Šių metų vidurvasarį Valstybės Kontrolė (VK) paskelbė sensacingų žinių apie Pensijų fondus, temą, kuri buvo ir dar tebėra "tabu". Ačiū Dievui,po Kontrolės paskelbto dokumento, taip pat ir aktyvios visuomenės nuomonės, beje, skelbtos ir "viskas.lt", protas aplankė ir aukštuosius valstybės asmenis, ir nuo sekančių metų "Sodros" įmokos į tas nelaimingas ir šiuo metu visai neperspektyvias mūsų visų pinigų rinkyklas bus bent jau sumažintas nuo 5,5 proc. iki 3 proc. Ačiū ir už tiek.      

Baigiantis metams, VK paskelbė kitą ne mažiau svarbų tyrimą apie iki šiol nutylimą temą - socialinį būstą. Šis dokumentas vadinasi "VK valstybinio audito ataskaita  socialinio būsto plėtros programos ir socialinio būsto naudojimo vertinimas" 2008 12 01 Nr. VA-P-30-21". 

Kas tai yra socialinis būstas? "Tai  nekomerciniu pagrindu pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti."

Po visus metus trukusio tyrimo Valstybės  Kontrolė nustatė aibę skandalingų faktų, o apibendrinantys yra tokie:

*apie 70 proc. savivaldybės būstų šiuo metu gyvena asmenys (šeimos), kurie neprivalo savivaldybės vykdomajai institucijai teikti duomenų apie turtą ir pajamas, beje, kai kurių asmenų negalima priskirti prie nepasiturinčių asmenų grupės;

*savivaldybės darbuotojai, administruojantys socialinio būsto nuomą, negali tinkamai įvertinti, ar asmenų, pageidaujančių nuomotis socialinį būstą, pateikti duomenys apie turtą ir pajamas yra teisingi;

*dėl nepakankamai kontroliuojamo socialinio būsto naudojimo Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių būstuose gyvena dalis asmenų, neįrodžiusių savo teisės į nuomą arba iš viso teisės neturinčių, be to, šių miestų bei Mažeikių rajono savivaldybės nesiima veiksmingų priemonių, kad socialinio būsto nuomininkai teiktų duomenis apie turtą ir pajamas;

*Vilniaus miesto savivaldybėje nustatyta atvejų, kai socialiniai būstai buvo išnuomoti, pažeidžiant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą;

*valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme nėra reglamentuota, kada piliečiai išbraukiami iš socialinio būsto nuomos eilių, o šio įstatymo nuostata, kad socialinio būsto nuomininkas duomenis apie turtą ir pajamas teikia ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus, lemia, kad savivaldybės nustato skirtingus duomenų pateikimo terminus.

Įstatyminė bazė

2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo

nauja redakcija nustatė valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims (šeimoms), formas, sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką.

LR Vyriausybės 2004 01 21 nutarimu Nr. 60 patvirtinta Lietuvos būsto strategija numatė socialinio būsto fondą didinti statant naujus butus ar superkant mažesnę paklausą rinkoje turintį būstą, atnaujinant ir pritaikant jį socialinio būsto poreikiams. Taip pat buvo įteisinta galimybes mažas pajamas turinčioms šeimoms nuomotis būstą privačiame sektoriuje padengiant valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšomis dalį nuomos mokesčio.  Remiantis šia strategija, iki 2020 metų socialinio būsto fondo lyginamoji dalis turėtų pakilti nuo 2,4 procento iki 4-5 procentų bendrojo šalies būsto, t. y. socialinio būsto fondą reikės papildyti 25-30 tūkst.

Vadovaujantis Lietuvos būsto strategija buvo parengta Socialinio būsto fondo plėtros programa, kurioje numatyti valstybės biudžeto asignavimai yra skirti savivaldybių socialinio būsto fondui didinti. Planuojami valstybės biudžeto asignavimai 2004-2010 metų laikotarpiu sudaro astronominę sumą - 410 mln. Lt.

Nors socialinio būsto plėtrai kasmet skiriami vis didesni valstybės biudžeto asignavimai,

tačiau asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, skaičius savivaldybių sąrašuose kiekvienais metais didėja. Taigi situacija socialinio būsto fronte iš esmės yra panaši į sovietmečio padėtį, kai nepaisant milžiniškų gyvenamųjų namų statybos apimčių, vadinamosios butų eilės tik didėjo.   

