Morkos: morkų auginimas, morkų veislės

2017-01-31 14:30   Peržiūros : 13973   Spausdinti


Corbis nuotr.Valgomosios morkos kilusios iš laukinių, kurios ir dabar auga Europoje ir Azijoje.

Morka yra dvimetis augalas, priklausantis skėtinių šeimai. Pirmaisiais metais išauga lapų skrotelė ir sultingas šakniavaisis, vartojamas maistui, o antraisiais - iš pasodinto šakniavaisio išauga žiedstiebiai, žiedai ir susiformuoja sėklos.

Valgomosios morkos yra labai vertingas maistas, jose ypač gausu karotino (provitamino A) ir kitų vitaminų bei mineralinių druskų. Raudonesnėse morkose karotino daugiausia.

Dirva

Morkos geriausiai auga lengvoje ir vidutinio sunkumo dirvoje. Tinkamiausia priesmėlio ar lengvo priemolio humusinga dirva. Sunkos molio, drėgnos, rūgščios dirvos morkoms netinka, nes išauga šakotos, mažos, blogai laikosi žiemą. Dirva turi daug įtakos šaknų formai ir spalvai.

Morkų negalima sėti į šviežiu mėšlu tręštą dirvą, neš šakniavaisiai išauga laibai šakoti, prasto skonio. Dirva neturi būti rūgšti - morkos gerai auga tik neutralioje žemėje. Joms netinka šviežiai kalkinta dirva. Geriausia auginti pernai metais kalkintoje dirvoje. Kalkinti būtina, kai dirvos pH mažesnis už 6,5.

Kad šakniavaisiai įšaugtų ilgi ir gražūs, dirvą reikia labai giliai sukasti. Netinka morkoms ir akmeninga dirva. Čia šakniavaisiai, kaip ir negiliai sukastoje dirvoje, išauga negražios formos, išsikraipę.

Sėjomaina

Geriausia morkas auginti po daržovių, gausiai patręštų mėšlu ir, be to, rudenį anksti nuimtų (ankstyvųjų kopūstų, ankstyvųjų bulvių, agurkų, pomidorų ir žirnių). Į tą pačią vietą morkos sėjamos ne anksčiau kaip po 4-5 metų. Morkų šakniavaisiai užsikrečia įvairiomis ligomis, nes sukėlėjai dirvoje lieka su morkų lapais ir šakniavaisių likučiais.

Dirvos dirbimas

Morkų derliui lemiamą reikšmę turi dirvos paruošimas. Tinkamai įdirbus dirvą, pagerinama jos struktūra, išnaikinamos piktžolės, sutaupoma drėgmė ir sudaromos palankios sąlygos mikroorganizmams.

Nė vienai daržovei piktžolių išnaikinimas neturi tiek daug reikšmės, kaip morkoms. Pasėjus morkas į piktžolėtą, ypač varpučiais užkrėstą dirvą, negalima gauti gero derliaus. Todėl morkoms dirvą reikia pradėti ruošti tuojau, nuėmus priešsėlį.

Tręšimas

Morkoms skirta dirva rudenį tręšiama mineralinėmis trąšomis. Rūgšti dirva rudenį kalkinama. Vienam kv. m beriama 60 g superfosfato ir 30 g kalio chlorido. Pavasarį prieš sėją beriama amonio salietros (30 g į 1 kv. m ). Nereikia morkų pertręšti azoto trąšomis, nes pablogėja šakniavaisių skonis, jie blogiau laikosi.

Papildomai morkos tręšiamos išretinus. Į 1 kv. m beriama 20 g azoto trąšų arba 30 g mineralinių trąšų. Trąšos beriamos ne į tarpueilius, bet per visą lysvę pakrikai. Išbėrus trąšas palaistoma.

Gegužės mėnesį ir rudens ir žiemos vartojimui pasėtas morkas kartą per savaitę liepos mėnesį reikia patręšti mineralinėmis trąšomis. Azoto trąšas galima naudoti tik labai saikingai. Reikalingiausias morkoms kalis. Todėl naudojama mažai azoto, bet daug kalio turintis mineralinių trąšų mišinys. Paruoštu 0,2 proc. trąšų tirpalu laistoma visa morkų lysvė. Po to augalai apliejami švariu vandeniu.

