Vyšnių veislės, sodinimas, auginimas, ligos

2017-03-22 10:14   Peržiūros : 1590   Spausdinti


Vyšnios - nuo seno mūsų soduose auginami vaismedžiai. Gana gerai prie įvairių dirvožemių prisitaikanti, atspari šalčiams vyšnia yra tarp populiariausių vaismedžių. Pastaraisiais metais vyšnių auginimą apsunkina išpitusios moniliozės ir kokomikozės grybelių sukeliamos ligos.

vyšnios

 

Vyšnios medelio sodinimas

Vyšniai parenkama šviesi ir gerai įšylanti vieta, geriau aukštesnėse sodo dalyse. Vyšnioms labai svarbu, kad gruntiniai vandenys nebūtų arti paviršiaus, ne aukščiau  kaip 1 metras nuo dirvožemio paviršiaus. Dirvos rūgštingumas priklauso nuo naudojamo poskiepio. Jei vyšnios sodinukas skiepytas į kvapiąją vyšnią, jam reikėtų parinkti silpnai rūgštų ir neutralų ( pH 5,5-7) dirvožemį. Tinkamiausi laidūs vandeniui, derlingi lengvi priemoliai arba priesmėliai. Panašių sąlygų reiktų ir sodinukams, skiepytiems į žagarvyšnes ir tręšnes. Sodinukai skiepyti į rūgščiosios (paprastosios) vyšnios poskiepius kiek mažiau reiklūs dirvožemiui.

Žydinti vyšnia

Atstumai tarp medelių turėtų būti apie 2 - 3 metrai, priklausomai nuo vyšnių augumo. Atstumai tarp eilių - apie 4 metrai.

Gerai įdirbtoje, derlingoje ir purioje žemėje užteks duobės vien tik šaknims įdėti. Neparuoštoje žemėje kasama 60-80 cm skersmens ir 60- 80 cm gylio duobė. Laidžiuose gruntuose galima dugne daryti ekraną iš molio ar molingos žemės. Verta iškasti kiek gilesnę duobę ir į jos apačią supilti derlingesnio viršutinio sluoksnio žemę bei velėną. Iš anksto reikia pasiruošti grunto duobei užpildyti. Jį geriausia ruošti iš komposto, daržo žemės, neutralių durpių. Galima praturtinti kalio ir fosforo trąšomis, pakalkinti arba pridėti dolomito miltų ir medžio pelenų.
Supylus žemių mišinį į paruoštą duobę, padaroma duobelė šaknims. Medžio kaklelis (skiepo vieta) turėtų būti sulig žemės paviršiumi arba kiek žemiau jo. Vyšnios šaknys atsargiai ištiesinamos, ant jų pilamas žemių mišinys. Uždengus šaknis žemė lengvai pamindoma nepažeidžiant šaknų.  Po mėnesio medelis patręšiamas azoto trąšomis.

Duobė vyšniai sodinti
Vyšnios sodinukui iškasama 80-90 cm skersmens ir apie 60-80 cm gylio duobė.

Vyšnios medelio sodinimas
Vyšnios medelio šaknies kaklelis turi būti sulig žemės paviršiumi arba giliau šiek tiek giliau.

Kada sodinti vyšnias? Dauguma sodininkų sako, kad tinkamiausiais laikas yra pavasarį. Iki žiemos susiformuoja šaknys, sustiprėja pats sodinukas. Sodinant medelį atviromis šaknimis, turi būti  išėjęs pašalas, o žemė kiek sušilusi, bet nepraradusi drėgmės. Vyšnių sodinimui tinkamiausia yra kovo pabaiga - balandžio mėnuo. Rudenį pasodintiems medeliams verta papildomai apdengti šaknų zoną. Geriau peržiemos apdengus sodinuką. Juolab, kad jaunas šakeles mėgsta stirnos, minkštą žievę bando graužti kiškiai.

Vyšnių dauginimas

Geriausiai veislės savybes išlaiko skiepytos vyšnios. Bet skiepai vyšnioms gana sunkiai prigyja. Literatūroje nurodoma, kad skiepai ruošiami nukritus medžių lapams ir laikomi drėgnoje bei vėsioje patalpoje. Skiepijimui ruošiamas įskiepis turi būti apie 5-10 cm ilgio su 3-5 pumpurais. Skiepijama sudūrimo būdu, kišant po žieve ir skeliant.
Etnografinės žagarvyšnės ir panašios veislės dauginamos auginiais. Naujiems vyšnių sodinukams naudojamos motinio augalo atžalos išlendančios kelis metrus.

