Slyvų auginimas

2017-03-08 17:33   Peržiūros : 995   Spausdinti


Slyvų vaisiai skanūs tiek švieži, tiek konservuoti. Jie ne tik skanūs, bet ir naudingi, gal todėl slyvos medį rasime beveik kiekviename sode.

Naminė slyva (Prunus domestica) yra šiltųjų kraštų augalas, tikėtina, kilęs iš artimųjų rytų. Lietuvoje taip pat auga mažiau reikli Kaukazinė slyva (Prunus cerasifera). Lietuvoje slyvos auginamos nuo seno, plačiausiai paplitusi vengrinė slyva, vadinama vengerka, kuri gana gerai prisitaikė prie mūsų sąlygų. Naujos slyvų veislės brandina skanesnius ir didelės skonių įvairovės vaisius, tačiau reikalauja daugiau dėmėsio nei kiti tradiciniai vaismedžiai.

Dirvožemis ir vieta slyvoms

Slyva mėgsta sunkesnius, bet neužmirkusius dirvožemius, puikiai tiks neutralūs (pH 5,5- 7) vidutinio sunkumo priemoliai. Vieta turėtų būti saulėta, tačiau apsaugota nuo šiaurinių vėjų, skersvėjų. Slyvų nereikėtų sodinti šalia didelių medžių, nes vasaros metu jie sunaudoja slyvų taip mėgstamą drėgmę. Tačiau gruntiniai vandenys turėtų būti ne aukščiau kaip 1,5 metrai nuo paviršiaus. Slyvoms patinka dirvožemis, kuriame daug kalcio.

Slyvų sodinimas

Atviromis šaknimis slyvas geriausia sodinti pavasarį, kol dar neišsprogę pumpurai. Sodininkai profesionalai tokį sodinimą mėgsta labiau, nes vazonuose paaugintos slyvos dažniausiai turi neprognozuojamai suformuotas šaknis. Tinkamai augintų sodinukų atviros šaknelės prigis ne prasčiau nei augintų vazone.

Duobės dydis ir gylis priklauso nuo dirvožemio sudėties ir derlingumo. Kuo dirvožemis skurdesnis ar sunkesnis (molis, smėlis, durpės),  tuo kasama duobė didesnė.  Duobės matmenys svyruoja nuo 60- 80 centimetrų gylio  ir apie 70-100 centimetrų pločio. Jei paviršinis dirvožemio sluoksnis derlingas, jis duobės kasimo metu atidedamas, o duobę iškasus supilamas apačion.
Duobės užpilimui naudojamas komposto, neutralių durpių ir derlingos daržo žemės mišinys. Trąšų papildomai nededama, tačiau dirvožemį galima praturtinti pelenais arba dolomito milteliais.

Slyvos sodinukas sodinamas taip, kad skiepijimo pjūvis būtų ties žemės paviršiumi arba vos vos aukščiau.

Atstumai tarp atskirų slyvų medelių, priklausomai nuo veislės - apie 3 metrai. Skiepyti į Kaukazo slyvos poskiepį  medeliai bus augesni, jiems atstumai tarp eilių - 4 metrai.

Derlinga paviršinė žemė bus supilta atgal į duobę.
Derlinga paviršinė žemė bus supilta atgal į duobę.

Į duobės dugną suberiame komposto, durpių ir derlingos žemės mišinio bei įpilame kibirą vandens.
Į duobės dugną suberiame komposto, durpių ir derlingos žemės mišinio bei įpilame kibirą vandens.

Šaknies kaklelis turi būti ties žemės paviršiumi
Šaknies kaklelis turi būti ties žemės paviršiumi.

Slyvų tręšimas

Pasodintus slyvų sodinukus pirmuosius metus reikėtų gausiai laistyti ir šalinti dėl drėgmės konkuruojančias piktžoles. Labai padeda gana platus, apie 1 metro skersmens mulčio ratas. Pirmaisiais metais slyvos netręšiamos. Antraisiais metais birželio mėnesį galima patręšti azoto trąšomis: keli šaukštai medeliui arba palaistyti ištirpinus trąšas vandenyje. Iki derėjimo medeliai tręšiami gegužės mėnesio pradžioje azoto trąšomis, birželio mėnesį -  keli šaukštai vienodų dalių NPK trašų (15- 15 -15) ar panašiai. Rugpjūtį azoto trąšomis nebetręšiame, išbarstome ar ištirpiname vandenyje kelis šaukštus NPK su didesniu kalio ir fosforo kiekiu.

