Alpinariumas

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Alpinariumas - tai tarsi nedidelis Alpių kalnelis sode. Jį galima įrengti ant statesnių šlaitų, aikštelėse, reikalaujančiose rekultivacijos pasibaigus statybos darbams, ten, kur dirva kieta ir net vietose, visai netinkamose ūkiniams tikslams.

Nuokalnė yra puiki vieta alpinariumui įrengti. Asa.lt nuotr.

Alpinariumai populiarūs ne tik dėl praktiškumo. Jie - savotiška gyvosios ir negyvosios gamtos sintezė. Akmenų fone spalvos atrodo ryškesnės, švaresnės ir sodresnės, o augalai savo gamtinėje aplinkoje atrodo natūraliai ir organiškai.

Alpinariumams skirti augalai turi būti gražios formos, ilgai žydėti arba turėti dekoratyvius lapus. Jų užimamas plotas turi išliekti dekoratyvus visą šiltąjį sezoną, o akmenuotą kalnelį turi būti lengva prižiūrėti.

Alpinariumo kalnelis turi organiškai įsilieti į natūralų landšaftą

Alpinariumo vieta

Jeigu sklype yra natūraliai nelygių vietų (nuokalnė, aukštumėlė, nedidelis pylimas), tai geriausios vietos alpinariumui. 
 
Alpinariumas turėtų būti kuriamas saulėtoje vietoje, nors parinkus saukės nereikalujančius augalus, jį galima įkurti ir šešėlyje. Alpinariumui tinka sklypo pietryčių ar pietų pusė (šiaurinėje pusėje įrengtame alpinariume augs tik pusiau pavėsyje klestintys augalai).

Akmeninio kalnelio kūrėjui būtina prisiminti šio landšafto architektūros elemento specifiką. Ji kuriama gėrėtis iš nedidelio atstumo, o iš toli matosi tik jos kontūrai. Todėl reikia apgalvoti priėjimus prie alpinariumo, sukurti atitinkamą šalia esantį landšaftą.

Alpinariumas turėtų būti kuriamas saulėtoje vietoje

Alpinariumo įrengimas

Panašiausias į tikrą Alpių kraštovaizdžio  fragmentą alpinariumas  statomas kalvos šlaite, kur tarp akmenų sodinami tam tinkami augalai. 
 
Suprojektavus alpinariumo kalnelį ir jį supančią aplinką, galima imtis statybos. Pažymimi būsimi alpinariumo, takelių ir apžvalgos aikštelių kontūrai. Jei alpinariumą ketinate įrengti lygioje derlingoje vietoje, visas dirvožemis toje vietoje nuimamas. Gruntas, sumaišytas su smėliu ir smulkiu žvyru galės būti panaudotas kaip derlingas substratas sodinant augalus ir tarpams tarp akmenų užpildyti. Į paruoštą aikštelę atvežamas stambus gargždas, smėlis, sudužusios plytos ir kitos statybinių medžiagų liekanos. Iš jų sukuriamas būsimo kalnelio reljefas. Po to, reikiamose vietose sudedami didžiausi akmenys ar jų grupės. Šį darbą geriau patikėti specialią įrangą ir praktikos turintiems žmonėms, nes dirbdami su sunkiais rieduliais tam nepasiruošę darbininkai dažnai patiria traumas. Padėjus pagrindinius akmenis, kalnelis apipilamas 10 cm derlingo grunto sluoksniu. Po to dėliojami kiti akmenys ir sodinami augalai.

Patartina rudenį paruošti dirvą, jei reikia, supilti kalnelį, o susigulėjus per žiemą, pavasarį statyti akmenis ir sodinti tarp jų augalus.
 
 
Akmenys
 
Akmenys - svarbus alpinariumo elementas, tai - ne tik dekoracija augalams. Jie turėtų būti ne laiko nugludinti rieduliai, o uolienų luitai su jiems būdingais kampais.

