Ekologija, ekonomika ir vandentvarka

2015-06-10 15:23   Peržiūros : 322   Spausdinti


Ar vandentvarkoje priimami sprendimai pasveriami ateities svarstyklėmis, ar naudojamos naujausios technologijos?  Ieškodami atsakymų pradedame straipsnių ciklą, skirtą vandentvarkos problemoms.

Nuotekų valymas

Lietuvoje vandentvarkos ūkis plėtojamas ir atnaujinamas intensyviai, nes buvo ir yra gausiai finansuojamas iš ES fondų. Tačiau ar vandentvarka suvokiama kompleksiškai kaip šalies ekonomikos dalis, galinti sukurti pridedamąją vertę, ar tik kaip centralizuoti aplinkosauginiai projektai, kurių išlaikymo kaštai ateityje tik didės? Ar priimami sprendimai pasveriami ateities svarstyklėmis, ar pasinaudojama naujausių technologijų galimybėmis?

Ieškodami atsakymų pradedame straipsnių ciklą, skirtą vandentvarkos problemoms.

Vanduo - ateities valiuta

Galingiausių pasaulio valstybių lyderių ir verslininkų susitikimai - Pasaulio  ekonomikos forumai, kasmet vyksta Davose. Pasaulio lietuvių ekonomikos forumai - Lietuvoje arba šalyse, kur gausios lietuvių bendruomenės. Nors abiejų forumų masteliai ir svorio kategorijos skiriasi, jų tikslas toks pat - aptarti politines ir ekonomines realijas, pasidalinti įžvalgomis ir idėjomis, suvokti pasaulio ir savo šalių raidos kryptis. Sprendimus priimantys žmonės juose randa daugybę atsakymų į rūpimus klausimus.

Pasaulio lietuvių ekonomikos forumuose irgi galima išgirsti įvairių įžvalgų, prognozių, nuomonių. Ne viename buvo išsakytos mintys apie Lietuvos gamtą, jos išteklius, ekologiją, idėjos, kaip visa tai būtų galima panaudoti keliant šalies ekonominį lygį, Lietuvai konkuruojant globaliame pasaulyje.

„Mano manymu, Lietuva yra labai ekologiška valstybė ir aš matau jos ateitį kaip ekologinės valstybės, kur aukšta pragyvenimo kaina atitiktų aukštą gyvenimo standartą. Aš tik Lietuvoje žinau, ką valgau, ką geriu ir kuo kvėpuoju. Tai yra švari valstybė, kuri galėtų tapti dar švaresne, jei mes turėtume tokią šalies viziją", - 2011-ųjų metų lietuvių ekonomikos forume kalbėjo keliautoja, fotografė, knygų autorė Eglė Aukštakalnytė-Hansen. Ji atkreipė dėmesį, kad pasaulyje tolydžio mažėja geriamojo vandens resursai, o mes jų turime daug, gal net ir nežinome kiek, ir ne itin juos branginame.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas įžvalgose apie Lietuvą ir jos gyventojus po 50-ies metų teigia, jog Lietuvos ateities šansas - nišinės technologijos, ekologiška gamta ir maistas.Vanduo pasaulyje taps kritiniu ištekliumi, o tai leis šalims, turinčioms dideles jo atsargas, išlaikyti ekologiškumą ir stiprėti ekonomiškai. Net neabejoju, kad vanduo ir maistas ateityje taps naująja valiuta. O vandens, miškų Lietuva kol kas turi daug", - sako profesorius.

Pasauliui vis aktualesnė ekologija su vandentvarka susijusi tiesiogiai  -  tiek su geriamojo vandens išsaugojimu, tiek su vandens telkinių ir Baltijos jūros švara, su žemės ūkio kultūrų auginimu, aplinkos švara ir dar daugybe kitų sričių.

Apie vandentvarkos infrastruktūrą

Visoje Lietuvoje naudojamas geriamasis vanduo, išgaunamas tik iš požeminių vandens šaltinių. Tuo mes skiriamės nuo daugelio šalių, kurių gyventojai tokios prabangos neturi - jie naudoja paviršinį upių ar šaltinių vandenį.

Mūsų šalies Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo strategijoje sakoma, jog kiekvienas šalies gyventojas, nesvarbu, kur jis gyventų, turi teisę gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Ir jos turi būti įperkamos kiekvienam, strategijoje rekomenduojama, kad šių paslaugų kaina neviršytų 4 proc. šeimos pajamų.

