai ir skersai patalpos. Tradiciškai bokso plotis yra 1,2- 1,25 m, ilgis 2,3- 2,4 m, prie sienos gali būti ilgesnis. Rekomenduojama turėti daugiau boksų nei yra karvių, kad karvėms nebūtų problemų pasirenkant vietą, ypač kai silpnesnę karvę iš jai patinkančio bokso išvaro stipresnė karvė.

Trijų eilių boksinė karvidė
Trijų eilių boksinė karvidė. 1 - boksai, 2 - ėdimo takas, 3 - šėrimo takas, 4 - mėšlo takas

Keturių eilių bosinė karvidė
Keturių eilių boksinė karvidė. 1 - boksai, 2 - ėdimo takas, 3 - šėrimo takas, 4 - mėšlo takas

 

Trijų eilių boksinė karvidė su veršelių gardais
Trijų eilių boksinė karvidė su veršelių gardais.  1 - boksai, 2 - ėdimo takas, 3 - šėrimo takas, 4 - mėšlo takas, 5 - veršelių gardai

Keturių eilių kombiboksinė karvidė
Keturių eilių kombiboksinė karvidė 1 - mėšlo takas, 2 - kombinuotas boksas, 3 - šėrimo takas

Karvidė su nuožulniomis grindimis
Karvidė su nuožulniomis grindimis. 1- nuožulni guoliavietė, 2 - ėdimo takas, 3 - šėrimo takas

Maitinimui rekomenduojama įrengti maitinimo stalus, tai leidžia sutrumpinti laiką šėrimui.

Karvės melžiamos atskirai įrengtose įvairių tipų melžyklose, taip pat įrengiamos pirminio pieno perdirbimo patalpos.

Besaitis karvių laikymas suteikia daugiau galimybių procesų automatizavimui ir yra mažiau imlus darbui. Tačiau jam reikia aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, labai profesionalios zootechninės ir veterinarinės priežiūros dėl pastovaus gyvulių tarpusavio kontakto. Taip pat pašarų reikia 5 - 7 procentais daugiau dėl jų praradimų.

Veršiavimosi ir veršelių laikymo patalpos

Tvarte laikant daugiau kaip 20 karvių, turi būti numatytas atskiras veršiavimosi gardas arba atskiri gardai besiveršiuojančioms karvėms.  Veršiavimuisi naudojant individualius gardus būna mažesnis veršelių kritimas. Bendrame garde veršialiams daug didesnė tikimybė gauti infekciją.  Garde kreikiamas visas gardo grindų plotas. Turi būti numatytos priemonės karvėms pririšti ir pamelžti.

Iki 2 savaičių veršeliai laikomi atskiruose garduose - naujagimių veršelių patalpoje, po to - grupiniuose garduose. Auginant po vieną garde, veršeliai atskirai laikomi 2 mėnesius.  Iki 4 mėnesių veršeliai laikomi ant kraiko, tokio amžiaus telyčiatės atskiriamos nuo buliukų. Laikomi veršeliai turėtų būti panašaus amžiaus su ne didesniu kaip mėnesio amžiaus skirtumu. Besaičio laikymo ūkiuose pakaitinis prieaugis laikomas palaidas.

Statybinės medžiagos karvių fermos statybai

Pagrindinė statybinė medžiaga karvidžių statybai yra betonas. Dėl savo kapiliarinės struktūros betonas įgeria srutas ir kenksmingas dujas. Dujos, net ir nuvalius betoną, išsiskiria iš jo sudarydamos kenksmingų dujų koncentraciją ore. Dujos iš betono skiriasi apie 100 valandų, iš stipriai įmirkusio betono  - dar ilgiau.

Dujų patekimas į betoną mažinamas keliais būdais: gerinant  betono savybės priedais, kurie mažina betono higroskopiškupą, padengiant pramoninėmis kenksmingoms sąlygoms atspariomis  dangomis, uždarant poras paviršiuje įsigeriančiomis hidroizoliacinėmis medžiagomis ar įsiskverbiančia ir betono paviršiaus struktūrą pakeičiančia nano danga. Betonuojama ant hidroizoliacinės plėvelės, kad būtų išvengta teršalų patekimo į gruntą ir gruntinio vandens patekimo į betono pagrindą.

