Kodėl asbesto stogų keitimą valstybė remia, o kanalizacijos įrengimo – ne?

2015-11-18 12:59   Peržiūros : 723   Spausdinti


Namai naujais stogais, bet su lauko tualetais - labiausiai tikėtinas vaizdas Lietuvos kaimuose ir vienkiemiuose.

Lauko tualetas

2014- 2020 metais vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo mažose gyvenvietėse projektai bus finansuojami pagal ES Sanglaudos fondo priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra" ir pagal Kaimo plėtros programą. Pirmoji priemonė liečia 200-2000 gyventojų turinčius kaimus ir gyvenvietes, antroji -  mažiau nei 200 gyventojų turinčius kaimus.

Pagal finansavimo sąlygas nė vienoje priemonėje nenumatyta galimybė finansuoti individualių nuotekų valymo įrenginių, o ir grupinių nuotekų valyklų projektai kelia daug klausimų: dėl atstumų, apkrovos, eksploatacijos kaštų.

Dar daugiau klausimų kelia nuostata, jog įgyvendinant geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcijos projektus, rekonstruojami bus tik tinklai, kurie nutiesti iki 1990 metų. Ar tai reiškia, kad bus gaivinama labai sena kolūkinė infrastruktūra?

Kelias ir automobilis

Jeu ketvirti metai, kai pagal Kaimo plėtros programą valstybė kompensuoja dalį išlaidų gyventojams keičiantiems asbestinius nuosavų namų stogus. Tos pačios programos 2014-2020 metų finansavimo laikotarpyje bus galimas ir mažų infrastruktūros projektų finansavimas. Tačiau tik norintiems įsirengti vandens tiekimą, o kanalizacijos ir valymo įrenginių infrastruktūra finansuojama nebus.

Įsivaizduokime, kad valstybė kaimo gyventoją remia įsigyjant  „Golf" automobilį, bet po trejų metų jo šeimoje nebėra kam tuo automobiliu važinėti, - sakysite, ką gi, valstybė savo misiją atliko.

Jeigu valstybė iki kaimo gyventojo sklypo nutiesė asfaltuotą kelią ir juo važinėja valstybinės įmonės maršrutinis autobusas, bet po trejų metų nebus kam juo važiuoti - irgi galima sakyti, kad valstybė rūpinosi, deja, taip jau atsitiko. Tik automobilio ir kelio kaštai toli gražu nevienodi.

Tiesdama centralizuotus vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo vamzdynus, statydama centralizuotas nuotekų valyklas, valstybė kol kas tiesia asfaltuotus kelius, kuriais nežinia kiek žmonių ateityje naudosis, o jų išlaikymas guls ant visų vartotojų pečių. Individualūs nuotekų valymo įrenginiai, skirtingai nuo individualių asbestinių stogų keitimo, valstybės nėra remiami. Kas labiau teršia aplinką - asbestas ar nuotekos, diskutuotinas klausimas.

Sena valykla

2014-2020 metų vandentvarkos projektams skirta 150 mln. eurų, tarp jų - ir seniems, pastatytiems iki 1990 metų, valymo įrenginiams rekonstruoti

 

Vandentvarka 200-2000 žmonių gyvenvietėse

Vandentvarkos infrastruktūros atnaujinimas ir naujos statyba iki  šiol buvo finansuojami ES Sanglaudos fondo  lėšomis pagal priemonę "Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra". 2007-2013 metais šiam tikslui buvo skirta  514,4 mln. eurų (be projektų vykdytojų nuosavų lėšų). Investicijų intensyvumas, t.y. projektų finansavimas siekė 95 proc.

2014 - 2020 finansiniais metais Lietuvos vandentvarkos ūkiui per tris priemones viso numatyta 335 mln. eurų investicijų.

Pirmoji priemonė - „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas",  jai skirta 84,7 mln. eurų, ji jau beveik įgyvendinta.