Akmenys pagerina drenažą, šarmina dirvą, akumuliuoja drėgmę šaknims, suteikia pavėsį antžeminei augalų daliai, saugo juos nuo vėjo.

Kad akmenų išdėstymas atrodytų organiškai ir natūraliai, reikia įsisamoninti paprastą tiesą - gamtoje akmenų kompleksai sukuria labai charakteringus landšafto elementus: uolas, nuobyrynus, morenas ir kt. Tokiuose kompleksuose akmenų padėtis vienas kito atžvilgiu visada atitinka savybes tos uolienos, kuriai jie priklauso. Pavyzdžiui, nuosėdinių uolienų ir skalūnų sluoksniai būna pasvirę vienokiu ar kitokiu kampu.

Ir alpinariume reikėtų vengti skirtingos kilmės ir struktūros akmenų. Jei nepavyko surinkti reikiamų uolienų, matomas kalnelio sritis, šlaitus ir kai kurias viršūnes padarykite tiesiog iš vienarūšių akmenų. Gali būti bet kokie akmenys, randami apylinkėse. Medžiagą reikia rūpestingai parinkti. Geriau atsivežti 50 procentų atsargų, kad kuriant alpinariumą būtų laisvas pasirinkimas. Geriau nenaudoti apvalių, taisyklingos formos ir panašaus dydžio akmenų, nes vaizdas bus labai monotoniškas.

Akmenų kiekis alpinariume gali būti labai įvairus. Vieniems patinka, kai akmenys dominuoja, kitiems - kai yra tik fonas, o visas dėmesys sutelkimas į augalus. Praktiškai, akcentą lemia turimų akmenų ir augalų kokybė. Kai jie įdomūs, tiesiog gaila neparodyti jų grožio. Jei kalnelis, kurį kuriate, užima didesnį kaip 8-10 m². plotą, akmenis geriau dėlioti ne ištisai, bet grupėmis, paliekant žemės plotelius su juose esančiais pavieniais akmenimis. Tai leidžia išvengti aukštesnių kaip 1-1,2 m. aukščio kalnelių, kurie nedideliame plote atrodo neorganiškai.

Paprastai parenkami 3, 5 ar 7 didžiausi ir charakteringos formos bei faktūros akmenys, vienas iš kurių panaudojamas kaip viršūnė. Jie sudaro būsimos kompozicijos pagrindą.Šie akmenys turi remtis į kalnelio drenažinį pagrindą (skaldą, plytas ir t.t.), kad ateityje nesėstų. Mažesnieji akmenys dėliojami vėliau.

Jei alpinariume svarbus vaidmuo teks augalams, rinkitės kalkakmenį, nes jis porėtas ir į jį nesunkiai prasiskverbs šaknys. Kita vertus, dirvos reakcija bus šarminė, o tai reiškia, kad kai kuriems augalams reikia rūgštesnės dirvos.
 
Terasų formavimas
 
Dažnai alpinariumų šlaituose formuojamos terasos. Jos atlieka ir priešerozinę funkciją, apsaugodamos dirvožemį nuo išplovimo. Terasų aukštis ir plotis priklauso nuo šlaitų statumo. Dažniausiai terasos tvirtinamos plokščių klinčių sienelėmis, kurios ir pačios gali tapti dekoratyviniais elementais. Akmenys dėliojami šachmatine tvarka, panašiai kaip plytos. Kiekviena eilė užpilama žemėmis. Augalams sodinti tarp akmenų paliekami nedideli plyšiai. Erdvė tarp šlaito ir sienelės užpilama žeme. Jei sienelė aukštesnė kaip 1 m, daromas požeminis pamatas iš stambesnių akmenų. Kad tokios sienelės neišsiplautų ir nenugriūtų, jos daromos pasvirusios atgal (vienam aukščio metrui daromas 10-20 cm pasvirimas).