Pastato konstrukcijoms, perdengimams, stogo konstruktyvui naudojama daug medienos. Dėl agresyvios aplinkos mediena turi būti gerai išdžiovinta ir apdorota impregnantais. Jos paviršių dėl didelio įgeriamumo reikia nutepti apsauginiais dažais.

Pastaruoju metu populiarėja daugiasluoksnių plokščių naudojimas. Fermų statybai pritaikytos plokštės įgeria mažiau kenksmingų dujų, atsparios agresyviai aplinkai ir ilgaamžės.

Fermų įranga

Šiuolaikinė karvidžių įranga yra sudėtinga, bet padeda mažinti darbo sąnaudas bei didina galvijų produktyvumą praktiškai visuose karvių priežiūros etapuose. Įranga taip pat stebi ir padeda kontroliuoti karvių bandos sveikatos būklę, aktyvumą, rują, produktyvumą.

Daugiausiai laiko užima melžimas,  užimantis pusę visų karvių priežiūrai skirto laiko. 12 procentų laiko užima šėrimas,  apie 9 procentai laiko skiriama mėšlo šalinimui.

Melžimo įranga

Melžimo įrangos yra daug įvairių tipų. Ši įranga labai intensyviai eksploatuojama, kiekvienais metais augant primilžiams apkrovos jai dar labiau didėja. Todėl įranga turi būti itin patikima, nes nuo jos labai priklauso primilžiai, karvių sveikata.

Melžimo įrangos kiekis, tipas, produktyvumas parenkamas atsižvelgiant į karvių bandos dydį, į pasiskirstymą pagal skirtingą fiziologiją.

Melžimas susideda iš trijų etapų:

1. Pasiruošimas. Tešmuo ir speniai nuvalomi, pusę minutės daromas masažas, numelžiamos 2- 3 čiurkšlės.
2. Melžimas. Uždedami melžikliai, intensyviai melžiama.
3. Baigiamasis melžimas, kai nuimami melžikliai, pamasažuojamas tešmuo ir išmelžiamas likęs pienas, speniai dezinfekuojami.

Saitinio laikymo fermose atsiranda kliūčių šiuolaikiškiausiai melžimo įrangai naudoti, melžimas užima daugiau laiko. Melžiama perdarynėse, dažniausiai į pieno liniją, atskiriant vakuuminę dalį nuo pieno transportavimo. Taip operatorius gali pamelžti apie 25 karves per valandą. Taip pat gali būti melžiama į melžtuves, tačiau tai atima daugiau laiko ir darbo sąnaudų, nes reikia pieną nugabenti į pieno surinkimo patalpą. Jei pieną gabens operatorius, jis pamelžti galės apie 15 karvių per valandą.

Melžimo linijos
Melžimo linijos

Palaido laikymo tvartuose melžimui įrengiamas atskiras pastatas arba priestatas. Bandos melžimo laikas neturėtų viršyti  3 - 3,5 valandų, pamelžtos karvės neturi susidurti su nepamelžtomis karvėmis, joms sudaromas laisvas praėjimas į tvartą arba vaikščiojimo aikštelę. Skiriami keli melžimo aikštelių tipai:

1. Eglutė. Karvės sustatomos eglute, automatizuotai melžiant naudojama 100-140 karvių fermai, per valandą pamelžiama 50-70 karvių. Neautomatizuotai melžiant „eglutė" skiriama 50-100 vietų karvidei, pamelžiant 25- 60 karvių per valandą. Karvės stovi 30 laipsnių kampu į operatorių, gerai matomi tešmenys, geras  priėjimas. Trūkumas - reikia didesnės priešmilžio patalpos.