Kita priemonė - „Vandentvarkos fondas"  su 100,3 mln. eurų prasidės ne anksčiau 2018 metų.

Kartu su regionų plėtros tarybomis planuojamai priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, veiklos tobulinimas" investicijoms numatyta 139 mln. eurų , o dar 11 mln. eurų atidėta įmonių veiklos tobulinimo planų rengimui.

Regionų plėtros tarybų atrinktiems  projektams ES investicijų intensyvumas sieks iki 50 proc. 200 - 2000 gyventojų turinčiose gyvenvietėse paramos intensyvumas sieks iki  80 proc. tinkamų projekto finansuoti išlaidų.

Aplinkosaugos projektų politiką numato Aplinkos ministerija, o ES lėšomis remiamus vandentarkos projektus administruoja  Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

Šio finansavimo etapo naujovė - Regionų plėtros taryboms suteikta pareiga įvertinti savo teritorijos vandentvarkos projektų alternatyvas ir atrinkti optimalius sprendimus, kurių pagrindu  būtų parengti investiciniai projektai bei paraiškos, teiktinos APVA vertinimui.  Siekiama, kad projektus pirmiausia aprobuotų vietos savivaldos atstovai. Ar jie kompetetingi tą padaryti, ar teks samdytis ekspertus, jei taip - iš kokių lėšų, iki šiol neaišku.

Šių metų spalį mėnesį Aplinkos ministras patvirtino aptariamos priemonės finansavimo sąlygų aprašą.  Jame numatytos lėšos atskiriems regionams.

Finansavimo pagal "Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra"  priemonę paskirstymas regionams:

Eil. Nr. Regiono pavadinimas ES lėšų suma, Eur
1. Alytaus 7 788 067,52
2. Kauno 27 256 302,59
3. Klaipėdos 15 219 004,68
4. Marijampolės 6 977 832,48
5. Panevėžio 12 157 189,48

6.

Šiaulių 14 297 528,99
7. Tauragės 4 896 217,46
8. Telšių 6 788 021,11
9. Utenos 8 319 030,48
10. Vilniaus 36 164 104,55
Iš viso: 139 863 299,35

Šių projektų ir skiriamų jiems lėšų tikslas - padidinti vandens tiekimo ir  nuotekų tvarkymo paslaugų  prieinamumą ir sistemos efektyvumą. Kaimuose ir gyvenvietėse bus remiamos šios veiklos: geriamojo vandens tiekimo tinklų rekonstrukcija ir (ar) nauja statyba, geriamojo vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija  ir (ar) nauja statyba, nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcija ir (ar)  nauja statyba, nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija ir (ar)  nauja statyba.

Atskirų regionų projektų sąrašus numatoma sudaryti per 2016  m. I ketvirtį. Galimi  pareiškėjai finansavimui gauti yra  vandens  tiekimo ir  nuotekų tvarkymo įmonės  (savivaldybių  paskirti  viešieji  ir  (ar) regioniniai  vandens tiekėjai,  turintys vandens  tiekėjo licencijas), galimi partneriai  - savivaldybių administracijos.

Ar gyventojai bus pajėgūs prisidėti?

200-2000 gyvenvietėse žmonės tikrai negyvena kompaktiškai, sklypai dideli, atstumai tarp jų - taip pat. Vandentiekio įvadai ir nuotekų išvadai gali būti įrengti tik iki abonento/ vartotojo sklypo ribos. Gyventojas turės prisidėti prie viešosios infrastruktūros finansavimo (ir/arba šią dalį turės finansuoti savivaldybė) bei susimokėti už vamzdynus, įrangą, darbus savo sklype.

Įgyvendinant geriamojo vandens ir/ar nuotekų infrastruktūros įrengimo projektus investicijos dydis (vertinama tik rangos darbų suma) vienam gyventojui  negalės viršyti 4 344 eurų.