ĮDOMU

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje yra 1304 gėlo geriamojo požeminio vandens ir 37 mineralinio vandens vandenvietės. 2014 metais iš žemės gelmių buvo paimta daugiau kaip 132 mln. kubinių metrų (vidutiniškai 362 633 kub. m per dieną) gėlo geriamojo vandens ir daugiau kaip 140 tūkst. kub. m mineralinio vandens, naudojamo gerti ir sveikatinimo procedūroms. Požeminio vandens šalyje 2014 metais išgauta 2 proc. daugiau nei 2013 metais.

Vandens tiekimas susijęs su nuotekų tvarkymu, vandens tiekimo įmonės privalo teikti ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Už abi šias paslaugas vartotojai atsiskaito viena kaina,  nors jos nustatomos atskirai.

Vandentvarkos sritis priklauso savivaldos įtakos sferai. Didžiajai daliai šalies gyventojų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikia savivaldybių kontroliuojamos vandens tiekimo įmonės. Be savivaldybių įmonių vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu šalyje užsiima dar per 200 vandens tiekimo įmonių.

Iki 1991 m. Lietuvoje buvo 14 valstybinių regioninių vandens tiekimo įmonių, vėliau sistema iš dalies buvo decentralizuota, vandens tiekimas patikėtas savivaldybėms, kurioms perduotas ir įmonių turtas, atsirado privačių vandens tiekimo įmonių.

Šiuo metu Lietuvoje vandens tiekimą vykdo savivaldybių kontroliuojamos bendrovės, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, akcinės bendrovės, individualios įmonės, žemės ūkio bendrovės, pajininkai, fizinių asmenų grupės, fiziniai asmenys ir kt. 2000 metais Lietuvoje veikė 500 įmonių, dabar jų yra apie 300.

2006 metais buvo priimtas „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas". Juo siekta įgyvendinti vandens ūkio reformą, kuri turėjo užtikrinti geresnį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų poreikių tenkinimą, mažinti atskirtį tarp didžiųjų miestų ir kaimo gyventojų, taip pat atskirų šalies regionų. Šiuo įstatymu numatyta stambinti vandens tiekimo įmones, suvienodinti tarifus vartotojams, užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir kt. 2014 metais priimta nauja šio įstatymo redakcija, kurioje nustatyta, jog į savivaldybės vandens tiekimo teritoriją įtraukiamos teritorijos, kuriose geriamuoju vandeniu apsirūpina ne mažiau kaip 50 asmenų, nustatyta prievolė gyventojams sudaryti nuotekų transportavimo sutartis ir kt.

Pagrindiniai vandens ūkio reformos principai buvo nustatyti ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008-2015 metų plėtros strategijoje. Kaip vienas svarbiausių uždavinių strategijoje buvo iškeltas tikslas, kad šalyje iki 2015 metų 95 proc. gyventojų turėtų centralizuotą vandentiekį ir nuotekų surinkimą.

Vandentvarkos pasiekimai ir nepasisekimai

Nuo 2000 iki 2013 metų Lietuvoje  į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemą investuota apie 2,9 mlrd. Lt. ES lėšų. Europos komisijos 2013 metų ataskaitoje Lietuva kartu su Čekija, Vengrija ir Slovakija paminėta kaip viena geriausiai nuotekas tvarkančių ES valstybių. Vienas didžiausių, bet ir brangiausių rezultatų - pradėję veikti Vilniaus nuotekų valyklos dumblo apdorojimo įrenginiai, dėl to vakarinių Vilniaus rajonų gyventojai nebejaučia nemalonių kvapų. Beveik visuose didžiuosiuose miestuose, daugelyje rajonų rekonstruoti valymo įrenginiai.

ES parama „Vilniaus vandenų“ dumblo apdorojimo įrenginių statybai.
ES parama „Vilniaus vandenų" dumblo apdorojimo įrenginių statybai.

 

Kaip pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūros Vandentvarkos projektų skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas, per dešimt metų (2004-2014) Lietuvoje prie centralizuotų nuotekų tinklų buvo prijungta 167 465 namų ūkių, prie vandentiekio - 120 952.

2014 metais, jau baigiant 2007-2013 metų ES lėšomis vykdomą vandentvarkos ūkio pertvarką,  Aplinkos ministerijos užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenys parodė, kad centralizuotai nuotekas tvarko apie 82 proc. gyventojų.

