Į mokestį už vandenį bus įskaičiuotos valdininkų klaidos?

2017-07-26 10:22   Peržiūros : 389   Spausdinti


Pavasarį Aplinkos ministerija paskelbė apie Europos Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą - neoficialiais duomenimis, galima bauda gali siekti 80-100 milijonų eurų, juos jau bandoma gauti iš vandens tiekimo įmonių. Šios neturės kitos išeities, kaip branginti vandenį gyventojams. Kaip susidarė tokia situacija ir kas už ją atsakingas?

vandens ūkis

Vandentvarkos tikslai

Lietuva, tapusi ES nare, įsipareigojo sutvarkyti vandens ūkį taip, kad jis atitiktų ES Bendrosios vandens politikos direktyvos reikalavimus, nustatančius geriamojo vandens tiekimo, nuotekų valymo bei kitus standartus.

Valstybės narės turi užtikrinti, kad visose didesnėse nei 2000 gyventojų aglomeracijose būtų įrengtos miesto nuotekų surinkimo sistemos, kurių projektavimas, statyba ir priežiūra turi būti vykdomi vadovaujantis geriausiais techniniais pasiekimais, atsižvelgiant:

  • į miesto nuotekų tūrį ir pobūdį;
  • į nuotekų sistemų sandarumą, kad būtų apsisaugota nuo nuotekų prasisunkimo į gruntą;
  • į galimybę riboti priimančių vandenų užteršimą, esant smarkioms liūtims, t.y. surinkimo sistema turi būti įrengta taip, kad galėtų veikti visomis įprastinėmis vietinėmis oro sąlygomis, įskaitant visus įprastinius sezoninius nuotekų tūrio kitimus.

Išimtinais atvejais, kai nuotekų surinkimo sistemų įrengimas nėra pateisinamas dėl menkos naudos aplinkai arba dėl ekonominių sumetimų (sąlyginai didelė kaina), naudojamos atskiros individualios sistemos arba kitokios atitinkamos sistemos, kurios turi užtikrinti tokį pat aplinkos apsaugos lygį, kaip ir miesto nuotekų surinkimo sistemos. Šiems tikslams pasiekti iš Europos Sąjungos fondų miestų ir rajonų savivaldybėms bei vandens tiekimo įmonėms buvo pradėta teikti finansinė ir techninė parama įvairiems vandens ūkio modernizavimo projektams įgyvendinti.

Vandentvarkai skirti pinigai

Vandens tiekimo įmonės nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą investavo 3,08 mlrd. litų, iš to skaičiaus ES, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų - 2,76 mlrd. litų. Iki 2015 m. sausio 1 d. į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą investuota 3,34 mlrd. litų ES fondų paramos, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.

2014 - 2020 finansiniais metais Lietuvos vandentvarkos ūkiui mažose gyvenvietėse, turinčiose nuo 200 iki 2 000 gyventojų, skirta apie 290 mln. eurų paramos.

Taigi, iš ES fondų, vyriausybės ir savivaldybių lėšų vandentvarkos ūkiui per beveik 25 metus  skirta apie 1 milijardas  860 milijonų eurų.

Kaip per tą laiką pasikeitė vandentvarkos ūkis, ar gyventojai ir verslas pajuto naudą, ar aplinka tapo švaresnė? Be abejonės, padaryta nemažai - pastatyta didelio pajėgumo nuotekų valymo, dumblo surinkimo įrenginių, beveik visuose didžiuosiuose miestuose rekonstruoti valymo įrenginiai. Aplinkos ministerija atsiskaito:

Nutiesta 2 953 kilometrai naujų nuotekų surinkimo tinklų ir 2 231 kilometras naujų vandentiekio tinklų. Lietuvoje 2015 metais centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį naudojo 80 procentų gyventojų, 72 procentų gyventojų nuotekos buvo surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis. Per 2010-2015 metus iki Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų išvalyta vidutiniškai 90 procentų surenkamų nuotekų (2002 metais - 21 procentas šių nuotekų). Šiuolaikiški nuotekų valymo įrenginiai labai sumažino į aplinką išleidžiamų teršalų. Nors bendras nuotekų kiekis sumažėjo nedaug, nuo 2007 iki 2015 metų organinių teršalų, azoto ir fosforo junginių, kurie sukelia paviršinių vandens telkinių žydėjimą, su nuotekomis išleidžiama atitinkamai 65 procentais, 33 procentais ir 54,5 procento mažiau.

