Danijos, Švedijos, Airijos verslininkai susipirko derlingiausius Šiaurės Lietuvos sklypus, pristatė fermų, kuriose kriuksi šimtai tūkstančiai kiaulių, ganyklose ganosi užsieniečių galvijai. Rusijos piliečiai suka nosis nuo baisios srutų smarvės ir mieliau dairosi, į ką investuoti Baltijos šalių kurortuose.

Asa.lt nuotr.

Ilgą laiką pagrindiniais investuotojais į Baltijos šalių nekilnojamąjį turtą (NT) pajūryje buvo britai ir Skandinavijos šalys, bet dabar į šią rinką plūstelėjo ir pirkėjai iš NVS, ypač iš Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano. Anksčiau tokio sujudimo nebuvo. Skirtumas tik tas, kad danai stengiasi pajūrį paversti kiaulidėmis, o rusai čia ieško kurortų ramybės ir poilsio, kurį jie dar gerai prisimena nuo sovietmečio laikų.

Lietuvos NT agentūros tvirtina, kad Rusijos piliečiai tapo vieni iš pagrindinių pirkėjų ir lietuviškoje Baltijos jūros pakrantėje, o Rusijos interneto svetainėse taip pat pasirodė nemažai informacijos, kad Rusijos piliečiai vis aktyviau investuoja į būstą ir pastatus prie Baltijos jūros. Matyt, jie labiau nei mes patys tiki, kad čia esantis NT anksčiau ar vėliau atgaus savo turėtą vertę.

Kaip „Pastogei" pasakojo NT bendrovės „Ober Haus" ekspertas-vertintojas Valdas Zilnys, skandinavų ir kitų europiečių nekilnojamąjį turtą, įsigytą poilsiui, galima ant pirštų suskaičiuoti, o rusai ir baltarusiai vien Palangoje jo turi kelis kartus daugiau.

„Konkrečiai šiuo metu vien per mūsų Palangos biurą NT domisi 4 rusai ir 4 baltarusiai. Jie ieško butų, kotedžų nuo 55 000 eurų iki 160 000 eurų, bet yra labai išrankūs- „smaugia" kainas, nes ir jie viską žino apie pasaulinę krizę", - sakė V.Zilnys.

Sprendžiant iš pokalbių su pirkėjais, įsigyti turtą, pavyzdžiui, Palangoje, juos masina labai geri prisiminimai apie Lietuvos kurortus, juose teikiamas paslaugas. Įtakos turi ir nestabili politika jų šalyje - o čia jau viskas po NATO stogu. Ne vienas iš jų prasitarė, kad Lietuvoje vasaroms norėtų turėti ir rezidenciją, į kurią galėtų atvažiuoti pailsėti. Pasak V.Zilnio, baltarusiai perka todėl, kad jiems nuo Minsko iki mūsų pajūrio yra 500 km. Šiuo metu NVS šalių pirkėjai labiausiai perka butus, namų ieško mažiau, o investiciniai projektai jų išvis nedomina. Rusijos žiniasklaida praneša, kad jie supirkinėja žemės sklypus ir prie Klaipėdos, netoli jūros, kainuojančius nuo pusės iki kelių milijonų litų, taip pat didesnius kaip 300 kv. m bendrojo ploto namus Klaipėdos centre.

Tokie veiksmai iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti keistoki: juk investuoti, tarkim, į Sočio (Krymas) žemes ir būstą turėtų būti daug pelningiau, tačiau vis dėlto tam tikros logikos Rusijos investuotojų pirkimuose yra. NT agentūros „Lit West House" duomenimis, sklypai maždaug 100 m nuo jūros prie uostamiesčio kainuoja apie 85 tūkst. JAV dolerių už arą, o būsto kaina Klaipėdos senamiestyje svyruoja apie 3,8 tūkst. JAV dolerių už kv. metrą. O Sočyje panašūs sklypai kainuoja dvigubai, o būstas - pusantro karto brangiau. Be to, per paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos didžiuosiuose miestuose ir pajūryje NT atpigo 12 proc., o Sočyje per tą laiką pabrango 1,5 karto.