Nepaisant vandentvarkai skirtų didžiulių ES aplinkosaugos lėšų, tikslas, kad 95 proc. gyventojų naudotųsi centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklais, nebuvo pasiektas. Kaip pripažino buvęs Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorius Dalius Krinickas, viena pagrindinių priežasčių - finansinė, nes gyventojai savo sklypuose nutiesti vamzdynus privalo už savas lėšas. Ne visi gyventojai, kurių miestuose ir miesteliuose buvo nutiesti tinklai, finansiškai pajėgūs įsirengti centralizuotą vandens tiekimą ir nuotekų nuvedimą. Kitos priežastys - gyventojų emigracija, mažų vandens tiekimo įmonių nepajėgumas investuoti, nuostata neperžengti gyventojų sklypų ribų.

Žvelgiant iš dabartinių nuotekų valymo technologinių pasiekimų, matyti,  jog dideliuose miestuose statyti centralizuotas didžiules ir vieninteles nuotekų valyklas visiškai neperspektyvu ir labai neekonomiška.

„Jeigu būtų skaičiuota ir atsižvelgta į šiuolaikinių technologijų lygį, kurios galimos ir mažesnėse valyklose, gal Vilniuje nebūtų reikėję vieno didžiulio nuotekų valymo centro ir vamzdynų, kuriais iš pakraščių pumpuojamos nuotekos. Dabar Vilniuje 103 skirtingo pajėgumo nuotekų siurblinės visas sostinės nuotekas pumpuoja į valyklą. Vilniaus nuotekų valyklos metinis pajėgumas - 82 mln. kub.m., išvaloma - 42 mln. kub.m. Vadinasi, ji veikia tik puse pajėgumo. Valykla, vamzdynai, siurblinės ir visa kita infrastruktūra kainavo didžiulius pinigus. Tinklai, t.y. vamzdynai, sudaro apie 90 proc. nuotekų valymo sistemos kainos. Gal buvo galima pastatyti daugiau mažų valyklų ir tai būtų kainavę pigiau?  Racionaliausia yra skaičiuoti, ar rengti centralizuotą, ar decentralizuotą sistemą. Tačiau tokio pasirinkimo priešininkai yra pačios vandens tiekimo įmonės, nes joms patogiau turėti vieną operatorių ir gauti daugiau lėšų už priežiūrą. Antraip priežiūros įmonių atsiranda daugiau, smulkėja įmokos, be to, didėja atsakomybė, reikalinga tinklų kontrolė ir priežiūra. Nemažoje dalyje Europos šalių tinklų priežiūra užsiima privačios bendrovės, valstybės įmonė vykdo tik minimalią kontrolę. Gal tokios klaidos nereiktų kartoti regionuose?", - svarsto inžinierius konsultantas  Algirdas Budreckas.

Vamzdynai sudaro apie 90 proc. centralizuotos nuotekų valymo sistemos kainos
Vamzdynai sudaro apie 90 proc. centralizuotos nuotekų valymo sistemos kainos.

Ekonomistas: pinigai ne investuoti, bet įsisavinti

Ekonomistas Raimondas Kuodis komentuodamas įvairių ūkio šakų perspektyvas labai dažnai primena masto ekonomiją arba masinės gamybos efektą. Šio dėsnio esmė - produkcijos vieneto ar paslaugos kaštų mažėjimas didėjant gamybai ar paslaugos vartojimui.

„Pažvelgę į kai kuriuos ES remiamus projektus, matome, kad Lietuvoje dėl lėšų panaudojimo nebuvo pernelyg sukamos galvos. Ūkiškumas buvo nustumtas į antrą planą, nes pinigai buvo ne investuojami, o įsisavinami. Vienas iš tokių pavyzdžių - daugiau nei 3 mlrd. Lt kainavusi vandentvarkos infrastruktūra.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) atliktas tyrimas skelbia, kad sprendimai dėl šiam projektui skirtų lėšų, plėtros apimties ir terminų priimti nepakankamai detaliai įvertinus investicijų efektyvumą, galimas investicijų alternatyvas ir kt. Todėl laukia ne itin džiuginanti perspektyva - emigracija tuština miestus, apie mažesnius poreikius kalba ir pramonė, tačiau minėtą infrastruktūrą išlaikyti teks.

Išvada: vartojimas (ir ekonominė nauda) mažėja, masto ekonomija mažėja, vidutiniai 1 kub. m vandens kaštai didėja (ir dėl didelių investicijų), vandens naudojimas dėl to mažės... uždaras ratas", - komentuoja R. Kuodis.

