Bendroji Lietuvos ūkio raida skatino ir būsto politikos pokyčius: restruktūrizuotas sektorius, atsisakyta tiesioginio būsto rinkos reguliavimo, būstas tapo gyventojų nuosavybe. Jau 2001 metais privatūs buvo 97 procentai visų šalies būstų. Esamų būstų kokybė dažnai neatitinka galiojančių techninių reikalavimų, tačiau savo verte būsto fondas - bemaž didžiausias šalies nacionalinis turtas, kurio rinkos vertė - apie 35- 40 mlrd. litų. Tinkamas šio turto naudojimas ir plėtojimas skatintų stabilų šalies ekonomikos vystymąsi. Galimybė įsigyti būstą, tinkamai prižiūrėti, atnaujinti ar modernizuoti turimą tiesiogiai susijusi ne tik su ekonomine šalies būkle, bet ir gyventojų pajamomis. Būsto daugiabučiame name vidutinė kaina 8 kartus didesnė, negu vidutinės namų ūkių metinės grynosios pajamos, o naujų individualių namų - net 20 kartų. Namų ūkių formavimąsi tiesiogiai veikia šalies gyventojų ir namų ūkių skaičiaus kitimas. Pastaraisiais metais gyventojų Lietuvoje mažėja. Daugėja senyvo amžiaus žmonių, vaikų iki 14 metų mažėja. Dauguma gyventojų vyresni negu 30 metų. Gyventojų skaičiaus mažėjimas ir senėjimas mažina būsto poreikį, tačiau namų ūkių skaičiaus didėjimas (mažėjant jų dydžiui) išlaiko stabilią būsto paklausą. Dauguma Lietuvos gyventojų (66 - 70 procentų) gyvena daugiabučiuose namuose, pastatytuose 1961-1990 metais. Valstybei priklausęs nuomojamo būsto fondas sparčiai privatizuotas, tačiau neskirta deramo dėmesio tinkamos institucinės ir teisinės namų priežiūros ir eksploatavimo sistemos sukūrimui, dėl to atsirado su būsto priežiūra susijusių problemų. Tik 17 procentų daugiabučių namų valdo ir prižiūri patys būstų savininkai, įsteigę bendrijas.

Antano Bunikio piešinys

Steigiant bendrijas, dažniausiai stokojama pačių gyventojų iniciatyvos, taip pat informacijos ir organizacinės- techninės valstybės ir savivaldybių institucijų paramos. Įsteigtos bendrijos dažniausiai nepajėgia užtikrinti tinkamos daugiabučio namo bendrosios nuosavybės priežiūros, taigi šiam tikslui gali sutartiniais pagrindais samdyti kitus rinkos dalyvius, tačiau stinga ir įmonių, teikiančių geros kokybės paslaugas. 2000- aisiais metais priėmus Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 56-1639), kitus teisės aktus, didžiuma savivaldybių pradėjo kaupti specialiuosius daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondus. Šių fondų lėšomis siekiama būsto savininkus skatinti steigti bendrijas, atnaujinti gyvenamuosius namus, visų pirma įgyvendinti energijos taupymo priemones; didinti būsto savininkų gebėjimą tinkamai valdyti ir prižiūrėti būstą, šiuo tikslu užtikrinti savininkams teisę įsigyti geriausios kokybės paslaugas rinkoje už jiems priimtiną kainą.

Bendrija yra būdas butų savininkams veikti kaip pastato šeimininkams, vienas iš daugiabučio namo patalpų savininkų organizavimosi formų. "Daugiabučio namo savininkų bendrija - tai nepelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu " - taip šis junginys apibrėžiamas LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme. Bendrija yra privatus civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šis daugiabučio namo priežiūros organizavimo modelis veiks efektyviai, jei namo patalpų savininkai turės demokratišką, jų interesams atstovaujančią organizaciją - daugiabučio namo patalpų savininkų bendriją. Įsteigę bendriją, patalpų savininkai turėtų aktyviai dalyvauti priimant sprendimus, o priimtų sprendimų įgyvendinimą garantuotų ir kontroliuotų narių susirinkime išrinkti bendrijos atstovai valdyba arba pirmininkas.

