Mokesčių lengvatų, kompensuojančių savininkams apsaugos naštą, taikymo vakarų Europos šalyse apžvalga
2008-03-03 12:48 Peržiūros : 348 SpausdintiBriuselis (Belgija)
- apskaitomi pastatai atleisti nuo turto mokesčio.
- apskaitoje esančių atvirų lankymui pastatų savininkai gali iš apmokestinamų pajamų išbraukti išlaidas priežiūrai ir restauravimui.
Flandrija (Belgija)
- nuo mokamų mokesčių gali būti nubraukiama iki pusės išlaidų, išleistų saugomų objektų tvarkymui.
Kipras
- pajamos, išleistos restauravimui, neapmokestinamos pajamų mokesčiu (lengvata taikoma gavus už apsaugą atsakingų institucijų patvirtinimą, kad darbai atlikti kokybiškai);
- apskaitomų pastatų ir antikos paminklų savininkai atleisti nuo turto mokesčio;
- savininkams grąžinama suma, sumokama kaip mokestis perleidžiant kultūros paveldo objektą kitam savininkui.
Ispanija
- pajamų mokestis sumažinamas (nubraukiama nuo sumokamos sumos):
- iki 15% saugomų paveldo objektų pirkimo išlaidų;
- iki 15% saugomų paveldo objektų konservavimo ir restauravimo išlaidų;
- paminklai ir kai kurios kitos saugomo kultūros paveldo kategorijos atleistos nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
Estija
-paminklų savininkams apribojimai kompensuojami atitinkamai sumažinant turto apmokestinamąją vertę ar visiškai atleidžiant nuo žemės mokesčio.
Prancūzija
- jei priežiūros ir tvarkymo darbai yra Vyriausybės subsidijuojami, neapmokestinamos pajamų (pelno) mokesčiu tos savininkų pajamos, kurias jie išleidžia priežiūrai ir tvarkymui;
- nesubsidijuojamų priežiūros ir tvarkymo darbų išlaidos irgi neapmokestinamos pajamų(pelno) mokesčiu, jei tie objektai yra atviri lankymui, ir tokių išlaidų pusė sumos neapmokestinama pajamų(pelno) mokesčiu, jei objektai nėra atviri lankymui;
- paminklinių pastatų ir papildomuose sąrašuose esančių pastatų savininkai atleidžiami nuo paveldėjimo mokesčio ir nuo pirkimo-pardavimo mokesčio.
(nurodoma daugiau lengvatų, tačiau taikomų su įvairiomis sąlygomis)...
Vengrija
- vietinei valdžiai draudžiama saugomiems paminklams nustatyti vietinius mokesčius.
Airija
- apsaugą skatinančios lengvatos apima korporacijų ir pajamų(pelno) mokesčius bei vietinius mokesčius, bet netaikomos turto mokesčiui, paveldėjimo mokesčiui ir PVM. Šios lengvatos teikiamos kompensuojant išskirtinės vertės ir visuomenei atvirų objektų priežiūros, konservavimo ir restauravimo išlaidas.
Norvegija
- svarstoma, bet mokesčių lengvatų dar nėra.
Lenkija
- privatizuojant paminklą kaina yra sumažinama ne mažiau kaip 50%. Saugomų objektų savininkai atleidžiami nuo objektams priskirtos teritorijos žemės mokesčio. Paveldėtojai atleidžiami nuo paveldėjimo mokesčio. Kilnojamųjų vertybių konservavimo darbai atleisti nuo PVM.
Aukojimo kultūrai (tarp jų ir paveldo apsaugai) dydžiu sumažinamas apmokestinamas pajamų mokesčiu dydis, bet ne daugiau kaip 15% visų pajamų.
Vokietija
- pajamų (ar pelno) mokesčio lengvata paminklinių pastatų konservavimui - tokiu būdu 2001 metais ‘kompensuota‘ savininkams iš viso 85 milijonai ekiu (iš jų į federalinį biudžetą nesurinkti 36 milijonai).
Išvada - pagal paveldosaugines lengvatas, taikomas Vakarų šalyse, galima įžiūrėti 3 pagrindinius siekius
- sudaryti lengvesnes sąlygas perimti, kad paveldo objektas "greičiau susirastų gerą šeimininką",
- kompensuoti dalį išlaidų objekto konservavimui ir restauravimui,
- skatinti turėti kultūros paveldo objektą suma-inant tokio objekto apmokestinimo naštą.
