Klaipėdiečių aplinka kenkia sveikatai
2009-01-08 08:26
Vis dar gyvename pernelyg triukšmingoje ir užterštoje aplinkoje, - parodė vakar Klaipėdos miesto savivaldybėje pristatyti 2008 metų aplinkos monitoringo rezultatai. Tačiau pasiūlymų, kaip užkirsti kelią sveikatą žalojančiai taršai, pateikta nebuvo - tam esą reikalinga atlikti dar ne vienus tyrimus.
"Situacija nėra gera, bet svarias išvadas daryti dar per anksti. Kai kur žmones reikia gelbėti nuo triukšmo", - sakė Z. Gasiūnaitė
Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimų instituto direktorė Zita Gasiūnaitė pabrėžė, kad didelių pasikeitimų lyginant su ankstesniais metais užfiksuota nebuvo, tačiau yra į ką atkreipti dėmesį. Beje, tyrimai pateikė ir kai kurių staigmenų.
Monitoringas parodė, kad reikėtų atkreipti dėmesį į nemažėjančią triukšmo problemą, nors ji, palyginti su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, nėra tokia aktuali.
Triukšmo lygis tris kartus per parą matuotas 42 miesto vietose. Beveik visose jose triukšmas leistinas normas 6-12 decibelų. Į neleistino triukšmo lygio zoną pakliūva 6 mokyklos bei ikimokyklinės, 8 gydymo įstaigos. Daugiausia nuo triukšmo kenčia palei pagrindines gatves gyvenantys žmonės. Dieną - apie 13 tūkst., naktį - 564 gyventojai. Tylu tik Mažajame Kaimelyje, Laukininkuose, Rimkuose.
Pagrindinis triukšmo šaltinis - autotransportas, kartkartėmis - uosto krovos darbai, statybos ar remontas. Tačiau, pabrėžta, triukšmą mažina palankus miesto užstatymas, ypač prekybos centrai, tarsi ekranas sugeriantys gatvių triukšmą ir tuo apsaugantys gyvenamuosius namus.
Z. Gasiūnaitė patarė atkreipti dėmesį ir į prastą miesto želdinių būklę bei užterštą dirvožemį.
"Tiriant vandens telkinius išskirtinių reiškinių nepastebėjome, jų būklė yra tipiška miestams, neblogėja, nes jie kasmet valomi, prižiūrimos pakrantės. Vargu ar galime tikėtis geresnės būklės", - sakė ji.
Pranešėjai atskleidė ir netikėtą staigmeną - Vilhelmo kanalo grunte aptiktas padidėjęs sidabro kiekis. Ar iš vienkartinio mėginio galima daryti kokias apibendrinančias išvadas, ar tai atsitiktinis atradimas - aplinkos tyrėjai atsakyti negalėjo.
Beje, tyrimų mėginiai parodė, kad Smiltelės upės žiotys, Vilhelmo kanalas užteršti sunkiaisiais metalais.
Tiriant paviršinius vandens telkinius, Danėje ir Smiltelės upės žiotyse rastas leistinas norams viršijantis nitritų ir fosfatų kiekis. Kai kurie tvenkiniai užteršti organinėmis medžiagomis.
Nerimą kelia pavojingai užterštas Rimkų, ypač prie geležinkelio, dirvožemis: jei pavojingi elementai pateks į organizmą, žmogus gali apsinuodyti.
Prasta ir miesto želdinių būklė. Dėl užterštos aplinkos pažeisti medžių kamienai, išgedusios šerdys, nudžiūvusios šakos.
Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringas ir triukšmo sklaidos žemėlapio rengimas pradėtas prieš dvejus metus ir bus baigtas 2010 metais. Monitoringui valstybė skyrė 168 tūkst., žemėlapiui parengti - 90 tūkst. litų.
Genovaitė Privedienė