Nuslūgus "pergalės" euforijai dėl pirmaujančių pozicijų vandenvalos srityje, aiškėja, kad įsisavintos (ne investuotos) lėšos atsigręžia bumerangu visiems mokesčių mokėtojams. Todėl nemokamų ES pinigų iliuzija sklaidosi. Tokios sąnaudos, kai turtas įsigytas už dotacijų lėšas, nenumatytos, tad, kai tas turtas nusidėvės, reikės jį atkurti. O kaip gauti tam lėšų? Taip, kaip Lietuvoje jau įprasta. Einama paprasčiausiu keliu - didinamos kainos. Prognozuojama, kad tik didžiosios vandens įmonės galės išlaikyti turtą nekeldamos kainų, bet mažiausių įmonių tarifas gali padidėti iki 100 procentų. VKEKK atstovai tikina, kad klaidų plėtojant vandens ūkį neišvengiama iki šiol - jis yra beatodairiškai plečiamas, investuojamos didžiulės sumos, nors daugelyje savivaldybių vartojimas aiškiai mažėja.

„Dūsaudami dėl pasekmių, rečiau pažvelgiame į priežastis. Jei Lietuvoje pagaliau bus suvokta, kad paramos lėšas reikia investuoti, o ne įsisavinti, kad tie pinigai yra visų mokesčių mokėtojų pinigai, galbūt į pirmą planą iškils ūkiškumo, efektyvumo ir atsakingumo vertybės", - viliasi ekonomistas R. Kuodis.

2014-2020 m. ES finansinė parama vandentvarkos projektams, kurių aprašai dar rengiami, mažose gyvenvietėsė bus mažesnė - ES lėšos geriausiu atveju sudarys 80 proc. projekto vertės. Ankstesniojo finansinio laikotarpio ES investicijų intensyvumas siekė 95 proc.

O kaip ES paramos lėšas investavo Lenkijos vandentvarkininkai ir kaip jas mažose gyvenvietėse jas rengiasi panaudoti Lietuvos savivaldybės bei vandens tiekimo įmonės - kitų straipsnių temos.

 

Danutė Ramoškevičiūtė, autorės nuotraukos

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 9
ŠVAISTĖ, UAB Sertifikuoti nuotekų valymo įrenginiai.
Metalo g. 13, Vilnius
Telefonas: +370-5-2329142, Mobilus: +370-685-38130 , El. paštas: info@svaiste.lt
Nuotekų valymo įrenginiai. Senų buitinių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija, renovacija. Siurblinės, dumblo pirminio nusausinimo įrenginiai, orapūtės, naftos, riebalų gaudyklės, talpos. Valymo įrenginiai.
Pramonės g. 31B, Alytus
Telefonas: +370-315-78263, El. paštas: info@traidenis.lt
Vandens gręžiniai, gręžinių projektai, arteziniai grežiniai, geoterminis šildymas. Senų vandens gręžinių valymas. Vandens siurbliai ir filtrai. Šilumos siurbliai.
Jiesios g. 9, Rinkūnų k., Garliavos sen., Kauno r.
Telefonas: +370-37-393353, Mobilus: +370-699-86804, El. paštas: kaunas@hidrogeol.lt
Nuotekų valymo įrenginiai, jų priežiūros ir remonto darbai, konsultacijos
Gedimino g. 48, Kaišiadorys
Telefonas: +370-601-91465, Mobilus: +370-601-91465, El. paštas: info@balstran.lt
Nuotekų valymas. Filtravimas. Dulkėto oro valymas.
Vandžiogalos g. 94 D, Kaunas
Telefonas: +370-37-377441, +370-37-377880, El. paštas: info@eneka.lt
Vandens filtrai
Sėlių g. 13, Vilnius
Telefonas: +370-5-2754861, +370-5-2754862, Mobilus: +370-650-80888, +370-650-82520, El. paštas: info@pribus.lt
GRUNDFOS siurbliai šildymo, vandentiekio, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų sistemoms ir įrenginiams.
Smolensko g. 6, Vilnius
Telefonas: +370-5-2395430, El. paštas: info_gli@grundfos.com
Vidaus ir lauko nuotekų sistemų montavimas Vilniuje, Lietuvoje. Vandens apskaitų, uždaromosios armatūros montavimas, remontas ir keitimas Vilniuje. Geoterminio šildymo ir šilumos siurblių montavimas.
S. Nėries g. 95-60, Vilnius
Mobilus: +370-678-17162, El. paštas: info@vitmira.com
Vandens gręžiniai
Eišiškių pl. 26, Vilnius
Telefonas: +370-5-2133819, +370-5-2133897, Mobilus: +370-686-66345, El. paštas: algirdas@artva.lt
Vandens gręžiniai. Geoterminis šildymas. Naudingos iškasenos/paieška, tyrimai, žvalgyba ir konsultacijos.
V.Maciulevičiaus 51-210, Vilnius
Telefonas: +370-5-2642966, +370-5-2330413, Mobilus: +370-687-19616, +370-687-19618, El. paštas: info@geoltyrimai.lt
Vamzdynų sistemos, potinkinės sistemos,vandens nuleidimo technologija, vandens surinkimo sistemos
Terminalo g. 10, Biruliškių km. Kauno raj., Kaunas
Telefonas: +370-37-314078, El. paštas: info@tece.lt
1 2 3 4 5 ... 9
habil. dr. Algirdas Klimas Kas atsakingas už geriamojo vandens kokybę, ar reglamentuojamas jo kietumas?