Įgyvendinant  geriamojo  vandens  gerinimo įrenginių rekonstrukcijos ir (arba) naujos statybos projektus, investicijos dydis (vertinama tik rangos darbų suma) vienam gyventojui  negalės viršyti  868  eurų vienam gyventojui.

Projektinius pasiūlymus dėl vandentvarkos savivaldybės ir įmonės pirmiausia teiks atitinkamai Regiono plėtros tarybai. Vienas iš privalomų pasiūlymų reikalavimų yra išnagrinėti alternatyvas.  T.y., pasiūlyti bent kelis variantus, kaip kaimai ir atskiri gyventojai galėtų įsivesti vandentiekį ir kanalizaciją, koks galėtų būti nuotekų valymo įrenginio pajėgumas, kiek kiekviena alternatyva kainuos iš viso ir atskiram gyventojui.

Kaip pabrėžė Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis, „alternatyvų analizė ir turi parodyti, kiek realiai (ne teoriškai, o realiai!) naujų vartotojų bus prijungta, įvertinti, ar statyti naujus lokalius nuotekų valymo įrenginukus, ar visgi geriau tiesti vamzdį iki jau esančių nuotekų valymo įrenginių. Atsakymą turi lemti ne emocijos, o nešališki skaičiavimai".

Planuojant nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje, turi būti išnagrinėtos ir palygintos šios alternatyvos:

A - grupinė nuotekų tvarkymo sistema. Nagrinėjant šią alternatyvą, numatoma, kad gyvenamosios vietovės nuotekos būtų tvarkomos dviejose ar keliose nuotekų valyklose;

B - Mažesnių gyvenamųjų vietovių prijungimas. Suformuojama nuotekų tvarkymo teritorija, numatant, kad į gyvenamosios vietovės nuotekų valyklą būtų transportuojamos vienos ar kelių aplinkinių mažesnių gyvenamųjų vietovių (ne toliau, kaip už 5 km) nuotekos;

C - Centralizuotas nuotakynas. Gyvenamosios vietovės nuotekų tvarkymas numatomas vienoje nuotekų valykloje;

D - Prisijungimas prie didesnės gyvenamosios vietovės. Suformuojama nuotekų tvarkymo teritorija, numatant kelių gyvenamųjų vietovių nuotekas transportuoti į didesnės gyvenamosios vietovės nuotekų valyklą.

Kai gyvenamojoje vietovėje nėra nuotekų tvarkymo infrastruktūros, tuomet numatoma šios infrastruktūros statyba. Jei yra, bet visiškai susidėvėjusi ir netinkama rekonstruoti, numatomas statinių griovimas ir nuotekų valyklos statyba.

Kai gyvenamojoje vietovėje esama nuotekų valykla yra nepakankamo pajėgumo, numatomas nuotekų valyklos rekonstravimas.

A – grupinė nuotekų tvarkymo sistema.

A. Grupinė nuotekų tvarkymo sistema.

A – grupinė nuotekų tvarkymo sistema.

B. Mažesnių gyvenamųjų vietovių prijungimas.

B.  Mažesnių gyvenamųjų vietovių prijungimas

C. Centralizuotas nuotakynas.

C. Centralizuotas nuotakynas.

D. Prisijungimas prie didesnės gyvenamosios vietovės.

Simbolių reikšmės:

D. Prisijungimas prie didesnės gyvenamosios vietovės.

 

Alternatyvų analizė turėtų parodyti,  ar finansiškai ir ekonomiškai apsimoka tiesti tokio ilgio (iki 5 km) vamzdį, prijungiant gyvenvietę prie jau esančių nuotekų valymo įrenginių, ar statyti joje naujus nuotekų valymo įrenginius.


Grupinė nuotekų valykla Lenkijoje.