Pradėjusius derėti medelius pirmą kartą tręšiame prieš žydėjimą: trys šaukštai trašų su didesniu kiekiu azoto ir nedideliu kiekiu kalio. Antrasis tręšimas su vienodų dalių NPK -  bręstant vaisiams, ir trečiasis - be azoto, iš karto po derliaus nuėmimo. Nedeliam medeliui užtenka po tris šaukštus trąšų. Medžiui bręstant normos kiek didinamos, bet pertręšti nereikia.

Nuolat matuokite pH pokyčius ir, jei dirva rūgštėja, įterpkite medžio pelenų arba dolomito miltų. Nepakenks ir kasmetinis dirvos patrešimais 100-200 g dolomitų miltų ar pelenų. Mineralinių ir organinių azoto trąšų poreikį sumažina mulčiavimas vejos žole. Jei to nedarote kasmet, reikėtų slyvą patręšti vienu ar bent pusę  kibiro perpuvusio komposto.

Slyvų genėjimas

Slyvoms, kaip ir kitiems vaismedžiams, genėjimas sumažina ligotumą, padidina vaisių svorį ir pagerina skonį. Genint ypač reikėtų atkreipti dėmesį į įrankių švarą.  Slyvos, ypač naujos veislės, dažniausiai neatsparios moniliozei ir labai lengvai užsikrečia.

Po žiemos, balandžio gegužės mėnesiais, pašalinami visi pažeisti ūgliai ir šakelės. Šiuo metu pašalinami ir lendantys iš po žemių ūgliai. Didžiosios šakos atnaujinant slyvos medį genimos taip pat pavasarį -  nuo kovo iki gegužės. Vasaros metu galima pjauti ne storesnes kaip 2,5 centimetrų skersmens šakas.

Vegetacijos laikotarpiu, vasaros pradžioje pašalinama dalis jaunų ūglių. Paliekami keli perspektyvūs ūgliai, atsižvelgiant į slyvos derėjimo tipą. Dažniausiai išpjaunamos vertikaliai augančios šakos, mažu kampu nuo kitos šakos. Paliekamos 6-8 derančios šakos, maksimaliai horizontalios, arba, gali būti ir vertikalios, jei slyva turi tokį derėjimą. Atstumai tarp šakų turėtų būti ne mažesni kaip 50 centimetrų. Optimalus yra 80-100 centimetrų.

Slyvų genėjimas, aštriu kampu suaugusios šakelės

Pašalinama viena per aštriu kampu išaugusi šakelė. Paliekama ta kuri mažiausiai maišo kitoms šakoms ir formuoja numatytos formos, taisyklingą vainiką

Slyvos genėjimas, į vainiko vidų einanti šakelė

Išgenimos šakos einančios  į vainiko vidų ir besikryžiuojančios su kitomis šakomis

Slyvų genėjimas, per tankiai suaugusios šakos genėjimas

Išgenima dalis ta pačia kryptimi einančių šakų, kad tarpai  tarp pačia kryptimi einančių šakų būtų ne mažesni kaip 60 - 80 centimetrų

 

Slyvų skiepijimas

Pasidauginti slyvų galima ir savarankiškai. Įskiepiui naudojamos Kaukazo slyvos arba vengrinės slyvos sėjinukai ar šaknų atžalos. Slyvų skiepai prigyja sunkiau nei obelų ar kriaušių, itin sunkiai prigyja perskiepijant senesnius medžius. Skiepijimas prasideda savaite ar keliomis anksčiau nei obelų. Skiepijama, kai atšoka žievė. Geriausiai pasiteisino sudūrimo metodas. Prigyja taip pat skiepijant užkišant įskiepius už žievės 2- 3 centimetrų pločio medelių nuopjovose.

Skiepas daromas iš trijų akučių, nupjaunant lygiu pjūviu  sudūrimo vietą.

Įrankis iš alyvos šakelės žievės praplėtimui.
Įrankis iš alyvos šakelės žievės praplėtimui.