Tačiau, nepasiektas planuotas tikslas, kad šalyje iki 2015 metų  95 proc., o vėliau  98 proc. gyventojų turėtų centralizuotą vandentiekį ir nuotekų surinkimą, eutrofikuoja daug Lietuvos ežerų ir upių, azotu ir fosforu vis dar teršiama Baltijos jūra.

Vandens kainą sudaro

Vandens kainos struktūra:nuotekų valymas ir vandens tiekimas.

Vandentvarkos problemas ir specialistų iškeltas problemas ASA.LT portale plačiai aptarėme 2015-2016 metais publikuotuose straipsniuose, jų nuorodas rasite straipsnio gale.

Specialistų pastabos ir siūlymai nebuvo išgirsti. Rezultatas - 2017 metų pavasarį Europos Komisija (EK) pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. EK nuomone, mūsų šalis įvykdė ne visus Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimus. Pažeidimu laikoma tai, kad Lietuva neužtikrino, jog 58 aglomeracijose - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Utenos bei kitose, ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai ir tik ne daugiau kaip 2 proc. - individualiose nuotekų tvarkymo sistemose. Pažeidimu laikoma ir tai, kad Kėdainių aglomeracijos nuotekos nėra išvalomos iki nustatytų reikalavimų.

Pagrindinės vandentvarkos klaidos

Jau senokai apie vandentvarkoje neefektyviai ir neūkiškai panaudotas ES fondų lėšas  kalba ekonomistas Raimondas Kuodis, jo nuomone, „pinigai buvo ne investuojami, o „įsisavinami". Detaliau neūkiškumą ir nekompetenciją vandentvarkoje įvardina Lietuvos inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas dr. Rimantas Budrys. Jo nuomone, padarytos kelios esminės klaidos.

1. Visa Lietuvos teritorija priskirta jautria taršai zonai, nieko nedarant, kad dalis vietovių galėtų būti priskiriamos nejautrioms zonomis, tuomet ir sankcijų dėl nepakankamai išvalomų nuotekų nebūtų.

Pagal stojimo į ES sutartį visa Lietuvos teritorija buvo priskirta eutrofikacijai jautria zona, kurioje nuotekoms išleisti taikomi griežtesni reikalavimai:

  • aglomeracijose, kurių dydis nuo 2000 g.e., nuotekos turi būti valomos antriniu (biologiniu) arba jam prilygstančiu valymu.
  • aglomeracijose, kurių dydis nuo 10000 g.e., nuotekos turi būti valomos tretiniu valymu (t. y. biologiniu su papildomu azoto ir fosforo šalinimu).

Valstybės narės turi užtikrinti, kad jautrių zonų nustatymas būtų peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketveri metai. Ar tai buvo daroma?

Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų politikos skyriaus vedėjo Irmanto Valūno atsakymas į klausimus,  kodėl visa Lietuvos teritorija priskirta jautriai taršai zonai, ar iš tiesų pagal kriterijus visa Lietuva patenka į jautrias zonas?

Upių baseinų rajonų valdymo tikslais nustatyti 1 185 paviršiniai vandens telkiniai, iš kurių 822 priskiriami upių, 357 - ežerų, 4 - tarpinių (Kuršių marios, Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zona) ir 2 - priekrantės (teritoriniai vandenys 1 jūrmylės atstumu nuo kranto) vandens telkinių kategorijoms. Nustatyta, kad 51 procentas upių kategorijos ir 40 procentų ežerų kategorijos vandens telkinių neatitinka geros būklės kriterijų. Geros būklės kriterijų neatitinka visi tarpinių ir priekrantės kategorijų vandens telkiniai. Pagrindiniai teršalai, neleidžiantys pasiekti geros vandens telkinių būklės yra azoto ir fosforo junginiai. Todėl visa Lietuvos teritorija yra jautri taršai šiais junginiais.