Terasų įrengimas

Gėlynas terasose

Augalų parinkimas ir išdėstymas
 
Kad ir kokie svarbūs alpinariume būtų akmenys, dažniausiai jis kuriamas dėl gėlių.
Alpinariumui tinkantys augalai, pasodinti įprastoje klomboje, tikriausiai nesudarytų įspūdžio, pasimestų tarp kitų augalų, o gal ir visai būtų išmesti į šiukšlyną. Tačiau atitinkamai pateikti, jie atskleidžia visą savo natūralų grožį. Ir atvirkščiai, tradiciniai sodo augalai alpinariume atrodo nekaip. Profesionalų nuomone, alpinariume visai netinka rožės, jurginai ir panašūs augalai.

Prieš sodinant, augalai suskirstomi grupėmis (analogiškai, kaip akmenys). Atskiriami dekoratyviniai krūmai ir miniatiūriniai medžiai.

Kaip akcentas sodinami žiemą-vasarą žaliuojantys augalai, dažniausiai spygliuočiai. Protingai parinkti, jie puikiai dera vienas su kitu, išlieka patrauklūs visus metus. Akcentais gali būti augalai, brangūs jums dėl kokių nors priežasčių, neįprastai atrodantys arba retos rūšies. Jie gali iškilti virš kalnelio viršūnės, sudarydami reikiamas vertikalias arba horizontalias linijas kompozicijoje. Nedideli, tačiau įdomūs augalai sodinami pirmajame plane. Jiems sukuriamas neutralus fonas, kurio plotas pakankamai didelis.

Pagrindinių augalų neturi būti daug. Būtina, kad jie gražiai derėtų su didžiaisiais akmenimis ar jų grupėmis. Reikia atsižvelgti į viską: augalų žydėjimo laiką ir trukmę, žiedų spalvą r net tai, kaip jie atrodo vienų ar kitų akmenų fone.

Tos pačios rūšies augalų negalima išmėtyti po visą alpinariumą. Jie sodinami pakankamai didelėmis grupėmis. Geriau nedaryti simetriškų kompozicijų. Augalai, kurių lapai sidabrinai arba pilki, sušvelnina perėjimus tarp spalvinių dėmių, leidžia pasiekti spalvų harmonijos arba pabrėžti kontrastus.

Nereikėtų piktnaudžiauti augalų įvairove. Akmeniniame kalnelyje, kurio plotas 10 m^2, vargu ar pavyks gražiai išdėstyti daugiau kaip 12-15 rūšių ir formų. Juos sodinant pagal principą "daug gražių ir įvairių", alpinariumas pavirs botanine kolekcija ir laukiamo dekoratyvinio efekto nebus.
 
Kai kurios agrotechnikos taisyklės
 
Alpinariumo augalams reikia saulės ir šilumos, todėl jį įrenkite saulėtoje vietoje. Didelio noro ir pastangų dėka, neblogą akmeninį sodelį galima įrengti ir aukštų medžių pavėsyje, tik štai tikru alpinariumu jo pavadinti jau nebus galima.

Alpių augalams reikalingas purus, gerai orui laidus substratas, kuriame nedaug organinių medžiagų. Todėl sodinimui geriau naudoti derlingos žemės ir stambiagrūdžio smėlio ar žvirgždo mišinį. Vėliau alpinių augalų nereikia pertręšti. Organinių trąšų nereikia naudoti visai. O ir tręšiant mineralinėmis trąšomis geriau laikytis taisyklės "geriau neprimaitinti, negu permaitinti". Priešingu atveju augalai pradeda pernelyg vešliai augti, blogiau žydi, neretai praranda formą, juos reikia dažnai apipjaustyti.

Parinkdami vietą augalų sodinimui, reikia atsižvelgti į jų augimą ateityje. Jei dekoratyvinio efekto norite pasiekti iš karto arba per labai trumpą laiką, augalus galima sodinti tankiai, o vėliau, jiems užaugus, persodinti į kitą vietą. Apsodinus alpių kalnelį, geriau lieti jį nedidelėmis vandens porcijomis, trumpais intervalais. Tam, kad sumažinti dirvos erozijos efektą, laikinai galima naudoti mulčiavimą.
Tikimės, kad šie patarimai padės pasiekti puikių rezultatų.

