Spalvingi paveikslai, įdomių formų vazos, stilizuotą voratinklį primenančios užuolaidos, jaukūs kilimai, įvairiausios servetėlės, staltiesės, šilti užtiesalai - tai tik maža dalis interjero detalių, kurias, kad ir labai keista, galima pasigaminti iš vienos vienintelės medžiagos - jo didenybės veltinio.

Veltinis - beveik neribotų galimybių medžiaga, kuri reikalauja tik šiek tiek jūsų laiko, kiek daugiau fantazijos, o už pastangas bus atlyginta išskirtiniais, vieninteliais ir nepakartojamais rankų darbo gaminiais.

Dar visai neseniai - prieš keletą metų - į Lietuvą atkeliavusi "veltinukų" technika pamažu tampa naujausia mada. Nors gana sparčiai populiarėjantis, veltinis daugeliui vis dar lieka neįminta mįslė.

Nespjaunančioms į mados vėjus ir naujoves nemažai daliai dailiosios lyties atstovių teko bent jau matyti, o gal ir pačioms turėti iš veltinio pagamintų auskarų, segių, karolių, net rankinių, tačiau reta susimąstė, kad ši medžiaga gali pagražinti, o gal net padėti kurti namų interjerą.

PRITAIKYMAS. Veltinis - puiki medžiaga ne tik aksesuarams daryti, bet ir puošti namų interjerui.

Pasak veltinio meistrės-dizainerės Reginos Doseth, skirtingai apdirbant veltinį (sausu arba šlapiu būdu), kuriant tūrinius, plokščius ar figūrinius (kamšymo technika) dirbinius, galima pasigaminti beveik viską: pradedant nuo elementarios servetėlės ir baigiant jau nemažų įgūdžių reikalaujančiais baldų apmušalais ar didžiuliais kilimais.

Moteris, veltinį atradusi jau prieš septynerius metus ir turbūt pirmoji uostamiestyje iš jo pradėjusi gaminti įvairiausius dirbinius, pasakojo, jog veltiniu, įmaišius jo į dažus, galima netgi dekoruoti buto ar namo sienas. Taip pat atnaujinti šiek tiek pabodusius senus daiktus.

GALIMYBĖS. Skirtingai apdirbant veltinį (sausu arba šlapiu būdu), kuriant tūrinius, plokščius ar figūrinius dirbinius, galima pasigaminti beveik viską.

"Pažįstu moterį, kuri iš veltinio pagamintus lempos gaubtus keičia pagal metų laikus - rudeniui, žiemai, vasarai ir pavasariui turi skirtingų spalvų bei rašto", - pasakojo ji.

Taigi nuo ko pradėti? Specialiose parduotuvėse galite įsigyti įvairios vilnos: merino (švelnioji), karšinio (šiurkštesnė, tačiau lengviau apdirbama) ir jau ypatingesnių vilnos atmainų su šilko ar medvilnės pluoštu. Reikia nepamiršti, jog dauguma atvejų skirtingų vilnos rūšių maišyti nepatartina.

Jeigu nuspręsite velti sausu būdu (kamšymo technika), prireiks tik specialios adatėlės ir kempinės. Vis dėlto daugelis veltinio dirbinių gaunami veliant šlapiuoju būdu, t.y. naudojant karštą muiluotą vandenį ir trinant. Taip vilna traukiasi ir įgauna formą.

ATSINAUJINIMAS. Pagal metų laikus keičiami lempų gaubtai namus priverstų kaskart sušvytėti kitaip.

"Būna, jog žmonės ateina ir prašo, kad parodyčiau, kaip pasidaryti batukus ar švarką, nors prie veltinio nėra gyvenime prisilietę", - šypsojosi R. Doseth, pastebėjusi, kad, kaip ir visur, pirmiausia reikia pradėti nuo elementarių dalykų.

Pradedantiesiems patartina išmokti velti kamuoliukus, virvutes ir tik po to pereiti prie sudėtingesnių elementų. Pirmajam blynui puikiai tiktų paprasčiausia servetėlė.

"Iš pradžių, kol mokiausi, visas procesas užtrukdavo daug ilgiau. Vidutinio dydžio paveikslui padaryti reikėjo septynių valandų, dabar tai neužima nė pusės to laiko - reikia tik didelio noro ir šiek tiek patirties", - pasakojo Brigita Žilinskaitė, šiuo amatu užsiimanti jau pusantrų metų.

Jei savarankiškai mokytis atrodo pernelyg sudėtinga, nenusiminkite - organizuojami įvairūs "veltiniautojų" kursai, kurių metu galite išmokti veltinio technikos.