Nors jau dabar aišku, kad už borto liks toliau nei už 5 km esantys kaimai, mažesnės nei 200 gyventojų turinčios gyvenvietės, vienkiemiai. O tuštėjančioje Lietuvoje mažiau nei 200 gyventojų turinčių kaimų tikrai yra nemažai. Europos Sąjungos reglamentai Aplinkos ministerijai neleidžia teikti paramos privatiems asmenims, nors kaip minėjome ankstesniuose straipsniuose („Ilgų vamzdynų verslas") Lenkijoje nuotekų valymo įrenginiai ir infrastruktūra iš ES fondų, prisidedant savivaldai, kuriama ir privačiuose sklypuose.

Pas mus mažesniems nei 200 gyventojų turintiems kaimams, savivaldybės ar jų įsteigtos įmonės paramą galės gauti per Kaimo plėtros programą, bet  - tik vandentiekiui įsivesti.

Mažiau nei 200 gyventojų turinčiuose kaimuose liks tupyklos

Iš ES Kaimo plėtros programos pagal „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą" priemonę numatoma finansuoti mažiau nei 200 gyventojų turinčių kaimų geriamojo vandens tiekimo, vandens gerinimo infrastruktūros projektus.

Šios veiklos aprašą 2016 metais dar turi parengti šią paramą administruojanti Žemės ūkio ministerija. Ministerijos Kaimo plėtros departamento vyriausioji specialistė Žaneta Jucaitytė atsakė, jog,  kaip nurodyta bendresniame priemonės aprašyme, „parama gali būti teikiama vandens tiekimo sistemų kūrimui, tvarkymui, tuo tarpu investicijoms į  nuotekų sistemų infrastruktūrą parama negalima. Rengiant Kaimo plėtros programą Lietuva teikė siūlymą dėl šių (nuotekų infrastruktūros - red.) investicijų būtinumo ir svarbos, tačiau siūlymui nepritarė Europos Komisija. Šios paramos gavėjais, skirtingai nuo asbesto programos, gali būti tik viešieji juridiniai asmenys, t.y. savivaldybių administracijos ir jų įsteigti juridiniai asmenys bei Lietuvos automobilių kelių direkcija".

Kaip rašoma Žemės ūkio ministerijos atsakyme - „išimtis, kad fiziniai asmenys gali būti paramos gavėjais nustatyta tik vienintelėje šios priemonės veikloje - asbestinių stogų dangos keitime".

Lėšos pagal Kaimo plėtros programą kaimo infrastruktūros gerinimui bus bendros su kitomis infrastruktūros priemonėmis, atskiros eilutės vandentvarkai nebus. Žemės ūkio ministerijos atstovė teigia, kad „konkrečioms investicijų sritims (vandens tiekimo sistemoms, vandens gerinimo sistemoms, viešiesiems patatams, statiniams ir kt.) biužetas iš anksto nenustatytas. Kadangi projektų atranką vykdys Regionų plėtros tarybos pagal savivaldybių joms pateiktus projektinius pasiūlymus, šią sumą galėsime įvardinti tik po to, kai bus surinkti ir įvertinti minėtieji projektiniai pasiūlymai, o jeigu dar tiksliau - pagal juos pateiktos paraiškos paramai".

Kol kas žinoma tik tiek, kad pagal Kaimo plėtros 2014-2020 metais finansinį planą Pagrindinėms paslaugoms ir kaimų atnaujinimui kaimo vietovėse ( į šią priemonę įeina ir asbesto dangos keitimo programa, ir vandens tiekimo bei gerinimo sistemos kūrimas bei kitos) planuojama skirti per 76 mln. eurų.

2007-2013 metais Lietuvos kaimų gyventojai, pateikę paraišką asbesto dangos stogui pakeisti,  gavo 17 mln. 202 tūkst. eurų paramos. Didžiausia paramos suma vienam stogo projektui dabar negali viršyti  2000 eurų. Kaimų gyventojai aktyviai keičia stogų asbestinę dangą, kiekvienais metais lieka nepatenkintų paraiškų.