Vyšnių genėjimas

Pagrindiniai vyšnių žiediniai pumpurai formuojasi ant jaunų šakučių. Susiformavusios vaisinės šakutės dera keletą metų, vėliau sunyksta. Pastovus vyšnių genėjimas leidžia gauti pastovų derlių nedidinat medžio apimties. Vaisiams formuoti kasmet, kovo balandžio mėnesiais, atnaujinamos pagrindinės šakos. Kelios šakos patrumpinamos trečdaliu. Jos leis naujas atžalas, iš kurių paliekamos kelios perspektyviausios, nesikryžiuojančios su kitomis šakomis, einančios į vainiko išorę, augančios statmenai ar dideliu polinku. Išgenimos vyšnių šakos einančios į vainiko vidų, besikryžiuojančios su kitomis šakomis, išaugusios smailu kampu nuo pagrindinių šakų.

Po pasodinimo pirmaisiais metais, pavasarį, vyšnios sodinukas patrumpinamas 60-100 cm aukštyje. Toliau leidžiama vystytis 4- 5 pagrindinėms šakoms.
Antraisiais metais negenima arba genimi nauji ūgliai, trukdantys numatytoms pagrindinėms šakoms.
Trečiaisiais metais išgenimos per tankiai suaugusios, mažu kampu augančios ir besikryžiuojančios šakelės.

Geriau formuoti žemą, platėjantį medelį. Tokį medelį patogiau uždengti tinklais nuo paukščių.

Vyšnių veislės

Vyšnių veislės grupuojamos pagal uogų sunokimo laiką. Turint keletą vyšnių krūmų galima užtikrinti nepertraukiamą šviežių vyšnių derlių nuo liepos vidurio iki rugpjūčio antros pusės. Renkantis vyšnias, reikėtų atkriepti dėmesį į veislės atsparumą grybinėms ligoms, ypač moniliozei ir kokomikozei, atsparumą šalčiui bei vaisių kokybines charakteristikas.

Ankstyvosios vyšnių veislės

Žinomiausia Lietuvoje yra etnografinė Žagarvyšnių vyšnių veislė, kilusi nuo Žagarės. Jų yra keletas atmainų, kurios skiriasi derėjimo laiku, vaismedžio forma ir derlingumu. Uogų spalva - tamsiai raudona, jos vidutinio dydžio (2,5- 3 g). Lengvai atsiskiria kauliukas ir vaiskotis. Tai derlinga ir nelepi savidulkė vyšnia, vidutinio augumo, svyrančiomis šakomis. Atspari šalčiams, neatspari kokomikozei.

Savidulkė vyšnių veislė 'Vytėnų žvaigždė' prinoksta liepos mėnesio pirmoje pusėje, uogos prisirpsta vienu metu. Uogos tamsiai raudonos, minkštimas raudonas, sultingos, saldžiarūgštės. Kauliukas ir vaiskotis atsiskiria lengvai. Vaismedžiai silpno augumo, vainikas apvalus, šakos svyrančios. Pradeda derėti trečiaisiais metais.

Vidutinio ankstyvumo vyšnių veislės

'Malinovka' - iš Rusijos kilusi,  dalinai savidulkė vyšnių veislė. Dera liepos viduryje. Uogos šiek tiek elipsiškos, tamsiai raudonos, 4-4,5 g svorio, saldžiarūgštės. Kauliukas ir vaiskotis atsiskiria lengvai. Pasižymi gausia lapija, tai sumažina paukščių daromą žalą. Ištverminga žiemą, ligoms vidutiniškai atspari.

'Notė' - lietuviška savidulkė veislė, dera liepos viduryje. Uogos stambios (4-4,5 g), tamsiai raudonos, saldžiarūgštės, aromatingos. Kauliukas ir vaiskotis atsiskiria lengvai. Vidutinio augumo, derlinga, pradeda derėti ketvirtaisiais metais. Šalčiui atspari, moniliozei taip pat, atsparumas kokomikozei vidutinis.