Eglutės tipo melžimo aikštelė
Eglutės tipo melžimo aikštelė

2. Tandemas. Karvės stovi šonu nuo operatoriaus, bei kiekviena turi atskirą priėjimą. Labai gerai matomas tešmuo ir patogus priėjimas prie jo, tačiau didesnės darbo sąnaudos ir mažesnis našumas.  Taip pamelžiama apie 25 karvių per valandą. Įrengimas kiek brangesnis nei "eglutės" tipo.

Melžimo aikštelė TANDEMAS
Melžimo aikštelė "Tandemas"

3. Lygiagrečios aikštelės. Karvės stovi stačiu kampu į melžimo duobę. Ji užima mažiau vietos, tačiau įrengimas brangesnis, operatorius blogiau mato tešmenį. Pamelžiamos, priklausomai nuo aikštelės dydžio, 110 - 155 karvių per valandą, naudojant automatizuotą melžimo įrangą. Įrengiama 150- 300 karvių fermai.

Melžimo aikštelė „Šonas prie šono
Melžimo aikštelė „Šonas prie šono"

4. Karuselės. Šio tipo melžyklos skirtos aukšto produktyvumo, didesnėms fermoms. Karvės įleidžiamos į karuselės tipo aikštelę, uždedamas melžimo aparatas ir karuselė pasislenka. Karuselės viduje arba išorėje dirba operatorius. Tokios aikštelės gana sudėtingos, gana brangios, tačiau labai mažina  darbo sąnaudas. Prie karuselių yra sėkmingai pritaikomi ir melžimo robotai.

Melžimo aikštelė "Karuselė" išorinė
Melžimo aikštelė "Karuselė"

Šiuolaikinėse fermose naudojamas ir robotizuotas melžimas,  kai  melžimo įrangą uždeda ir nuima robotai, procesą prižiūri aukštos kvalifikacijos darbuotojas. Robotų naudojimas sumažina žmonių poreikį, galima padidinti karvių primilžį. Karvės yra pratinamos pačios ateiti prie melžimo sistemos atsiradus maisto poreikiui. Kaip ir kitose aikštelėse, joms gali būti duodami kombinuoti pašarai. Dažnesnis melžimas turi įtakos ir didesniam pieno kiekiui  susidaryti. Specialistų teigimu, robotai apie 15 procentų padidina karvės produktyvumą, pagerėja pieno kokybė. Karvei priėjus roboto "ranka" pati susiranda spenius,  nuplauna, masažuoja, pamelžia, dezinfekuoja. Kompiuteris fiksuoja primilžį, tekėjimą, laidumą.

Melžimo robotas
Melžimo robotas

Mobili karvių melžimo įranga yra naudojama atvirose ganyklose.

Melžimas į mobilias melžtuves
Mobili karvių melžimo įranga 

Karvių šėrimas ir girdymas

Šėrimo automatizavimas taip pat sumažina darbo sąnaudas. Pašarus dalina mobili arba stacionari įranga. Mobiliai pašarai išdalinami vežant traktoriumi arba elektrinėmis mašinomis

Stacionarūs pašarų dalytuvai gali būti bėgiais judantys vagonėliai arba virš ėdžių sumontuoti padavimo vamzdžiai. Jais pašarai slenka sudarant slėgį  (hidrauliniai)  arba stumiami suspausto oro (pneumatiniai).

Visiškai automatizuotos  pašaro dalinimo sistemos dar tik skinasi kelią. Ūkininkui užtenka skirti kelias valandas per savaitę talpyklai užpildyti pašarais. Iš jų pašarai tiksliai suskaičiuotais reikalingais kiekiais konvejeriu keliauja į maišytuvą - dalytuvą. Iš čia pašarai paskirstomi karvėms.

Mobiliems dalytuvams reikia daugiau vietos pravažiuoti  prie 4- 5 metrų pločio šėrimo tako. 1 kub. m dalytuvo talpos skiriama 8-10 karvių.

Šėrimo tvoros
Šėrimo tvoros

Ėdžios gyvuliams
Ėdžios gyvuliams

Karvė per dieną turėtų išgerti apie 150 litrų vandens, nes pagaminti 1 litrui pieno jai reikia apie 3 litrų vandens. Į girdyklą turėtų atitekėti apie 4-7 litrus vandens, o į lovį  - 7-15 litrų vandens. Būtina užtikrinti tiek patenkančio vandens švarą, tiek girdyklos švarą.