Slyvos įskiepis nupjaunamas ir nulupama žievelė.
Slyvos įskiepis nupjaunamas ir nulupama žievelė.

Atstumiama žievelė ir užkišamas įskiepis.
Atstumiama žievelė ir užkišamas įskiepis.

Jei prigyja keli įskiepiai, paliekamas vienas.
Jei prigyja keli įskiepiai, paliekamas vienas.

Sudūrimui paruoštas poskiepis.
Sudūrimui paruoštas poskiepis.

Sujungti poskiepis ir įskiepis.
Sujungti poskiepis ir įskiepis.

Slyvų ligos ir kenkėjai

Šratligė pažeidžia slyvų lapus, pumpurus, žiedus, vaisius. Ligą sukelia grybelis CIasterosporium corpophylum. Pavasarį ant lapų atsiranda smulkios rasuvai rudos, vėliau raudonai rudos dėmės. Jos didėja, susilieja ir iškrenta lapo audiniai. Liga persiduoda į šakutes, kurių žievė sueižėja ir ima sunktis sakai, šakelės nudžiūna. Pumpurai paruduoja ir nudžiūna. Vaisiai pasidengia rudomis dėmėmis, sutrūkinėja. Liga gerokai sumažina derlių. Naikinama pašalinant pažeistas šakutes, prieš brinkstant pumpurams purkšti vario sulfatu. Po žydėjimo purškimas kartojamas.

Moniliozė. Efektyvių cheminių priemonių nepavyko rasti. Tenka atsargiai genėti, dezinfekuojant kiekvienai slyvai įrankius. Pirmas purškimas - prieš išsprogstant pumpurams, vario sulfato tirpalu ir įmaišant kokį nors tais metais rekomenduojamą fungicidą. Pastebėjus moniliozės nudžiovintas šakeles, padeda jų išpjovimas ir sudeginimas, tolimesnis stebėjimas, ar nesivysto liga.

Slyvoms kenkia kelių rušių pjūkleliai, dedantys kiaušinėlius į žiedus ir taip juos sunaikindami. Kenkėjai naikinami nukratant žydėjimo metu suskridusius pjūklelius, nukratant ir sunaikinant pažeistus žiedus. Po žydėjimo purškiama.
Slyvinis vaisėdis pažeidžia vaisių. Skraido pasibaigus žydėjimui, dalį galima sugaudyti gaudyklėmis su gira. Taip pat reikia surinkti pažeistus vaisius ir sunaikinti.
Vaismedinė voratinklinė kandis ir slyvinis lapsukis pažeidžia lapus. Matomos kolonijos surenkamos, purškiama instekticidais po žydėjimo.
Dauguma kenkėjų žiemoja po slyva, todėl purenant žemę dalį galima sunaikinti.

Slyvų puvinys.
Slyvų puvinys.

Slyvų veislės

Vietinės, etnografinės slyvų veislės - tai mažai priežiūros reikalaujančios ir gamtinėms sąlygoms atsparios kažkada dvarininkų atžvežtos slyvų veislės. Vaismedžių sodai Lietuvoje minimi nuo XIV amžiaus. XIX amžiaus pabaigoje - XX pradžioje profesoriaus Adomo Hrebnickio sode augo apie 240 skirtingų slyvų veislių. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto kolekcijoje tiriamos apie 170 slyvų veislių. Daugybę Lietuvoje paplitusių veislių galima įvardinti  kaip „prunus domestica vulgaris"  - liaudies sukurtos ar savaiminės veislės. Greičiausiai daug priežiūros nereikalaujančios mėlynosios slyvos kilusios iš vengriškų slyvų ir dėl to vadinamos vengerkomis. Geltonosios kiaušiniškos formos slyvos su kakleliu prie kotelio  - sunkiai atkuriamos kilmės. Kaukazinės slyvos puikiai dera neprižiūrimos, svarbu, kad būtų neužgožtos kitų medžių. Šios slyvos gana atsparios ligoms, šalčiams. Skyrus joms dėmesio ir apgenėjus, nustebina gausiais derliais. Genint ir pastoviai tręšiant galima netgi priversti nepramečiuoti.

Gausus vietinių slyvų derlius
Gausus vietinių slyvų derlius.