Šiaurė - aristokratams

Yra ir kitų argumentų. Kaip rodo pasaulinė patirtis, NT kainų kritimo momentu į pajūrį visuomet daug agresyviau pradeda skverbtis užsieniečiai, dažnai supirkdami daugiau kaip pusę visų objektų. Būtent taip vokiečiai įsigijo apie 60 proc. viso Turkijos pajūrio, o anglai - apie 40 proc. Portugalijos pakrančių. Nauda akivaizdi, nes kainų kritimas nėra amžinas ir tuo metu, kai kainos pajūryje vėl pradeda kilti, vadinamieji nerezidentai turi tai, kas vadinama kontroliniu akcijų paketu. Taip jie gali diktuoti savo sąlygas ne tik rinkai, bet neretai ir vietos valdžiai.

Kai kas galėtų paprieštarauti, kad europiečiai supirkinėja pietinių jūrų pakrantes, o Baltijos jūra yra priešingoje žemyno pusėje. Tačiau ne paslaptis, kad būtent šiaurė yra ta vieta, kuri labiausiai traukia itin turtingą ir išrankią publiką. Pietinė pusė tradiciškai laikoma jaunimo ir pasireikšti bei padaryti įspūdį mėgstančių ką tik iškeptų verslininkų poilsio vieta. Šiauriniame pajūryje - priešingai - mėgsta poilsiauti aristokratija ir tikrų vertybių ieškantys žmonės.

Kalbant apie Rusijos piliečių susidomėjimą mūsų regionu, nereikėtų pamiršti ir to fakto, kad būtent tokia vieta sovietmečiu buvo Baltijos kurortai, o kai kas iki šiol užsimiršęs juos pavadina „svoimi respublikami" („savomis respublikomis").

Liberalios sąlygos

Kaip komentuoja Rusijos žiniasklaida, Rusijos piliečiams ne mažiau svarbu ir tai, kad Baltijos šalyse, kurias jie laiko „beveik Europa", palyginti gana liberalios NT įsigijimo sąlygos. Pavyzdžiui, Latvijoje jiems neleidžiama įsigyti NT tik pasienio regionuose, šalia kopų ir viešų vandens telkinių paplūdimio zonose. Estijoje apribojimai galioja tik perkant žemę kai kuriose vietovėse šalia draustinių.

Nors Rusijos, kaip ir kitų šalių (išskyrus ES ir JAV) fiziniams asmenims Lietuvos NT pagal galiojančius įstatymus neparduodamas, išradingieji rusai ir čia rado išeitį. Kadangi NT mūsų šalyje gali įsigyti Lietuvoje registruotos įmonės, bet kuriam Rusijos piliečiui pakanka užregistruoti Lietuvoje „juridinį asmenį", t.y. įsteigti kad ir fiktyvią įmonėlę arba susirasti nekvailą vietinį tarpininką ir jis jau turi teisę pirkti žemę ar būstą visoje šalyje.

Be to, rusams yra dar viena labai svarbi nauda įsigijus NT Baltijos šalyse. Kiekvienas savininkas, turintis nekilnojamojo turto ES šalyse, be jokių apribojimų gauna Šengeno šalių vizą, to nepasakysi apie kitus Rusijos piliečius. Tiesa, V.Zilnys patikslino, kad Lietuvoje padėtis kiek kitokia. Pasak jo, be problemų galima gauti vizą tik tuo atveju, jei perki gyvenamosios paskirties turtą - namą arba butą. Daugelis Rusijos pirkėjų taip jau yra apsigavę - nusipirko poilsio, tai yra negyvenamosios paskirties, turtą, o Lietuva panaikino vizų lengvatas turintiems negyvenamosios paskirties turtą.

Tarp pačių pigiausių

Žinoma, renkantis, kur investuoti, daug ką lemia ne tik šios „pagerintos" sąlygos, bet ir kaina. Įvairių kompanijų vertinimu, Baltijos šalių NT kainos, palyginti su geriausiais jų laikais, nukrito 40-50 proc. Pasak analizės centro „Nekilnojamojo turto rinkos indikatoriai" vadovo Olego Repčenkos, Rygos ir jos apylinkių NT dabar yra tarp pačių pigiausių Europoje. Nederėtų pamiršti ir to, kad šis turtas yra ES, tad bėgant laikui vis tiek brangs.

