Namų biblioteka - tai ne tik knygų laikymo vieta. Šio ploto semantika yra kur kas reikšmingesnė ir gilesnė, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Čia susilieja dvasiniai ir intelektualieji ieškojimai, specialiai arba nevalingai demonstruojamas kultūrinis, socialinis ir finansinis knygų savininkų statusas; be to, šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis biblioteka dažniausiai tampa ta namo vieta, kurioje galima gauti žmogui būtinos tylos porciją.

Kaip atskiras kambarys, namų biblioteka butuose įrengiama gana retai. Mūsų tauta šiuo metu skaito mažai (pernai gruodį Lietuvos vartotojų tyrimo institutas paskelbė atlikto tyrimo apie suaugusiųjų lietuvių skaitymo įpročius rezultatus: pastebėta, kad per paskutinius 12 mėnesių nė vienos knygos nebuvo perskaitęs 31 procentas Lietuvos gyventojų, nors net 66 proc. tyrimo respondentų teigė mėgstantys skaityti, pagrindine neskaitymo priežastimi lietuviai įvardijo laiko trūkumą) ypač - popierinių knygų, todėl išskirti net keletą kvadratinių metrų brangaus nekilnojamojo turto namų bibliotekai išgali nedaugelis.

Jeigu turite daug knygų, tai namų biblioteka - ne prabanga, o būtinybė. Mūsų laikais egzistuoja du knygų laikymo būdai: uždarose, tarp jų ir įstiklintose spintose, ir stelažuose. Išsilaikymo atžvilgiu geresnis būtų pirmasis variantas, nes knygos, laikomos atvirame ore, veikiant saulės šviesai pagelsta ir praranda savo „prekinę" išvaizdą. Niekuo neapsaugotos knygos sugeria dulkes ir neigiamai veikia patalpose esančių žmonių sveikatą, ypač linkusių į alergines reakcijas. Todėl, jeigu namuose turite daug knygų, pasistenkite jas laikyti uždarose spintose.

Nedidelį knygų skaičių, o taip pat žurnalus, enciklopedijas bei žinynus, kuriais tenka dažnai naudotis, laikyti atvirose lentynose ir stelažuose kartu su suvenyrais, smulkmenomis bei nuotraukomis yra patogu ir madinga.

Knygų lentynos gali būti įrengtos praktiškai bet kurioje namo patalpoje: svetainėje ir miegamajame, vaikų bei darbo kambariuose. Knygų laikymui naudojamo ploto taupymo tikslais yra pritaikomos nišos, taip pat sienose įmontuotos spintos, langų tarpai, vietos tarp langų, po palange ir t.t.

Erdviuose namuose dideliam knygų skaičiui laikyti skiriamas specialus kambarys - biblioteka, kurioje įrengiama visa knygų spintų sistema. Čia taip pat dažnai statomas darbo stalas ir fotelis - biblioteka virsta jaukiu darbo kambariu.

Standartinė knygų spinta - konstrukcija, susidaranti iš įstiklintos viršutinės dalies ir neskaidrios apatinės. Už stiklo stovi didelės, vertingos ir retos knygos brangiais aptaisais: kūrybos rinkiniai, senoviniai foliantai, dideli žodynai ir t.t. Už neskaidrių durelių slepiasi „nereprezentacinės" brošiūros, žurnalai ir susegtų laikraščių komplektai. Ir apatinės, ir viršutinės knygų spintos durelės gali būti paprastai atidaromos arba stumdomos, kaip kupė.

Šiuolaikinis knygų stelažas - unikalus įvairovės ir patogumo formų derinys. Medžiagų, naudojamų knygų stelažams, įvairovė (nuo medienos iki stiklo ir plastiko) leidžia sukurti bet kokio stiliaus namų biblioteką: galite atkurti viduramžių pilies ar XVIII a. - XIX a. pradžios rūmų atmosferą, arba sukurti šiuolaikiško stiliaus, griežtų formų biblioteką. Šiuolaikiniai lengvi knygų stelažai kambaryje, skirtame bibliotekai, sukuria ypatingą atmosferą ir leidžia laikyti ten viską, kas būtina. Įrengę apgalvotą knygų stelažų sistemą, galėsite nebeeikvoti daug laiko ieškodami reikiamos knygos - visos jos bus nuolat matomos ir lengvai pasiekiamos.