Naujos slyvų veislės leidžia gerokai išplėsti derliaus nuėmimo laiką, vaisių panaudojimą, turėti įvairesnių skonių slyvų. Sode tikrai verta turėti 4-6 skirtingų veislių slyvų medelius. Juolab, kad dalis slyvų veislių yra kryžmadulkės, joms reikia kito slyvų medelio.

Slyvų veisles verta pirmiausia rinktis pagal derėjimo laiką.

Ankstyvosios slyvos

‚Early Golden‘ veislė
‚Early Golden' veislė veda geltonus, apvalius, vidutinio dydžio (40 - 50 g) vaisius. Dera liepos pabaigoje. Vidutiniškai atspari šalčiui.

‚Kometa‘ - Rusijoje išvesta ankstyva savidulkė slyvų veislė
‚Kometa' - Rusijoje išvesta ankstyva  savidulkė slyvų veislė. Slyvos didesnės už vidutines (30- 35 g), raudonos. Minkštimas minkštas, sultingas, saldžiarūgštis. Kauliukas išsiima sunkiai. Dera liepos antroje pusėje - rugpjūčio pradžioje. Šalčiui atspari veislė, atspari puviniui, šratligei.

‚Opal‘ slyvos sukurtos Švedijoje
‚Opal' slyvos sukurtos Švedijoje. Savidulkės, dera liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje. Vaisiai vidutinio dydžio (25- 35 g), salstelėję, bet jaučiasi rūgštelė, vidutinio sultingumo, aromatingi. Kauliukas išsisima lengvai. Šalčiams, ligoms atspari veislė. Jautri slyvų raupsų virusui.

‚Skoroplodnaja‘ derlių galėsite ragauti jau 2- 3 metais.
‚Skoroplodnaja' derlių galėsite ragauti jau 2- 3 metais. Tai Rusijoje sukurta kryžmadulkė slyvų veislė. Vidutinio dydžio (25- 30 g) vaisiai netransportabilūs, sultingi, aromatingi, saldžiarūgščiai. Sunoksta skirtingu laiku rūgpjūčio pradžioje. Šalčiui atspari, bet kamienai neatsparūs kintančiai temperatūrai, gana atspari ligoms.

‚Čačanska Rana‘ - Serbijoje sukurta iš dalies savidulkė slyvų veislė
‚Čačanska Rana' - Serbijoje sukurta iš dalies savidulkė slyvų veislė. Vaisiai dideli (40- 50 g), puikaus skonio, aromatingi, sultingi ir standūs. Kauliukai išsiima lengvai. Sunoksta liepos apbaigoje - rugpjūčio pradžioje. Atsapri šalčiui ir ligoms.

Vidutinio ankstyvumo slyvos

‚Uleno renklode‘. Puikaus skonio slyvos, sunoksta rugpjūčio pabaigoje
‚Uleno renklode'. Puikaus skonio slyvos, sunoksta rugpjūčio pabaigoje. Vaisiai ovaliai apvalūs, 35- 45 g svorio, puikaus skonio. Kauliukas atsiskiria sunkiau. Veislė ligoms atspari, mažiau ištverminga žiemos šalčiams, jautri pavasario šalnoms.

‚Štaro vengrinė‘ - savidulkė slyvų veislė, vaisiai violetinės spalvos, sultingi, vidutinio dydžio
‚Štaro vengrinė' - savidulkė slyvų veislė, vaisiai violetinės spalvos, sultingi, vidutinio dydžio (apie 35 g). Minkštimas standus, sultingas, saldžiarūgščio skonio, gerai išsiima kauliukas. Sunoksta rugpjūčio antroje pusėje, beveik vienu metu. Šalčiui atspari vidutiniškai. Gana atspari ligoms. Jautri pavasario šalnoms.

‚Jubileum‘ - savidulkė slyvų veislė.
‚Jubileum' - savidulkė slyvų veislė. Sunoksta rugpjūčio pabaigoje. Vaisiai itin dideli (70- 90 g), saldūs, skanūs, kauliukas lengvai atsiskiria nuo minkštimo. Šalčiui ir ligoms atspari.

‚Lase‘ - Latvijoje išvesta kryžmadulkė slyvų veislė
‚Lase' - Latvijoje išvesta kryžmadulkė slyvų veislė. Dera rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje.  Geltonos slyvos vidutinio didumo (30- 40 g), kiaušinio formos, saldžios, standžios. Kauliukas išsiima lengvai. Šalčiui ir ligoms atspari slyvų veislė.

