Kaip prižiūrėti ir laistyti veją

2009-03-31 08:07   Peržiūros : 16957   Spausdinti


LaistymasTinkamai prižiūrima veja išlieka graži 15-20 metų ir ilgiau. lr atvirkščiai - neprižiūrima ji greitai apaugs piktžolėmis, samanomis, nelaistoma - išdžius, netręšiama - išretės ir t.t.

Laistymas

Žolė netenka vandens, kai aukšta oro temperatūra, intensyvūs saulės spinduliai, žemas drėgmės lygis, pučia stiprus vėjas. Jeigu žolė negauna pakankamai vandens, ji negali atsivėsinti ir pradeda ruduoti bei vysti. Vanduo skatina sėklų dygimą, maistingų medžiagų pasisavinimą, audinių formavimąsi. Atėjus karščiams, labai svarbu tinkamai ir laistyti ne tik veją, bet ir naujai pasodintus augalus ir medžius. Nepaisant gerų ketinimų, dažnas mano, kad laistymas yra labai nuobodus darbas ir todėl stengiasi jį vis atidėti, kol galiausia būna per vėlu.

Laistymas po sėjos

Prieš beriant sėklas, visas dirvos sluoksnis turi būti drėgnas. Veja palaistoma pasėjus mišinį ir suvolavus dirvą.

Vėliau laistoma kas 2 - 3 dienas, apie 10 mm vandens per savaitę. Vejai dygstant, sausros metu rekomenduojama laistyti kiekvieną dieną, bet negausiai, smulkia ('rūko') vandens srove.

Kad žolė gerai ir greitai dygtų, reikalinga drėgmė ir šiluma. Optimaliausia oro temperatūra 16-21°C (dygti pradeda ir kai temperatūra žemesnė, 6°C). Oro temperatūra nepriklauso nuo mūsų norų, tačiau galima reguliuoti dirvos drėgnumą: viršutinis dirvos sluoksnis visada turėtų būti drėgnas.

Senas budas laistytiSaulėtą ir šiltą dieną rekomenduojama laistyti kelis kartus mažais vandens kiekiais, nestipria srove, kad nebūtų išplautos sėklos. Laistymo sistemos nederėtų palikti be priežiūros: vandens perteklius susitelks balutėse ir iškels sėklas į paviršių, tuomet žolė sudygs nevienodai. Kai sėklos sudygsta, laistymas ribojamas.

Rekomenduojama laistyti smulkialašiu laistytuvu arba purkštuvu.

Kaip žinoti, kada vejai reikalingas vanduo?

Kai tik dirvožemis pradės džiūti, veja pati parodys drėgmės stygių - žolė pradės vysti, perdžiūvusi vejos žolė susiraito, paruduoja, pėdsakai ir padangų žymės ant sausos vejos išlieka ilgą laiką. Suvytimas labiau pastebimas ant senesnės žolės, kadangi jaunesnė žolė nėra iki galo išplitusi.

  • Pirmiausiai nuo sausros nukenčia reikliausios drėgmei žolių rūšys - paprastosios miglės bei baltosios smilgos.
  • Vidutiniškai reiklios - pievinės miglės, daugiametės svidrės, paprastosios smilgos, mažiausiai - aviniai, nendriniai, raudonieji eraičinai.
  • Mažiausiai reiklios vandeniui žolės sausroms užsitęsus išlieka gyvos. Kai išdžiūsta lapai ir šaknys, jos pereina į ramybės būseną, o kai dirva sudrėgsta, atgyja ir vėl ima augti. Vis dėlto, nors žolės ir išgyvena, nukenčia jų estetinė išvaizda.

Laistyti būtina, kai dirva išdžiūsta iki 10-12 cm gylio, veja praranda sodriai žalią spalvą, o žolės nustoja augusios. Vandens pilama tiek, kad velėna permirktų iki apie 15-20 cm gylio. Dirvožemių struktūra skirtinga, todėl 1 m2 sunaudojama nuo 20 iki 50 litrų vandens. Jei yra specialus purkštuvas, 1 m2 vejos  reikėtų drėkinti apie 40 min. Po to purkštuvą perkelti į kitą vietą.

NeautomatinisAnkščiau buvo manoma, kad geriausia laistyti vakare, kai mažiausiai garuoja vanduo. Tačiau tokiu atveju žolė per naktį paliekama šlapia, susidaro palankios sąlygos ligų plitimui. Todėl geriausia pasirinkti tokį laiką, kad iki nakties veja spėtų apdžiūti, pvz., rytą.

Kaip dažnai reikia drėkinti?

Laistymo dažnumas priklauso nuo žolės rūšies, metų laiko, geografinės padėties, dirvožemio, gaunamos saulės kiekio.

Sausuoju periodu veją laistyti būtina, ypač kai dirva lengva. Ant vejos turėtų būti išliejama ne mažiau kaip 2-2,5 cm vandens per savaitę. Toks vandens kiekis kompensuoja išgaruojančią iš dirvos drėgmę.

