Svečių namai liks be miško
2010-07-14 09:07 Peržiūros : 159 SpausdintiKelerius metus nenaudojami Svečių namai prestižiniame sostinės Žvėryno rajone vėl rengiami parduoti. Tačiau šįkart pirkėjams bus siūloma penkiskart mažesnė rezidencijos teritorija.
Ministro pirmininko tarnyba (MPT) netrukus skelbs Latvių gatvėje įsikūrusių Svečių namų teritorijos naujo detaliojo plano parengimo konkursą. 3800 kvadratinių metrų užimančiai rezidencijai, kurioje anksčiau apsistodavo į Lietuvą atvykdavę aukščiausio rango svečiai, priklauso 5 hektarų žemės sklypas su mišku. Naujo plano prireikė apsižiūrėjus, kad įstatymai draudžia parduoti šią teritoriją, nes ji yra Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio dalis. "Bus suformuotas mažesnis sklypas, kurio reikia pastatui eksploatuoti", - LŽ sakė MPT Administravimo valdybos Ūkio skyriaus vedėjas Jonas Šniaukšta. Svečių namus žadama "sutalpinti" 1 hektaro plote. Baigus visus parengiamuosius darbus šis objektas, ministro pirmininko kanclerio Deivido Matulionio teigimu, veikiausiai bus siūlomas parduoti.
Procesas užtruko
Anot Ūkio skyriaus vedėjo J.Šniaukštos, paprastai detaliojo plano dokumentai rengiami gana ilgai. Iš Vilniaus savivaldybės gauti projektavimo sąlygas, be kurių negalima skelbti konkurso, truko kelis mėnesius.
Dabar apklausos būdu bus atrinkta architektų firma, kuri parengs patį planą. Kiek tai kainuos, J.Šniaukšta teigė kol kas negalįs pasakyti. "Gal 10 tūkst. litų, gal daugiau", - svarstė jis. Kaina priklausys nuo projekto derinimo sudėtingumo. Viliamasi, kad detalusis planas bus parengtas dar šiemet.
Daugiau nei prieš metus Vyriausybė svarstė siūlymą prieš tris dešimtmečius statytus Svečių namus įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą. Teigta, kad kasmet valstybės biudžetui tai leistų sutaupyti beveik pusę milijono litų, kurie dabar išleidžiami pastatui išlaikyti. Klausimo sprendimas iš dalies buvo atidėtas dėl itin nepalankios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje, kuri neleido tikėtis geros kainos.
Šiuo metu Svečių namai yra MPT žinioje. Pasak J.Šniaukštos, jie stovi tušti, todėl išlaikymo išlaidos nėra didelės. "Dabar kainuoja tik teritorijos apsauga - apie 15 tūkst. litų per mėnesį", - sakė Ūkio skyriaus vadovas.
Pageidavo nuomotis
Prieš gerą pusmetį pageidavimą išsinuomoti Svečių namus Latvių gatvėje buvo pareiškusi Rusijos ambasada. Ji įsikūrusi Žvėryne, visai šalia minėto pastato. Rusijos diplomatai pageidavo Svečių namus nuomotis laikinai, kol bus pastatytas naujas ambasados pastatas. Nuomos klausimą svarstęs Seimo Užsienio reikalų komitetas iš esmės tam neprieštaravo. Tačiau drauge buvo išsakyta nuogąstavimų dėl to, ar nekils problemų ateityje, kai diplomatinį imunitetą turintys nuomininkai privalės išsikraustyti. Tokių svarstymų radosi prisiminus Rusijos ambasadai Turniškėse suteiktą ir nežinia kam naudojamą namą, iš kurio diplomatai neskuba išsikraustyti. Paslaptingas namas stovi visai šalia valstybės vadovų rezidencijų.
D.Matulionis tuomet teigė, kad visi klausimai būtų sprendžiami paprasčiau, jei Lietuva ir Rusija būtų pasirašiusios tarpvalstybinį susitarimą dėl nekilnojamojo turto Vilniuje ir Maskvoje. Tačiau derybos šiuo klausimu tęsiasi jau antrą dešimtmetį.
"Šiuo metu Rusijos ambasada Svečių namų nuomos klausimo nebekelia", - vakar LŽ sakė D.Matulionis.
Apsistodavo žinomi asmenys
Svečių namai Žvėryne, šalia Neries, priešais Vingio parką buvo pastatyti 1980 metais. Tvora aptverta teritorija akylai saugota nuo visuomenės akių. Maždaug iki 1995 metų Svečių namų apartamentuose apsistodavo visi garbingiausi Lietuvos svečiai, nes tuomet sostinėje nebuvo modernesnio, visus saugumo ir kitus tarptautinius reikalavimus atitinkančio viešbučio. Čia yra gyvenę tuometis Lenkijos komunistų partijos vadovas Wojciechas Jaruzelskis, šios šalies prezidentas Lechas Walęsa, Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras Andrejus Gromyka, pirmoji į kosmosą pakilusi moteris Valentina Tereškova, Italijos prezidentas Oscaras Luigi Scalfaro, Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas, Danijos karalienė Margaretė II, JAV eksprezidentas Richardas Nixonas, Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchas Aleksijus II.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Svečių namų šeimininkai nuolat keitėsi. Jie priklausė Vyriausybei, prezidentūrai, Užsienio reikalų ministerijai, vėl Vyriausybei. Ministrų kabinetas 2000-aisiais mėgino Svečių namus privatizuoti. Neatsiradus pirkėjų, norinčių įsigyti 100 mln. litų įvertintus apartamentus, šie iš privatizuojamų objektų sąrašo buvo išbraukti.
Raimonda Ramelienė
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!