Atsako habil. dr. Algirdas Klimas, UAB „Vilniaus hidrogeologija“ vyriausiasis hidrogeologas

daugiau
Kaip išvengti užkalkėjimo šildymo ir vandentiekio sistemoje?

Pataria UAB "ARMADA" direktorius Tadeušas Kuzborskis

daugiau
1 2 3
Kompanijų produktai
4
„Grundfos" SBA panardinami siurbliai šuliniams su integruota automatika šulinio vandens tiekimui

Siurblys vandeniui tiekti iš individualių šulinių, siurblys šuliniams

Geležingas vanduo: kas tai?

Geležies šalinimas iš vandens

Vandens gręžinio įrengimas

Vandens gręžiniai, vandens gręžinių įrengimas Vilniuje ir...

Apdrausta vandens inžinerinė įranga

Vandens inžinerinės įrangos draudimas

Atsarginės detalės LOWARA siurbliams

Visos detalės LOWARA siurbliams

Vakuuminiai siurbliai

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Pramoniniai siurbliai

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Rutulinis čiaupas su svirtine rankena
Rutulinis čiaupas su svirtine rankena

Rutuliniai čiaupai „Optibal TW“ geriamajam vandeniui

Wavin OPTIMA storasieniai EN1453 struktūrinės sienelės vamzdžiai
Pastato vidaus nuotekų sistema

Kaip pasirinkti patikimą, ilgaamžį ir komfortiško gyvenim...

PE vandentiekio sistema
PE vandentiekio sistema

Sistema skirta šaltam geriamam vandeniui tiekti

Išmaniaisiais įrenginiais valdomas vandens filtras

EcoWater pristato Hydrolink Plus® - pirmą buitinį vandens...

Mechaninis vandens filtravimas

Mechaniniai vandens filtrai, filtravimo kasetės, purvo, m...

Buitinis hidroforas MQ - vandens tiekimo sprendimas Grundfos

Vandens tiekimas buitiniu hidroforu MQ

Užšalusių vamzdžių atšildymo įrenginys
Užšalo vandentiekis? Užšalusių vamzdžių atšildymo įrenginio nuoma

Užšalusių vamzdžių atšildymo įrenginio nuoma nuo

Panardinamas vandens siurblys
Panardinamas vandens siurblys "NOVA-600", nuoma

Panardinamas vandens siurblys "NOVA-600"

Delfin pro 6
Valymo įrenginys DELFIN PRO 6

DELFIN PRO nuotekų valymo įrenginiai pasižymi ypatingai e...

Vandenviečių sistemų įrengimas

Vandenviečių automatizavimas

Biologinio buitinių nuotekų valymo įrenginiai

Gyvenviečių ir naujai statomų kvartalų nuotekų valymo įre...

Buitinių nuotekų valymo įrenginiai

Aerobiniai NV tipo valymo įrenginiai individualiems gyven...

nuotekų valymo įrenginys Puroo 2099.0 EUR 2810.0 EUR
Akcija! Buitinių nuotekų valymo įrenginys Puroo 4 gyventojams.

AKCIJA!!! Tik gegužės mėnesį buitinių nuotekų valymo įren...

1 2 3