Kodėl verta kurti daugiabučių namų savininkų bendriją?
 
Laikui bėgant tiek pastatai, tiek jų inžinerinė įranga turi būti atnaujinami, kitaip jie tampa nejaukūs ir nefunkcionalūs ar net kelia pavojų gyvybei. Įsteigę bendrijas, butų savininkai turės daugiau organizacinių ir finansinių galimybių atnaujinti pastatus bei jų įrangą, susitvarkyti namo kiemo aplinką, kaip jiems labiausiai patinka.

Bendrijos steigimo tikslai:

• Spręsti namo priežiūros bei remonto organizavimo bei finansavimo klausimus ir kontroliuoti lėšų panaudojimo efektyvumą;
• Organizuoti namo bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūrą, eksploatavimą, remontą, renovaciją;
• Tvarkyti priskirtą žemės sklypą;
• Ginti ir atstovauti kitus bendrus tikslus ir interesus.

Bendrijos dažniausiai steigiamos dėl šių privalumų:

• palankesnė įstatyminė bazė sprendžiant iškilusiais pastato priežiūros problemas (Bendrija turi teisę pati tvarkyti namą, rinkti savo valdymo organus, spręsti ir kontroliuoti finansavimo klausimus, pasirinkti namo administravimo variantus, gauti ir tvarkyti žemės sklypą, gauti lengvatinius kreditus namo renovacijai);
• lengviau kontroliuoti mokesčių skaičiavimą;
• daugiau galimybių imtis pastato bendrosios inžinerinės įrangos remonto ir rekonstrukcijos darbų, ypač priimti tokį sprendimą ir finansuoti atliekamus darbus;
• bendrijos, kaip juridiniai asmenys, gali gauti valstybės ir Savivaldybės teikiamą finansinę paramą gyvenamiesiems namams atnaujinti ir modernizuoti;
• bendrija suteikia galimybę įgauti teisinį statusą atstovaujant bendrasavininkių interesus valstybinėse bei savivaldybės institucijose;
• įsteigus bendriją, paprasčiau išnuomoti namo bendrojo naudojimo patalpas ir gauti papildomų pajamų;
• lengviau ir paprasčiau atlikti biurokratines, administracines procedūras (daugiau galimybių imtis tvarkyti kiemą arba pastatui priskirtą sklypą, pvz., praplėsti automobilių stovėjimo plotą, įrengti vaikų žaidimo aikštelę);
• nustojus rinkti mokesčius „į bendrą katilą", kiekvieno namo gyventojai kaupia pinigus tik savo namui renovuoti atskiroje sąskaitoje. Kaupimo lėšų (liftų atnaujinimui, stogų remontui ir kt.) naudojimas tampa daug skaidresnis;
• skatina visuomenės sąmoningumo stiprinimą;
• ten, kur yra sukurtos daugiabučių namų bendrijos arba sudarytos jungtinės veiklos sutartys, daugiabučiai namai prižiūrimi tvarkingai, laiku atliekamas reikalingas bendro naudojimo konstrukcijų remontas.

Gyventojai bijo jungtis į bendrijas dėl nemokių kaimynų. Tačiau dabar komunalines paslaugas teikiančios įmonės su kiekvienu buto savininku pasirašo individualias sutartis, todėl kaimynų mokumas neaktualus.

Name arba keliuose namuose, susietuose bendrojo naudojimo inžinerine įranga, gali būti steigiama tik viena daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB). Bendrijos registracija, ekspertizė ir projektas renovacijai iki 2010 m. apmokama rajono savivaldybės lėšomis. Taigi, gyventojams tereikia balsų dauguma nuspręsti, ar jie nori jungtis į bendriją. Jeigu sprendimas teigiamas, į steigiamąjį susirinkimą turėtų ateiti kuo daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, savivaldybės, prižiūrinčios organizacijos deleguotas atstovas. Jo metu renkamas bendrijos pirmininkas, svarstomi paruošti įstatai, renkami bendrijos valdymo ir kontrolės organai. Sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Daugiabučio namo savininkų bendrijos steigimas

