Apsirūpinimas būstu yra vienas iš būtiniausių poreikių, ne tik įtakojantis gyvenimo lygį, bet ir lemiantis ekonominius, socialinius ir demografinius procesus. Lietuva patenka į grupę Europos šalių, kur ilgiausiai reikėtų dirbti, kad būtų galima sutaupyti vidutinio dydžio būstui: Statistikos departamento duomenimis, vidutinio lietuvio atlyginimas „į rankas" paskutinį praėjusiųjų metų ketvirtį buvo 1293,7 Lt, o rinkoje vidutinio dydžio 65 kv. m naujos statybos ekonominės klasės butas sostinėje kainuoja apie 300 tūkst. Lt.

Statistika taip pat skelbia, kad Lietuvos bankai kasmet išduoda gyventojams vis daugiau paskolų gyvenamajam būstui įsigyti. Didelė būstų dalis perkama imant iš banko paskolas (naujam būstui finansuojama iki 100%, senam - iki 80% būsto vertės dydžio). Dėl patogios skolinimosi politikos šalyje, perteklinio atlyginimų augimo ir neigiamų realių palūkanų normų (mažesnių už infliacijos lygį), skatinusių skolinimąsi ir būstų įsigijimą skolon, sparčiai auga gyvenamųjų namų statybos apimtys.

Statistikos departamento duomenimis, pernai šalyje buvo pastatyta 2818 naujų gyvenamųjų namų, iš jų 103 daugiabučiai. Naujuose daugiabučiuose butų įrengta 38 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Antrąjį 2007 m. ketvirtį statybos įmonės šalyje atliko statybos darbų už 2669 mln. litų, - 29 procentais daugiau nei per atitinkamą 2006 m. laikotarpį. Naujos statybos darbų atlikta už 1464 mln. litų ir tai sudarė 55 procentus visų šalyje atliktų statybos darbų. Be to, naujos statybos apimtys 2007 m. II ketv. išaugo 47 proc. lyginant su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu. 2007 m. Šalyje pastatyti 786 nauji gyvenamieji namai, iš jų 30 daugiabučių; išduoti 2283 leidimai statyti 2293 gyvenamuosius namus.

Deja, nekilnojamojo turto rinkos kilimas nepaskatino gerinti kokybės ar bent atitikti reikalavimus. Dominuoja greita statyba: monolitinis perdengimas, kolonos, stiklo fasadas ir pan. Be to, nemažai daliai statybininkų išvykus uždarbiauti į užsienį, per pastaruosius penkerius metus šioje srityje papildomai įsidarbino apie 30 tūkst. darbuotojų. Dėl šios priežasties namus stato ir menką kvalifikaciją turintys žmonės. Kokybė gali nukentėti ne tik dėl smarkiai išaugusių statybų apimčių, bet ir dėl nuolat brangstančių medžiagų, augančių darbuotojų atlyginimų (sutaupoma naudojant pigesnes ir ne tokias kokybiškas statybines medžiagas), ne visada realių darbų terminų. Mažomis sąnaudomis namus pastatančios įmonės butus nebūtinai parduoda už atitinkamai žemesnę kainą. Dauguma bendrovių pažeidinėja nustatytus darbų atlikimo terminus, teikia nekokybiškas paslaugas, taip pat parduoda nekokybiškus produktus. Kiek ilgai toks skubios statybos produktas užtikrins šiluminę varžą, atitiks kokybės ir estetikos reikalavimus, kiek jis priimtinas garso izoliacijos požiūriu - į šiuos klausimus galima atsakyti tik eksploatuojant pastatą.

Gyventojai dažniausiai nepatenkinti dėl nekokybiškai uždengto stogo, prastos ventiliacinės sistemos, nekokybiškai atliktos balkono hidroizoliacijos. Skundžiamasi, kad per stogą vanduo laša į kambarius, drėksta sienos, sutrūkinėja dažai, sugadinama grindų danga. Dėl ventiliacinės ir vėdinimo sistemos trūkumų pelyja sienos ir lubos vonios kambaryje. Plastikinius langus gaminančios bendrovės dažnai netinkamai išmatuoja langų angas, nekokybiškai sumontuoja langus, vėluoja vykdyti užsakymus. Vartotojai dažnai skundžiasi dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kad ant plastikinių langų kaupiasi kondensatas, atšalus orams, langai rasoja, todėl drėksta sienos ir lubos, atsiranda pelėsių. Pastatuose, apšiltintuose akmens vata, sutrūkinėjus fasado tinkui, į akmens vatą patenka drėgmė, gali įsimesti pelėsis.