Lietuvos inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas dr. R. Budrys:
„Kas ketveri metai visos ES šalys turi ES komisijai pateikti duomenis apie paviršinių vandens telkinių būklę ir pagal tai galima patikslinti jautrias zonas. Lietuva to nedarė. Antra, visi individualūs biologinio valymo įrenginiai išvalytas nuotekas išleidžia ne į paviršinius vandenis, dėl kurių nustatomos jautrios zonos, bet į gruntą, todėl kalbėti apie jautrias zonas, susijusias su paviršinių vandens telkinių tarša, ten, kur vyrauja individualūs valymo įreginiai - mažų mažiausiai neprofesionalu. Per dešimtmečius nepadaryta nė viena mažųjų valymo įrenginių efektyvumo analizė, nekalbant apie tai, kad Lietuva yra šalis, kuri nežino, kiek jos teritorijoje eksploatuojama mažųjų biologinio valymo įrenginių".

Anot specialisto, negano to, dabar Aplinkos ministerija mažųjų valymo įrenginių efektyvumo kontrolę ketina primesti savivaldybėms, kurios neturi nei specialistų, nei laboratorijų, nei lėšų, nei kompetencijos.

Dr. R.Budrio nuomone, panaši situacija dėl valdininkų neprofesionalumo ir galimų sankcijų gali pasikartoti ir atliekų surinkimo srityje, kas buvo viena iš Graikijos finansinės krizės priežasčių. Bet tai kita tema. Kaip kita tema būtų ir tai, kad visos Lietuvos teritorijos priskyrimas jautriai zonai nėra patrauklus investicijoms.

2. Vandentvarkos sistema suprantama tik kaip centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas.

Dar prieš penkerius metus Inžinerinės ekologijos asociacija kreipėsi į Vyriausybę atkreipdama dėmesį, jog centralizuota vandentvarka tinka ne visais atvejais, jog ji pabrangina projektus, pateikė pavyzdžių, jog kaimynai lenkai elgiasi kitaip.

„Lenkijoje, Danijoje, Suomijoje atsisakoma centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų,  diegiami vietiniai gręžiniai ir maži lokalūs nuotekų valymo įrengimai. Statant lokalius grupinius ir individualius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įrenginius taip pat galima panaudoti ES paramos lėšas, skirtas vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros plėtrai, taip priartinant paslaugą prie vartotojo.

Tik centralizuotai tvarkant nuotekas, atsiranda nuotekų dumblo tvarkymo problemos. Dumblas iš mažesnių (rajonų centrų) nuotekų valyklų turi būti vežamas į didesnes nuotekų valyklas. Kaip jį panaudoti - kol kas neišpręsta, dumblo panaudojimo projektai labai brangūs, brangina paslaugas gyventojams ir dėl esamų dumblo kiekių neatsiperka.

Pas mus plėtra yra suprantama tik kaip centralizuotų vamzdynų klojimas. Lietuvoje gėlo vandens yra visoje teritorijoje, todėl tik centralizuotas vandens tiekimas, o tuo pačiu ir nuotekų tvarkymas, yra ekonomiškai neefektyvūs. Nedidelėse gyvenvietėse  ir gyvenamuosiuose kvartaluose paklojus magistralinius vandentiekio ir nuotekų tinklus gyventojai yra  prievarta verčiami prie jų jungtis ir brangiai mokėti už prisijungimą bei paslaugas (vandens tiekimą, nuotekų surinkimą ir tvarkymą), nepaliekant jiems pasirinkimo galimybės", - sakoma tuometinės Vyriausybės vadovui skirtame rašte. Jokio atgarsio nebuvo.

Dr. R. Budrys priduria, jog dumblo utilizavimo projektams išleista beveik 300 mln.eurų, bet problema liko neišpręsta. Kur garantija, kad ir už tai neteks mokėti baudų?

Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų politikos skyriaus vedėjas Irmantas Valūnas apie centralizuotą vandentvarką:

Mano manymu, centralizuotas nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas yra tada, kai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonė paslaugas teikia tiek centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis (vamzdynais), tiek aptarnaudama kitas sistemas - individualius ar grupinius nuotekų tvarkymo įrenginius.

3. Daugiau kaip 2 proc. gyventojų neturi individualių nuotekų tvarkymo sistemų, arba, paprasčiau kalbant - vis dar naudoja lauko tualetus.