Sėja

Morkų sėklos smulkios ir negreitai dygsta. Paprastai sėjama teisiai į dirvą. Esant 11 laipsnių šilumos, sudygsta per 16 dienų, o kai temperatūra 8 šilumos - per 25 dienas.

Anksčiau pasėtos morkos duoda didesnį derlių.

Corbis nuotr.Norint labai anksti (birželio pradžioje) turėti šviežių morkų, jų galima pasėti iš rudens. Spalio mėnesį paruošiama lysvė. Joje kas 20 cm padaromi 2-3 cm gylio grioveliai. Pašalus (lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje) pasėjamos morkos ir nestorai (1-1,5 cm) užberiama durpėmis. Anksti pavasarį, kai dirva sušyla iki 5-8 laipsnių, morkos sudygsta. Rudenį pasėtos morkos laikymui netinka.

Antrasis sėjos terminas - anksti pavasarį, pradžiūvus dirvai ir sužydėjus šalpusniams.

Žiemai laikomas geriausia sėti gegužės mėnesį.

Morkas reikia pasėti ne vėliau kaip jazminų žydėjimo pradžioje (birželio 7-8 d.), nes vėliau pasėtų morkų derlius būna mažas.

Morkos sėjamos į lysves 20 cm tarp eilučių, labai negiliai (0,5-1,5 cm gyliu). Pasėtos per giliai laibai ilgai ir nevienodai dygsta.

Kad morkas būtų galima išsėti ne per tankiai, sėklos sumaišomas su 2-3 kartus didesniu kiekiu smulkaus sauso smėlio. Pasėjus žemė atvirkščiu grėbliu prispaudžiama, kad sėklos geriau priglustų prie žemės.

Morkos geriausiai auga purioje, nepiktžolėtoje dirvoje. Dygsta lėtai, todėl verta kartu su morkomis įsėti salotų ar ridikėlių. Jie greitai sudygsta ir pasėlį galima anksčiau ravėti ir purenti, be to, užauga papildomas ridikėlių derlius. Kad nenukentėtų morkos, salotas ar ridikėlius sėkite ne tankiau kaip kas 8 cm.

Iš pradžių morkų daigeliai auga labai lėtai, ir tik po 20-25 dienų po sėjos pradeda augti pirmasis tikrasis lapelis. Persodinti morkų nepavyks, o jei ir prigyja - šakniavaisiai išauga šakoti ir kreivi.

Priežiūra

Morkoms sudygus reikia purenti tarpueilius, kad neįsigalėtų piktžolės. Labai svarbus darbas, kurį reikia atlikti kruopščiai, yra morkų retinimas. Retinama 2 kartus. Pirmą kartą pasirodžius tikriesiems lapeliams, paliekant tarp augalų 1,5-2 cm tarpus. Antrą kartą retinama morkoms paaugus tiek, kai jų šaknys yra 1-1,5 cm storio, paliekant tarp morkų 3 cm.

Morkos labai jautrios drėgmei. Pirmąjį mėnesį, kad augalai gerai pasisavintų trąšas ir galėtų normaliai augti, reikia daug drėgmės. Jei nėra lietaus, morkos laistomos. Laistyti reikia negausiai, bet dažnai. Kai morkų šaknys užauga iki 1,5-2 cm skersmens, drėgmės reikia mažiau, tačiau, jei itin sausa, šakniavaisiai sutrūkinėja. Norint apsaugoti nuo grybelinių ligų, morkas geriausia laistyti anksti ryte.

Derliaus nuėmimas

Kuo vėliau kasami morkų šakniavaisiai, tuo daugiau sukaupia cukraus ir karotino, geriau laikosi žiemą. Derlių reikia nuimti iki šalnų. Geriausia - spalio viduryje, sausą dieną. Morkos kasamos šakėmis, rūšiuojamos. Pažeisti šakniavaisiai laikyti netinka, nes greitai pradeda pūti ir užkrečia kitus. Lapai nepjaunami, bet nusukami. Pjaunant lapus galima pažeisti šakniavaisio galvutę.