Tirta pusė Lietuvos

Tyrimu aprėptose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų, Mažeikių ir Jonavos rajonų savivaldybėse 2008 01 01 buvo 10 683 asmenys (šeimos), turintys teisę į socialinį būstą, tai sudarė 52 proc. visų asmenų, įrašytų į savivaldybių sąrašus Lietuvoje, skaičiaus. Minėtoms savivaldybėms 2004-2008 m. laikotarpiu socialinio būsto plėtrai buvo skirta 80 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų, tai sudarė 43 proc. visoms savivaldybėms skirto finansavimo socialinio būsto plėtrai. Be to, audito metu buvo papildomai tirtos dar 30 savivaldybių, kuriose 2008 01 01 asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą ir įrašytų į savivaldybių sąrašus, skaičius buvo didžiausias.Atsižvelgiant į tai, audito metu nustatytos problemos, susijusios su socialinio būsto plėtra ar jo naudojimu, turėtų būti būdingos ir kitoms savivaldybėms.

Liejosi pinigų upės

Naujajame biudžete ši upė, greičiausiai, smarkiai susiaurės, tačiau vis tiek asignavimai socialinių būstų statybai yra įspūdingi. 

Metai	Asignavimai (mln.Lt)	Būstai
2004	15	310
2005	20	450
2006	30	561
2007	50	492  (+ 441 nebaigtų statyti)
2008	70
2009	100
2010	125

Sovietinės prigimties paradoksas

Nors kiekvienais metais savivaldybių socialinio būsto fondas yra papildomas naujais socialiniais būstais, tačiau asmenų, laukiančių socialinio būsto, vis daugėja. Kitaip kaip sovietinės prigimties paradoksu tokio reiškinio nepavadinsi. Galimas ir kitas, liaudiškesnis ar ūkiškesnis jo pavadinimas: jei duoda - imk, tuo labiau, jei beveik už dyką. 

Socialinio būsto poreikis 2004-2008 m.

Metai	Asmenys turintys teisę į socialinį būstą
2004	8550
2005	11 138
2006	13 044
2007	15 740
2008	20 405

Šie duomenys rodo, kad socialinio būsto poreikis nuo 2004 iki 2008 m. išaugo 58 proc. Vidutinis metinis socialinio būsto poreikio padidėjimas yra 20 proc., o vidutinis metinis socialinio būsto fondo prieaugis - tik 2,3 proc. Asmenų, laukiančių socialinio būsto savivaldybės eilėse, skaičiaus augimas yra daug spartesnis nei socialinio būsto plėtra. Kai yra tokia tendencija, galimybė artimiausiu laikotarpiu gauti socialinį būstą kasmet mažėja. Tiesa, yra dar viena galimybė: nuomotis būstą privačiame sektoriuje, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis dengiant dalį nuomos. Pagal 2008 09 29 Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą valstybės biudžeto lėšomis galima kompensuoti 80 procentų privataus ir socialinio būsto nuomos mokesčio skirtumo asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą.

LRS Seimo Žmogaus teisių komitetas 2007 10 22 raštu LR Vyriausybę, siūlydamas „socialinio būsto reikalus perimti iš Aplinkos ministerijos ir priskirti juos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai", tačiau pastaroji tam nepritarė. Auditorių nuomone,  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavedus įgyvendinti valstybės politiką socialinio būsto srityje, ši politika būtų integruota į bendrą valstybės socialinę politiką, o šios srities klausimai būtų sprendžiami kartu su visais kitais socialiniais klausimais."

Kas gali pretenduoti į socialinį būstą?

Pagal 2003 01 01 įsigaliojusį Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą  teisę į socialinį būstą turi asmenys, jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto, o jų metinės pajamos ir turtas prieš socialinio būsto suteikimo metus yra mažesnis už Vyriausybės nustatyto dydžio pajamas ir turtą. Pagal šias sąlygas suteiktų būstų skaičius 2007 m. pabaigoje buvo 7 800 (30 proc. visų socialinių būstų).

Pagal iki 2003 m. galiojusius įstatymus suteiktų socialinių būstų yra 18 200, jie sudarė  70 proc. visų šios rūšies būstų. Tuomet teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis turėjo asmenys, kurie: *gyveno nuomojamame ar nuosavame name, bute, kuriame kiekvienam šeimos nariui ploto teko mažiau negu buvo nustatyta įstatymu; *nuomojo gyvenamąsias patalpas iš fizinių asmenų arba komercinėmis sąlygomis iš įmonių, organizacijų; *vienai šeimai gyventi pritaikytame bute (name) gyveno kartu su dviem ar daugiau šeimų; *gyveno tarnybiniame bute, bendrabutyje; *grįžo iš tremties ir neturėjo gyvenamojo ploto arba turėjo jo mažiau nei buvo nustatyta įstatymu.