EK pažeidimų sąraše įvardijama, kad Lietuva nepasiekė rodiklio, kad ne daugiau kaip 2 proc. gyventojų  naudotų individualias nuotekų tvarkymo sistemas - tai reiškia lauko tualetus, išgriebimo duobes, rezervuarus ir t.t.

Inžinerinės ekologijos asociacija prieš 6 ar 7 metus Aplinkos ministerijai siūlė pasiderėti, jog iš ES lėšų būtų galima iš dalies finansuoti mažųjų nuotekų valymo įrenginių pastatymą tuose ūkiuose, kur neekonomiška tiesti vamzdynus. Aplinkos minsiterija į tai nereagavo.

Dabar Aplinkos ministerija, atrodo, susigriebė ir į klausimą, kokie esminiai pakeitimai bus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisose atsako:

Esminių direktyvos 91/271/EEB dėl miestų nuotekų valymo pažeidimų  kontekste paminėčiau numatyti pareigą savivaldybėms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose išskirti aglomeracijų teritorijas (t.y. paknakamai tankiai apgyvendintas teritorijas, kuriose ekonominiu požiūriu tikslinga nuotekas surinkti tik centralizuotomis surinkimo sistemomis), pareigą vandens tiekimo įmonėms aglomeracijų teritorijose išvystyti centralizuotas nuotekų surinkimo sistemas ir sudaryti galimybes gyventojams prisijungti, pareigą gyventojams prisijungti prie nutiestos infrastruktūros.

Dabar galiojančią nuostatą, kad vandens tiekėjas privalo atvesti geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros įvadus ir išvadus iki gyventojo sklypo ribos, siūloma keisti ir įpareigoti nutiesti įvadus ir išvadus iki būsto ribos. Atsižvelgus į energetikos sektoriaus patirtį, ketinama nustatyti, kad ekonomiškai pagrįstos prisijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išlaidos būtų įskaičiuojamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą.

Be to, siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai aglomeracijų teritorijose centralizuota nuotekų surinkimo sistema dar neišvystyta, individualiai tvarkyti nuotekas leidžiama naudojant tik sandarius nuotekų kaupimo rezervuarus, iš kurių nuotekos išvežamos ir išvalomos aglomeracijos valymo įrenginiuose. Tai leistų užtikrinti, kad individualios nuotekos bus sutvarkomos pagal reikalavimus, taikomus tos aglomeracijos nuotekų valyklai.

„Lenkijos patirtis, kurie įgyvendino ne centralizuotų vamzdynų tiesimą, bet centralizuotą nuotekų tvarkymo valdymą, ignoruojama. O kaimynai pasielgė labai racionaliai, nepaisant aglomeracijos dydžio, jei vamzdyną reikia tiesti kilometrus, savivaldybės nuperka gyventojui individualų biologinio valymo įrenginį, pastato ir kontroliuoja jo darbą. Vartotojai moka už paslaugas kaip ir miestų gyventojai. Tai yra centralizuotas nuotekų tvarkymo valdymas. Pas mus centralizacija suprantama tik kaip sujungimas vamzdžiais", - argumentuoja Inžinerinės ekologijos  asociacijos specialistai.

4. Kėdainių aglomeracijos nuotekos nėra išvalomos iki nustatytų reikalavimų.

Kėdainių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija, nuotekų ir vandens tiekimo tinklų išplėtimo projektas vykdytas  2003- 2007 metais, projekto vertė - 10,5 mln eurų.

Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas dr. R.Budrys: „Jau tik baigus projektą nebuvo pasiekti reikiami nuotekų išvalymo rodikliai, bet kodėl niekas už tai neprisiėmė atsakomybės - ar buvo netinkamas projektas, ar eksploatacija? Kur priežastis? Dabar vėl panuojama skirti ES lėšas, vėl rekonstruoti.

