Negalima žaliųjų atliekų mesti į buitinių šiukšlių konteinerius

Ruduo - žaliųjų atliekų pikas. Todėl visiems būtina žinoti, jog sušluotų lapų ar medžio šakų negalima mesti į bendrus buitinių atliekų konteinerius. Vežti žaliųjų atliekų į naująjį regiono Dumpių sąvartyną negalima, nes tokios atliekos pūdamos itin skatina dujų susidarymą ir todėl labiau teršiama aplinka. Kita vertus, biodegraduojančios arba žaliosios atliekos yra vertinga žaliava gaminti kompostui, kuris vėliau panaudojamas želdinių priežiūrai.

Žaliosios atliekos iš Klaipėdos turi būti gabenamos į specialią kompostavimo aikštelę, kuri įrengta prie Kalotės sąvartyno. Ten jos yra smulkinamos, suspaudžiamos ir užpilamos gruntu. Pagal galiojančias taisykles, žaliąsias atliekas vežėjai privalo apvažiavimo būdu surinkti ir išvežti ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

"Lapus ir šakas reikia sudėti į maišus ir palikti prie konteinerių. Juos paims vežėjai ir nugabens į aikštelę", - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė. Žaliųjų atliekų surinkimas reglamentuojamas miesto tarybos patvirtintomis taisyklėmis ir dabar kaip tik rengiami jų papildymai. "Vienas iš pakeitimų punktų, kad prieš išduodant leidimą užsiimti želdinių genėjimo ir kitais priežiūros darbais, būtų nurodoma, kaip bus sutvarkomos žaliosios atliekos", - sakė D. Berankienė. Pasak vedėjos, biologiškai suyrančių atliekų mieste per pirmąjį šių metų pusmetį surinkta gerokai daugiau negu per visus praėjusius metus.

Visi atliekų turėtojai privalo rūšiuoti susidarančias atliekas, t.y. atskirti popierių ir kartoną, stiklą, plastmasę, metalą, didžiąsias, pavojingas, medicinines, elektros ir elektroninės įrangos, biodegraduojamas, statybos ir griovimo atliekas. "Rūšiuodami atliekas, mes tausojame savo aplinką, gamtinius išteklius, nes iš antrinių žaliavų - stiklo, plastiko, popieriaus - vėl gaminami nauji gaminiai. Taip pat ilginame sąvartyno eksploatavimo laiką, kad kuo ilgiau nereikėtų statyti naujo, nes tai didina atliekų tvarkymo kaštus", - akcentavo Aplinkos kokybės skyriaus vedėja D.Berankienė.

Savivaldybės duomenimis, kasmet mieste išrūšiuojama vis daugiau antrinių žaliavų. Pavyzdžiui, pernai išrūšiuotas popierius ir kartonas bendrame atliekų sraute sudarė 6,4 proc., o jau šių metų pirmą ketvirtį šis rodiklis išaugo beveik iki 8 proc. Tačiau kol kas ne visi klaipėdiečiai turi vienodas galimybes rūšiuoti antrines žaliavas. Klaipėdos mieste yra pastatyti beveik 700 konteinerių antrinėms žaliavoms - popieriui, plastikui, stiklui. Pasak Daivos Berankienės, miestui dar trūksta rūšiavimo konteinerių, todėl savivaldybė yra užsakiusi Aplinkos ministerijoje dar 50 komplektų konteinerių, kurių tikimąsi sulaukti metų pabaigoje. Taip pat dar šiais metais šiaurinėje miesto dalyje numatoma įrengti specialias aikšteles pirmiesiems mieste pusiau požeminiams buitinių atliekų konteineriams, tarp jų ir skirtiems rūšiavimui.

Šiandien Klaipėdoje rūšiuojama tik 6 proc. atliekų, tuo tarpu pagal valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą artimiausiais metais turi būti rūšiuojama iki 11 proc. atliekų.