2009-ųjų išvakarėse susikūrusi Šventosios turizmo asociacija užsibrėžė atgaivinti šią prie Baltijos jūros ir Šventosios upės esančią gyvenvietę.

Sujungė bendras tikslas

Skatinant verslumą, plėtojant turizmą ir pritaikant sėkmingą užsienio patirtį bus siekiama stiprinti ne vien Šventosios, kaip šeimyninio kurorto, įvaizdį.

Norima Šventajai suteikti ypatingą veidą, kuris skirtųsi nuo Palangos bei kitų Lietuvos kurortinių miestelių.

Planuojama apie naujus paplūdimius, poilsio namus, prekybos centrus, taip pat bus siekiama išjudinti "laike užstrigusius" projektus - pramoginį jūrų uostą bei vandens pramogų centrą.

Ir nors šias iniciatyvas gali stabdyti pasaulį bei Lietuvą siaubianti ekonominė krizė, vis dėlto Šventosios turizmo asociacija įsitikinusi, kad planams įgyvendinti svarbiausias variklis yra būtent geros idėjos ir valia jas realizuoti.

Šventosios turizmo asociacija jungia įmones bei privačius asmenis, dirbančius viešbučių, aptarnavimo, renginių organizavimo, nekilnojamojo turto ir konsultacijų srityse, taip pat investuojančius į šio kurortinio miestelio plėtrą.

Prie jūros ir upės

Šventoji - sena žvejų gyvenvietė, įsikūrusi prie upės žiočių, jau 1542 metais pažymėta H. Celijaus žemėlapyje.

Šventosios herbas

"Vietiniai gyventojai prekiaudavo su kaimynais, čia atvykdavo svečių šalių pirkliai. Šventosios uostas sudarė rimtą konkurenciją kitiems uostams, ypač kai anglų pirkliai gavo privilegiją įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai.

1685 metais Šventosios gyvenvietei buvo leista savarankiškai prekiauti ir vystyti jūrų verslą, tai ženkliai pagerino uosto ekonomiką.

1701 -aisiais Šiaurės karo metu Šventosios uostas buvo sugriautas.Viltis atstatyti Šventosios uostą ruseno visada. Jau XVIII a. buvo teikiami įvairūs uosto atstatymo projektai.

Tik 1923 - 1925 metais buvo pradėti uosto atstatymo darbai. 1939-1940 metais buvo tvarkomi pietinis ir šiaurinis molai. Tačiau didelės gramzdos laivai į šį uostą negalėdavo įplaukti, nes smėlis užnešdavo uosto vartus. Po karo uosto teritorija priklausė žvejybos ūkiui "Pajūris".

Ar vėl atgims Šventosios uostas, parodys laikas. Kaip ir prieš du šimtus metų viltis vėl rusena, vėl teikiami įvairūs projektai. Gal iš tikrųjų ateis laikas, kai rodysime svečiams naujai atstatytą uostą, o laivams linkėsime laimingo plaukiojimo", - taip uosto svarbą Šventajai nusako Palangos turizmo informacijos centras.

Kaita yra būtina

Anksčiau administraciškai priklausiusi Kretingos rajonui, nuo 1973 metų Šventoji yra Palangos seniūnija.

Eugenijus Čilinskas teigė palaikąs Šventosios turizmo asociacijos ryžtą keisti gyvenvietės veidą

Pasak prieš maždaug pusantrų metų Šventosios seniūno vairą perėmusio Eugenijaus Čilinsko, šiuo metu miestelis turi apie 1800 gyventojų.

Nors tikslios statistikos nėra, tačiau vasarą, piko metu, kuomet atvykėlių tiesiog knibžda, Šventoji savaitgaliais sulaukia net iki 80 tūkstančių poilsiautojų (Palanga, kurios dalis Šventoji yra, tuomet priima iki 200 tūkstančių svečių).

Eugenijus Čilinskas teigė palaikąs Šventosios turizmo asociacijos ryžtą keisti gyvenvietės veidą. Kaita yra būtina.

Dviračių tako iš (į) Palangą, skulptūros "Baltijos aušra", nuo 1931-ųjų veikiančios medinės Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčios, molo - šių ir kitų tarp poilsiautojų populiarių traukos objektų nebepakanka.

Neįgyvendintos idėjos

Nors apie pramoginį jūrų uostą bei vandens pramogų centrą Šventojoje kalbama ne vienerius metus, tačiau šios idėjos dar nėra realizuotos.

Seniūno įsitikinimu, pirmiausia uostas, atgimęs senojoje patogioje vietoje, turėtų būti ne vien politikų, bet ir turizmo verslo atstovų bendras tikslas, kadangi toks uostas taptų galingu traukos centru turistams iš Lietuvos ir užsienio valstybių.

Šis uostas aptarnautų ne vien jachtų, bet ir pramoginės jūrų žvejybos mėgėjus.
Tam, kad pramoginis jūrų uostas kuo greičiau atsirastų Šventojoje, Eugenijus Čilinskas vis dėlto įžiūri kliūtį - konkurencijos baimę.