Uždara knygų laikymo sistema

Atvira knygų laikymo sistema

Aptarsime, kaip bute įkurdinti biblioteką.

Biblioteka buto interjere

Namų biblioteka dažnai vadinamas kambarys, atliekantis kabineto funkcijas. Neužmirškite, jog šiuolaikinę biblioteką sudaro ne tik knygos, bet taip pat ir elektroninės informacijos laikmenos, todėl „žinių kambaryje" turėtų būti prieiga prie interneto, fonoteka, netgi namų kino salė.

Bendrojo gyvenamojo ploto santykį su bibliotekos plotu lemia meilė knygoms, o ne savininko banko sąskaitos dydis. Žinoma, dideliame nuosavame name bibliofilui yra kur kas daugiau galimybių „reikštis", tačiau praktika rodo, kad galimybę skirti šiek tiek autonominio ploto savo knygoms gali kur kas daugiau žmonių, negu tai padaro iš tikrųjų. Dažniausiai biblioteka tampa sudedamąja darbo kabineto, rečiau - svetainės arba miegamojo, dalimi.

Nors taip mūsų branginami kvadratiniai metrai ir įtakoja pagrindinius interjero sprendimus, tačiau tikrai ne bibliotekos plotas lemia, ar buto šeimininkams ir jų svečiams ji taps pačiu jaukiausiu buto kampeliu, ar atliks tik knygų saugyklos funkciją. Kuklūs knygų stelažai arba specialiai įrengtų patalpų kompleksas - bet kokiomis aplinkybėmis nuosavos bibliotekos kūrimas priklauso nuo profesionalaus požiūrio į darbą ir poreikių žinojimo.

Tinkamai pasirinkti knygų kolekcijos talpinimo zoną yra ne taip paprasta, kaip atrodo. Darbo kabineto teritorija - logiškas, tačiau ne visada teisingas sprendimas. Pavyzdžiui, didelėje šeimynoje toks suplanavimas lems, jog namiškiai, norėdami pasiimti naują „skaitymo porciją", turės eiti į darbo kambarį, ir trukdyti ten dirbančiam kabineto šeimininkui. O praeinamasis koridorius, kuriame tradiciškai talpinami stelažai su knygomis, tikrai ne geriausia vieta laikyti vertingas knygas.

Svetainėje kiek vietoje atrodys specialioji, mokslinė ar vaikų literatūra. Todėl, renkant vietą namų bibliotekai, svarbu apmąstyti visus niuansus - gyvenimo būdą ir šeimos narių skaičių, surinktų leidinių tematiką bei kiekį. Be to, teks atkreipti dėmesį į grynai techninę reikalo pusę, juk ne kiekviena patalpa tiks pačioms knygoms.

Bibliotekos išplanavimas

Tokioje situacijoje būtinas patalpos suskirstymas į zonas - tai geriausia padaryti stelažų (galima ir permatomų) pagalba. Pageidautina atskirti darbo ir poilsio zonas, juk atitinkamoje patalpoje atitinkamai turi keistis ir žmogaus emocinis nusistatymas. Darbo zonos turi būti gerai apšviestos taškiniais šviesos šaltiniais, taip pat būtina numatyti ir besisklaidančią šviesą (pvz. įrengti šviestuvus ant lubų arba šviesos paneles).

Vietoje darbo stalo galima pastatyti biliardinį

Jeigu plotas leidžia, bibliotekoje gali būti patalpintas biliardo stalas arba šachmatų stalelis. Tokia universali namų biblioteka suteiks daug malonumo šeimininkams ir taps mėgstamiausia visos šeimos susirinkimo vieta. Idealiausias atvejis, jeigu galite disponuoti pakankamu plotu - tokiu atveju skirtingose patalpose galima įrengti biblioteką, žaidimų biblioteką bei namų kiną. Tačiau gyvenamojo ploto deficitas dažnai neleidžia skirti atskiro kambario net knygoms laikyti. Tokiu atveju knygų „namais" tampa svetainė.