Esama mokestinė paveldosauginė politika Lietuvoje
Lietuvoje paveldosaugai skirta mokesčio lengvata yra tik žemės mokesčio atveju. Galiojantis Žemės mokesčio įstatymas vienintelis nustato paveldosauginę lengvatą: "Mokesčio lengvatas už istorijos ir kultūros paminklų žemę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė" (5 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarime Nr. 603 dėl žemės mokesčio nustatyta:
1.1. žemės mokestis neimamas už:
1.1.2. nacionalinių parkų, regioninių parkų, kraštovaizdžio, kraštovaizdžio-kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemę, išskyrus žemės ūkio naudmenas, taip pat pastatų, kiemų, kelių ir tvenkinių užimtą žemę;
...
1.1.5. archeologijos paminklų (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) bei istorijos paminklų (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) teritorijų ir jų apsaugos zonų žemę.
Žemės mokestis imamas už archeologijos ir istorijos paminklų (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) teritorijoje ir jų apsaugos zonoje esančių namų valdų, kitų pastatų, kiemų, tvenkinių, kelių užimtą žemę;
1.1.6. istorijos, architektūros ir dailės paminklų ir jų teritorijų žemę kaimo vietovėse".
Be to, vyriausybė, nors yra įpareigota pati nustatyti lengvatas, nustatyti ar nenustatyti kai kurias lengvatas įgalioja savivaldybes:
„2. Rekomenduoti savivaldybių tarnyboms, atsižvelgiant į Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" (Žin., 1992, Nr. 22-652), ir kitus normatyvinius aktus, ribojančius ūkinę veiklą, spręsti klausimus dėl žemės mokesčio lengvatų:
2.1. už žemės ūkio naudmenas, taip pat pastatų, kiemų, kelių ir tvenkinių užimtą žemę, esančią 1.1.2 ir 1.1.5 punktuose nurodytose teritorijose;
2.2. už istorijos, architektūros, dailės, urbanistikos paminklų teritorijų ir jų apsaugos zonų, reguliuojamo užstatymo ir saugomo landšafto zonų žemę miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse (mokestį mažinant ne daugiau kaip 30 procentų);
2.3. už istorijos ir kultūros paminklų reguliuojamo užstatymo ir saugomo landšafto zonų žemę kaimo vietovėse, senamiesčių kultūrinių sluoksnių teritorijų žemę (mokestį mažinant ne daugiau kaip 50 procentų)."
Teisės aktais nustatytos Žemės mokesčio lengvatos nėra realizuojamos.
Ir įstatyme, ir Vyriausybės nutarime yra nuo 1995m. sausio mėn. nebegaliojančios sąvokos, nors aukščiau cituoti teisės aktai buvo keisti jau galiojant Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymui: Žemės įstatymo 5 straipsnis pakeistas 1995m. balandžio mėnesį, o Vyriausybės nutarimas buvo keistas net 10 kartų.
Galimybę taikyti šias lengvatas komplikuoja ne tik tai, kad šiuo metu paveldosauginėje teisėje nėra tokių kategorijų kaip „istorijos, archeologijos, architektūros ar dailės paminklų" bei „reguliuojamo užstatymo ir saugomo landšafto zonų", bet ir aptariamame Vyriausybės nutarime esanti nuostata, kad „žemės mokestis mokamas ir apskaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis". Kaip žinome, iki šiol juridinis faktas, kad objektas yra saugomas, nėra registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos neoficialią informaciją, jiems paprašius Valstybės registrų įmonės „išminusuoti kultūros vertybių plotus", jie to nepadarė ir „yra minusuojami" tik miškai. Jei žmogus ateina su pažyma, tada „minusuoja". Savivaldybių tarybos šio Vyriausybės nutarimo nevykdo - lengvatų pagal nutarimo 2. punktą nenustato.
