NT mokesčio milijonai iliuziniai?
2010-07-01 12:57 Peržiūros : 97 SpausdintiLyg dūmas išgaravo pernykštis premjero Andriaus Kubiliaus pažadas Nacionalinį susitarimą pasirašiusiems verslo ir socialiniams partneriams, esą mokesčiai daugiau nebebus didinami. Ekspertų nuomone, naujai siūlomi mokesčių rinkliavų rezultatai bus per menki, kad bent kiek labiau sumažintų biudžeto deficitą, o neigiamos pasekmės verslui ir gyventojams bus didžiulės.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) antradienį inicijavo diskusiją "Nauji mokesčiai - sprendimas ar nauja problema?", kuri buvo skirta aptarti šiems svarstymams: 0,1 proc. tarifu apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą (NT), kompensuoti autoriams už laikmenas, galbūt įvesti automobilių mokestį bei nustatyti progresinį pajamų mokestį. Diskusijoje dalyvavęs Bournemouth universiteto docentas Richardas Teatheris patikino, jog Jungtinės Karalystės patirtis rodo, kad NT mokestis neatspindi realios turto vertės ir yra ypač brangus, o jo administravimas - vienas brangiausių. Šalies verslininkai taip pat piestu stoja prieš naujus mokesčius, ypač NT. Esą jis ne tik socialiai neteisingas, bet ir dar labiau pablogins merdinčią statybų rinką, mat žmonės baimindamiesi neaiškios papildomos finansinės naštos bijos imti būsto paskolas iš bankų.
Diskusijoje dalyvavusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė priminė, kad apie NT mokesčio įvedimą kalbama jau dešimtmetį ir, jos nuomone, galbūt dar tiek pat laiko bus diskutuojama ateityje. Ministrė įsitikinusi, kad šis mokestis yra geras ir reikalingas. Jos nuomone, kliūtis yra ne tiek pats NT ar automobilių mokesčių įvedimo ar neįvedimo klausimas, kiek viešųjų finansų problema.
"Deja per diskusiją visada padaroma išvada, kad mokesčiai yra blogi. Negaliu suprasti, kaip tada iš blogio atsiranda kas nors gero. Juk vienokios ar kitokios viešosios paslaugos yra tam tikras gėris. Kokybei gal ir galima kelti klausimų", - dėstė ji.
I.Šimonytė teigė, kad gali būti, jog NT neduoda pajamų, tačiau faktas, jog turtas neša ir tam tikras išlaidas. Esą jeigu turtas dega, jo gesinti važiuoja gaisrinė, o tai kainuoja.
"Kai apvagiami namai, žmonės kviečiasi policiją, kai dega - gaisrinę, šiais atvejais kuriama kažkokia infrastruktūra ir negali sakyti, kad ji nekainuoja. Nebent žmogus už tai mokėtų rinkos kaina. Svarstant NT mokestį, mąstoma ne apie tai, kam mums reikia šio mokesčio, o apie tai, kad mes vis dėlto nesame pasirengę visas savo problemas spręsti vien tik mažindami išlaidas. Didžioji dalis visuomenės nesuvokia tų pasekmių iki galo, t. y. tas mažas biudžetas turi ir savo kainą", - dėstė ji.
Kas gaus naudą?
Laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė priminė, kad Lietuvoje jau yra taikomi 25 mokesčiai, tačiau didžioji dalis biudžeto pajamų gaunama iš penkių mokesčių. Tad esą neaišku, ką dar gali duoti papildomi mokesčiai.
"Kalbama, kad tie 25 mokesčiai savaime apsaugo nuo mokesčių mokėjimo vengimo, tačiau taip nėra. Mūsų neseniai atliktas tyrimas parodė, kad apie 40 proc. gyventojų gauna neapmokestinamųjų pajamų. Lygiai toks pats procentas įmonių, viešųjų įstaigų deda pastangas, kad išvengtų mokesčių. O bendra suma šešėline išraiška sudaro apie 25 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, - kalbėjo ekonomistė. - Mes jau turime gausybę mokesčių, kurie neva tą šešėlį turėjo sunaikinti, o dabar ant stalo - dar keturi pasiūlymai, kurie, viena vertus, užtikrintų papildomų pajamų gavimą, kita vertus, pastatytų naujų barjerų vengiantiesiems mokėti mokesčius."
Anot R.Vainienės, NT mokestis niekaip negali prilygti savo pajamomis biudžetui kaip PVM ar akcizai. Jos nuomone, akivaizdu, kad valdžios siekis turėtų būti mažesnė mokesčio suma ir didesnė koncentracija į jo administravimą. R.Vainienė pabrėžė, kad būtent mažesnė mokesčių našta ir mažintų šešėlį.
Pasekmės kainuos brangiau
DnB NORD banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis teigė, kad didžiausia tiek Lietuvos, tiek iš dalies ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių problema - konkurencingumo smukimas. Esą kita bėda - Lietuvos jaunimo nenoras imtis verslo. Jo nuomone, taip atsitiko dėl įvairiausiais reglamentais perkrautos verslo aplinkos. Esą mokesčių sistema šiuo metu yra pernelyg sudėtinga, per daug vargstama tiek mokant mokesčius, tiek juos administruojant.