Morkų ligos ir kenkėjai

Morkų ligos

Morkos vegetacijos metu labiausiai kenčia nuo fomozės. Ligą sukelia Rostrupo vingiagrybis (Phoma rostrupii Sacc). Liga pasireiškia antroje vasaros pusėje. Ant sergančių lapų gyslų ir lapkočių atsirangą pailgų, pilkšvai rusvų dėmių. Lapai džiūsta, lapalakštis ligos pažeistoje vietoje nulūžta. Morkos šakniavaisio galvutė ir žemiau esanti dalis pūva tamsiai rudu puviniu. Ligos sukėlėjas žiemoja susirgusių augalų liekanose, šakniavaisiuose ir su sėkla. Didesnę žalą ši liga daro lietingą vasarą.

Kitos ligos - sklerotinis puvinys, juodasis puvinys ir rizoktoniozė morkoms žalingesnės laikymo vietose.

Morkų kenkėjai

Iš polifaginių kenkėjų morkoms labiausiai kenkia paprastieji kurkliai, spragšių ir grambuolių lervos, gaminių pelėdgalvių vikšrai, dirviniai šliužai ir peliniai graužikai. Iš specifinių kenkėjų pavojingiausia morkinė muselė.

Morkinė musė - 4-5 mm ilgio juodas, blizgantis dvisparnis vabzdys. Morkoms kenkia lervos - 6-8 mm ilgio, cilindriškos, be galvų ir be kojų, gelsvos spalvos, blizgančios. Jos graužia takus šakniavaisiuose. Dėl to šie deformuojasi, atrodo lyg persmaukti, išoriniai audiniai skersai sutrūkinėja, dažniausia supūva. Pažeistų morkų lapai įgauna violetinį atspalvį, vėliau gelsta ir džiūsta.

Musės pradeda skraidyti gegužės antroje pusėje - žydint obelims ir šermukšniams. Jos mėgsta pavėsį. Kiaušinius deda vakarais ant drėgnos dirvos, šalia daigų, turinčių 2-3 tikruosius lapus. Lervos kenkia 27-30 dienų, po to dirvoje virsta lėliukėmis. Per metus išsivysto dvi kartos. Antrosios kartos lervos kenkia rugpjūčio-spalio mėnesiais, iki dėliaus nuėmimo.

Morkinė blakutė - 2 mm ilgio šviesiai žalis vabzdys. Blakutės ir jų lervos čiulpia lapų ir lapkočių sultis. Lapai lieka žali, bet nustoja augti, susigarbanoja. Šakniavaisiai būna smulkūs, kieti ir neskanūs.

Šakniniai amarai. Morkinių amarų (Semiaphis dauci F.) pažeidimai labai panašūs į blakučių. Neretai šie kenkėjai aptinkami kartu. Pakenkti lapai deformuojasi, susigarbanoja. Kenkėjai laikosi kolonijomis šaknies kaklelio, stiebelio ir lapų pamatų srityse. Morkiniai amarai yra apie 1,5-1,7 mm ilgio. Besparniai amarai yra šviesiai žali, su ruda galva, sparnuotųjų galva ir krūtinė juodos, pilvelio viršutinė dalis - žalia. Jie masiškai pradeda kenkti atvėsus orams.

Kova su morkų kenkėjais ir ligomis.

  1. Nepažeisti agrotechnikos reikalavimų, ypač sėjomainos.
  2. Morkas sėti sausesnėse, saulėtose vietose.
  3. Mokas sėti kuo anksčiau.
  4. Naikinti piktžoles, purenti, laiku retinti.
  5. Nuo amarų gelbsti pelenai.
  6. Morkines muses atbaido naftalinas.
  7. Nuėmus derlių dirva kuo giliau sukasti.
  8. Sandėliavimui atrinkti tik sveikus šakniavaisius.
  9. Kovoti su kenkėjais padeda ir šalia augantys augalai. Jų eterinių aliejų kvapas atbaido kenkėjus:
    • vaistinis šalavijas atbaido morkines muses, dirvinius šliužus;
    • siauralapė levanda - blakutes;
    • svogūnai - morkines muses;
    • gelteklė - morkines muses;
    • garstyčios - pelinius graužikus.