Aplink girdyklą turėtų būti paliekama 3 - 3,5 metrų pločio aikštelė, kad karvės nesistumdytų ir joms nebūtų nereikalingo streso. Mobiliais dalytuvais pašarai turi būti išdalinami per 30 minučių, stacionariais - per 20 minučių.

Girdyklos
Girdyklos

Karvėms negalima duoti labai šalto vandens.

Karvidės apšvietimas

Galvijų laikymo ir darbuotojų darbo vietos turi būti natūraliai apšviestos. Bendra natūralaus ir dirbtinio apšvietimo trukmė turėtų trukti ne mažiau kaip 16 valandų. Veršeliams apšvietimas turi būti nuo 9 iki 17 valandos.

Minimalūs natūralaus patalpų apšvietimo koeficientai

 

  Patalpos pavadinimas

Natūralaus apšvietimo koeficientas, proc. (NAK)

Langų-grindų plotų santykis

Karvių ir prieauglio laikymo patalpos

0,8-1,0

1:10-1:15

Veršiavimosi skyrių, naujagimių veršelių patalpų ir veršidžių patalpos

0,8-1,0

 

1:10-1:15

 

Melžyklos, pieno surinkimo patalpos

0,8-1,0

1:10-1:12

Mėsai auginamų galvijų patalpos

0,4-0,5

1:15-1:20

 

Pastaba: kai langų-grindų santykis 1:20 (5%), natūralus patalpos apšviestumas 40 lx.

Patalpų dirbtinio pašvietimo normos

 

  Patalpos pavadinimas

Apšviestumas, lx

 

Karvių ir prieauglio laikymo patalpos:
šėryklos
perdarynės, poilsio boksai, gardai
melžimo metu tešmens lygyje

 
75
50
150

Veršidžių, naujagimių veršelių patalpų ir veršiavimosi skyrių patalpos

100 

Melžyklos, pieno surinkimo patalpos (darbo vietose)

200

Mėsai auginamų galvijų patalpos

50

 

Tvarte mėšlo takų apšvietimas gali būti mažesnis nei visos patalpos, sudaryti iki 25 procentų bendro apšvietimo lygio, bet ne mažiau kaip 10 lx. Naktį taip pat reikėtų palaikyti silpną apšvietimą, apie 10 procentų nuo bendro lygio bendrose patalpose ir apie 15 procentų veršiavimosi patalpose.

Karvidžių mikroklimatas ir vėdinimas

Karvidės vėdinamos, šviežio oro pritekėjimas ir užteršto pašalinimas vyksta trimis pagrindiniais būdais.

Plyšinis vėdinimas įrengiamas tvarte be pastogės, šviežią orą paduodant per angas sienose, oro patekimas per jas reguliuojamas užuolaidomis. Oras pašalinamas per reguliuojamus arba nereguliuojamus plyšius. Plyšiai apsaugomi nuo lietaus ir sniego.  Šiltuoju laikotarpiu karvei skiriama 0,16 kv.m ploto anga, žiemą - 0,14 kv.m anga. Žiemos metu nereikia stipriai pridaryti angų, nes iš karto didėja oro drėgnumas kuris karvėms yra labiau kenksmingas nei šaltis.

Šachtinis vėdinimas įrengiamas, kai tvartai turi pastogę. Oras taip pat paduodamas per angas, orlaides sienose, užterštas šalinamas šachtomis per stogą. Šachta negali būti trumpesnė kaip 4 metrai ir turi iškilti virš kraigo ne mažiau kaip 0,5 metro.

Priverstinė ventiliacija dažniau naudojama melžyklose ir priešmilžio patalpose, dažnai derinama su šildymu. Oras nukreipiamas į patalpą, sukuriamas didesnis slėgis ir jis pasišalina per angas lubose ar sienose.
Mažiausias leidžiamas galvijų laikymo patalpos santykinis oro drėgnis - 40%. Drėgnuose tvartuose susidaro geros sąlygos grybelinėms ligoms plisti, per didelis drėgnis sumažina primilžius.

