asa.lt
Patalpinta: 2015-09-02 14:36   Atnaujintas: 2016-09-06 12:30   Komentarai: 0   Peržiūros nuo 2009-08-25: 2104

Želdynų ir gėlynų mastelis bei masteliškumas
2015-09-02 14:34

Erdvę stebintis žmogus gerai suvokia vaizdą, jeigu atskiros jo dalys nėra pernelyg susmulkintos arba sustambintos. Kaip teisingai pasirinkti želdyno ar gėlyno mastelį?

Mastelis yra sutartinis matas, planuose žymimas M raide. Brėžinyje mastelis yra brėžinio linijos ir realios linijos ilgio santykis ir parodo, kiek kartų vietovės vaizdas sumažintas plane. M 1:100 reiškia, kad 1 cm plane atitinka 100 cm tikrovėje, natūroje objektas 100 kartų didesnis už pavaizduotą brėžinyje. Šis mastelis yra skaitmeninis.

Mastelis parenkamas pagal brėžinio sudėtingumą, formato dydį, brėžinio paskirtį. Gali būti stambus, vidutinis ir smulkus mastelis. Stambus mastelis vaizduoja nedidelio ploto teritoriją. Želdyno projekto fragmentas (gėlynas, alpinariumas ir kt.) arba atskira detalė gali būti rengiami M 1:10, M 1:20, M 1:50 ir panašiai. Tokio brėžinio tikslas - kuo detaliau parodyti fragmentą ar detalę. Smulkus mastelis vaizduoja didelio ploto teritoriją. Kuo didesnė teritorija vaizduojama, tuo daugiau kartų ją reikia mažinti.

Želdynų projektai, priklausomai nuo projektuojamos teritorijos dydžio ir detalumo laipsnio, rengiami masteliu M 1:1000, M 1:500, M 1:200 ir panašiai. Projektuotojui reikia situacijos plano, kuriame būtų pateikti tikslūs matmenys ir paaiškinimai, kas šiame žemės sklype jau yra, į ką būtina atsižvelgti, o ką galima keisti. Kartais kraštovaizdžio projektuose naudojamas linijinis mastelis, kuris vaizduojamas tiesia linija, padalinta į centimetrais suskirstytas atkarpėles. Jos rodo, kiek metrų tikrovėje atitinka vienas brėžinio centimetras.

 

M 1:2; ..... M 1:10; M 1:25; M 1:50; M 1:100; M 1:200; ..... M 1:2000; .....

Skaitmeninis mastelis

 

Linijinis mastelis

Linijinis mastelis

 

Skaitmeniniu arba linijiniu masteliu įmanoma projektuoti visus didesnius už popieriaus lapą objektus, išskyrus projektavimą kompiuteriu, kai galima projektuoti 1 : 1, vėliau popieriuje taikant norimą mastelį.

 

Linijinis mastelis brėžiniuose. Sodybos Vilniuje sutvarkymo projektas (krašt. arch. Aurelija ir Eduardas Lozuraičiai);

Linijinis mastelis brėžiniuose. Sodybos Vilniuje sutvarkymo projektas (krašt. arch. Aurelija ir Eduardas Lozuraičiai);

 

Mastelis ir masteliškumas yra skirtingos sąvokos. Mastelis iš esmės reiškia žemėlapio, plano linijos ilgio santykį su tikruoju vietos arba daikto ilgiu. Kiti masteliui priskiria objektyvią architektūrinės kompozicijos ypatybę, nulemtą daugybės kitų, visiškai pamatuojamų kompozicijos priemonių - ritmo, proporcijų, dalijimų pobūdžio, kontrasto ir niuanso, simetrijos ir asimetrijos, subordinacinių kompozicijos dalių ryšių, spalvos, paviršiaus reljefo ir tekstūros.

Mastelis nusako būdingiausius kompozicijos visumos ir atskirų elementų dydžių savitarpio santykius. Atskiri mastelio elementai, jų deriniai kompoziciškai jungiami į visumą. Darniame mastelyje atskiri elementai susijungia į visumą, nedarniame - lieka atskiri, patys sau.

 

Kuomet atskirų elementų ir visumos santykis proporcingas, mastelis yra darnus, vyrauja harmoningas vaizdas. Vila „Fuga“, kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė
Kuomet atskirų elementų ir visumos santykis proporcingas, mastelis yra darnus, vyrauja harmoningas vaizdas. Vila „Fuga", kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė.

 

Kraštovaizdžio architektūroje mastelis yra glaudžiai susijęs su dydžiu ir proporcijomis: erdvę stebintis žmogus gerai suvokia vaizdą, jeigu atskiros jo dalys nėra pernelyg susmulkintos arba sustambintos. Žmogaus akis sugretina atskirų dalių tarpusavio dydžius bei kiekvienos dalies ir visumos proporcijas ir žiūrovas sąmoningai ar nesąmoningai suvokia dydžių santykį. Stebėtojas visuomet bus nepatenkintas, jei, kuriant parką, atskiras jo dalis pernelyg susmulkinsime ar sustambinsime (lyginant su realia erdve). Kompozicijoje turi būti proporcingos ir atskiros objekto dalys, sudarančios vienovę su objektu, ir jų visuma - objektas - turi būti darnoje su erdve. Projektuojant svarbu pasirinkti optimalų mastelį - tokį dydį, kuris atitiktų darnų objekto ir erdvės santykį (konkrečioje erdvėje objektas ne per didelis ir ne per mažas).

