Baigiantis kalendoriniams metams, natūralu žvilgtelėti, kokie jie buvo. Ir nors viešojoje erdvėje 2008-ieji kone unisonu apibūdinami kaip griūties ir chaoso metai (neužmirštant pavartoti populiariausio metų žodžio "krizė"), ne viskas blogai buvo.
Tad ne vien juodomis spalvomis reikėtų piešti ir būsimųjų metų, nors ekspertai vėl vienu balsu 2009-uosius prognozuoja būsiant itin sunkius.

Prognozės - ne visada patikimas dalykas, nes tiek didūs valdžios vyrai, tiek orakulais tituluojami ekspertai žiauriai klydo, o gal melavo. Tai ypač gerai atskleidė 2008-ieji.

(Ne)tikslios prognozės

Buvęs Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas šiemet ne kartą akcentavo, kad Lietuvoje krizės nėra, tačiau naujoji Andriaus Kubiliaus Vyriausybė pirmuoju darbu užsibrėžė sukurti būtent antikrizinį planą.

Kitas pavyzdys - iš žurnalo "Foreign Policy", kuris išrinko prasčiausias prognozes 2008 metams.

"Galimybė, kad per ateinančius 6 ar 24 mėnesius barelis naftos kainuos 150-200 dolerių, tampa vis realesnė", - šių metų gegužę teigė Arjunas Murtis (Arjun Murti), "Goldman Sachs" naftos analitikas, kurį "The New York Times" jau buvo spėjęs pakrikštyti naftos orakulu. Tačiau suklydo, nes liepą pasiekusi piką - 147 dolerius - naftos kaina ritasi žemyn.

Panašiai galima vertinti ir 2008-ųjų išvakarėse ar pradžioje pasirodžiusias ne vieno mūsų šalies eksperto optimistiškas prognozes apie Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos perspektyvą. Burbulas, kad žemė ir būstas gali vien brangti, šiemet garsiai sprogo.

Vis dėlto, paanalizavus viešojoje erdvėje pasirodžiusias 2008-ųjų įžvalgas, galima rasti neįtikėtinai tikslių prognozių.

"Didiesiems statytojams ir jų tiekėjams 2008-ieji gali tapti nuosmukio metais. Sustoję butų pardavimai pridygusiuose daugiabučiuose labiausiai atsilieps medžiagų tiekėjams, kurie orientavosi į pardavimus keliems didiesiems pirkėjams. Didžioji dalis stambiųjų objektų nėra visiškai padengta bankinėmis paskolomis, dėl to šios įmonės susiduria su nemenkomis atsiskaitymų problemomis. Statytojai ne tik turi atsiskaityti su tiekėjais, bet ir mokėti atlyginimus darbuotojams bei banko paskolas. Labai ilgai laikyti neparduotų objektų statytojai negalės ir turės mažinti kainas net deklaruojant, kad parduodama nuostolingai (...) Taip pat tikėtina, kad užsidarys daug nekilnojamojo turto agentūrų, kurios orientavosi į naujos statybos būstų perpardavimą", - tai ištrauka iš 2008 metų sausį portale www.asa.lt pasirodžiusios Sergejaus Jeriomenko publikacijos "Prognozės statybų sektoriui 2008 metais" (http://lt.lt.allconstructions.com/portal/ categories/267/1/0/1/article/2318).

NT rinkoje - recesija

Apžvelgdami šiuos besibaigiančius metus, ekonomistai išskiria ryškiausią finansinį įvykį - JAV banko "Lehman Brothers" žlugimą. Simbolizavęs investicinės bankininkystės bankrotą, jis tapo ir pasaulį greitai apėmusios finansų krizės simboliu.

Kuo tai pasireiškė Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriuje?

Itin sugriežtėjusiomis bankų kreditavimo sąlygomis, įmonių bankrotais, sustojusiomis statybomis, darbuotojų skaičiaus bei atlyginimų mažinimu.