Oro kiekis patalpoje, tenkantis 100 kg galvijo masės ir galvijui

 

  

Rodikliai

Karvėms ir prieaugliui, virš 12 mėn.

Naujagimiams veršeliams

Veršeliams, nuo 2 sav. iki 4 mėn.

Veršeliams ir prieaugliui, nuo 4 iki 12 mėn.

Oro kiekis, tenkantis 100 kg galvijo svorio, m3/h:

žiemą

17

-

-

-

pavasarį ir rudenį

35

-

-

-

vasarą

70

-

-

-

Oro kiekis, tenkantis vienam galvijui, m3/h:

žiemą

-

20

20

60

pavasarį ir rudenį

-

30-40

40-50

120

vasarą

-

80

100-120

250

 

Oro judėjimo greitis šiltuose tvartuose žiemos metu - 0,3 m/s, vasarą - 1 m/s, pereinamuoju laikotarpiu - 0,5 m/s. Šaltose karvidžių patalpose vasarą -  1 m/s, žiemą - 0,2 m/s, pereinamuoju laikotarpiu - 0,4 m/s.

Optimali temoperatūra karvėms ir vyresniam kaip 1 metų prieaugliui yra 10 laipsnių šaltuoju ir pereinamuoju laikotarpiu. Nuo 6 iki 12 mėnesių prieauglį geriausia laikyti 12 laipsnių temperatūroje. Nuo 1 iki 6 mėnėsių veršelių ir veršiavimosi patalpoje geriausia palaikyti 15 laipsnių temperatūrą. Veršelių iki 1 mėnesio patalpoje palaikoma 17 laipsnių temperatūra. Gausiai kreikiant temperatūros gali būti mažesnės 5 laipsniais karvėms, 7 laipsniais  6- 12 mėnesių prieaugliui ir 10 laipsnių kitiems.  Melžyklose, plovykloje palaikoma 18 laipsnių temperatūra.  

Karvių guoliai

Nuo kokybiško karvių poilsio labai priklauso susidarančio pieno kiekis. Gulint į tešmenį intensyviau subėga kraujas. Skaičiuojama, kad vienam litrui pieno susidaryti per tešmenį turi pratekėti 500 litrų kraujo.

Didžiausią reikšmę turi paklotas, ant kurio karvės ilsisi. Grynai ant betoninių grindų karvės gulasi nenoriai, gulėdamos praleidžia mažai laiko (25- 30 proc. paros laiko). Optimalu, jei karvė guli pusę ir kiek daugiau paros laiko (12- 14 valandų). Ant betono karvė gali susižaloti tešmenį, taip pat šaltuoju metų laiku ji pernelyg intensyviai atiduoda savo šilumą grindims.

Pakloto kokybę daugiausia apsprendžia karvės gulėjimo laikas. Dažniausiai paklotui naudojami šiaudai, smėlis, guminiai kilimėliai ar čiužiniai. Pastaruoju metu geriausiai vertinami guminiai kilimėliai. Kraikui naudojami šiaudai turėtų būti maistinės kokybės, nešlapi ir nesupelyję. Norint palaikyti švarą, per dieną pridedama apie 0,5 kg šiaudų kraiko karvei.

Kilimėliai karvėms
Kilimėliai karvėms

Palaido laikymo tvarte gali kilti problemų dėl guolių pasidalinimo aiškinantis vietą hierarchinėje struktūroje. Tai karvėms sukelia papildomą produktyvumui kenkiantį stresą. Ypač jis pastebimas, jei guoliavetės nešvarios. Švaresnes guoliavetes užima stipresnės karvės keldamos stresą silpnesnėms bandos karvėms.

Palaido laikymo būdo gardų pertvaros.
Palaido laikymo būdo gardų pertvaros.

Viena nuo kitos karvės atskiriamos pertvaromis, dažniausiai iš nerūdijančio plieno vamzdžių Palaido laikymo tvartuose jos ilgesnės, saitinio  - trumpesnės.