Ergonominio dizaino specialistai jau seniai pasiūlė tokį variantą: naudoti  knygų spintas ir lentynas patalpų padalinimui į zonas. Šis sprendimas vis dar neprarado savo aktualumo. Skaitymo kampelis, įrengtas prie židinio ar lango, gali būti apstatytas minkštais baldais, pagyvintas kambariniais augalais - nuo nedidelių „krūmų" apatinėse lentynose iki žydinčių medžių. Kitaip tariant, tinkamai viską apgalvojus, net nedideliame plote galima įrengti gražią ir funkcionalią biblioteką, kurioje tvyros ypatinga aplinka.

Namų bibliotekos baldai

Šiuolaikinėje baldų rinkoje bibliotekų tema išnagrinėta kaip reikiant - vietiniai ir užsienio gamintojai siūlo didžiulį produkcijos asortimentą. Pritaikius Darvino teoriją galima drąsiai teigti, jog knygų lentynos evoliucija nukeliavo nuo infuzorijos iki Homo Sapiens.

Be mums įprastų stelažų ir bibliotekos įrengimui skirtų knygų spintų galima naudoti lengvas aliuminio konstrukcijas, spintas-kupė, slenkančias daugiaaukštes sistemas ir kitokius inžinerinių sumanymų vaisius. Produktų įvairovė tuo pačiu metu leidžia spręsti sudėtingus erdvinius uždavinius ir laikytis užsibrėžtos interjero stilistikos. Stiklo ir metalo - aukštųjų technologijų stiliaus - gerbėjams ideali medinių lentynų alternatyva būtų aliuminio konstrukcijos. Šios tvirtos ir ilgaamžės konstrukcijos yra funkcionalios ir gali harmoningai įsilieti į aukštųjų technologijų estetiką.

Už fasadinio tokių gaminių stelažo kupė spintos principu išsirikiuoja vienas paskui kitą vienas arba du stelažai. Dėl kelių eilių susidarymo didžiulį knygų skaičių pavyksta sutalpinti nedideliuose plotuose - galima nustoti nerimauti, jog spaudos leidiniai „suris" visą gyvenamąjį plotą. Be to, kai kurie šiuolaikiniai gamintojai nukrypsta nuo universaliosios lentynų eilės: įvairaus gylio skirtingų stelažų kombinacija su lentynomis, skirtomis enciklopedinio formato leidiniams, albumams ir aplankams leis protingai panaudoti praktiškai kiekvieną namo centimetrą.

Nežiūrint į akivaizdžius slenkančios sistemos privalumus, visgi yra ir vienas trūkumas - tai apžvalgos sunkumai. Jeigu svarbus visų knygos nugarėlių apžvalgumas, geriau statyti įprastas knygų spintas su stiklo durelėmis - skirtingai nuo atvirų stelažų, spintos apsaugos knygas nuo dulkių ir dalinai atspindės spaustuviniam rašalui žalingus saulės spindulius.

Mintis paslėpti knygas po aklinais fasadais, imituojančiais apdailos paneles, realizuojama kabinetuose, kur sienų apdailai naudojamos vertingos medienos rūšys. Šis metodas leidžia sukurti aplinką, palankią saugoti retus leidinius.

Lygios, patogiai išdėstytos knygų eilės - tai tik namų bibliotekos „pamatai", ant kurių dar reikia pastatyti patį „pastatą". „Plytų" vaidmeniui šiais laikais naudojamas visas šiuolaikinio dizainerio arsenalas - esami baldai, apšvietimas, aksesuarai ir dekoracijos. Kai stiklo detalių, kurias siūlo interjero rinka, įvairovė didelė, tradicinės, klasikinės bibliotekos stilius su dideliu kiekiu medinių paviršių, nublukintų apšvietimo, patogiu foteliu su tokiais amžintaisiais knygos mylėtojų  atributais, kaip  puslapių pjaustymo peilis, odinis viršelis ir skirtukas vis dar lieka populiariu.  Šiam, kiek banaliam iš pirmo žvilgsnio interjerui individualumo suteikia daiktai,  atspindintys asmeninius šeimininko pomėgius ir įspūdžius - dovanos ir suvenyrai, parsivežti iš kelionių, nuotraukos ir paveikslai.