Antano Bunikio piešinys

Praėjus visus būsto paskolos gavimo formalumus ir gavus raktus nuo išsvajotojo buto, nebūtinai nuo šiol gyvensite kaip pasakoje - „ilgai ir laimingai". Iš naujos statybos būstų tikimasi, kad naujosios technologijos ir medžiagos suteikia jiems visiškai kitokią kokybę, nei senosios statybos daugiabučių, deja, tenka skaudžiai nusivilti ir svajones apie gražų ir patogų gyvenimą vėl atidėti ateičiai, kol statybos bendrovė ar patys savomis jėgomis pašalinsite broką. Beje, jis ne visada greit pastebimas ir lengvai ištaisomas: štai po pusmečio nuo naujos statybos buto įsigijimo paaiškėja problemos su kanalizacijos vamzdžiais. Gedimo pašalinimui reikia keisti nutekamąjį kanalizacijos vamzdį vonioje. Vonia jau sutvarkyta, apdaila atlikta - kad pavyktų pasiekti tą kanalizacijos vamzdį, reikia lupti plyteles, praardyti sieną... Arba - prieš du metus statytame name jau antrąkart tenka atlikti pamatų kapitalinį remontą, nes visi pamatai ir namo sienos sutrūkinėjo. Kitas pavyzdys - prieš trejetą metų statytame name Šiaurės miestelyje viršutinio aukšto bute sutrūkinėjo sienos ir lubos,  po lietaus  šviestuvo laidu teka vanduo; reikia ne tik iš naujo atlikti vidaus apdailą, bet ir mąstyti, ar dėl tokių defektų nenukentės elektros instaliacija, nesumažės šilumos varža.

Nereikia stebėtis, kad taip atsitinka, nes namai pastatyti per keletą mėnesių, per daug greiti tempai ir griežti terminai verčia statybininkus, kad išvengtų baudų, dirbti paskubomis, viršvalandžius, nelaukti vėluojančių pristatyti reikiamų medžiagų ar subrangovo, samdyto atlikti konkrečius, įgūdžių ir žinių reikalaujančius darbus. Taip pat svarbu, kokiu metų laiku statytas namas, nes baigtas statyti rudeniop, namas būna geriau išdžiūvęs nei tas, kuris baigtas statyti pavasarį. Statoma per žiemą, radiatoriai sudedami jau pasibaigus šildymo sezonui, o kad drėgmė išgaruotų ir betono paviršius išdžiūtų, sujungiama daug radiatorių visu pajėgumu. Dar gerai, jei problemos išaiškėja darant remontą, o ne jį baigus.

Statybos bendrovės į skundus reaguoja įvairiai: labiau branginančios savo gerą vardą stengiasi defektus pašalinti tyliai ir nedelsiant, kitos neskuba spręsti problemos ir palieka ją naujakuriams, kuriems belieka rinktis: arba apsišarvavus kantrybe kovoti, arba savo lėšomis taisyti broką.

Kiekvienas statybas privalo prižiūreti statybų techninės priežiūros inžinierius. Už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus Civilinio kodekso nustatyta tvarka atsako statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas. Civilinis kodeksas reglamentuoja būsto pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo tvarką. Įstatymais yra apibrėžti sandorio sąžiningumo kriterijai.

Pirkėjai, pasirašydami būsto pirkimo sutartį, turi pakankamai atidžiai išnagrinėti savo įsipareigojimus ir statytojų prievoles. Atsižvelgdami į tai,  gali reikalauti pardavėjų atsakomybės.

Statybos įstatymas numato, kad statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) - 10 metų. Jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų - garantinis terminas galioja 20 metų. Apie defektus reikia pranešti statybų firmai, pareikalauti, kad jie būtų pašalinti. Kompanija taip pat turi atlyginti nuostolius dėl darbų, kurie buvo atlikti brokui šalinti.

Statantis butą arba namą,  užsakovai turėtų patys nuolat prižiūrėti atliekamų darbų kokybę, nuolat tikrinti ir reikalauti iškart ištaisyti broką.  Jei neturite statybos žinių ir patirties,  pasikvieskite išmanantį pažystamą arba nepriklausomą ekspertą. Sumokėkite, kad kasdien nuvaziuotų į vietą ir tikrintų kiekvieną darbą - aišku, tai kainuos, bet mažiau, nei galimi nuostoliai ir nervai ateityje.

Nusprendusiesiems pirkti būstą naujai pastatytame name, patariama domėtis, kokios organizacijos jį stato, ką jos yra pastačiusios anksčiau, ar patenkinti jų statinių kokybe gyventojai, ar operatyviai bendrovė reaguoja į skundus. Patartina būsto pirkimo sutartyje kuo detaliau ir aiškiau apibrėžti reikalavimus, kuriuos per nustatytą laiką privalo įvykdyti rangovai.

Pabaigai - kurioziškas atvejis, nutikęs vieno naujakurio bute.

Gavus buto raktus, pastabėta, kad subraižyti trys buto langai. Šiuo atveju, rangovai pažadėjo ištaisyti broką.
Bet, kaip liaudyje sakoma, bėda po vieną nevaikšto- pradėjus apdailos darbus, paaiškėjo, kad viename iš kambarių blogai išvedžiota elektros instaliacija. Naujakurys pasikvietė į pagalbą profesionalus, kurių išvada, bergžiai bandžius surasti laidą per iškirstas sienoje skyles - elektros instaliaciją teks daryti iš naujo savo jėgomis ir kreiptis į rangovus dėl nuostolių atlyginimo.

Pirmoje nuotraukoje matoma, kaip ištrauktas laidas iš sienos, kuris toliau tiekia elektrą miegamojo ir didžiojo kambario elektros lizdams. Sienos viduryje jis buvo perkirstas (antra nuotrauka).

Trečiojoje nuotraukoje pavaizduota, kaip, sudarant tinklą, laidas naujai pervedamas į elektros lizdus. Ketvirtojoje nuotraukoje iš arčiau parodyta izoliacinė medžiaga, sujungusi laidų galiukus (iš ko tikriausiai ir padaryta viso buto elektros instaliacija).

Parengė R. Š.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.