Pagrindinių gamybinių pastatų bei priestatų nomenklatūra ir patalpos

 

Pagrindinių gamybinių pastatų bei priestatų nomenklatūra 

 Pagrindinių gamybinių pastatų bei priestatų patalpos

Saitinio karvių laikymo karvidė

 

1. Karvių laikymo patalpa
2. Patalpa arba vieta inventoriui
3. Patalpa arba talpykla koncentruotų pašarų atsargai laikyti
4. Gardas arba vieta karvėms veršiuotis
5. Patalpa pieno šaldytuvui, kitos pagalbinės patalpos

Besaičio karvių laikymo karvidė

 

1. Karvių laikymo patalpa
2. Patalpa arba vieta inventoriui
3. Gardas karvėms veršiuotis
4. Patalpa arba vieta karvių melžimo aikštelei ar robotui
5. Patalpa karvių melžimo įrangos kompiuteriniam valdymui
6. Kitos pagalbinės patalpos

Pieno blokas prie saitinio laikymo karvidžių

 

1. Pieno surinkimo, pirminio paruošimo, laikymo ir įrengimų plovimo patalpa (priklausomai nuo įrengimų komplekto plovimo patalpą galima atskirti)
2. Įrengimų patalpa (vakuumo siurblių, šaldymo kompresorių bei techninio aptarnavimo įrengimams pastatyti. Techniniam aptarnavimui galima skirti atskirą patalpą)
3. Pieno kokybės nustatymo laboratorija (projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje)
4. Plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo ir paruošimo patalpa - sandėlis
5. Patalpa (-os) veterinarijos gydytojui ir veterinariniams preparatams laikyti, (projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje)
6. Inventorinė, sandėlis ir kitos pagalbinės patalpos

Melžimo - pieno blokas prie besaičio laikymo karvidžių

 

1. Melžykla (melžimo aikštelės patalpa su priešmilžio karvių sukaupimo vieta tvarte) su priešmilžio gardu
2. Pieno surinkimo, pirminio paruošimo, laikymo ir pieno indų plovimo patalpa
3. Įrengimų patalpa (vakuumo siurblių, šaldymo ir suslėgto oro kompresorių bei techninio aptarnavimo įrengimams pastatyti. Techniniam aptarnavimui galima skirti atskirą patalpą)
4. Patalpa arba talpykla koncentruotųjų pašarų atsargai laikyti (pagal taikomą technologiją)
5. Melžimo įrangos plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo ir paruošimo patalpa - sandėlis
6. Karvių veterinarinio aptarnavimo patalpa (patalpa arba gardas su karvių fiksavimo įrenginiais, poilsio boksais arba be jų prie melžyklos arba tokios vietos su karvių fiksavimo įrenginiais karvidėje)
7. Patalpa (-os) veterinarijos gydytojui ir veterinariniams preparatams laikyti, (projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje)
8. Inventorinė, sandėlis ir kitos pagalbinės patalpos

Veršiavimosi skyrius

 

 

1. Besiveršiuojančių karvių laikymo patalpa ar gardas karvidėje. Vietų skaičius - iki 2 % nuo karvių skaičiaus ūkyje
2. Patalpa naujagimiams veršeliams iki 10-14 dienų laikyti garduose vienutėse. Vietų skaičius - ne mažiau kaip 5 % nuo karvių ūkyje skaičiaus (priklausomai nuo taikomos technologijos)
3. Virtuvėlė - plovykla (patalpa arba vieta)
4. Patalpa arba talpykla laikinai pašarų atsargai laikyti
5. Patalpa arba vieta melžimo įrangai pastatyti ir pienui surinkti
6. Patalpa arba vieta inventoriui
7. Patalpa arba vieta kraikui saugoti (priklausomai nuo taikomos technologijos)

Veršidė

 

1. Veršelių laikymo patalpa
2. Virtuvėlė - plovykla (patalpa arba vieta). Gali būti viena veršidei ir naujagimių veršelių patalpai)
3. Patalpa arba talpykla pašarų atsargai laikyti
4. Patalpa arba vieta inventoriui
5. Patalpa arba vieta kraikui saugoti (priklausomai nuo taikomos technologijos)