Būtinas  namų bibliotekos interjero komponentas - minkšti baldai: sofa ir foteliai, pagaminti iš natūralios odos ar tekstilės, atitinkančios interjero spalvų gamą.  Šalia baldų būtinai pastatykite žurnalinį staliuką, kuriame galima bus ne tik apžvelgti naujas knygas, bet ir pavartyti žurnalą ar tiesiog išgerti puodelį kavos su maloniu pašnekovu.

O kaip gi pagrindiniai bibliotekos elementai - knygos?  Daugelis šeimų susiduria su tuo, jog didžiulis knygų ar žurnalų skaičius yra sunkiai sisteminamas, jį sunku sutvarkyti. Kiti, atvirkščiai, svajoja surinkti šeimos knygų kolekciją - tik vertingus, tikrai įdomius ir vertingus leidinius.

Juokaudami galime pastebėti, jog darboholikai bibliotekos zonoje dažnai įrengia kompiuterį, o hedonistai - mini barus ar cigarų saugyklas. Šioje pastaboje vis dėlto yra šiek tiek tiesos: kažkas bibliotekoje dirba, kažkas ilsisi, o kai kuriems netgi pavyksta suderinti naudingus dalykus su maloniais. Todėl universalių rekomendacijų (išskyrus technines) formuojant namų bibliotekos erdvę būti negali.

Yra tik vienas patarimas: įrengdami šimtametę amžintosios žmonijos išminties saugyklą, pasirūpinkite savo kolekcijos augimo perspektyvomis ir būtinai numatykite keletą laisvų lentynų. Kartais atrodo, jog XX a. pabaigoje buvo padaryta viskas, kad knyga netektų savo unikalumo, meniškumo, ir taptų tiesiog patogia informacijos laikmena. Šiuo metu kolekcionavimas, jau daug šimtmečių gyvuojantis žmonių užsiėmimas, išgyvena naują vystymosi vingį.

Kokį knygų skaičių galime jau laikyti biblioteka?

Tai gali būti ir šimtas, ir keli šimtai, o išskirtinais atvejais - netgi keli tūkstančiai knygų. Tačiau keletas dešimčių gerai ir su meile parinktų knygų - irgi biblioteka. Namų bibliotekoje turi būti tik tos knygos, kurios šeimininkams yra brangios, bei kurias naudojamos daugiau nei vieną kartą. Norint tiesiog susipažinti su knyga, geriau  užsukti į viešąją biblioteką: čia gausite reikiamą knygą, kompetentingus patarimus, kaip komplektuoti biblioteką, kaip ją prižiūrėti, o susiklosčius aplinkybėms - netgi „gydyti".

Taisyklingai sukomplektuota ir sutvarkyta namų biblioteka suteikia savininkui puikią galimybę pasipildyti savo žinias, gauti estetinių emocijų. Knygos pagal kruopščiai parinktą aptaisų spalvą ir išdėstymą lentynose gali tapti to verta interjero dalimi. Kadangi bibliotekos turinys gali daug ką pasakyti apie jos šeimininką, organizuojant šią savotišką viešųjų ryšių akciją reikėtų taip pat klausti specialistų patarimo.

Namų biblioteka - tai, be ko negali apsieiti nė viena šeima. Nei internetas, nei televizorius nepakeis tos dvasinės kultūros, kurią į mūsų namus atneša knygos: didelės ir mažos, storos bei plonos, kietais ir minkštais viršeliais... Tačiau bet kuriuo atveju pilnavertiškai pajusti jų pasaulį įmanoma tik ypatingai jaukioje ir kamerinėje atmosferoje, kurioje galima visiškai įsijausti į rašytojo sukurtą pasaulį.

Parengė Rūta Šantaraitė

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.