Kodėl Kaimo plėtros programoje išimtis gauti paramą padaryta fiziniams asmenims keičiantiems asbestinius stogus, o tokios nėra norintiems tausoti gamtą ir įsirengti nuotekų valymą, taip ir lieka neaišku.

Kaimo  plėtros departamento vyriausioji specialistė Ž. Jucaitytė sako, jog EK mano, kad individuali nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūra yra brangi, neatsiperkanti ir neaiški jos ateitis.

O ar aiški beasbestine danga pakeistų stogų ateitis?

Danutė Ramoškevičiūtė

 

SPECIALISTO KOMENTARAS

 

Algirdas Budreckas,  inžinierius-konsultantasAlgirdas Budreckas,  inžinierius-konsultantas

 

Didžiausia problema mūsų galvose - jeigu jau yra išmintas takas, tai nė žingsnio nuo jo. Esu tikras, kad daugelis nė nežino, kad įvairūs gamintojai, tiek Lietuvoje tiek užsienyje, yra sukūrę daug įvairių mažųjų nuotekų valymo technologijų ir įrenginių, kurie valo nuotekas daug kokybiškiau nei šiuo metu veikiantys miestų valymo įrenginiai. Tą patvirtina tokių įrenginių testavimų rezultatai, atlikti tiek Lietuvos statybos produkcijos sertifikavimo centro laboratorijoje, tiek kitose analogiškose ES laboratorijose.

Deja, Lietuvoje gerai valančių valymo įrenginių, pasirodo, nereikia, nes nuotekų išvalymo normatyvai to nereikalauja. Mažoms nuotekų valykloms netaikomas reikalavimas valyti fosforą ir azotą, o didelėms, virš 100 kub. m. per parą, toks reikalavimas yra, nors mažos valyklos gali išvalyti net geriau nei reikalaujama didesnėms.

Būtina nedelsiant sugriežtinti mažų nuotekų valyklų išvalymo  parametrus, padaryti tokius pat, kokie taikomi ir didelėms valykloms bei kompensuoti jų įrengimą. Būtina nagrineti individualių nuotekų valymo irenginių alternatyvą, nes pasirinkus tokį variantą būtų sutaupoma iki 80 proc. projektų lešų.

 

 

Gintaras Vinikaitis, UAB „Traidenis" technikos direktoriusGintaras Vinikaitis, UAB „Traidenis" technikos direktorius

 

Europinių lėšų panaudijimo efektyvumas - labai opi problema. Pasibaigus 2007-2013 metų vandentvarkos projektų finansavimo etapui, buvo daug diskutuojama, ir jau dabar aišku, kad buvo daug atvejų, kai jos panaudotos neefektyviai. Apie tai buvo daug kalbama viešai, jūs irgi minėjote ankstesniame straipsnyje: „Vandentvarka gyvenvietėse. Ar gyventojai įpirks paslaugas?"

Dabar, remiantis numatoma naujo 2014-2020 metų vandentvarkos etapo finansavimo tvarka, galiu drąsiai teigti, kad ir šio laikotarpio lėšos efektyviai panaudotos nebus. Ir šioje finansavimo tvarkoje nekalbama apie mažą šiuolaikinį automobilį, iš ankstesnių klaidų nepasimokyta. Ankstesniame etape bent buvo atsisakyta senų infrastruktūros tinklų renovacijos. Dabar gi, atrodo, dar ir „žiguliukus" remontuosime - iki 1990 metų pastatytą infrastruktūrą. Nekalbant apie tokios renovacijos sudėtingumą, prisirišime prie senųjų centralizuotų tinklų, abejotina, ar tokiai infrastruktūrai galėsime pritaikyti šiuolaikinius sprendimus.

Dėl visų šių priežasčių brangsta vanduo, žmonės nesijungia prie centralizuotų tinklų, ieško pigesnių būdų apsirūpinti vandeniu ir nuotekų valymu -  tiksliau nevalymu, o jų atsikratymu.