„Anksčiau ar vėliau NT kainos Baltijos valstybėse priartės prie ES valstybių kainų, todėl yra visiškai tikslinga investuoti Rygoje ir kituose Baltijos regiono miestuose", - tvirtina analitikas.

Pavyzdžiui, populiariame kurorte Jūrmaloje, vos 25 km nuo Latvijos sostinės, už 300 m nuo pajūrio esantį 55 kv. m butą prašoma 140-150 JAV dolerių, o 200 kv. m namą galima nusiderėti už 350-400 tūkstančių. Maždaug ketvirtadaliu sumažėjo būsto kainos ir senojoje Rygoje.

Lietuvoje rusus taip pat labai domina Neringa. Kaip rašo jų žiniasklaida, pačių pigiausių butų kainos prasideda nuo 200 tūkst. dolerių. Palangoje nebaigtą statyti medinį namuką galima įsigyti už 36-40 tūkst., o pastatytą - nuo 80 tūkst. JAV dolerių. Kompanijos „Brown Harris Stevens" atstovų teigimu, rusai labiausiai domisi kokybiškais statiniais nuo 400-500 tūkst. JAV dolerių.

Tarp populiariausių Estijos kurortų minimas Piarnu miestelis, kuriame krizė kainas sumažino 25-30 proc. Ekskliuzyviniai objektai istoriniame jo centre šalia pliažo kainuoja apie 4 tūkst. JAV dolerių už kv. metrą, o sovietmečio statybos būstai - 1300 dolerių už kvadratą.

Ekspertai pabrėžia, kad per pastaruosius metus į NT agentūras kreipiasi 40-45 proc. daugiau rusų nei anksčiau, antroje vietoje - Kazachstano verslo elito atstovai. Jų nuomone, tokių sandorių bus dar daugiau, nes „Latvijos ir Lietuvos būsto rinka dar neišsėmė savo kritimo galimybių".

Analitinio centro irn.ru vertinimu, „jeigu išliks dabartinės NT pirkimo tendencijos, Rusijos piliečiai visiškai realiai gali susigrąžinti reikšmingą įtaką Baltijos regionui ir susikurti nauja elitinę poilsio vietą".

Lietuvos agentūros situacijos nedramatizuoja, jų ekspertų nuomone, šis rusų invazijos į NT burbulas gana išpūstas. „Skaičiuojant procentais, galbūt baltarusių, rusų yra daugiau nei anksčiau, tačiau nereikia pamiršti, kad daug mažiau perka patys lietuviai. Šiaip dėl tokio kaimynų suaktyvėjimo neįžvelgiame jokios tragedijos - sveikintinos yra bet kokios užsienio investicijos, taip pat ir į nekilnojamąjį turtą", - sakė „Pastogei"„Ober Haus" generalinis direktorius Vytas Zabilius.

Komentaras

Benediktas Laurušonis, „InReal" Konsultacijų ir analizės skyriaus vadovas:

Rusų žiniasklaidos nurodomos kainos labiau atitinka praeitų metų paskutinio ketvirčio kainas, vyravusias Lietuvoje. Šiuo metu naujos statybos butai Neringoje kainuoja 7500-14 500 Lt už kv. m, Palangoje - 5000 - 7000 Lt už kv. m.

Prieš metus ar vos daugiau iš tiesų buvo juntamas nemenkas Rusijos ir kitų valstybių piliečių susidomėjimas Lietuvos nekilnojamuoju turtu. Ar šiuo metu susidomėjimas vis dar toks pat didelis - sunku pasakyti, nėra tokių duomenų. Dabar gerokai sumažėjo nekilnojamąjį turtą perkančių lietuvių, todėl kitataučių pirkėjų skaičius sąlygiškai išaugo.

Virgaudas GUDAS