Administratorius, administruodamas daugiabutį namą, turi bent kartą per metus sušaukti daugiabučio namo patalpų savininkų susirinkimą tuo tikslu, kad paskatintų juos steigti bendriją ar sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Taip numatyta pavyzdiniuose administravimo nuostatuose. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme taip pat nurodyta, jog bendrijos steigimo iniciatyvos teisę turi už namo priežiūrą atsakinga įmonė.
Taigi administratorius turėtų skatinti gyventojus burtis į bendrijas (sudaryti jungtinės veiklos sutartis).

Kaip steigti bendriją

1. Steigimui reikalinga sušaukti steigiamąjį susirinkimą.
2. Apie susirinkimą būtina informuoti visus daugiabučio namo patalpų savininkus, viešai jiems pranešant apie tai, t. y. iškabinant pranešimą namo skelbimų lentoje.
3. Pranešime turėtų būti pateikiama tokia informacija:

• įvyksiančio susirinkimo tiksli data ir laikas, vieta;
• darbotvarkė, t. y. klausimai, svarstytini steigiamajame susirinkime, kurie būtų tokie:

1. steigiamojo susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimai;
2. bendrijos steigimo klausimo aptarimas;
3. įstatų svarstymas ir tvirtinimas (teikia steigimo iniciatoriai - šiuo atveju - administratorius);
4. kiti, su bendrijos steigimu susiję klausimai.

Bendrijos steigimo procedūraIniciatoriais steigti bendriją gali būti kiekvienas daugiabučio namo patalpų savininkas ar jų grupė, taip pat vietos savivaldos institucija, kita už namo priežiūrą atsakinga įmonė, įstaiga, organizacija. Steigėjai prieš dvi savaites iki steigiamojo susirinkimo dienos privalo pranešti visiems namo patalpų savininkams viešai, o savivaldybei, namą prižiūrinčiai organizacijai - raštu, pateikiant darbotvarkę ir įstatų projektą.

Vietos savivaldos vykdomoji institucija ar kita už namo priežiūrą atsakinga įmonė, įstaiga, organizacija privalo deleguoti savo įgaliotą atstovą ir pateikti bendrijos steigimo iniciatoriams namo patalpų savininkų bei jiems priklausančių patalpų sąrašą, kuriame nurodoma:

• namo patalpų savininkų vardas, pavardė ir asmens kodas (jei fizinis asmuo); pavadinimas ir adresas (jei juridinis asmuo)
• namo patalpų savininkams priklausančių patalpų naudingasis plotas
• namo patalpų savininkams priklausančių patalpų paskirtis
• nuosavybės teisės įgijimo pagrindas
• nuosavybės teisės įgijimo data

Į steigiamąjį susirinkimą turi susirinkti daugiau kaip ½ namo patalpų savininkų, o taip pat atvykti savivaldybės ar prižiūrinčios organizacijos deleguotas atstovas, pateikiantis minėtą namo patalpų ir savininkų sąrašą.
Susirinkime renkamas susirinkimo pirmininkas, sekretorius; svarstoma bendrijos steigimo galimybė; steigimo iniciatorių paruošti įstatai, t. y., veikiama pagal darbotvarkę.

Bendrija įsteigiama, kai tam pritaria daugiau kaip pusė susirinkimo dalyvių. Šis kvorumas būtinas. Todėl, nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus, ne anksčiau kaip po 2 savaičių kviečiamas pakartotinis susirinkimas, kuriame sprendimas dėl bendrijos steigimo priimamas ta pačia tvarka (kvorumas nemažinamas taip, kaip vėlesniems sprendimams, įsteigus bendriją).
Įstatų patvirtinimui reikalingas toks pats balsų skaičius.

Susirinkimas protokoluojamas, kadangi protokolas, pasirašytas susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus, reikalingas bendrijos registravimui. Be jo prie prašymo įregistruoti bendriją savivaldybei pateikiami įstatai bei dalyvavusių steigiamajame susirinkime namo patalpų savininkų pasirašytas sąrašas.
Bendrija įregistruojama per 30 d.