Prieauglio tvartas

 

1. Prieauglio laikymo patalpa
2. Patalpa arba vieta inventoriui
3. Patalpa arba vieta pašarų atsargai laikyti

Diendaržiai

Aptvarai atskiroms galvijų grupėms

 

Aptarnavimo paskirties statiniai

 

 Statinių grupė

 

Statinių nomenklatūra

 

Pagalbiniai gamybiniai pastatai

 

1. Pašarinė koncentruotųjų pašarų ir kitų pašarinių priedų atsargai laikyti, kai šeriama mechanizuotai smulkintų pašarų mišiniais (projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje)
2. Veterinarinės paskirties patalpos ir įrenginiai: sanitarinis gardas sergantiems galvijams laikyti, įranga transporto priemonėms ir aptarnaujančio personalo batams dezinfekuoti, patalpa arba aikštelė kritusių galvijų kūnų arba jų dalių surinkimo konteineriams laikyti ir kt. (projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje)
3. Inžineriniai įrenginiai ir tinklai:

  • vandentiekio
  • kanalizacijos
  • elektros tiekimo
  • šilumos tiekimo

4. Vidaus keliai (su kieta danga) sujungti su bendro naudojimo keliais ir bandotakiai
5. Galvijų pakrovimo - iškrovimo rampa (gali būti su svarstyklėmis. Projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje)
6. Tvoros (projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje)

Sandėliai ir saugyklos

 

1. Pašarų ir kraiko sandėliai ir saugyklos:

  • stambių pašarų (šieno, šiaudų)
  • koncentruotųjų pašarų ir jų komponentų (grūdų, išspaudų ir kt.)
  • siloso
  • kitų pašarų
  • kraiko

2. Mėšlo ir nuotekų kaupimo ir tvarkymo įrenginiai
3. Garažai, stoginės ir aikštelės mechanizacijos priemonėms laikyti
4. Vandens rezervuaras, tvenkinys ar kūdra su vandens paėmimo neužšąlančiu šuliniu priešgaisriniams ir technologiniams poreikiams tenkinti

Personalo - buities patalpos 

1. Personalo patalpos
2. Buities patalpos

 


Naudota literatūra:

V. Naujokienė Statybinių medžiagų įtaka karvidės mikroklimatui
Rolandas Bleizgys, Jonas Čėsna " Gyvulininkystės technologijų inžinerija"

 

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 7
Santechnika - variniai vamzdžiai, fitingai (jungtys, movos), šildymo reguliavimo prietaisų armatūra - didmeninė prekyba.
A.Juozapavičiaus pr. 27-5, Kaunas
Telefonas: +370-37-392248, El. paštas: info.lt@tahydronics.com
1 2 3 4 5 ... 7
Kompanijų produktai
ZET daugiafunkcinė modulinė halė

Surenkama modulinė halė

Šaldymo įranga
Pramoninio šaldymo sistemos

Šaldymo įranga, šaldymo agregatai, garintuvai, kondensato...

Betranšėjės technologijos

Betranšėjinės technologijos: Renovacija, mikrotuneliai...

Barro lamelės

Degto molio aukštu slėgiu supresuotos keraminės lamelės (...

Įvairios paskirties statinių statybos darbai
Įvairios paskirties statinių statybos darbai

Viena iš didžiausių statybos įmonių Kaune

Naftos produktų gaudyklės
Naftos gaudyklės, smėliagaudės ir riebalų gaudyklės

Naftos produktų gaudyklės, riebalų gaudyklė, smėliagaudė

Teisinės konsultacijos nekilnojamo turto klausimais

Nekilnojamo turto sutartys, investicijos į nekilnojamą tu...

GEOTERMINIS ŠILDYMAS
Geoterminis šildymas

Individualiems namams

Savisiurbiai siurbliai su greičio reguliatoriumi

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Čerpinis profilis Monterrey TS39-350-1100

Ruukki plieninė stogo da...