Iš minimų alternatyvų, kurios bus nagrinėjamos, matyti, kad B ir D yra labai panašios. 5 km atstumas tikrai nemažas, ar ne pigiau greta grupinių valymo įrenginių įteisinti keletą individualių - tokia alternatyva iš viso nenagrinėjama. Ir lėšos būtų taupomos, ir prižiūrėti bei eksploatuoti jas galima būtų centralizuotai. Visiškai individualūs įrenginiai atskiriems ūkiams irgi būtų dar viena alternatyva, ji nenagrinėjama Kaimo plėtros programoje, kurios tikslai žodžiais teoriškai labai gražūs.

Taigi pastabų, mes, praktikai, turime ir, manau, dar yra galimybė padiskutuoti bei įvertinti  europinių lėšų panaudojimo efektyvumą. Gal tuomet būtume tikri, jog lėšos bus investuojamos, o ne įsisavinamos.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 9
ŠVAISTĖ, UAB Sertifikuoti nuotekų valymo įrenginiai.
Metalo g. 13, Vilnius
Telefonas: +370-5-2329142, Mobilus: +370-685-38130 , El. paštas: info@svaiste.lt
Nuotekų valymo įrenginiai. Senų buitinių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija, renovacija. Siurblinės, dumblo pirminio nusausinimo įrenginiai, orapūtės, naftos, riebalų gaudyklės, talpos. Valymo įrenginiai.
Pramonės g. 31B, Alytus
Telefonas: +370-315-78263, El. paštas: info@traidenis.lt
Vandens gręžiniai, gręžinių projektai, arteziniai grežiniai, geoterminis šildymas. Senų vandens gręžinių valymas. Vandens siurbliai ir filtrai. Šilumos siurbliai.
Jiesios g. 9, Rinkūnų k., Garliavos sen., Kauno r.
Telefonas: +370-37-393353, Mobilus: +370-699-86804, El. paštas: kaunas@hidrogeol.lt
Nuotekų valymo įrenginiai, jų priežiūros ir remonto darbai, konsultacijos
Gedimino g. 48, Kaišiadorys
Telefonas: +370-601-91465, Mobilus: +370-601-91465, El. paštas: info@balstran.lt
Nuotekų valymas. Filtravimas. Dulkėto oro valymas.
Vandžiogalos g. 94 D, Kaunas
Telefonas: +370-37-377441, +370-37-377880, El. paštas: info@eneka.lt
Vandens filtrai
Sėlių g. 13, Vilnius
Telefonas: +370-5-2754861, +370-5-2754862, Mobilus: +370-650-80888, +370-650-82520, El. paštas: info@pribus.lt
GRUNDFOS siurbliai šildymo, vandentiekio, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų sistemoms ir įrenginiams.
Smolensko g. 6, Vilnius
Telefonas: +370-5-2395430, El. paštas: info_gli@grundfos.com
Vidaus ir lauko nuotekų sistemų montavimas Vilniuje, Lietuvoje. Vandens apskaitų, uždaromosios armatūros montavimas, remontas ir keitimas Vilniuje. Geoterminio šildymo ir šilumos siurblių montavimas.
S. Nėries g. 95-60, Vilnius
Mobilus: +370-678-17162, El. paštas: info@vitmira.com
Grindinio šildymo įrengimai.Vandentiekio, nuotekų sistemos įrengimai ir prekės.Santechnika. Santechnikos prekės.katilai.Ventiliacija.
Kalvarijos g. 7, Kaunas
Telefonas: +370-37-391555, +370-37-313539, Mobilus: +370-687-35166, El. paštas: gerunda@gerunda.lt
Vandens gręžiniai
Eišiškių pl. 26, Vilnius
Telefonas: +370-5-2133819, +370-5-2133897, Mobilus: +370-686-66345, El. paštas: algirdas@artva.lt
Vandens gręžiniai. Geoterminis šildymas. Naudingos iškasenos/paieška, tyrimai, žvalgyba ir konsultacijos.
V.Maciulevičiaus 51-210, Vilnius
Telefonas: +370-5-2642966, +370-5-2330413, Mobilus: +370-687-19616, +370-687-19618, El. paštas: info@geoltyrimai.lt
Vamzdynų sistemos, potinkinės sistemos,vandens nuleidimo technologija, vandens surinkimo sistemos
Terminalo g. 10, Biruliškių km. Kauno raj., Kaunas
Telefonas: +370-37-314078, El. paštas: info@tece.lt
1 2 3 4 5 ... 9
habil. dr. Algirdas Klimas Kas atsakingas už geriamojo vandens kokybę, ar reglamentuojamas jo kietumas?