Augalų sodinimo chema

1. Aurinia saxatilis 'Citrina'  (Uolinis laibenis)
2. Cerastium tomentosum (Gauruotoji glažutė)
3. Dianthus gratianopolitanus (Žydrieji gvazdikai)
4. Phlox subulata (Ylalapis flioksas)
5. Sagina subulata (Ylalapė žemenė)
6. Sedum telephium ssp. ruprechtii (Gurgždantysis šilokas)
7. Sempervivum tectorum (Stoginė šilropė)
8. Sisyrinchium angustifolium
9. Yucca filamentosa (Juka pluoštinė)
10. Zauschneria californica (Kalifornijos fuksija)

1. Aurinia saxatilis 'Citrina' (Uolinis laibenis "aukso krepšys").

Gerai auga sausokame, pusiau smėlio dirvožemyje, patinka saulė, nors lapams geriausia popiet būti pavėsyje. Netinka molingas dirvožemis. Lapai pilkai žali.Žydi puokštėmis geltonų žiedelių nuo balandžio iki liepos. 

Sėklos gali būti sodinamos sode ankstyvą rudenį arba viduje vėlai žiemą, 8 -10 savaičių prieš persodinimą lauke.

2. Cerastium tomentosum (Gauruotoji glažutė - „sniegas vasarą")

Mėgsta saulėtas vietas ir gana sausą dirvą. Kvapnūs balti žiedeliai skleidžiasi gegužės pabaigoje ir birželį.Greitai plečiasi, suauga tankiu 10-30 cm aukščio kilimu.  Nužydėjusius stiebus reikia šiek tiek apkarpyti. Dauginama sėklomis arba gegužės - rugpjūčio mėnesį ruošiamais auginiais. Senesni kupstai viduryje išplinka, todėl juos kas keleri metai reikia atnaujinti.Žiemai augalą patartina šiek tiek pridengti. Savaime auga Apeninuose.

3. Dianthus gratianopolitanus (žydrieji gvazdikai)

Tai daugiametis 30-40 cm aukščio augalas su labai šakota pamatine dalimi. Bežiedžiai stiebai gulsti, išsidraikę, žiediniai - statūs arba kylantys, nariuoti. Lapija gausi, lapai linijiški. Žiedai pavieniai, kvepiantys, balti, rausv, ižydri, pilnaviduriai arba paprasti. Žydi birželio - liepos mėn. Pilnavidurės formos gvazdikai sėklų neužmezga. Pietvakarių ir Vidurio Europoje auga ant uolų, akmenuotose slėniuose, pušų miškuose.

4. Phlox subulata (Ylalapis flioksas)

Nereiklus dirvai. Mėgsta saulėtas vietas. Užauga iki 10-15 cm aukščio. Gegužę žydi baltais, violetiniais arba rausvais žiedais. Šliaužiantys stiebai su standžiais žiemą žaliuojančiais lapais suauga į tvirtą dangą. Dauginamas žaliosios ūglio dalies auginiais vėlyvą vasarą. Gražiai atrodo 5-10 metų, po to reikia atnaujinti.

5. Sagina subulata (Ylalapė žemenė)

Visžalis augalas, birželį pražįsta smulkiais baltais žiedais. Panašus į smulkias samanas, auga 3-5 cm aukščio "pagalvėlėmis".  Plečiasi lėtai, nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Geriausiai auga pusiau pavėsyje. Tinka laidi ir drėgna dirva, jei gerai įsišaknyjęs, pakelia sausrą. Patartina atnaujinti kas 2-3 metai, nes nunyksta vidurinė kupstelių dalis. Žiemai reikia šiek tiek pridengti. Dauginama dalijant kerus. Labai tinka nedideliems darželiams. Toleruoja nedažną vaikščiojimą.