 

Morkų veislės

Pavadinimas Aprašymas Pritai-kymas
VALGOMOSIOS MORKOS RIGA H VALGOMOSIOS MORKOS RIGA H Derlius imamas praėjus 130 dienų po sėklų sudygimo. Šakniavaisiai 20 cm ilgio, ryškiai oranžinės spalvos, lygūs, sultingi. Gerai laikosi per žiemą. Veislė atspari ligoms, todėl derlių galima imti prieš pirmąsias šalnas. Vėliau nukastos morkos turi daugiau karoteno bei cukrų, geriau laikosi. Sandėliuo-jamos
VALGOMOSIOS MORKOS KARLENA VALGOMOSIOS MORKOS KARLENA Vegetacijos periodas - 140-150 dienų. Šakniavaisiai ryškios oranžinės spalvos, saldūs, užauga iki 18-24 cm ilgio. Nelinkusios trūkinėti. Dėl didelės masės ir sudėtyje esančio didelio kiekio cukraus ypač tinka sulčių gamybai. Puikiai laikosi per žiemą. Geriausiai auga sukultūrintoje, neužmirkusioje lengvo priemolio arba priesmėlio dirvoje. Sandėliuo-jamos
VALGOMOSIOS MORKOS NANTES 5 MONANTA VALGOMOSIOS MORKOS NANTES 5 MONANTA Derlius imamas praėjus 90-100 dienų po sėklų sudygimo, pirmąjį derlių galima pradėti imti po 55-60 dienų. Šakniavaisiai lygūs, bukais galais, minkštimas ir šerdis ryškiai oranžinės spalvos. Labai populiari veislė, skirta šviežiam vartojimui, laikymui ir perdirbimui. Geriausiai auga sukultūrintoje, neužmirkusioje lengvo priemolio arba priesmėlio dirvoje. Sandėliuo-jamos
VALGOMOSIOS MORKOS NAPOLI H VALGOMOSIOS MORKOS NAPOLI H Vegetacijos periodas - 90 dienų, pirmojo derliaus nuėmimą galima pradėti po 60 dienų. Šakniavaisiai 15-20 cm ilgio, buku galu, anksti įgyja būdingą vidaus ir išorės spalvą, saldų skonį. Morkos nelinkusios trūkinėti. Tinka auginti lauke ir polietileniniuose šiltnamiuose, bei derliui, parduodamam ryšeliais. Pasėjus birželio mėn. gali būti sandėliuojamos iki kovo. Sandėliuo-jamos
VALGOMOSIOS MORKOS KORAL VALGOMOSIOS MORKOS KORAL Vegetacijos periodas - 140-150 dienų. Šakniavaisiai vidutinio stambumo, 18-22 cm ilgio, cilindro formos, oranžinės spalvos, atsparūs trūkinėjimui. Veislė vertinama dėl didelio cukraus bei karoteno kiekio šakniavaisiuose. Tinka sulčių gamybai, konservavimui, šaldymui, gerai laikosi per žiemą. Galima sėti iš rudens ankstyvajam pavasariniam derliui. Sandėliuo-jamos
VALGOMOSIOS MORKOS AMSTERDAM 2 VALGOMOSIOS MORKOS AMSTERDAM 2 Auginama šviežiam vartojimui ir trumpam laikymui. Derlius imamas praėjus 80 dienų nuo sėklų sudygimo. Šakniavaisiai cilindro formos, 15-17 cm ilgio. Geriausiai auga sukultūrintoje, humusingoje, neužmirkusioje lengvo priemolio arba priesmėlio dirvoje. Jei dirvožemis sunkus - blogai dygsta, šakniavaisiai būna trumpi, šakoti, suskilinėję.
VALGOMOSIOS MORKOS AMSTERDAM 3 VALGOMOSIOS MORKOS AMSTERDAM 3 Ankstyva veislė. Auginamos vartoti šviežias ir trumpam laikyti. Tinka sėti žalumyniniam ir vasaros derliui. Morkose gausu vitaminų C, B, B2, B6, PP ir K, mineralinių medžiagų: kalio, natrio, kalcio, fosforo, magnio, jodo ir organizmui reikalingos geležies. Šakniavaisiai 15-17 cm ilgio, maža šerdimi.