AM pozicija:

Kėdainių nuotekų valyklos problemoms, dėl kurių priekaištauja EK, spręsti UAB „Kėdainių vandenys" parengė nuotekų valymo įrenginių plėtros projektą. Numatyta pertvarkyti veikiančius įrenginius, didinti nuotekų priėmimo, akumuliavimo ir paskirstymo, mechaninio, biologinio valymo grandžių ir kt. pajėgumus. Projektas iš dalies bus finansuojamas ES lėšomis. Jį numatoma įgyvendinti maždaug per trejus metus

Aplinkos minsiterija pranešė, kad be kitų priemonių rengiamose „Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo" pataisose siūlo įtvirtinti nuostatą, jog  visose teritorijose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, veiktų centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos ir kad prie jų prisijungtų visi gyventojai. Prisijungti bus privalu per 9 mėnesius nuo tos dienos, kai sudaromos sąlygos prisijungti. Šiai įstatymo nuostatai įsigalioti numatytas vienų metų pereinamasis laikotarpis. Gyventojams, kurie per tą laiką neprisijungs, bus taikomos sankcijos. Nuotekas tvarkyti individualiai būtų leidžiama tik išskirtiniais atvejais - jeigu centralizuotos sistemos kainuotų per brangiai.

„Nepaisant milžiniškų investicijų, Lietuvoje sugebama padaryti taip, kad paslaugos, į kurias investuojama, brangsta. Aplinkosauginė paslauga gali brangti tik tuo atveju, jei turi labai didelį efektą, jei ji tokio neturi, tada ji negali brangti, o jeigu brangsta, tai klausimas - kam kuriama nauja infrastruktūra? Ar ji tikrai reikalinga? EK, skirdama sankcijas, elgiasi logiškai", - reziumuoja Inžinerinės ekologijos asociacijos aplinkosaugos specialistai. Jie dar sykį prisimena, jog Graikijos finansų krizė prasidėjo būtent dėl aplinkosauginių problemų, daugiausia susijusių su atliekų tvarkymu.

„Nenorime būti juodaisiais pranašais, bet kartais atrodo, kad specialiai kopijuojama tos šalies blogoji patirtis", - konstatuoja aplinkosaugininkai.

Danutė Ramoškevičiūtė

 

SPECIALISTO KOMENTARAS

Sigitas Leonavičius, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas:Sigitas Leonavičius, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas:

 

Miesto gyventojams teks sumokėti už kaimuose užkastus vamzdynus, prie kurių niekas nesijungia. Ne kartą bandėme kelti šias problemas, apie galimas vandentvarkos klaidas kalbėjome nuo pat įstojimo į ES 2004 metais, kai pagrindinis dėmesys buvo sukoncentruotas į vamzdynus, o ne į abonentų klausimą. Kaip ir daugelyje sričių, atrodo, kartojasi situacija, kai pirma padarome, paskui galvojame.

Dabar, atrodo, bus įjungtas prievartos mechanizmas su sankcijomis ir dar padidinant nuotekų išvalymo normatyvą - tai visiškas absurdas ir nekompetencija. Vietoje to, kad anksčiau pagalvojus ir išanalizavus situaciją būtų buvę sukurti teisės aktai ir paramos mechanizmas, kaip gyventojams prisijungti prie centralizuotos vandentiekio ir nuotekų sistemos naudojant tų pačių ES fondų lėšas, dabar kuriamas prievartos mechanizmas ir planuojamas mokesčių padidinimas.

 

Vandentvarkos problemų temos nagrinėtos:

Ekologija, ekonomika ir vandentvarka

Vandentvarka gyvenvietėse. Ar gyventojai įpirks paslaugas?

Kodėl asbesto stogų keitimą valstybė remia, o kanalizacijos įrengimo - ne?

Ilgų vamzdynų verslas

Nuotekų išvalymo lygis: pagrindiniai rodikliai ir įrenginių bandymai

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

 
 
Temą atitinkančios įmonės

Lietuva


1 2 3 4 5 6 7 8 9

Keramikų 1-4, Vilnius
Mobilus: +370-602-2389, El. paštas: info@airava.lt

Paberžė, Vilniaus r.
Mobilus: +370-682-24921 , El. paštas: info@AMSprojektai.lt

Tauragės g. 28, VAINUTAS, Šilutės r.
Telefonas: +370-610-61386

Kalvarijų g. 149, Vilnius
Telefonas: +370-5-2123879, El. paštas: projektai@avai.lt