Šiuo metu Seime yra registruotas, jau buvo svarstytas ir yra grąžintas tobulinti naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymo projektas (IXP-3024). Jo 7 straipsnio „Atleidimas nuo mokesčio ir mokesčio lengvatos" antra dalis nustato, kad
„Savivaldybės taryba turi teisę atleisti nuo žemės mokesčio už žemės sklypą ar jo dalį:
1) kuriems įstatymų arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko sprendimu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos;
2) valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų, draustinių, biosferos poligonų ir biosferos rezervatų teritorijose bei jų apsaugos zonose (išskyrus pastatų, kiemų ir kelių užimtą žemę), kuriose teisės aktų nustatyta tvarka yra ribojama žemės, miškų ar pramoninio žuvininkystės ūkio veikla, mažinanti gaunamą iš šios veiklos gaunamą naudą;
3) kuriuose yra gamtos paminklas, išskyrus pastatų, kiemų ir kelių užimtą žemę;
4) archeologijos paminklų (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) bei istorijos paminklų (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) teritorijose ir jų apsaugos zonose, išskyrus archeologijos ir istorijos paminklų (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) teritorijoje ir jų apsaugos zonoje esančių pastatų, kiemų, tvenkinių bei kelių užimtą žemę;
5) kaimo vietovėje, kuriose yra istorijos, architektūros ar dailės paminklai arba jų teritorija."
Kaip matome, projekte naudojamos tos pačios seniai nebegaliojančios vertybių kategorijos, o atvejai, kada pagal dabar galiojančius aktus turi būti taikomos lengvatos, taptų taikomos tik tuo atveju, jeigu taip nuspręstų savivaldybės taryba.
Atsiliepimuose dėl šio projekto atkreiptas dėmesys, kad pagal Konstitucinio teismo išvadas šis straipsnis prieštarauja Konstitucijai - mokesčiai ir lengvatos turi būti nustatytos įstatymu ir negali būti ši teisė deleguojama Vyriausybei ar savivaldybėms. Seimo Teisės departamentas pastebėjo taip pat ir naudojamų sąvokų neatitikimą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ir Saugomų teritorijų įstatymams. O savivaldybių asociacija išreiškė priešingą nuomonę, kad įstatymu neturi būti nurodomi atvejai, kada gali būti taikomos lengvatos paliekant teisę pasirinkti kada teikti lengvatą pačioms savivaldybėms.
Gyventojų pajamų mokestis (2002 Nr. IX-1007) kokių nors lengvatų ar apsunkinimų kultūros vertybių savininkams nenumato.
Pelno mokesčio įstatymas (2001 Nr. IX-675) yra taikomas vietoje anksčiau galiojusio Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo. Šis įstatymas kultūros paveldo objektų savininkams nustato ne palengvinimą, bet apsunkinimą. Įsigijant ilgalaikį turtą (pavyzdžiui, gyvenamuosius pastatus), jo įsigijimo kaina nėra nubraukiama nuo šiuo mokesčiu apmokestinamos sumos. Turi būti sumokamas 15% pelno mokestis ir už tą pajamų dalį, kuri yra išleidžiama įsigijimui. Tačiau įsigijimo kaina yra išskirstoma per 8, 15 arba 20 metų, atitinkamu dydžiu sumažinant kiekvienų metų apmokestinamąjį pelną. Faktiškai sumokėtasis mokestis sugrįžta mokesčio mokėtojui. Tačiau toks sumokėto mokesčio susigrąžinimo mechanizmas negalioja, jeigu įsigyjamas turtas yra nekilnojamoji vertybė. Taip atsitinka todėl, kad kainos išskirstymas per tam tikrą laikotarpį formaliai yra pavadintas turto nusidėvėjimu (praranda vertę), o kultūros vertybei tokia samprata netaikytina. Be to, yra įvesta nuostata, skatinanti vietoje restauravimo taikyti rekonstravimą: pelno mokestis, sumokėtas už lėšas, išleistas vertybės rekonstravimui, per 8 metus yra grąžinamas mokesčio mokėtojui, tuo tarpu jeigu tos lėšos bus išleistos rimtam restauravimui (kai darbų kaina yra ne mažesnė kaip 50% vertybės įgijimo kainos), jos liks apmokestintos pelno mokesčiu, tokiu dydžiu bus laikoma padidėjusi kultūros vertybės vertė ir savininkas turės mokėti didesnį nekilnojamojo turto mokestį.