VALGOMOSIOS MORKOS ROTE RIESEN VALGOMOSIOS MORKOS ROTE RIESEN Vėlyva, labai derlinga veislė. Šakniavaisiai ryškiai oranžinės spalvos, sultingi - šią veislę turėtų rinktis tie, kurie nori užsiauginti šakniavaisius, tinkamus sulčių gamybai. Morkose gausu vitaminų C, B, B2, B6, PP ir K, mineralinių medžiagų.
Sėklų juostos pranašumai: didesnis, gausesnis, kokybiškesnis derlius. Esant pakankamai drėgmės, sėklos sudygsta vienodžiau ir greičiau.
Sandėliuo-jamos
VALGOMOSIOS MORKOS GALAXY VALGOMOSIOS MORKOS GALAXY Vegetacijos periodas - 105-110 dienų. Šakniavaisiai užauga iki 18-20 cm ilgio, augdami neiškyla į paviršių, todėl nepažaliuoja. Tinka vartoti šviežius, laikyti per žiemą. Geras morkų priešsėlis - porai, svogūnai, javai, ankstyvosios bulvės. Geriausiai auga humusingoje, neužmirkusioje lengvo priemolio arba priesmėlio dirvoje. Sandėliuo-jamos
VALGOMOSIOS MORKOS NAOMI VALGOMOSIOS MORKOS NAOMI Vegetacijos periodas - 95 dienos. Šakniavaisiai užauga iki 16-18 cm ilgio, lygūs, augdami neiškyla į paviršių, todėl nepažaliuoja. Geras morkų priešsėlis - porai, svogūnai, javai, ankstyvosios bulvės. Geriausiai auga humusingoje, neužmirkusioje lengvo priemolio arba priesmėlio dirvoje. Į tą pačią vietą morkos sėjamos po 3-4 metų. Pasėjus birželio mėn. gali būti sandėliuojamos iki kovo. Sandėliuo-jamos
VALGOMOSIOS MORKOS KAROTELA VALGOMOSIOS MORKOS KAROTELA Vidutinio ankstyvumo Nanto tipo veislė. Vegetacijos periodas 110-115 dienų. Šakniavaisiai 18-20 cm ilgio, buku galu. Šerdis nedidelė, apvali, minkštimas oranžinis. Šakniavaisiai nelinkę trūkinėti. Sandėliuo-jamos
VALGOMOSIOS MORKOS NARBONNE H VALGOMOSIOS MORKOS NARBONNE H Derlius imamas praėjus 130-135 dienų po sėklų sudygimo. Šakniavaisiai lygūs, sultingi, atsparūs trūkinėjimui, ryškiai oranžinės spalvos, šerdis maža. Hibridas skirtas šviežiam vartojimui, laikymui, konservavimui. Derlių galima nuimti prieš pat šalnas - vėliau nukastos morkos turi daugiau karoteno bei cukrų, geriau laikosi. Sandėliuo-jamos
VALGOMOSIOS MORKOS CARVORA H VALGOMOSIOS MORKOS CARVORA H Vegetacijos periodas - 85 dienos, pirmojo derliaus nuėmimą galima pradėti po 55 dienų. Šakniavaisiai 18-20 cm ilgio, buku galu, anksti įgyja būdingą vidaus ir išorės spalvą, saldūs, traškūs. Tinka auginti derliui, parduodamam ryšeliais. Pasėjus birželio mėn. gali būti sandėliuojamos iki kovo. Sandėliuo-jamos
VALGOMOSIOS MORKOS DARINA VALGOMOSIOS MORKOS DARINA Šakniavaisiai ilgi, cilindro formos, buku galu, užauga iki 20-22 cm ilgio. Vegetacijos periodas - 120-130 dienų. Tinka vartoti šviežias, perdirbimui ir ilgam sandėliavimui. Geriausiai auga sukultūrintoje, humusingoje, neužmirkusioje lengvo priemolio arba priesmėlio dirvoje. Sandėliuo-jamos

Receptai

Morkų rožytės

2 morkos;
0,5 kepimo miltelių;
2 lašai vanilės esencijos;
6 šaukštai cukraus;
1 šaukštas grietinės;
5 šaukštais miltų;
3 šaukštais pieno;
1 šaukštas aliejaus.