'Turgenevka' - dalinai savidulkė rusų selekcininkų suskurta veislė. Gali būti apdulkinta tręšnių žiedadulkėmis. Viena iš geriausiai vertinamų. Vaisiai prinoksta liepos viduryje, vienu metu. Uogos didelės (4-5 g), tamsiai raudonos. Kauliukas atsiskirai lengvai. Atspari šalčiams, kokomikozei veislė atspari vidutiniškai.

'Keleris daniška' - seniai Lietuvoje auginama savidulkė veislė. Prinoksta liepos viduryje. Uogos didelės (4- 4,5 g), tamsiai raudonos, saldžiarūgštės. Kauliukas ir vaiskotis atsikiria lengvai. Reikli vietai ir dirvai, vidutiniškai atspari šalčiams, mažai atspari kokomikozei ir moniliozei.

Savidulkė Rusijos selekcininkų sukurta veislė 'Molodežnaja'. Uogos didelės (4- 5 g), tamsiai raudonos, saldžiarūgštės. Kauliukas atsiskiria lengvai. Sunoksta liepos antroje pusėje. Šalčiams, komikozei atspari.

'Žukovskaja' - kryžmadulkė Rusijoje išvesta vyšnių veislė. Vyšnios prinoksta liepos antroje pusėje. Uogos didelės (3,5- 4 g), tamsiai raudonos. Kauliukas lengvai atsiskiria nuo minkštimo. Vidutinio augumo, dera vidutiniškai, pradeda derėti 3- 4 augimo metais. Šalčiui atspari, grybinėms ligoms -vidutiniškai atspari.

Vėlyvosios vyšnių veislės

Savidulkė 'Šatenmorelė' ('Lutonė')  manoma, kilusi iš Prancūzijos, Lietuvoje auginama seniai. Prinoksta liepos pabaigoje. Uogos didelės (4- 4,5 g), kiek rūgštokos. Vidutiniškai atspari šalčiams, mažai atspari kokomikozei.

'Vietinė rūgščioji'

Vyšnių ligos

Daugiausia žalos vyšnioms pridaro grybinės ligos kokomikozė ir moniliozė. Pagrindinis jų simptomas - apdžiūvę šakelių galiukai, staigiai nudžiūstatantys ir parudavę lapai. Efektyvių cheminių  priemonių prieš šias ligas nėra. Profilaktinės priemonės yra teisingas tręšimas ir genėjimas.

Purškimui naudojami vario preparatai, purškimas pradedamas pavasarį, formuojantis žiedpumpuriams. Vėliau purškiama po žydėjimo ir po derliaus nuėmimo. Pastebėjus kokomikozės požymius, purškimai gali būti sutankinami.

Vyšnių tręšimas

Trąšos beriamos apie 50-čia procentų didesniame nei lajos skersmuo plote.

Pirmaisiais metais tręšiama tik azoto trąšomis. Skaičiuojama apie 15- 30 g azoto medeliui. Trąšos išberiamos apie 1,5 kv. metro plote. Antraisiais metais dozė ir tręšiamas plotas dvigubėja. Galima azoto kiekį tirti laboratorijoje, lapuose jo turėtų būti apie 2,3- 2,8 procento. Kad azoto pakanka, rodo tamsi lapų spalva. Medžiamas silpnai augant, jei lapai šviesiai žali, azotu galima tręšti per kelis kartus, taip vyšnios geriau įsisavins trąšas.
Kalio trąšomis tręšiama rudenį, po vegetacijos, kad sustiprėtų pumpurai. Optimalus kalio kiekis lapuose 1,2-1,8 procento.
Magnio trūkumą rodo vasaros antroje pusėje ant lapų, prie gyslų atsiradusios geltonos dėmės. Optimalus magnio kiekis 0,26-0,4 procento. Kaliu ir magniu aprūpins tręšimas kalio magnezija.
Taip pat rudenį dar tręšiama forsforo trąšomis.
Rudenį galima patręšti kompleksinėmis NKP trąšomis, kuriose labai nedaug azoto.

Vyšnių naudingosios savybės

Vyšnios Lietuvoje sugeba sukaupti apie  7-10 proc. cukraus, fruktozės ir gliukozės - apie 11 proc., organinių rūgščių - 1,3 proc., lastelienos - 0,5 proc.