Pelno mokesčio įstatymas ūkiniams vienetams nustato, kad ta pajamų dalis, kuri yra išleidžiama to vieneto turimo turto smulkiam remontui ar priežiūrai, nėra apmokestinama - ji yra įskaitoma į sąnaudas ir nubraukiama nuo apmokestinamų pajamų. Tai nėra paveldosaugą skatinanti lengvata, nes nėra jokio skirtumo, ar turtas yra kultūros vertybė, ar ne vertybė. Tačiau kultūros vertybių savininkams - ūkinės veiklos subjektams (mokantiems pelno mokestį) įstatymas nustato žymiai palankesnę padėtį lyginant su turto savininkais - gyventojais, privalančiais prižiūrėti ir tvarkyti vertybes iš savo pajamų, už kurias sumoka 33% tarifo pajamų mokestį.
Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (1994 m. Nr.I-565) palankus paveldosaugai, nes prie neapmokestinamo turto yra priskiriama:
„4)religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų patalpos, pastatai ir statiniai, naudojami tik kulto veiklai, socialinei globai bei rūpybai ir kulto reikmenų gamybai;
5) kapinių ir laidojimo paslaugoms naudojami pastatai, statiniai ar jų dalys;" (5 str. 1 dalies 4 ir 5 punktai).
Paveldimo turto mokesčio įstatymas (2002 m. Nr. IX-1239) nenustato kokio nors skirtumo atvejui, kai paveldima yra kultūros vertybė.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (2002 Nr. IX-751) irgi nėra lengvatų kultūros vertybių atžvilgiu - anksčiau buvusi lengvata biudžeto lėšomis finansuojamiems paminklais paskelbtų vertybių konservavimo - restauravimo darbams, derinant su ES direktyvomis, yra panaikinta. Minėtos direktyvos tokias lengvatas draudžia. Teoriškai yra galimybė įvesti sumažintą tarifą daug rankų darbo reikalaujantiems gyvenamųjų namų remonto darbams, tačiau jo realizavimui reikalingas ES sutikimas taikyti šią direktyvoje numatytą išimtį.
Labai tikėtina, kad netolimoje ateityje Lietuvoje bus apmokestinta ne tik gyventojų turima žemė, bet ir kitas nekilnojamasis turtas - pastatai.
Trumpai apie apmokestinamosios vertės nustatymą. Pagal šiuo metu galiojančią Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintą Žemės įvertinimo tvarką nustatyta žemės sklypo vertė, jeigu tas sklypas yra kultūros vertybės teritorijoje, yra apie 2 kartus didesnė, jei paminklo teritorijoje, tai apie 4 kartus didesnė negu analogiškas sklypas ne vertybės teritorijoje. Priešingai negu Lenkijoje, paminklinės teritorijos privatizavimo kaina yra pakeliama, o ne sumažinama. Pagal žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 patvirtintą Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisykles (pagal tas vertes numatoma nustatyti žemės mokesčius) vertė būtų nustatoma neatsižvelgiant į tai teritorijai leidžiamus naudojimo intensyvumus ir veiklos apribojimus. Sklypas, kuriame stovi daugiabutis, būtų lygiavertis su sklypu, kuriame pagal teritorijų planavimo dokumentus leidžiama tik individuali namų valda. Toks vertinimas skatintų siekti kuo intensyvesnio sklypų naudojimo, didinant užstatymo tankį ir aukštingumą. Vadovaujantis paveldosauginiu, kraštovaizdiniu ar/ir socialiniu požiūriais, žemės sklypai ir kitas nekilnojamas turtas turėtų būti apmokestinami pagal tai, kiek naudingas yra konkretaus turto turėjimas. Galiojantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (1999m. įstatymas Nr. VIII-1202) numato kategoriją „naudojimo vertė" („apskaičiuota pinigų suma, išreiškianti turto ekonominį naudingumą", 2 str. 15 dalis). Tačiau nėra jokių užuominų, kad, nustatant mokestį, būtų numatoma remtis šia vertės kategorija.
Akivaizdu, kad padėtis yra nepatenkinama. Pirmaeilis uždavinys: reikėtų aptarti lengvatų nustatymo principus, kuriais vadovautumėmės teikiant siūlymus dėl Seime tobulinamo naujo Žemės mokesčio įstatymo. Ir numatyti bendradarbiavimo su institucijomis, formuojančiomis ir įgyvendinančiomis fiskalinę politiką, būdus.
Parengta pagal Europos Tarybos projekto HEREIN tinklapio informaciją
Šaltinis: http://www.lrs.lt/
Lentelėje pateikti tie Lietuvos įstatymais nustatyti mokesčiai, kurių atžvilgiu vakarų šalyse yra taikomos paveldosauginės lengvatos:
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!