Atsako Dalius Krinickas, Aplinkos ministerijos viceministras

Nuotekų tvarkymo reglamento pataisose siūloma iki tam tikro lygio mažuosiuose biologinio valymo įrenginiuose iš nuotekų šalinti fosforo ir azoto junginius. Tai neišvengiamai brangins valymo įrenginius, teks naudoti chemines priemones, senųjų įrenginių savininkai bus priversti juos modernizuoti. Kitų šalių patirtis rodo, kad gamtos taršai sumažinti yra paprastesnis ir pigesnis kelias.

Ne visiems įsirengusiems mažuosius biologinio nuotekų valymo įrenginius pavyksta juos pamiršti maksimaliai ilgam laikui. Į ką reiktų atkreipti dėmesį, kad nuotekų valymo įrenginio darbas netaptų kone kasdieniu rūpesčiu?

Pavasarį Aplinkos ministerija paskelbė apie Europos Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą – neoficialiais duomenimis, galima bauda gali siekti 80-100 milijonų eurų, juos jau bandoma gauti iš vandens tiekimo įmonių. Šios neturės kitos išeities, kaip branginti vandenį gyventojams. Kaip susidarė tokia situacija ir kas už ją atsakingas?

Vidutinis gėlo požeminio vandens gręžinio gylis Lietuvoje yra 55-65 metrai, bet yra vietų, kur tenka gręžti iki 150-200 metrų. Kvalifikuoti specialistai gėlo vandens gręžinį išgręžia per vieną darbo dieną, o gręžinio tarnavimo laikas siekia iki 100 metų.

Nemalonu maudytis dumblių plėvele aptrauktame Baltijos jūros ar kito telkinio vandenyje? Toks vanduo ne tik nemalonus dėl drumstumo, bet pavojingas gamtai bei sveikatai. Yra du būdai išvengti vandens „žydėjimo" ar bent jį sumažinti.

Namai naujais stogais, bet su lauko tualetais – labiausiai tikėtinas vaizdas Lietuvos kaimuose ir vienkiemiuose.

Tiek vandentvarkos projektų vykdytojams, tiek gyventojams ėmus analizuoti valymo įrenginių pasiūlą, nemenkas uždavinys yra išsirinkti įrenginį: įmonių pasiūlymai vienas už kitą patrauklesni. Kokie valymo įrenginio parametrai rodo tikrąjį jo efektyvumą?

Kaip bus investuojamos 2014-2020 metų vandentvarkos lėšos mažose gyvenvietėse? Ar žmonės bus pajėgūs įsirengti vandentiekį ir kanalizaciją ir už juos mokėti?

Ar ūkininkas tiestų vandentiekį į kaimą iš miesto, jei vandens yra jo kieme? Ar vežtų nuotekas į miestą, jei jas pigiau išvalyti savo ūkyje? Lietuvos vandentvarkos ūkyje neretai elgiamasi priešingai nei diktuoja ūkiška logika.

Ar vandentvarkoje priimami sprendimai pasveriami ateities svarstyklėmis, ar naudojamos naujausios technologijos? Ieškodami atsakymų pradedame straipsnių ciklą, skirtą vandentvarkos problemoms.

Ką daryti, jei nėra centralizuoto vandentiekio? Kasti šulinį ar gręžti gręžinį? Kokį pasirinkti siurblį ir kaip užtikrinti pastovų vandens slėgį?

Kokios technologijos naudojamos biologinio valymo įrenginiuose ir kaip juos prižiūrėti, kad išvalytas vanduo visada būtų skaidrus ir be kvapo?

Šulinys ar artezinis gręžinys? Privalumai ir trūkumai

Spa vonia yra lyg mažas baseinas - vanduo jose laikomas ilgą laiką, o ne yra keičiamas kas kartą kaip vonioje.

Vandentiekio vanduo brango, brangsta ir brangs. Kadangi to išvengti negalima, belieka ieškoti būdų kaip galima dalį vandens poreikio tenkinti iš kitų šaltinių.

Vienas esminių uždavinių, kuriuos reikia išspręsti statant individualų namą - vandens tiekimo bei nuotekų valymo užtikrinimas.

Drėgmė - labai opi, komplikuota, sunkiai išsprendžiama problema. Kaip nusausinti pastato sienas bei rūsius ir išlaikyti pasiektą rezultatą? Drėgmės surinkėjai.

Atsukę čiaupą, ypač jei bėgantis vanduo skaidrus, tikimės kad jis yra saugus vartoti. Esame linkę nepastebėti nekokybiško vandens, jei tik jo pasekmės nėra tokios akivaizdžios kaip, tarkim, dėl viršyto geležies kiekio ruduojanti santechnika.

Kai įrengti vandens gręžinį, riekalingi leidimai grežiniui, dažniausiai pasitaikančios problemos įrengiant geriamo vandens gręžinį

Stebėtina, tačiau vandens kietumas tiesiogiai veikia mūsų gyvenimo būdą bei įpročius.

Pastaruoju metu tautiečiai vis dažniau rūpinasi vandens kokybe ne vien todėl, kad turėtų kokybiško geriamojo vandens. Butų savininkai taip rūpinasi santechnika: vamzdžiais, čiaupais, plautuvėmis...

Lietaus kanalizacija užtikrina kompleksinę teritorijos apsaugą nuo paviršinio vandens.

Lietuvos vandentvarkos ūkyje eksploatuojama per 16 tūkst. kilometrų vamzdynų.

Individualaus namo valymo įrenginiai skirti išvalyti nutekamuosius namo vandenis ir vėliau, jau švariems, leisti jiem nutekėti į griovį ar susigerti į gruntą.

Flotacija-teršalų atskyrimas nuo nuotekų oro burbuliukų pagalba. Flotacijos metodu gali būti išskiriamos emulguotos skystos ir kitos išplaukiančios priemaišos (pvz.: riebalai, naftos produktai).

Kaip parinkti tinkama įrenginį, kokie įrenginių privalumai, kaip jie veikia?

Kaip apsaugoti jūsų namą ar sklypą nuo žalingo gruntinio vandens poreikio?

Kasmet dėl antihigieninių sąlygų ir prasto vandens tiekimo pasaulyje miršta daugiau kaip du milijonai vaikų, ketvirtadalis besivystančio pasaulio žmonių skursta ir gyvena sveikatai kenksmingoje aplinkoje...