Atidžiau panagrinėjus situaciją, peršasi išvada, kad ne statybinę rinką purto krizė, o statybinės rinkos dalyvių protus..

Paklauskime statybinės srities kompanijos atstovų, kaip jie vertina situaciją - beveik garantuotai išgirsite: sunku, krizė. Tačiau jau po kelių pokalbio minučių pašnekovai dažniausiai pripažįsta, kad iš tiesų jų pačių krizė nekamuoja, tačiau ji kamuoja visus kitus rinkos dalyvius, todėl galima teigti, kad krizė yra. Kas atsitiko, kas jaukia net sėkmingai veikiančių kompanijų atstovų protus?

Pirmiausia, ar iš tiesų krizė egzistuoja: pravažiuokite nuo Raudondvario iki Ukmergės plento -  ar daug pamatysite sustabdytų statybų (panašiai kituose individualių namų rajonuose)? Ar sustabdytų statybų tiek, kiek jų buvo per 1998 metų krizę, kai liko daugybė nebaigtų pilių ir pamatų? Bendravau su šių statybų savininkais - dauguma labai optimistiškai žiūri į savo statybas ir nesiruošia jų konservuoti. Kodėl? Todėl, kad dabar statybinių medžiagų kainos mažesnės, pristatymo terminai gerokai trumpesni, statybininkai dirba pigiau, gerokai noriau ir yra žymiai sukalbamesni. Daugybė pažįstamų kaip tik dabar, palengvėjus situacijai, ėmėsi remontų ir renovacijų.

A. Bunikio pieš.

Per šį pusmetį mūsų darbuotojams teko daug bendrauti su statybinės srities kompanijų atstovais, kaip joms sekasi. ASA per savo veiklą didžiąja dalimi susirinko tas įmones, kurios orientavosi į galutinį užsakovą. Kaip tik joms dabar situacija beveik nepakitusi. Vertinant situaciją bendrai: "pernai turėjome visą savaitę visiškai užimtą, darbo dviems mėnesiems į priekį, šiemet turime darbo trims savaitėms į priekį, laisva per savaitę būna kokia viena diena". Ar tai iš tiesų taip blogai? Ar prieš trejetą metų situacija buvo geresnė? Tiesiog pripratome prie itin gero gyvenimo, užmiršdami, kad taip gerai tęstis negali visada.

Ir ar iš tiesų išnaudojame visas galimybes? Pristatysiu labai įdomų eksperimentą. Kaip tik prireikė sutvarkyti sodyboje langus; ruošiausi pirkti 4 didelius, 1 balkoninį ir 2 mažus langus. Nelabai didelis užsakymas, tačiau bendrai viskas kainavo daugiau nei 8000 litų. Pasielgiau kaip elgiasi dauguma ASA lankytojų: išmatavimus išsiunčiau visiems išskirtines pozicijas išsipirkusiems langų gamintojams. Tarp jų yra ir nedidelių kompanijų, nors reklamuojasi ir tokie grandai-langų gamintojai kaip Megrame ar Fauga. Įdomu, kas atsakė į šią užklausą? Dar teisingo atsakymo neteko girdėti, visi mano,kad toks mažas užsakymas galėjo sudominti tik mažas firmeles. Jie klysta: per 3 valandas atsakė Megrame, dar tą pačią dieną gavau atsakymą iš Faugos, kitą dieną dar atsakė Plastakona. Pastaroji pateikė geriausią pasiūlymą, ją ir pasirinkau. Megrame dar paskambino pasiaiškinti, kodėl jie nebuvo pasirinkti. O kiti nesiteikė net atsakyti, užsakymų, matyt,  ir taip turi per daug. Iš tokių daugiausia ir girdima apie krizę, apie klientų trūkumą, tačiau ar ne pačiuose slypi tos krizės priežastys? Padarėme mini apklausą - bandymą, kaip firmos atsiliepia į telefono skambučius: dažniausiai, kuo firma mažesnė, tuo rečiau keliamas telefonas. Taigi, toje pačioje Megrame telefonas keliamas visada ir po kelių skambučių, mažesnėse - džiaugiesi, jei gali prisiskambinti iš penkto-šešto karto. Megrame daugiau reikia ar ten tvarkos daugiau? Negi šiuolaikiniame amžiuje sunku "padaryti" skambučio peradresavimą? Ar galvojama, kad turėdamas alternatyvą, klientas kelis kartus vis tiek bandys prisikambinti?