 

Gėlyno prie pastato plotas derinamas su pastato dydžiu: prie erdvios sankryžos ir didelio pastato įrengiamas stambus gėlynas, prie nedidelio pastato – mažas gėlynas. Atskiros gėlyno dalys – skirtingų augalų ploteliai – derinami su gėlyno dydžiu ir turi būti nei per smulkūs, nei per stambūs. Alytus (2011); Palanga (2010).
Gėlyno prie pastato plotas derinamas su pastato dydžiu: prie erdvios sankryžos ir didelio pastato įrengiamas stambus gėlynas, prie nedidelio pastato – mažas gėlynas. Atskiros gėlyno dalys – skirtingų augalų ploteliai – derinami su gėlyno dydžiu ir turi būti nei per smulkūs, nei per stambūs. Alytus (2011); Palanga (2010).
Gėlyno prie pastato plotas derinamas su pastato dydžiu: prie erdvios sankryžos ir didelio pastato įrengiamas stambus gėlynas, prie nedidelio pastato – mažas gėlynas. Atskiros gėlyno dalys – skirtingų augalų ploteliai – derinami su gėlyno dydžiu ir turi būti nei per smulkūs, nei per stambūs. Alytus (2011); Palanga (2010).
Gėlyno prie pastato plotas derinamas su pastato dydžiu: prie erdvios sankryžos ir didelio pastato įrengiamas stambus gėlynas, prie nedidelio pastato – mažas gėlynas. Atskiros gėlyno dalys – skirtingų augalų ploteliai – derinami su gėlyno dydžiu ir turi būti nei per smulkūs, nei per stambūs. Alytus (2011); Palanga (2010).
Gėlyno prie pastato plotas derinamas su pastato dydžiu: prie erdvios sankryžos ir didelio pastato įrengiamas stambus gėlynas, prie nedidelio pastato - mažas gėlynas. Atskiros gėlyno dalys - skirtingų augalų ploteliai - derinami su gėlyno dydžiu ir turi būti nei per smulkūs, nei per stambūs. Alytus (2011); Palanga (2010).

Nematant plano ar visos aplinkos, spręsti sudėtinga, bet, gali būti, jog šiuo atveju želdinių, kiemo erdvės ir pastato mastelių santykis ne visai proporcingas. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tokia disproporcija galima, kol augalai nepasiekę brandaus amžiaus.
Nematant plano ar visos aplinkos, spręsti sudėtinga, bet, gali būti, jog šiuo atveju želdinių, kiemo erdvės ir pastato mastelių santykis ne visai proporcingas. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tokia disproporcija galima, kol augalai nepasiekę brandaus amžiaus.

Masteliškumas kraštovaizdžio architektūroje - tai visumos ir atskirų jos dalių santykis su žmogumi, jo dydžiu ir su žmogaus galimybėmis suvokti erdvę ir jos dydį. Masteliškumas suvokiamas stebint vaizdą, jis kaip vaizdinys gali būti didingas, monumentalus, kamerinis ir panašiai.

Masteliškumas yra svarbiausia architektūrinės kompozicijos priemonė. Masteliškumas nustato architektūrinio kūrinio dalių, elementų ir detalių tarpusavio santykį, užtikrinantį harmoningą derinį su žmogumi bei aplinka ir leidžia teisingai suvokti tikruosius to kūrinio gabaritus. Kraštovaizdžio architektūros objekto kompozicijos masteliškumo idealas - darna tarp funkcionalumo, estetikos, žmogaus suvokimo galimybių ir teigiamų emocijų išraiškos.

    Sustambintas parterio mastelis suteikia didingumo rūmams
Sustambintas parterio mastelis suteikia didingumo rūmams
Sustambintas parterio mastelis suteikia didingumo rūmams. Parteris, kaip didelės apimties objektas, dažniausiai apžvelgiamas atsitraukus, iš aukščiau - nuo rūmų terasos. Žiūrovas, stovėdamas parteryje, mato tik dalį bendro vaizdo. Parterio dydį lengviau suvokti lyginant su žmogaus dydžiu. Palangos Birutės parkas (2012-2013).

Medžių dydis, proskynos plotis lengviau suvokiamas juos lyginant su žmogaus dydžiu
Medžių dydis, proskynos plotis lengviau suvokiamas juos lyginant su žmogaus dydžiu
Medžių dydis, proskynos plotis lengviau suvokiamas juos lyginant su žmogaus dydžiu.

Druskonio ežero aplinka: vyrauja stambios, bendrą mastelį atitinkančios detalės – vandens ir vejos plokštumos, masyvus daugiametis gėlynas, medžių grupės. Druskininkai (2010).
Druskonio ežero aplinka: vyrauja stambios, bendrą mastelį atitinkančios detalės – vandens ir vejos plokštumos, masyvus daugiametis gėlynas, medžių grupės. Druskininkai (2010).
Druskonio ežero aplinka: vyrauja stambios, bendrą mastelį atitinkančios detalės - vandens ir vejos plokštumos, masyvus daugiametis gėlynas, medžių grupės. Druskininkai (2010).

Audronė Ona Jurkštienė

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.


Kategorijos: Aplinkotvarka (tema), Aplinkos tvarkymas, apželdinimas, dekoratyvinis landšaftas, Teritorijų planavimo ir landšafto architektūrinis projektų rengimas