Svarbiausioji to meto, pavadinkime - valstybės labdaros klaida buvo ta, kad tuomet šiems "vargstantiems" asmenims nebuvo taikomi turimo turto ir gaunamų pajamų dydžių reikalavimai ir nebuvo reikalaujama įrodyti, ar jų teisė į valstybės paramą yra išlikusi, todėl šie asmenys savivaldybės būstuose, dabar pasakykime tiesiai - neteisėtai  gali gyventi dešimtmečius. Audito metu nustatyta, kad dalyje šių būstų arba niekas negyvena, arba gyvena ne pagrindiniai nuomininkai (nes jie yra mirę ar išsikėlę gyventi į kitas gyvenamąsias patalpas), o jų šeimos nariai, giminaičiai ar subnuomininkai.

Savivaldybių darbuotojai patvirtino, kad kai kuriuose savivaldybių būstuose šiuo metu gyvena ir asmenys, kurių negalima priskirti prie nepasiturinčių asmenų grupės ir kuriems valstybės parama nėra būtina, nes jų gaunamų pajamų pakanka, kad galėtų nuomotis būstą rinkos kaina ar jį įsigyti nuosavybės teise.

Socialinio būsto suteikimas: ar visada pagrįstas?

Pagal dabar galiojantį įstatymą asmenys pretenduojantys gauti socialinį būstą, patys savivaldybei pateikia duomenis apie turimą turtą ir gaunamas pajamas bei įstatymų nustatyta tvarka atsako už pateiktų duomenų teisingumą. Žinant mūsų piliečių sąžiningumą ir esant masalui - iš valstybės gaunamam (kaip sovietmečiu!) butui, galima garantuoti (tai pastebėjo ir |Valstybės Kontrolė), kad pildydami deklaracijas, asmenys nurodo ne visas jų gaunamas pajamas.

Dar vienas paradoksas: pagal nuo 2003 01 01 galiojantį įstatymą socialinio būsto turėtojas ne dažniau (!) kaip vieną kartą per trejus metus savivaldybės vykdomajai institucijai turi teikti duomenis apie turtą ir pajamas. Kadangi toks terminas nieko nereiškia, savivaldybės jį nusistato pagal savo išmanymą, pvz., Vilniaus rajono savivaldybė - vieną kartą per penkerius metus, Kauno miesto savivaldybė - iš viso jokio termino nenustatė. Tokia makalynė sukelia ir tolimesnę maišaties eigą: savivaldybės, kad ir esančios socialinio būstos savininkėmis, nuolankiai prašo nuomininkus deklaruoti turtą ir pajamas, tačiau tik dalis socialinio būsto nuomininkų teikia tokius dokumentus,  o kai kurie laiškai nepasiekia adresato (!). Tačiau savivaldybės su tais "nepasiektais adresatais" vis tiek nenutraukia nuomos sutarčių...

Ar bus įgyvendintos Valstybės Kontrolės rekomendacijos?

Viena iš neatidėliotinų VK siūlomų priemonių - valstybės politiką socialinio būsto srityje pavesti įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Kaip tik dabartinis metas, naujai formuojant ministerijų veiklos kryptis, būtų pats palankiausias. Kita, jau Seimui adresuotina priemonė - sugriežtinti įstatymines socialinio būsto suteikimo bei atėmimo, taip pat įrašymo į eiles socialiniam būstui gauti nuostatas.  

Tačiau siūlymas: asmenis, socialinius būstus gavusius iki 2003 metų, įpareigoti juos privatizuoti  rinkos kaina, o lėšas, gautas už parduotus savivaldybių būstus, skirti socialinio būsto fondui atnaujinti ir plėsti - kažin ar įgyvendinama. Mūsų žmonės ką nors gavę už dyką, pinigų, beveik garantija, už juos nesutiks mokėti.

Taigi kas toliau? Kad padėtį  socialinio būsto fronte reikia taisyti, aišku visiems jau vien dėl to, kad tose eilėse tikrai yra gyvenimo nuskriaustų žmonių, kuriems valstybė turi padėti. Tačiau faktas ir tas, kad šiose eilėse, o ir pačiuose socialiniuose būstuose yra  tūkstančiai žmonių, neatitinkančių jų suteikimo sąlygų. Vienintelė paguoda, kad krizės metu, sugriežtėjus požiūriui į įstatymų vykdymą (taip pat ir atėjus naujam ministrui), padėtis ims keistis ir šioje, socialiai labai svarbioje, tačiau lig šiol menkai buvus kontroliuojamoje srityje.

Anatolijus Lapinskas     

Asa.lt

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.