Už tai toms kompanijoms, kurios užpernai ir pernai gyrėsi turinčios užsakymų porai metų į priekį ir joms reklamos nereikia, nes turi nuolatinius užsakovus, sekasi nekaip. Tie nuolatiniai užsakovai - tai statybinės kompanijos ir šiaip kitokie tarpininkai, gerai pagyvenę iš atidėtų mokėjimų ir dabar įsiskolinę ir, panašu, skolų nesiruošiantys gražinti.  Jiems atėjo liūdnos dienos, kaip ir prognozavau prieš kelerius metus, sakydamas, kad verslą diferencijuoti būtina ir būtina orientuotis į nuosavų prekinių ženklų stiprinimą bei galutinio vartotojo pasiekimą.

Aišku, daugiausia skundų iš „skruzdėlynų" statytojų. Mano nuomone, būtent jie krizę ir sukėlė. Nebaigtose ar neparduotose statybose įšaldyti mažiausiai keli milijardai, ir tarp jų didžioji dalis - ne bankų, bet medžiagų tiekėjų pinigai, tų, kurie dar pernai džiaugėsi "nuolatiniais" klientais, verkia praradę tai pas vieną, tai pas kitą šimtus tūkstančių litų. Keista, kaip čia mūsiškiai neatėjo su verksmingu laišku pas valdžios atstovus su prašymu paremti. Matyt, prieš rinkimus nenorėjo vandens drumsti. Rusijos statytojai su tokiu pas Maskvos valdžią jau apsilankė, užmiršę, kaip prieš metus kėlė pobūvius su šampanu po 600 eurų. Ne ką praščiau linksminosi ir mūsiškiai. Elementarus skaičiavimas - daugiabučio namo statybos vieno kvadrato savikaina apie 900 - 1200 litų, dėl kyšininkavimo skirstant sklypus smarkiai savikainą padidino pats, tačiau bendrai savikaina vargu ar viršijo 3000 litų ( už tiek su sklypu ir individualų namą galima pasistatyti). Tai kodėl prašoma 7000 - 10 000 litų? Ir nenorima nuleisti kainų. Pirkėjai nepirks, kol kainos nekris iki protingų, mano nuomone, 3500-4500 litų. Kol to nebus, įšaldyti pinigai draskys rinką skolomis. Tokių skolų grandinė palietė visą rinką ir ne bankai, kaip teigė mūsų gudriausias premjeras G. Kirkilas, o statytojų godumas sukėlė krizę.

Aišku, kaip visada problemas lengviausia spręsti už mokesčių mokėtojų pinigus. Galima prognozuoti, kad po rinkimų bus kas bandys padėti mokesčių mokėtojų pinigais kamšyti statytojų padarytas klaidas ir išlaikys jų 200 procentų pelningumo lygmenį. Tačiau tikrai yra būdų spręsti problemą:

• Supaprastinti skolų grąžinimo procedūrą. Dabar skolų grąžinimas labiau panašus į pasityčiojimą iš kreditoriaus. Skolos atgavimo procedūros supaprastinimas turėtų būti kitas žingsnis, siekiant sureguliuoti įsiskolinimo krizę.

• Valstybė turėtų grąžinti PVM tiems, kas neatgauna skolų, ir ne po 3 metų, kaip dabar, bet per keletą mėnesių. Gal tada atsirastų interesas nestovėti skolininkų pusėje, tampant kreditorius po įvairiausius teismus.