Rudenį, remdamiesi Registrų centro duomenimis, ekspertai jau drąsiai prabilo, kad šalies nekilnojamojo turto rinkoje prasidėjo recesija. Palyginti su pernai, būsto pardavimų sumažėjo per 30 proc., žemės sklypų - dar daugiau.

Atgijo mainai. Gyventojams nebeįperkant parduodamų būstų, atgimė tradicija juos keisti. Dažniausiai stengiamasi didesnį - trijų ar keturių kambarių butą pakeisti į mažesnį - vieno ar dviejų kambarių.

Krito nekilnojamojo turto kaina. Populiaraus portalo aruodas.lt skelbimų analizė atskleidė, kad per šiuos metus namų kainos didžiausiuose šalies miestuose nukrito vidutiniškai 500 Lt/kv.m.

Atpigo ir nuoma. Palyginus nuo praėjusių metų gruodžio minėtame portale publikuotuose skelbimuose pateiktas kainas, pastebėta, kad butų nuomos kainos nukrito visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilniuje pernai gruodį butai buvo nuomojami vidutiniškai už 36 Lt/kv.m., šiuo metu - už 30 Lt/kv.m. Kaune ir Klaipėdoje 2007-ųjų gruodį nuomos įkainiai siekė vidutiniškai 24 Lt/kv.m, dabar - už 19-20 Lt/kv.m. Tačiau vis dažniau galima nusiderėti daug mažesnę kainą.

Daugiau nei 50 proc. visų investicijų į statybų verslą šalyje šiuo metu yra sustabdyta.Tačiau sąstingis tapo sėkmės raktu statinių konservavimo darbus siūlančioms įmonėms. Šiuo metu, pavyzdžiui, stabdomas ir konservuojamas nekilnojamojo turto projektas "VIP Kaimas" netoli Vilniaus. Svarbūs Kauno projektai irgi lauks geresnių laikų. Nors architektūros ekspertai patvirtino gyvenamųjų namų ir biurų komplekso Kauno Vilijampolėje bei naujo pastato dabartinio "Merkurijaus" vietoje projektus, tačiau neaišku, kada jie bus pradėti statyti, nes užsakovai sprendžia finansavimo problemas.

Esant tokiai situacijai, statybos bendrovės sukasi, kaip išmano. Nebesirenka ir neatsisako jokių užsakymų, keliauja dirbti į Kaliningrado sritį, Baltarusiją, Ukrainą, Azerbaidžaną. Dar kitos statybos bendrovės plečia veiklos sritis ir, kaip, pvz.,"YIT Kausta" pradeda teikti patalpų remonto bei apdailos darbų paslaugas.
Lietuvos valdžia neplanuoja naujų projektų.Tai patvirtino naujasis Premjeras A.Kubilius, pabrėžęs, kad statybos investicijų programos lėšas reikia koncentruoti tokiems projektams, kuriuos galima užbaigti artimiausiu metu.

Padėties nedramatizuoja

Gintautas Blažiūnas, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, nueinančius 2008-uosius vertina santūriai, nedramatizuodamas situacijos.

Žinoma, yra projektų, dėl kurių neaišku - ar dėl krizės darbai yra sustoję galutinai, ar dar kažkas juose daroma. Tačiau yra ir realizuotų naujos kokybės objektų, kuriais didžiuojamasi. Tai, pavyzdžiui, šiemet konkursui "Už darnią plėtrą - 2008" (jo rezultatai paaiškės kitąmet) pristatyti gyvenamųjų namų kvartalai Vilniaus Raitininkų gatvėje bei Kaune, Fredoje. Iš šiųmečių itin sėkmingų projektų G.Bažiūnas išskyrė Kauno oro uoste atidarytą naująjį keleivių terminalą.

Architektų sąjungos pirmininkui šiemet rūpėjo ir kiti dalykai, kuriuos bandyta aiškintis su vietos savivaldybėmis, tarkime, rengiant išvažiuojamuosius posėdžius įvairiuose miestuose. Per Lietuvą nuskambėjusios Palangos bei kitų kurortų problemos atspindi spręstiną konfliktą tarp verslo (privačių interesų) ir saugomų teritorijų, paminklosaugos reikalavimų.