Atsako habil. dr. Algirdas Klimas, UAB „Vilniaus hidrogeologija“ vyriausiasis hidrogeologas

daugiau
Kaip išvengti užkalkėjimo šildymo ir vandentiekio sistemoje?

Pataria UAB "ARMADA" direktorius Tadeušas Kuzborskis

daugiau
1 2 3
Kompanijų produktai
4
„Grundfos" SBA panardinami siurbliai šuliniams su integruota automatika šulinio vandens tiekimui

Siurblys vandeniui tiekti iš individualių šulinių, siurblys šuliniams

Delfin pro 6
Valymo įrenginys DELFIN PRO 6

DELFIN PRO nuotekų valymo įrenginiai pasižymi ypatingai e...

Tigris M1 sistemos panaudojimo sritis.
Kokybiški vamzdynai – kokybės garantas

Daugiasluoksnių plastikinių metalo polimerinių vamzdžių b...

Geležingas vanduo: kas tai?

Geležies šalinimas iš vandens

Vandens gręžinio įrengimas

Vandens gręžiniai, vandens gręžinių įrengimas Vilniuje ir...

Apdrausta vandens inžinerinė įranga

Vandens inžinerinės įrangos draudimas

Vandentiekio, kanalizacijos (nuotekų) vamzdynų klojimas. Darbai atliekami visoje Lietuvoje.

Vandentiekio ir nuotakynų įrengimas (tiesimas) betranšėju...

Atsarginės detalės LOWARA siurbliams

Visos detalės LOWARA siurbliams

Vakuuminiai siurbliai

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Pramoniniai siurbliai

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Rutulinis čiaupas su svirtine rankena
Rutulinis čiaupas su svirtine rankena

Rutuliniai čiaupai „Optibal TW“ geriamajam vandeniui

Wavin OPTIMA storasieniai EN1453 struktūrinės sienelės vamzdžiai
Pastato vidaus nuotekų sistema

Kaip pasirinkti patikimą, ilgaamžį ir komfortiško gyvenim...

PE vandentiekio sistema
PE vandentiekio sistema

Sistema skirta šaltam geriamam vandeniui tiekti

Išmaniaisiais įrenginiais valdomas vandens filtras

EcoWater pristato Hydrolink Plus® - pirmą buitinį vandens...

Mechaninis vandens filtravimas

Mechaniniai vandens filtrai, filtravimo kasetės, purvo, m...

Buitinis hidroforas MQ - vandens tiekimo sprendimas Grundfos

Vandens tiekimas buitiniu hidroforu MQ

Užšalusių vamzdžių atšildymo įrenginys
Užšalo vandentiekis? Užšalusių vamzdžių atšildymo įrenginio nuoma

Užšalusių vamzdžių atšildymo įrenginio nuoma nuo

Panardinamas vandens siurblys
Panardinamas vandens siurblys "NOVA-600", nuoma

Panardinamas vandens siurblys "NOVA-600"

Vandenviečių sistemų įrengimas

Vandenviečių automatizavimas

Biologinio buitinių nuotekų valymo įrenginiai

Gyvenviečių ir naujai statomų kvartalų nuotekų valymo įre...

1 2 3