‚Ontario‘ - savidulkė slyva
‚Ontario' -  savidulkė slyva. Vaisiai sunoksta rugpjūčio antroje pusėje, beveik vienu metu. Vaisiai dideli (35-45 g),  apvaliai elipsiški,  žalsvo minkštimo, minkšti,  sultingi, saldžiarūgščiai. Kauliukas išsiima sunkiai. Mažiau atspari šalčiams, ligoms atspari. Reikėtų sodinti šiltoje užuovėjoje.

Jūrė‘ - Lietuvoje sukurta šalčiui ir ligoms atspari veislė
‚Jūrė' - Lietuvoje sukurta šalčiui ir ligoms atspari veislė. Vaisiai dideli (50- 70 g), raudoni, gelsvo minkštimo, vidutinio sultingumo, saldūs. Kauliukas išsiima lengvai.

‚Stanley‘ - vidutinio vėlyvumo savidulkė slyvų veislė
‚Stanley' - vidutinio vėlyvumo savidulkė slyvų veislė. Vaisiai sunoksta rugsėjo pradžioje, gana ilgai išsilaiko. Slyvos skanios, didelės (30- 45 g), tamsiai mėlynos spalvos, minkštimas gelsvas, sultingas, aromatingas. Šalčiui mažiau atspari, atsparesnė ligoms.

 

Vėlyvosios slyvų veislės

‚President‘ - savidulkė, dideles slyvas vedanti (50- 60 g) veislė.
‚President' - savidulkė, dideles slyvas vedanti (50- 60 g) veislė. Slyvos mėlynos spalvos, ovalios, minkštimas gelsvas, jaučiasi rūgštelė. Kauliukas nuo minkštimo sunkiai atsiskiria. Dera rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje. Atsparumas šalčiui vidutinis.

‚Viktorija‘ - paplitusi savidulkė slyvų veislė, derlinga.
‚Viktorija' - paplitusi savidulkė slyvų veislė, derlinga. Vaisiai sunoksta rugsėjo viduryje, slyvos vidutinio dydžio (30- 40 g.). Slyvos mažėja, jei derlius gausus. Vaisiai gelsvai raudoni, minkštimas šviesiai gintarinis. Slyvos sultingos, saldžiarūgštės.

‚Blue free‘ – vėlyva, savidulkė slyvų veislė, sukurta JAV
‚Blue free' - vėlyva, savidulkė slyvų veislė, sukurta JAV. Slyvos didelės (50- 60 g), mėlynos, minkštimas gelsvai žalias, standus, sultingas, silpnai rūgštus. Kauliukas lengvai išsiima. Sunoksta rugsėjo antroje pusėje. Šalčiui atspari.

Slyvų panaudojimas

Slyvos medis sunokina apie 20-30 kilogramų slyvų. Pirmasis derlius renkamas jau trečiais penktais metais, didžiausi derliai sulaukiami 8-12 metais. Slyva gali derėti apie 25 metus. Šviežios slyvos -puikus vitamino B šaltinis. Slyvas naudingos sergant virškinimo sistemos ligoms, esant vidurių užkietėjimui, sulėtėjus medžiagų apykaitai. Taip pat slyvose esančios medžiagos naudingos širdies kraujagyslių ligų profilaktikai.

Konservuoti slyvas populiaru verdant slyvų uogienes, maišant jas su kitais vaisiais. Slyvos visoms uogienėms suteikia malonaus rūgštumo. Slyvų kompotai yra vieni iš labiausiai vertinamų. Kulinarijoje populiarios džiovintos slyvos.