Mineralinės medžiagų 100 g vyšnių uogų minkštimoyra : kalio - 250 mg, fosforo - 30 mg, kalcio - 40 mg, natrio - 20 mg, geležies - 1,4 mg.

Vyšnių uogose gausu įvairių B, C, PP grupių vitaminų.

Vyšnios turi stiprių antioksidacinių savybių. Didina hemoglobino kiekį kraujyje, mažina padidintą kraujospūdį ir stiprina kraujagysles. Yra puiki profilaktinė priemonė nuo infarkto, insulto, trombozių, aterosklerozės ir stenokardijos. Uogas verta valgyti gydantis artritą ir podagrą, jos mažina šlapimo rūgšties kiekį organizme ir padeda sąnariams. Turi silpnų vidurius lengvinančių savybių, valo žarnyną. Mažina diskomforto jausmą menopauzės metu. Naudingos sergantiems diabetu. Nėščiosioms naudingos vyšniose esančios folio rūgštys. Nepatartina vyšnių valagyti esant padidintam skrandžio rūgštingumui ar opoms, diarėjai. Kauliukų sėklos yra nuodingos. Tai dietinis produktas, kurio kaloringumas nuo 50 iki 100 kcal 100 g.

Vyšnių uogų kaukės naudojamos odą atgaivinančioms procedūroms atlikti.

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

 
 
Temą atitinkančios įmonės

Plungės r.


1 2

Noriškiai, Plungės r.
Telefonas: +370-448-72464, El. paštas: info@mede.lt
1 2
Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Kokie reikalavimai keliami atraminės sienutės statybai?

Atsako Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė

daugiau
Ar galima keisti sklypo reljefą be kaimynų sutikimo?

Atsako Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė

daugiau
1 2 3 4 5 6
Kompanijų produktai
Crizantemų puokštė vazone
Chrizantemos didmeninė prekyba

Chrizantemos vazonuose, skinamos chrizantemos, chrizantem...

Formuoti buksmedžiai šiuolaikiniame apželdinime

Formuoti buksmedžiai ypač gražiai atrodo, kai jie papuošt...

Augalai ir vazonai balkonams

Augalai ir vazonai balkonams

Raugerškiai

Pasigrožėkite raugerškių spalvomis

Laistymo sistemos, automatinės laistymo sistemos

Laistymo sistemos, automatinės laistymo sistemos. Vejos l...

Rudeninės nuolaidos augalams !!!

Didelės nuolaidos dekoratyviniams augalams, daugiametėms ...

Daugiabučių namų teritorijų želdinimas dekoratyviniais augalais - kitaip

Žvilgtelėkime kaip apželdinta teritorija prie daugiabučių...

Vandens ir pakrančių augalai

Nuo mažučių žydinčių pakrančių gėlyčių iki didelių vanden...

Mikrobiologinis vandens valymo preparatas Symbio Blue Water

Dumblių šalinimas, natūralios bakterijos, nitratų ir fosf...

Dekoratyviniai baseinai 1
BASEININĖS FORMOS IŠ POLIETILENO

Dekoratyvinio baseino įrengimas

Dekoratyvinių augalų priežiūros darbai pavasarį

Pavasarinis dekoratyvinių augalų genėjimas

Aplinkos apželdinimo projektavimas

Gražiai sutvarkyta aplinka gerą nuotaiką skleidžia ne ti...

Metalinės pastatomos šiukšlių dėžės

Lauko šiukšliadėžės, šiukšlių dėžė, šiukšlių dėžės, lauko...

Šilti lauko vazonai augalams

Lauko vazonai, kuriuose augalai žiemą jausis geriau

Prižiūrim dekoratyvinius augalus

Pavasariniai darbai sode yra pagrindiniai per visą sezon...

Dekoratyvinių augalų centras

Augalai skirti mūsų aplinkos gražinimui

Bijūnų sodinukai, bijūnai vazonuose, bijūnų gumbai,

Daugiametės gėlės, svogūninės gėlės, bijūnų gumbai, bijū...

Benzininiai trimeriai
Benzininiai trimeriai

Naujausi keturtakčiai trimeriai gerokai lenkia savo sąvyb...

1 2 3 4 5 6