"Jeigu norime, kad mūsų jaunimas neišsilakstytų, o verslas atsigautų ir mūsų šalis patektų į pirmaujančių šalių būrį, turime priimti sprendimus vertindami juos per konkurencingumo prizmę. Lietuva per daug metų ne itin kritiškai perėmė ES senbuvių verslo reglamentavimą. Mes per daug žiūrėjome iš apačios į viršų, kadangi ten ekonomikos lygis gerokai aukštesnis, atrodė, kad jeigu darysime taip, kaip Švedijoje, ir gyvensime kaip švedai", - konferencijoje dėstė jis.
Anot R.Rudzkio, rasti papildomų pajamų šaltinių galima skatinant verslą, efektyviau panaudojant valstybės turtą, mažinant šešėlinę ekonomiką ir pan.
"Manau, vienintelis NT mokesčio pliusas - jis šiek tiek prigesina spekuliaciją šioje rinkoje. Tačiau šiuo metu Lietuvai tai visiškai neaktualu dėl sumenkusios minėtos rinkos ir, matyt, ji dar negreit atsigaus, sprendžiant pagal kitų šalių patirtį", - dėstė jis.
Pasak analitiko, apskaičiuotas tik tiesioginis šio mokesčio surinkimo efektas, tačiau visiškai pamirštas netiesioginis. Esą jeigu gyventojas už NT per metus turės sumokėti tūkstantį litų, jis tą sumą turės atimti iš savo einamųjų lėšų. Taigi, pinigai negrįš per kitus mokesčius.
"Kita problema - statybų rinkos atsigavimas. Lietuvoje naujo būsto poreikis - gana didelis. Mūsų krašte pagal gyvenamojo būsto plotą vienam gyventojui tenka 25 kvadratiniai metrai. Ir tai vienas prasčiausių rodiklių ES. Natūralu skatinti statybas tiek mažinant nedarbo lygį, tiek padedant išgyventi statybų rinkai, o ir žmonėms nuo to būtų tik geriau, - svarstė R.Rudzkis. - Geriau tegu žmogus perkasi didesnį būstą nei brangų mersedesą ir taip paremia užsienio gamintojus. O NT mokestis, net ir labai nedidelis, šiuo metu labai gąsdina. Žmonės neturi patirties ir atsargiai žiūri į tai, kas dabar bus, tad daugelis suabejos, ar imti būsto paskolą, nes neaišku, kokia finansinė našta prislėgs vėliau. Dabar 0,1 proc., po kurio laiko šis mokestis gali siekti ir 1 proc., kaip kitose užsienio šalyse. O juk būsto paskolą ima ne 3 metams."
Neaiškūs tikslai
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriui Sigitui Besagirskui labiausiai užkliuvo neaiškus NT mokesčio tikslas. Esą per Vyriausybėje vykusį susitarimą I.Šimonytė, jo paklausta apie šio mokesčio tikslą, atsakė, kad visi čia turi jį išdiskutuoti.
"Išeina, kad valstybė daro sprendimus nežinodama, kodėl taip elgiasi: na, įvedame mes tą mokestį, bet nežinome, nei kam, nei kas iš to išeis", - stebėjosi jis.
Pasak S.Besagirsko, iš šio mokesčio, optimistiškiausiais finansų ministerijos skaičiavimais, būtų galima surinkti 72 mln. litų, tad vargu ar šia suma galima užkišti 8 mlrd. litų biudžeto skylę. Esą esama ir kitų dalykų, kaip antai infrastruktūros skatinimas, neva aplink gyvenamuosius namus būtų kuriami parkai ir pan.
"72 mln. litų yra labai optimistinis skaičius. Tarkime, jeigu iš NT mokesčio surinktų 40 mln. litų ir juos padalytų visoms savivaldybėms, gal po kokį vieną krūmą ir pasodintų prie daugiabučio. Tačiau iš tikrųjų nepavyktų surinkti tokios sumos, o jeigu dar įvertintume administravimo išlaidas, visuomenės nepasitenkinimą ir visus kitus išsakytus dalykus, manau, tas tikslas tiktai supykdytų žmones", - dėstė jis.
S.Besagirskas pažymėjo, kad kita priežastis, verčianti priešintis NT mokesčiui, - valdžios neatlikti namų darbai dėl NT registro. Esą nė viena institucija neturi tikslių duomenų apie turimą NT, be to, kaimuose apie 50 proc. pastatų neregistruoti arba vykdoma nelegali statyba.
"Be to, mokestį galima ir perkelti, kaip antai būsto nuomos atveju - nuomotojas automatiškai pakels kainą ir tą NT mokestį turės sumokėti niekuo dėtas studentas", - samprotavo ekonomistas.
Eglė KAPOČIŪTĖ
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!