Morkas sutarkuoti smulkia tarka. Išplakti kiaušinį ir sumaišyti su cukrumi ir morkomis. Miltus išsijoti, sumaišyti su kepimo milteliais ir pilti į kiaušinio plakinį. Tuomet į tešlą įmaišyti grietinę, pieną ir aliejų. Įlašinti vanilės esencijos. Viską gerai išmaišyti, tešla turi būti skystoka. Tešlą pilstyti į formeles ir kepti apie 15 minučių (laikas priklauso nuo to, kokio dydžio formelėse kepsite) 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol gražiai pagels. Skanaus.  Ramintos Plečkaitienės receptas

Morkų pyragas
Morkų rožytės
Pyragas su moliūgais ir morkomis
Morkų kisielius
Morkų saldainiai
Apelsinų ir morkų uogienė
Grikių apkepas su sūriu ir morkomis
Jautiena su brokoliais ir morkomis
Kalakutiena ir morkomis įdaryta cukinija
Morkų-vištienos kreminė sriuba su brendžiu
Silkė su morkomis ir džiovintomis slyvomis
Sprandinės kepsnys su morkomis


Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

ASA.LT prenumerata

 
 
Temą atitinkančios įmonės

Kelmė


Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Kokie reikalavimai keliami atraminės sienutės statybai?

Atsako Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė

daugiau
Ar galima keisti sklypo reljefą be kaimynų sutikimo?

Atsako Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė

daugiau
1 2 3 4 5 6
Kompanijų produktai
Bijūnų sodinukai, bijūnų gumbai

Daugiametės gėlės, svogūninės gėlės, bijūnų gumbai, bijūn...

Benzininiai trimeriai
Benzininiai trimeriai

Naujausi keturtakčiai trimeriai gerokai lenkia savo sąvyb...

Benzininė vejapjovė Castelgarden XC 53 BSW4

Vejapjovė mulčiavimui, vejos pjovimui, žolės smulkinimui

Benzininis grąžtas Bluebird NEA 52 E

Lengvas benzininis grąžtas gruntui

Akumuliatorinė vejapjovė
Akumuliatorinė vejapjovė Oregon LM300

Vejapjovė su didelės talpos akumuliatorium

Motorinis pjaustytuvas, motopjaustytuvas
Motopjaustytuvas

Motorinis pjaustytuvas

Traktoriukas vejai, žolei pjauti
Vejos traktoriukas Castelgarden PTX 220 HD

Traktoriukas vejai, žolei pjauti

Vejos traktoriukas
Vejos traktoriukas Castelgarden XD 140

Traktoriukas vejai pjauti, traktoriukas žolei

Dekoratyvinės tvoros
Segmentinės tvoros

Dekoratyvinės tvoros, tvoros pramoniniams pastatams, tvor...

agrastų sodinukai internetu
Agrastų sodinukai

Kamieninių ir krūminių, ankstyvų ir vėlyvų veislių agrast...

Obelų sodinukai internetu
Obelų sodinukai

Žemaūgių, aukštaūgių, ankstyvų, vėlyvų, žieminių obelų so...

Gėlės, medeliai prekyba Vilniuje

Gėlės, medeliai prekyba Vilniuje

Teritorijų ir želdynų projektavimas

Apželdinimo projektai, sklypo elementų planas

Apšiltinti lauko vazonai IQBANA

Lauko vazonai, kuriuose augalai žiemą jausis geriau

Naujos kartos raganės EVIPO žydi visą vasarą

Raganės žydinčios visą vasarą

Medžių ir krūmų sodinimas

Dekoratyviniai krūmai, krūmeliai, landšafto projektavimas...

SYMBIO mikoriziniai grybai

Naudingieji grybai, augalų atsparumo didinimas

Mikrobiologinis vandens valymo preparatas Symbio Blue Water

Dumblių šalinimas, natūralios bakterijos, nitratų ir fosf...

1 2 3 4 5 6