Per mėnesį po įregistravimo:

Kviečiamas bendrijos susirinkimas, kuriame:

• Renkamas bendrijos (valdybos) pirmininkas.
• Gali būti renkama valdyba.
• Revizijos komisija (revizorius).

Savivaldybė (prižiūrinti įmonė) perduoda bendrijai valdyti su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, valdymu susijusias sutartis, nepanaudotas lėšas, statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas numato, jog valstybė rengia ir įgyvendina įvairias programas bendrijoms remti. Savivaldybėse tuo tikslu sudaromas specialus bendrijų rėmimo fondas.

Įsteigus bendriją (ne pelno siekiantį juridinį asmenį), jos veiklai vykdyti reikalinga:

1. Atidaryti atsiskaitomąją sąskaitą banke.
2. Planuoti veiklą.
3. Sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais:

• mokesčių administravimo (arba samdyti buhalterį);
• namo priežiūros (arba samdyti atitinkamos kvalifikacijos asmenį);
• komunalinių paslaugų tiekimo;
• kt.

Bendrijos valdybos nariai galėtų pasiskirstyti veiklos sritis, už kurias būtų atsakingi:

• namo techninė būklė;
• finansiniai klausimai;
• bendri - organizaciniai klausimai;
• kiti.

Sėkmingai tolesnei bendrijos veiklai tikslinga būtų:
1. Parengti ir patvirtinti bendrijos veiklos planą.
2. Parengti ir patvirtinti bendrijos biudžetinį planą.
3. Numatyti jų įgyvendinimo etapus.
Tuo turėtų būti užtikrinama kryptinga bendrijos tolimesnė ateities veikla.
 
Bendrijos valdymo organai

• Bendrijos valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas, bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas).
• Bendrijos narių susirinkimas gali nustatyti atstovavimo kvotas, išrinkti įgaliotinius ir perduoti bendrijos įgaliotinių susirinkimui dalį savo teisių bei pareigų. Bendrijos narių įgaliotinių teises nustato bendrijos įstatai.

Bendrijos narių susirinkimas

Aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas. Susirinkimas turi teisę:

1. tvirtinti, keisti ir papildyti bendrijos įstatus;
2. rinkti ir atšaukti bendrijos valdybą (bendrijos pirmininką) ir revizijos komisiją (revizorių);
3. nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdybos nariams (bendrijos pirmininkui), taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką arba sutarčių su gyvenamųjų namų priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis sudarymo sąlygas;
4. tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką;
5. vertinti bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą, tvirtinti metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir revizijos komisijos (revizoriaus) išvadas apie bendrijos finansinę veiklą;
6. spręsti naujų narių priėmimo į bendriją klausimus;
7. nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus;
8. nustatyti ir patvirtinti namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisykles;
9. spręsti bendrijos stojimo į sąjungas (asociacijas), išstojimo iš jų, bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo klausimus.
   

Susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka

1. Bendrijos narių susirinkimus šaukia bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus, pasibaigus ūkiniams metams. Susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių (įgaliotinių). Jeigu bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti bendrijos narių susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali šaukti revizijos komisija (revizorius) arba 1/4 bendrijos narių (įgaliotinių).
2. Apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, turi ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos viešai pranešti bendrijos nariams ir kartu pateikti susirinkimo darbotvarkę. Jei susirinkimo darbotvarkėje numatyta pakeisti ar papildyti bendrijos įstatus ar svarstyti lėšų skolinimosi klausimą, apie bendrijos narių susirinkimą nariams pranešama raštu.
3. Bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu į susirinkimą neatvyksta nustatytas narių skaičius, per dvi savaites šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Jis yra teisėtas, kai dalyvauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių.
4. Bendrijos narių susirinkimo nutarimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus.
5. Bendrijos narių susirinkimo nutarimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo ar papildymo, dėl lėšų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, kaupimo ar skolinimosi yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė bendrijos narių.
6. Vienos patalpos savininkas (bendrasavininkiai) bendrijos narių susirinkime turi vieną balsą. Bendrasavininkiams jų sutarimu atstovauja vienas asmuo.
7. Susirinkimai yra protokoluojami. Protokolus pasirašo susirinkimo pirmininkas ir susirinkimo sekretorius. Protokolai registruojami pagal raštvedybos taisykles ir saugomi ne mažiau kaip 10 metų.
8. Bendrijos narių sprendimai taip pat gali būti priimti balsuojant raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas)