Kitas G.Blažiūno galvos skausmas - vystymosi netolygumas. Jeigu Vilniuje vyksta vienokios kokybės darbai, tai kituose miestuose - sudėtingesnė situacija, nes į juos neateina didesni pinigai, todėl nenaudojamos brangios medžiagos ir neatliekami kokybiškesni darbai. "Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje dar vyksta konkursai, bet kituose miestuose - konkursų mažiau ar beveik nėra", - sakė G.Blažiūnas.

Akivaizdu, kad dėl nekilnojamojo turto rinkos sąstingio sumažės darbo projektuotojams bei architektams, tačiau G.Blažiūnas į 2009 -uosius stengiasi žvelgti optimistiškai, juolab kad ateitį pirmiausia sieja su daugybe renginių, skirtų Naujųjų metų įvykiui "Vilnius - Europos kultūros sostinė".

Galvojama apie japonų architektų dienas Lietuvoje, konferenciją Europos arcitektų tarybos aplinkoje, Vilniaus architektų parodą. "Nežinome, ar (ir kiek) pinigų tam gausime. Galų gale, jeigu negausime, mes vis tiek ką nors darysime", - tikino G.Blažiūnas.

Įžvalgos ateičiai

Pratęsiant Lietuvos architektų sąjungos pirmininko mintį, būtų galima pridurti įdomų faktą.

Perkamiausių pasaulyje kelionių vadovų „Eyewitness Travel" leidėjas „Dorling Kindersley" paskelbė geriausių miestų, kuriuos verta aplankyti ateinančiais metais, sąrašą. Dešimties miestų sąrašo pirmoje vietoje minimas Vilnius, kuris 2009-aisiais bus Europos kultūros sostinė.

Tačiau 2009-aisiais, kaip ir kasmet, bus daugiau ne šventinių renginių, bet kasdienybės. Kaip gyvensime kitąmet?

Ir nors aklai tikėti visomis prognozėmis, kaip parodė šie metai, neverta, vis dėlto šalies ūkiui bei gyventojams ateities įžvalgos yra reikalingos.

Europos Komisijos ekonominėje prognozėje numatoma, kad ES valstybėse ekonomikos augimas 2009 metais beveik sustos (tik 0,2 proc.), o 2010-aisiais pradės atsigauti (1,1 proc.).

Baltijos šalių, Rusijos ir Lenkijos ekonomikos apžvalgoje "Baltic Rim Outlook" didžiausios Šiaures ir Baltijos šalyse finansų grupės "Nordea" Rinkų operacijų skyrius "Nordea Markets" konstatavo, kad Lietuvoje kitąmet tikimasi tolesnio statybos sektoriaus sąstingio ir investicijų į nekilnojamojo turto rinką mažejimo.

Panašios ir Lietuvos analitikų įžvalgos. Pasak "Swedbank" atstovų, 2009-ieji nebus lengvi. Šalyje labiausiai ekonomikos nuosmukis atsilieps cikliškiesiems sektoriams, tarp jų - nekilnojamajam turtui, statyboms. Mat ekonomikai lėtėjant, gyventojai pirmenybę teiks pirmo būtinumo prekes gaminantiems ar paslaugas teikiantiems sektoriams - maisto, vandens, elektros tiekimo ir kt.

Be to, kaip SEB banko analitikai prognozuoja, kitais metais nedarbo lygis didės iki 8 proc., o 2010 m. - net iki 9,5 proc.

Tad galutinė prognozė 2009-iesiems būtų tokia: turintiems atliekamų pinigų asmenims bus pats laikas juos investuoti į ir toliau pigsiantį nekilnojamąjį turtą. Mažiau turtingai šalies gyventojų daliai bus svarbu išgyventi arba pradėti rūpintis santaupomis, jei jų dar neturima.

AUDRONĖ GLIOŽERIENĖ

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.