Kuo greičiau mes pasieksime duobės dugną, tuo greičiau iš jos pradėsime kilti. Krizės turi ir daug teigiamų niuansų. Sunkesnėse sąlygose išnyksta silpnesni. Duobės dugne lieka stipriausi ir net sumažėjus rinkai, mažėjant galinčių atlikti užsakymus, išlikusieji ima gauti jų vis daugiau. Tokia situacija pastaruosius mėnesius jau pastebima Lenkijos rinkoje.

Ši krizė ne pirmoji, pavyzdžių, kaip išgyventi, yra daug. Keli patarimai norintiems išlikti rinkoje, gauti panagrinėjus sėkmingas per krizę išlikusiųjų ir išaugusių istorijas:

• Nepagrindinių verslo atšakų atsisakymas, darbinio proceso optimizavimas. Tokiu būdu per Korėjos krizę išliko didžiosios Korėjos elektronikos gamintojos ( Samsung, Daewoo).

• Reklama, reklama, reklama, naujų efektyviausių reklamos būdų paieška - per didžiąją Amerikos krizę padidindami reklaminius biudžetus ir panaudodami tada naują radijo reklamos būdą, iš beveik nežinomų iškilo Procter & Gamble, pozicijas susigražino Camel.

• Visais būdais išlaikykite reputaciją, atsiradimas skolininkų sąrašuose labai ilgai atsilieps nepasitikėjimo šleifu net ir išlikus per krizę.

• Šildyti ir siekti išlikti turėtų žinojimas, kad išlikę tapsite didesni ir labiau patyrę.

Keli faktai pamastymui dėl statybinės rinkos:

Per 2007 metų pirmąjį pusmetį buvo išduota 4143 leidimai statyti 4122 gyvenamuosius namus (98 procentai leidimų buvo išduoti statyti 1-2 butų gyvenamuosius namus). 2008 metų pirmąjį pusmetį buvo išduota 4031 leidimų statyti 4043 gyvenamuosius namus (937,8 tūkst.  kv. m).   1-2 butų namų statybai išduota leidimų 3973 (680,1 tūkst. kv. m).  3 ir daugiau butų namams (daugiabučiai) statyti išduoti 57 leidimai (255,2 tūkst. kv. m).

Pastatyta naujų butų
2007 m. I ketv. 4558
2008 m. I ketv. 6400

Įregistruota butų pirkimo-pardavimo sandorių
2007 m. I ketv. 9069
2008 m. I ketv. 5830

Išduota leidimų daugiabučiams statyti
2007 m. I ketv. 3520
2008 m. I ketv. 3422

Bankai fiziniams asmenims būstui pirkti išdavė paskolų (tūkst. Lt)
2007 m. I ketv. 1 229 644
2008 m. I ketv. 969 240

ASA, kur jau įprasta apsilankyti ieškant statybinės srities informacijos, lankomumas per 2008 metų pirmąjį pusmetį išaugo 15 procentų, lyginant su tuo pačiu 2007 metų laikotarpiu. Įmones, kurios išsipirkusios išskirtines pozicijas, 2008 metų pirmąjį pusmetį aplankydavo vidutiniškai 340 žmonių per mėnesį, 2007 pirmąjį pusmetį aplankydavo 280 žmonių. Panašiai augo ir medžiagų panaudojimo straipsnių populiarumas. Tai rodo, kad rinkos dydis ne tik nemažėjo, bet ir turi tendenciją augti. Ypač privatus sektorius.

Apėjus kvartalą aplink mūsų biurą, matome visu pajėgumu vykstančias statybas. Apeikite aplink savo kvartalą, ar aplink jus stoja statybos?

1. Neaiškios paskirties daugiaaukštis pastatas

2. Ką tik baigtas biurų pastatas, vyksta aplinkotvarkos ir vidaus įrangos darbai

3. Tvarkomas fasadas ir rengiami loftai

4. Kapitaliai tvarkomas apleistas pastatas

Parengė Sergejus Jeriomenko

Asa.lt nuotr.

Asa.lt

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.