P. Lukšio g. 18, Vilnius
Telefonas: +370-5-2052207, Mobilus: +370-618-40033, El. paštas: info@aquavilnius.lt

Molėtų pl. 71, Vilnius
Telefonas: +370-5-2715273, +370-5-2715274, El. paštas: info@arginta.lt

Sodų g. 22, Šiauliai
Telefonas: +370-41-507546, El. paštas: aurivita@gmail.com

Viršuliškių g. 40, Vilnius
Telefonas: +370-5-2415767, Mobilus: +370-676-18572, El. paštas: bios.eiga@gmail.com

Žirmūnų g. 106 , Vilnius
Telefonas: +370-5-2350088, Mobilus: +370-685-05067, +370-685-05039, El. paštas: info@bogone.lt

A.Vivulskio 7-204, Vilnius
Telefonas: +370-5-2652181, El. paštas: vaidas@chemava.lt
1 2 3 4 5 6 7 8 9
habil. dr. Algirdas Klimas Kas atsakingas už geriamojo vandens kokybę, ar reglamentuojamas jo kietumas?

Atsako habil. dr. Algirdas Klimas, UAB „Vilniaus hidrogeologija“ vyriausiasis hidrogeologas

daugiau
Kaip išvengti užkalkėjimo šildymo ir vandentiekio sistemoje?

Pataria UAB "ARMADA" direktorius Tadeušas Kuzborskis

daugiau
1 2 3
Kompanijų produktai
4
„Grundfos" SBA panardinami siurbliai šuliniams su integruota automatika šulinio vandens tiekimui

Siurblys vandeniui tiekti iš individualių šulinių, siurblys šuliniams

Išmanieji vandentvarkos sprendimai

Išmanusis nuotekų valymas

Delfin pro 6
Valymo įrenginys DELFIN PRO 6

DELFIN PRO nuotekų valymo įrenginiai pasižymi ypatingai e...

Panardinami vandens siurbliai
Vandens siurbliai

Panardinami vandens siurbliai, vandens siurbliai Kaunas. ...

Tigris M1 sistemos panaudojimo sritis.
Kokybiški vamzdynai – kokybės garantas

Daugiasluoksnių plastikinių metalo polimerinių vamzdžių b...

Geležingas vanduo: kas tai?

Geležies šalinimas iš vandens

Vandens gręžinio įrengimas

Vandens gręžiniai, vandens gręžinių įrengimas Vilniuje ir...

Apdrausta vandens inžinerinė įranga

Vandens inžinerinės įrangos draudimas

Vandentiekio, kanalizacijos (nuotekų) vamzdynų klojimas. Darbai atliekami visoje Lietuvoje.

Vandentiekio ir nuotakynų įrengimas (tiesimas) betranšėju...

Atsarginės detalės LOWARA siurbliams

Visos detalės LOWARA siurbliams

Vakuuminiai siurbliai

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Pramoniniai siurbliai

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

Rutulinis čiaupas su svirtine rankena
Rutulinis čiaupas su svirtine rankena

Rutuliniai čiaupai „Optibal TW“ geriamajam vandeniui

Wavin OPTIMA storasieniai EN1453 struktūrinės sienelės vamzdžiai
Pastato vidaus nuotekų sistema

Kaip pasirinkti patikimą, ilgaamžį ir komfortiško gyvenim...

PE vandentiekio sistema
PE vandentiekio sistema

Sistema skirta šaltam geriamam vandeniui tiekti

Išmaniaisiais įrenginiais valdomas vandens filtras

EcoWater pristato Hydrolink Plus® - pirmą buitinį vandens...

Mechaninis vandens filtravimas

Mechaniniai vandens filtrai, filtravimo kasetės, purvo, m...

Buitinis hidroforas MQ - vandens tiekimo sprendimas Grundfos

Vandens tiekimas buitiniu hidroforu MQ

Užšalusių vamzdžių atšildymo įrenginys
Užšalo vandentiekis? Užšalusių vamzdžių atšildymo įrenginio nuoma

Užšalusių vamzdžių atšildymo įrenginio nuoma nuo

Panardinamas vandens siurblys
Panardinamas vandens siurblys "NOVA-600", nuoma

Panardinamas vandens siurblys "NOVA-600"

1 2 3