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6 7 ... 17
Didmeninė ir mažmeninė prekyba daržovių ir gėlių sėklomis, svogūnėliais. Prekyba sėklomis internetu.
Raudondvario pl. 127, Kaunas
Telefonas: +370-37-563371 (didmeniniai užsakymai), +370-37-440079 (mažmeniniai užsakymai), El. paštas: nojus@nojus.lt
Gaminiai iš medienos aplinkos papuošimui: medinės tvoros, vartai, pavėsinės, vaikų žaidimų aikštelės, smėlio dėžės,lauko baldai, pergolės, sūpynės, gėlinės ir kt.
Karalių k. , Vilkaviškio r.
Mobilus: +370-698-06883, +370-644-63333, El. paštas: info@simedva.lt
Mažoji miesto architektūra: suoliukai, šviestuvai, gėlinės, šiukšliadėžės, dviračių stovai, vaikų žaidimo aikštelės, lauko treniruokliai ir kt.
Laisvės pr.125, Vilnius
Telefonas: +370-5-2789578, +370-5-2108737, El. paštas: salonas@darom.lt

Technikos g.14, Kaunas
Telefonas: +370-37-452512, El. paštas: info@akrilita.lt

J.Naujalio g.13-1, Kaunas
Mobilus: +370-652-04325, El. paštas: info@alpinariumas.lt

Žarijų g. 8, Vilnius
Telefonas: +370-5-2691091, El. paštas: info@betonostatiniai.lt

Raudondvario pl. 150, Kaunas
Telefonas: +370-608-07067, Mobilus: +370-687-53770, El. paštas: info@gardenis.lt

Taikos 88a -308k, Kaunas
Telefonas: +370-612-41925, Mobilus: +370-612-41925, +370-614-32132, El. paštas: info@gerbuvioprojektai.lt

Šėtos g. 47, Kėdainiai
Mobilus: +370-678-38320, El. paštas: grazuskiemas@mail.com

Buivydiškių g. 4-43, Vilnius
Telefonas: +370-648-83218, Mobilus: +370-648-83218, El. paštas: info@gscompany.lt
1 2 3 4 5 6 7 ... 17
Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Kokie reikalavimai keliami atraminės sienutės statybai?

Atsako Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė

daugiau
Ar galima keisti sklypo reljefą be kaimynų sutikimo?

Atsako Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė

daugiau
1 2 3 4 5 6
Kompanijų produktai
Konferencija „Garden Style“. Tema: Įkvėpta gamtos. Natūralistinis dizainas

Įkvepiantys pranešimai apie aplinkos kūrimą ir žymių diza...

Formuoti buksmedžiai šiuolaikiniame apželdinime

Formuoti buksmedžiai ypač gražiai atrodo, kai jie papuošt...

Augalai ir vazonai balkonams

Augalai ir vazonai balkonams

Raugerškiai

Pasigrožėkite raugerškių spalvomis

Laistymo sistemos, automatinės laistymo sistemos

Laistymo sistemos, automatinės laistymo sistemos. Vejos l...

Rudeninės nuolaidos augalams !!!

Didelės nuolaidos dekoratyviniams augalams, daugiametėms ...

Daugiabučių namų teritorijų želdinimas dekoratyviniais augalais - kitaip

Žvilgtelėkime kaip apželdinta teritorija prie daugiabučių...

Vandens ir pakrančių augalai

Nuo mažučių žydinčių pakrančių gėlyčių iki didelių vanden...

Mikrobiologinis vandens valymo preparatas Symbio Blue Water

Dumblių šalinimas, natūralios bakterijos, nitratų ir fosf...

Dekoratyviniai baseinai 1
BASEININĖS FORMOS IŠ POLIETILENO

Dekoratyvinio baseino įrengimas

Dekoratyvinių augalų priežiūros darbai pavasarį

Pavasarinis dekoratyvinių augalų genėjimas

Aplinkos apželdinimo projektavimas

Gražiai sutvarkyta aplinka gerą nuotaiką skleidžia ne ti...

Metalinės pastatomos šiukšlių dėžės

Lauko šiukšliadėžės, šiukšlių dėžė, šiukšlių dėžės, lauko...

Apšiltinti lauko vazonai IQBANA

Lauko vazonai, kuriuose augalai žiemą jausis geriau

Prižiūrim dekoratyvinius augalus

Pavasariniai darbai sode yra pagrindiniai per visą sezon...

Dekoratyvinių augalų centras

Augalai skirti mūsų aplinkos gražinimui

Bijūnų sodinukai, bijūnai vazonuose, bijūnų gumbai,

Daugiametės gėlės, svogūninės gėlės, bijūnų gumbai, bijū...

Benzininiai trimeriai
Benzininiai trimeriai

Naujausi keturtakčiai trimeriai gerokai lenkia savo sąvyb...

1 2 3 4 5 6