Jis neatmetė galimybės, kad jau turinti tokį uostą Klaipėda nesidžiaugtų, jei Šventojoje atsirastų konkurentas.

"Klaipėda gauna nemažas pajamas iš pramoginio uosto. Be to, nori, kad Melnragėje atsirastų dar vienas pramoginis uostas", - pridūrė Šventosios seniūnas.

Išnyktų sezoniškumas

Pasak Eugenijaus Čilinsko, kitu galingu turistų traukos centru galėtų tapti irgi ne pirmus metus puoselėjama privati iniciatyva - pastatyti vieną didžiausių tarp Baltijos valstybių vandens pramogų centrą.

Planuojama, jog jis teiktų įvairias paslaugas - nuo reabilitacijos iki atgaivos baseinuose, pirtyse, golfo aikštynuose bei apgyvendinimo viešbučiuose.

Paskaičiuota, kad vandens pramogų centro paslaugos būtų teikiamos vidutines pajamas turintiems žmonėms iš visos Europos Sąjungos.

"Projektas, maketas, sąmatos jau yra. Bendrasis planas jau patvirtintas. Lieka paleisti į gyvenimą. Jei šitas sumanymas būtų įgyvendintas, turistų skaičių lemiantis sezoniškumas išnyktų ne vien Šventajai, bet ir Palangai", - apibendrino Šventosios seniūnas.

Idėjiniai akcentai - svarbūs

"Mes nežadame atgimti. Mes jau pradėjome atgimti", - tvirtino Eugenijus Čilinskas.

Visai neseniai atsirado Šventosios herbas, vėliava, o šiųmečio sezono atidarymo metu - pirmąjį birželio sekmadienį - pirmąkart viešai nuskambės Šventosios himnas, kuriam žodžius parašė Vidmantė Jasukaitytė.

"Tai - jau didelė pradžia. Pirmiausia pradėkime nuo vietovės identifikavimo, dvasią pakylėjančių idėjinių akcentų, kurie suburia bendruomenę. Po to imkimės materialinių dalykų", - samprotavo Šventosios seniūnas.

O darbų - daug. Dabartinį kurorto įvaizdį gadina apleisti statiniai - pasak seniūno, laužai ir šiukšlynai. Jų yra apie tūkstantį. Dėl jų reikėtų politinio sprendimo."Šis šašas gadina visą miestelio įvaizdį. Jei šituos pastatus atnaujintume ar nugriautume, Šventoji taptų švarus kurortinis miestelis", - įsitikinęs Eugenijus Čilinskas.

Laukia daug darbų

Be atnaujinimo ir valymo, laukia kiti būtini - statybų darbai.

Reikia, kad Šventojoje pagaliau atsirastų administracinis (su seniūnija, policija) ir kultūros centras - su kino bei koncertų sale, kurioje renginiai galėtų vykti žiemą ir vasarą. Dabar renginiai dažniausiai vyksta vienintelėje miestelio pagrindinėje mokykloje.

Pasak seniūno, būtinas ir stadionas. Jo Šventoji iki šiol neturi.

Finansavimo iš vieno Norvegijos fondo dėka prie minėtos mokyklos buvo suplanuotas modernus stadionas.

"Jo projektas jau padarytas, bet dėl ekonominės krizės darbams atlikti pinigų nebeliko.Porai metų šis sumanymas atidėtas", - apgailestavo Eugenijus Čilinskas.
Jis džiaugtųsi, jei ateityje pavyktų šį įspūdingą gamtos kampelį paversti patraukliu kurortu.

"Šventoji - ypatinga gamtos vieta. Daug vandens: apie 5 kilometrai pajūrio, o ir upę taip pat reikėtų panaudoti turizmo tikslams", - svarstė seniūnas.

Kurortas, skirtas šeimai

Gyvenvietės galva, kaip ir Šventosios turizmo asociacija, suinteresuota miestelio atgimimu ir ateityje gyvenvietę regi kitokią nei Palangą - kaip kurortą, skirtą šeimai.

Tokią paskirtį lemia ne vien gamta. Aplink Šventąją nėra šeimai nesaugių magistralių. Susisiekimą būtų galima vystyti įrengus daugiau dviračių takų.

Dideliuose pliažuose būtų patogu žaisti tinklinį. Atgaivos salelėse - aikštelėse su suoliukais vėjo mažiau užpučiamose kopose - poilsiautojai grupelėmis galėtų pailsėti, akis po gamtos grožybes paganyti.

Tokia ateities vizija pasidalinęs Eugenijus Čilinskas pabrėžė, kad tikslas - sukurti švarų, saugų, judrų kurortą, skirtą mažam ir dideliam poilsiautojui.

Šventosios išgyvenimo sąlyga yra turizmas. Dabar ir ateityje.

Nors dėl ekonominio sąstingio šie metai Lietuvai bus nelengvi, Eugenijaus Čilinsko nuomone, Šventoji to gali nepajusti.

"Žmonės atvyks čia ieškodami pigesnio nei Palangoje poilsio", - prognozavo Šventosios seniūnas.

AUDRONĖ GLIOŽERIENĖ

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.