Šiais metais Aplinkos ministerija pateikė esminius įstatymų ir galiojančių tvarkų pakeitimus, kurie leis plėsti socialinio būsto fondą, daugiau žmonių pasinaudos valstybės teikiama parama, sumažės laukiančiųjų eilės.

Išsamiau apie tai kalbamės su Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktore Edita MEŠKAUSKIENE.

- Kuriems pakeitimams pritarė Vyriausybė šį trečiadienį? Kas iš esmės pasikeitė socialinio būsto suteikimo sąlygose?

- Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos pateiktiems pasiūlymams pakeisti Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarką ir Asmens (šeimos) metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarką. Šie pakeitimai suteiks galimybę didesniam skaičiui nepasiturinčių šeimų ar asmenų pasinaudoti valstybės teikiama parama būstui.

Nustatyta 10 procentų padidinti šiuo metu taikomus asmens (šeimos) metinių pajamų ir 30 procentų turimo turto dydžius, pagal kuriuos nustatoma teisė į valstybės paramą būstui įsigyti ar socialiniam būstui išsinuomoti. Siekiant išvengti atvejų, kai socialinės paramos gavėjai netenka teisės į socialinį būstą, nuspręsta į apskaičiuojamas asmens ar šeimos metines pajamas neįskaityti kai kurių socialinio pobūdžio pajamų, tokių kaip tikslinių kompensacijų ir išmokų neįgaliesiems, pensinio amžiaus žmonėms ir vaikams. Taip pat padidintos ir valstybės remiamų būsto kreditų sumos teikiamiems lengvatiniams būsto kreditams, pagal kuriuos apskaičiuojama valstybės paramos dalis.

- Kokio dydžio gali būti suteiktas valstybės remiamas būsto kreditas?

- Asmeniui be šeimos valstybės remiamų būsto kreditų suma neturi būti didesnė kaip 180 tūkstančių litų. Dviejų ar daugiau asmenų šeimai kreditas neturi viršyti 300 tūkstančių litų. Būstui rekonstruoti, taip pat pritaikyti neįgaliųjų, nedarbingų ar iš dalies darbingų asmenų poreikiams, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį, kredito suma gali būti 120 tūkstančių litų.

- Kuriais atvejais teikiama valstybės parama socialiniam būstui išsinuomoti?

- Įstatyme nustatyta, kad teisę įsocialinį būstą turi asmenys ir šeimos, kurios neturi nuosavybės teise priklausančio būsto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba turimo būsto plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis negu 10 kvadratinių metrų, ir jeigu šių asmenų (šeimų) metinės pajamos ir turtas neviršija Vyriausybės nustatytų dydžių. Pagal priimtus naujuosius pakeitimus valstybės paramos teikimo sąlygos socialiniam būstui išsinuomoti ar turimo socialinio būsto sąlygoms pagerinti diferencijuotos pagal gyvenamąją vietovę, įvertinus šeimos narių skaičių. Atsižvelgiant į pragyvenimo lygį, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų ir rajonų savivaldybėse, taip pat Palangos ir Neringos miestų gyventojams, norintiems gauti valstybės paramą, nustatytos šiek tiek didesnės grynųjų metinių pajamų ir turimo turto ribos.

Minėtų miestų ir rajonų savivaldybių gyventojai, kurie gyvena vieni, pasinaudoti valstybės parama socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti galės tuo atveju, jeigu jų grynosios metinės pajamos neviršija 13,2 tūkst. litų, o turtas - 32,5 tūkst. litų. Dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios minėtuose miestuose ir rajonuose, valstybės paramą gaus, jei jų grynosios metinės pajamos neviršys 26,4 tūkst. litų, o turimas turtas - 58,5 tūkst. litų. Keturių ir daugiau asmenų šeimos valstybės paramą galės gauti, jeigu jų grynosios metinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui, neviršija 7,7 tūkst. litų ir turtas vienam asmeniui - 26 tūkst. litų.

- Kokios sąlygos nustatytos šeimoms, gyvenančioms kitose vietovėse?

- Kitose vietovėse gyvenančių asmenų be šeimos grynosios metinės pajamos neturi viršyti 11 tūkst. litų, turtas - 19,5 tūkst. litų. Dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos neturėtų viršyti 22 tūkst. litų, turtas - 39 tūkst. litų. Keturių ir daugiau asmenų šeimoms šie rodikliai vienam šeimos nariui neturi viršyti - atitinkamai 6,6 tūkst. litų ir 19,5 tūkst. litų.

-        Akivaizdu, kad dabar daugiau asmenų ir šeimų galės pretenduoti į socialinį būstą. Ar dėl to nesusidarys didesnės laukiančiųjų eilės?

- Šie pakeitimai ne tik suteiks galimybę didesniam skaičiui šeimų pasinaudoti valstybės parama, bet užtikrins į sąrašus įrašytiems asmenims ir šeimoms, kurių pajamos nedaug viršija iki šiol galiojusius nustatytus dydžius, neprarasti teisės išsinuomoti socialinį būstą, taip pat pašalins kliūtis neįgaliesiems ir jų šeimos nariams, gaunantiems socialinio pobūdžio pajamas, pasinaudoti valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti.

Šių metų pradžioje į savivaldybių sudaromus sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti buvo įrašyta per 20 tūkstančių asmenų ir šeimų. Tikėtina, kad dėl šią savaitę pakeistų dydžių socialinio būsto poreikis gali padidėti iki 5 procentų.

- Nesunku suskaičiuoti, kiek metų tektų laukti. Kas daroma, kad asmenys ir šeimos greičiau galėtų naudotis socialiniu būstu?

- Siekiant patenkinti esamą socialinio būsto poreikį Vyriausybė patvirtino Socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programą. Programos tikslas - padidinti galimybes asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą, apsirūpinti būstu. Ši programa yra tęstinė ir įgyvendinama nuo 2004 metų. Per programos įgyvendinimo laikotarpį į socialinio būsto fondo plėtrą investuota 115 mln. litų, kuriuos panaudojus socialinio būsto fondas pasipildė 2200 būstų. Kasmet socialiniu būstu Lietuvoje aprūpinama 800-900 šeimų.

Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija parengė įstatymo pakeitimą, leidžiantį asmenims ir šeimoms, įrašytoms į socialinio būsto sąrašus, išsinuomoti būstą privačiame sektoriuje ir gauti privataus ir socialinio būsto nuomos mokesčio skirtumo kompensaciją. Šiems ministerijos pasiūlymams Vyriausybės teikimu šių metų rugsėjo 29 d. dieną pritarė Lietuvos Respublikos Seimas.

- Ar saugūs gyventojai naudodamiesi socialiniu būstu? Kuriais atvejais jie nebetenka teisės į šią valstybės teikiamą paramą?

- Teisę į socialinį būstą jų nuomininkai praranda tada, kai įsigyja būstą nuosavybės teise arba kai nuomininko ar jo šeimos metinės pajamos ir turtas viršija Vyriausybės nustatytus dydžius. Duomenis apie pajamas ir turtą nuomininkas savivaldybės institucijai turi pateikti vieną kartą per trejus metus. Socialinio būsto nuomos sutartys atskirais atvejais gali būti nutraukiamos Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vienas tokių atvejų yra nuomos sutarties sąlygų nevykdymas. Pavyzdžiui, įsiskolinimas už komunalines paslaugas, gyvenamųjų patalpų subnuoma be savivaldybės leidimo.

-         Dėkojame už pokalbį.  

Aplinkos ministerijos inf.

Corbis nuotr.