6. Sedum telephium ssp. ruprechtii  (Gurgždantysis šilokas) 

Patinka sausas dirvožemis. Lapija melsvai pilka, stiebai bordo spalvos, žiedai kreminės baltos spalvos. Žydi rugpjūtį - spalį. Traukia bites ir drugelius.

7. Sempervivum tectorum (Stoginė šilropė)

Auga uolėtose ir akmenuotose vietovėse. Tai daugiametis augalas, kurio žiedkotis ištįsta iki 45-60 cm. Žiedynas paprastai tankūs, daugiažiedžiai (20-500 žiedų), labai šakoti ir platūs. Žiedeliai raudoni arba rausvi (1-2,2 cm skersmens).Stiebas stačias, apaugęs liaukiniais plaukeliais. Lapų skrotelės - 5-10 cm skersmens, plokščios, sudarytos iš mėsingų, dažniausiai tamsiai žalių lapelių. Žydi birželio - liepos mėn., apie 40 - 45 dienas. Sėklos prinoksta. Žiemai pridengti nereikia. Yra daug sodinių formų ir hibridų stoginių šilropių, kurios skiriasi skrotelių dydžiu, spalva, žiedynais ir aukščiu.

8. Sisyrinchium angustifolium

Lapeliai panašūs į žolę. Daugiametis augalas, auga kupstais. Geriausiai auga vidutinio drėgnumo dirvožemyje, mėgsta saulę, šviesų šešėlį. Optimaliomis sąlygomis barsto sėklas ir dygsta savaime. Kad augalas išliktų stiprus, reikia kas 2-3 metai dalinti. Nėra lepus. Tinka ir takelių kraštams.

9. Yucca filamentosa (Juka pluoštinė)

Dažniausiai jos neturi stiebo arba turi labai trumpą. Jų lapai iki 70 cm ilgio ir 4 cm pločio, su smailomis ir aštriomis viršūnėlėmis, auga skrotelėje, vienspalviai arba dryžuoti. Žiedynas užauga iki 2 m aukščio (šiltuose kraštuose - iki 4 m). Žiedeliai gelsvai arba rausvi balti, balti, svyrantys, iki 8 cm ilgio. Žydi liepos - rugpjūčio mėn. Žiedai kvepia. Žydi antraisiais metais po pasodinimo arba vėliau.

Pirmaisiais metais augalą reikia laistyti (gausiai, bet retai), kol gerai įsišaknija. Suaugusios jukos atsparios sausroms, jų laistyti nereikia, nes ilgos šaknys pasiekia net labai giliai esantį vandenį. Dažnai metus kitus augalas tupi vietoje, neauga, kol nepsitvirtina ir nepripranta prie naujos vietos.

Atsparios šalčiui. Žiemą rekomenduojama pridengti, ypač jaunas, nors šios rūšies augalai ištveria šalčius iki -20^oC ir net daugiau. Augalas bijo ne šalčio, o drėgmės, sunkiai ištveria pasikartojančius atlydžius.

10. Zauschneria californica (Kalifornijos fuksija)

Patinka sausokas dirvožemis, šiluma. Subrandina žiedus rugpjūtį - spalį. Paprastai žydi raudonais, vamzdelio formos žiedais. Neatsparus šalčiui.

Parengė R. Š.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama. 

meskinija

Manau, pirmais metais verta kuo daugiau pasiskaityti, eksperimentuoti, nepirkti brangių augalų ir lepių, vis tiek antrais metais jau bus susiformavę mintys, ką pakeisti, ką daryti kitaip, taip kad pradžioje, jei nesamdant specialistų, bandyti patiems, siūlyčiau rinktis nebrangius nelepius paprastus augalėlius ir skaiyti, skaityti....

2009-03-09 16:09