1. Bendrijos valdyba yra bendrijos valdymo organas, vadovaujantis bendrijos veiklai tarp bendrijos narių susirinkimų. Valdyba renkama ne mažiau kaip iš trijų bendrijos narių. Bendrijos narių susirinkimas gali nuspręsti nerinkti bendrijos valdybos, o rinkti tik bendrijos pirmininką. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) renkama ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Valdybos narių (bendrijos pirmininko) kadencijų skaičius neribojamas.
2. Bendrijos valdybos pirmininką iš valdybos narių renka bendrijos narių susirinkimas arba jo pavedimu bendrijos valdyba. Bendrijos valdybos pirmininkas organizuoja valdybos darbą ir atstovauja bendrijai.
3. Bendrijos valdybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 valdybos narių. Valdybos nutarimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Jei valdybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Valdybos nutarimai protokoluojami. Protokolą pasirašo valdybos pirmininkas. Protokolai registruojami pagal raštvedybos taisykles.
4. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) yra pavaldi bendrijos narių susirinkimui ir atlieka visas jo pavestas funkcijas. Valdyba ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaito bendrijos narių susirinkimui.

Bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) įgaliojimai ir atsakomybė

1. Bendrijos valdybos ir jos narių (bendrijos pirmininko) įgaliojimus nustato bendrijos įstatai, taip pat bendrijos narių susirinkimas.
2. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas):
   1) rengia bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, taip pat metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir teikia ją bendrijos susirinkimui;
   2) tvarko ir saugo bendrijos narių ir butų bei kitų patalpų savininkų registravimo knygą, namo ir jam priskirto žemės sklypo techninę ir juridinę dokumentaciją, tvarko bendrijos raštvedybą;
   3) bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka organizuoja bendrijos ūkinę veiklą, susijusią su bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra;
   4) priima ir atleidžia iš darbo bendrijos samdomus darbuotojus;
   5) tvirtina bendrijos darbuotojų pareiginius nuostatus;
   6) pagal bendrijos susirinkimo sprendimus naudoja bendrijos lėšas ir tvarko jos sąskaitas bankuose, taip pat samdobuhalterį arba jo funkcijas pagal sutartį paveda įmonei, nurodytai šio straipsnio 2 dalies 3 punkte;
   7) kontroliuoja, kaip daugiabučio namo patalpų savininkai vykdo savo prievoles, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra bei naudojimu, teikia pasiūlymus teisėsaugos institucijoms ir valstybinės statinių priežiūros tarnyboms patraukti atsakomybėn kaltus asmenis;
   8) atstovauja bendrijai pagal savo kompetenciją, sprendžia kitus klausimus, susijusius su bendrijos veikla.
3. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) privalo laiku rengti bendrijos narių susirinkimus, parengti jų darbotvarkę, pateikti informaciją susirinkimo darbotvarkės klausimais.
4. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) per 5 darbo dienas nuo bendrijos nario kreipimosi dienos privalo suteikti jam informaciją apie bendrijos valdymo ir kontrolės organų nutarimus, turtą, lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokesčius, susijusius su bendrijos veikla. Valdybai draudžiama riboti revizijos komisijos (revizoriaus) įgaliojimus ar kitaip trukdyti jos darbą.
5. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) privalo solidariai atlyginti bendrijai nuostolius, padarytus dėl valdybos (bendrijos pirmininko) nutarimų, priimtų pažeidžiant bendrijos įstatus, šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie bendrijos valdybos nariai, kurie balsavo prieš tokį nutarimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį nutarimą, įteikė valdybos pirmininkui rašytinį protestą. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) gali būti atleidžiama nuo atlyginimo nuostolių, kuriuos ji padarė atlikdama pareigas, jeigu ji rėmėsi bendrijos dokumentais ir kita informacija, kurios tikrumu nebuvo pagrindo abejoti, arba veikė neviršydama normalios ūkinės rizikos laipsnio. Ginčus dėl nuostolių atlyginimo sprendžia teismas.
6. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė.
7. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) bendrojo naudojimo objektų aprašą viešai paskelbia patalpų savininkams namo skelbimų lentoje ir pateikia jį kitiems jai (jam) žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti atlikti turto inventorizaciją iš naujo.

Bendrijos veiklos tyrimas ir kontrolė

1. Bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Jei nustatoma pažeidimų, medžiaga perduodama svarstyti bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimui. Komisijos narių skaičių nustato ir ne daugiau kaip 2 metams ją renka bendrijos narių susirinkimas. Revizijos komisijos nariais (revizoriumi) negali būti bendrijos valdybos nariai (bendrijos pirmininkas) ir asmenys, kuriuos su valdybos nariais (bendrijos pirmininku) sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktiniai, broliai, seserys, taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai).
2. Pasibaigus ūkiniams metams, revizijos komisija (revizorius) atlieka nuodugnų veiklos patikrinimą, vertina ir teikia išvadą apie bendrijos finansinę veiklą. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) privalo pateikti revizijos komisijai (revizoriui) paaiškinimus ir reikalingus dokumentus.
3. Revizijos komisija (revizorius) privalo atlikti neeilinį finansinės veiklos patikrinimą, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių, ir revizijos ataskaitą pateikti bendrijos narių susirinkimui.
4. Ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar bendrija, bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) veikė tinkamai. Pareiškimo teismui padavimą, ekspertų paskyrimą, jų darbo apmokėjimą ir teismo taikomas priemones dėl netinkamų bendrijos ar bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiksmų nustato Civilinis kodeksas.

Bendrijos teisės

1. turėti sąskaitas bankuose;
2. pirkti ar kitokiu būdu įsigyti turtą, reikalingą bendrijos veiklai, jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;
3. nustatyta tvarka statyti ar rekonstruoti bendrijos poreikiams reikalingus statinius;
4. kaupti lėšas namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui, jų skolintis;
5. jungtis su kitomis bendrijomis, skaidytis į mažesnes bendrijas, steigti bendrijų sąjungas (asociacijas) arba prie jų prisijungti;
6. sudaryti sutartis su fiziniais ar juridiniais asmenimis.

Bendrija gali turėti ir kitų įstatuose numatytų teisių, jeigu jos neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams.

Bendrijos pareigos

1. organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti;
2. laikytis įstatymų nustatytų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, darbų saugos, higienos, aplinkosaugos, priešgaisrinių ir kitų specialiųjų reikalavimų;
3. laiku mokėti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius, įmokas ir rinkliavas;
4. saugoti ir ginti bendrijos ir jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusiussu namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu;
5. atsakyti pagal savo prievoles.
   

Bendrija neatsako pagal jos narių prievoles. Naujai įsteigta bendrija gali įgyti prievolių tik nuo jos įstatų įregistravimo dienos.

Bendrijos nariai

1. Bendrijos nariu gali būti tik namo, kuriame įsteigta bendrija, patalpų savininkas.
2. Į bendriją įstojama ir iš jos išstojama buto ar kitų patalpų savininko prašymu bendrijos įstatų nustatyta tvarka.
3. Patalpų savininkams - juridiniams asmenims bei valstybei ir savivaldybėms bendrijos veikloje atstovauja jų įgalioti asmenys. Bendrijos narys - fizinis asmuo gali raštu įgalioti vietoj savęs dalyvauti bendrijos veikloje kitą asmenį (atstovą), nurodydamas įgaliojimo terminą, bet ne ilgesnį kaip 3 metai.
4. Bendrijos nario teises ir pareigas patalpų savininkai įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos.
5. Patalpų bendrasavininkiams atstovauja vienas asmuo jų tarpusavio susitarimu.
6. Bendrijos nariai registruojami registravimo knygoje. Joje nurodomas patalpos savininko vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta (juridinių asmenų - pavadinimas ir adresas), nuosavybės teisės į patalpasįgijimo pagrindas ir data bei patalpų plotas.
7. Narystė bendrijoje pasibaigia nariui mirus, nariui netekus nuosavybės teisės į visas bendrijos name turėtas patalpas, nariui išstojus iš bendrijos bei likvidavus bendriją.
8. Fizinis ar juridinis asmuo, pirkęs, paveldėjęs ar kitaip įsigijęs patalpas bendrijos valdomame name, per 10 darbo dienų nuo nuosavybės teisės įgijimo apie tai raštu praneša bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui).

Bendrijos nario teisės

1. dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose, rinkti ir būti išrinktas į bendrijos valdybą  (bendrijos pirmininku), revizijos komisiją (revizoriumi);
2. teikti siūlymus bendrijos veiklos klausimais;
3. reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrosios nuosavybės naudojimas bei priežiūra atitiktų visų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus;
    
   be kitų namo patalpų savininkų sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje;
4. gauti informaciją apie bendrijos veiklą, jos finansinę būklę, turtą, pajamas ir išlaidas bei privalomus mokesčius;
   įgyvendinti kitas įstatymų nustatytas teises;
5. išstoti iš bendrijos.

Bendrijos narys, jo šeimos nariai, laikinieji gyventojai ir asmenys, kurie naudojasi savininko patalpomis sutarties pagrindu, turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų patalpų savininkų, jų šeimos narių, laikinųjų gyventojų ir asmenų, kurie naudojasi savininko patalpomis sutarties pagrindu, teisių bei teisėtų interesų.

Bendrijos nario pareigos

1. laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) ir revizijos komisijos (revizoriaus) sprendimus;
2. dalyvauti bendrijos veikloje;
3. tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise jam priklausančias patalpas;
   tausoti bendrijos turtą ir bendrojo naudojimo objektus, laikytis namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisyklių, užtikrinti, kad šių taisyklių laikytųsi jo šeimos nariai ar jo patalpų nuomininkai;
4. atsiskaityti nustatyta tvarka už teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas;
5. apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje;
6. savavališkai, be bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) ar jų įgalioto asmens leidimo nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti namo bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų ir bendrojo naudojimo patalpų;
7. parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausančias patalpas, atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles ir informuoti bendrijos valdybą (bendrijos pirmininką) apie išstojimą iš bendrijos;
8. atsakyti pagal savo prievoles.

Bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Bendrijos turtas

Bendrijos turtą sudaro bendrijos lėšomis pirktos ar kitaip teisėtai įgytos materialinės vertybės. Bendrijos turtas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama įstatymų ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Bendrijos nariai gali prisidėti ir nepiniginiais (turtiniais) įnašais, kurių įvertinimo tvarką nustato bendrijos narių susirinkimas.

Bendrijos lėšos ir pajamų paskirstymas

Bendrijos lėšas sudaro: bendrijos narių įmokos, skirtos bendrijos veiklai; pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu arba naudojant bendrojo naudojimo patalpas ir kitus objektus; valstybės, savivaldybės, fizinių ar juridinių asmenų dovanos (aukos).

Pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu arba naudojant bendrojo naudojimo objektus, paskirstomos bendrijos nariams proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje bendrijos susirinkimo nustatytu būdu.

Bendrijos ūkiniai metai yra nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos imtinai.

Ginčų sprendimas

Ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių, juridinių asmenų, valstybės ar savivaldybės institucijų sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Papildomą informaciją gyventojų bendrijų steigimo klausimais teikia savivaldybės seniūnijos.

Parengta pagal VšĮ „Atnaujinkime miestą" duomenis (www.renovacija.lt)

Parengė R. Š.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.