Subrendusi veja laistoma retai, bet labai gausiai. Turi peršlapti visas maitinantis dirvos sluoksnis. Aišku, jeigu dažnai lyja, laistyti nereikia. Vis dėlto, per sausrą veja gali vietomis išdžiūti, todėl rudenį tas vietas reikės sodinti iš naujo.

Kokio kiekio reikia vandens?

Dažnai vejos perlaistomos,  o tai lemia ligų, piktžolių ir parazitų atsiradimą. Paprastai ant sėklų vejai arba velėnos pakuočių gamintojai surašo rekomendacijas ir laistymui.

Drėkinimo tikslas - sudrėkinti šaknis, jų nepaskandinant. Perlaisčius ne tik skatinamos žolės ligos, bet ir eikvojamas vanduo, atsiranda balos, purvas. Nuo dažno laistymo silpnėja ir trąšų efektyvumas.

Vandens kiekis priklauso nuo žolės rūšies. Dažniausiai užtenka  2,5 cm vandens per savaitę. Laistymo metu vandens išliejama tiek, kad sudrėkintų 30-40 mm dirvos sluoksnį. Taip užtikrinamas geresnis šaknų sistemos vystymasis.

Drėkinimo sistemos

Yra nemažai būdų, kaip laistyti veją: paprasta laistomąja žarna, statomais ir kilnojamais iš vienos vietos į kitą purkštuvais ar automatine laistymo sistema.

Laistymo zarna Laistymo žarna

Ar reikalingas dirbtinis drėkinimas, sprendžiama pagal daugiamečius kritulių kiekio stebėjimus.  Dirbtiniu būdu drėkinant veją, ji gerai dygsta, o po to lygiai auga.

Veja įrengiama ne vieneriems metams, todėl iškart verta pamąstyti apie laistymo sistemą, nes sutaupius, o vėliau persigalvojus, geresnę laistymo sistemą įrengti bus sudėtingiau. Pigesnė sistema - mažiau garantijų bei galimybių.

Automatinė laistymo sistema patogi tuo, kad nereikės kasdien stovėti su laistymo žarna ir laistyti - tai padarys sistema; visas plotas bus palaistytas vienodai pageidaujamu paros metu (išvykus nereikės prašyti kaimyno palieti pievelės); vejoje nesimėtys laistomosios žarnos, o purkštuvai iš žemės iššoks tik laistymo metu. Pjaunant vejapjove jie nekliudys darbui, ekonomiškiau bus naudojamas vanduo. Automatinė drėkinimo sistema gali palaistyti želdinius, veją taip pat gerai, kaip tai daroma rankomis. Laistymo efektas netgi geresnis, nes sistema užtikrina vienodą tinkamą vandens kiekį visam plotui. Sistema išjungia vandenį reikiamu laiku.

Laistymo sistemą sudaro:

  • Įtaisai,  tiekiantys vandenį (laistymo linijos, purkštuvai)
  • Vamzdžiai, jungtys
  • Filtrai
  • Elektriniai vožtuvai
  • Procesorius
  • Davikliai (lietaus)
  • Elektriniai siurbliai, hidroforai.

Automatinės laistymo sistemos purkštuvai būna iššokantys (laistymo metu išlenda iš žemės, o pasibaigus laistymui pasislepia) ir neiššokantys (matosi ir nelaistymo metu). Pagal laistymo principą purkštuvai skirstomi į "stambaus rūko", rotorinius ir plaktukinius.

"Stambaus rūko" purkštuvai vienu metu laisto visą teritoriją. Jų spindulys gana nedidelis - iki 5,8 m, todėl tinka nedidelėms pievelėms. Purkštuvas reguliuojamas 0º-360º kampu, laistymo skersmuo - iki 14 m. Purkštuvo aukštis - 10-30 cm.

Lygiai pievelei  pakanka 10-15 cm aukščio "stambaus rūko" iššokančio purkštuvo. Jeigu vejoje įrengti gėlynai, laistymui rinkitės aukštesnį - 20-30 cm - purkštuvą.  Kai sklype yra nestandartinių siaurų ir pailgų plotų, parenkamas specialus antgalis, pritaikytas tokiems plotams laistyti.

Dideliam laistymo plotui patariama rinktis rotorinį arba plaktukinį purkštuvą. Jo darbo pricipas toks: vandens slėgis priverčia judėti sukimosi mechanizmą. Tokio purkštuvo spindulys siekia iki 30 m. Reguliuojamas srovės stiprumas, sukimosi kampas - 25º-360º.

Rotoriniai purkštuvai skirstomi į mažos, vidutinės ir tolimos aprėpties. Mažos ir vidutinės  aprėpties purkštuvai įrengiami nedidelėms vejoms (kiemuose, parkuose) drėkinti, tolimos - dideliems plotams (stadionams, dideliems parkams).

Plaktukinių purkštuvų savybės panašios į rotorinių. Deja, tokie iššokantys purkštuvai neretai nesulenda į žemę, todėl pjaunant veją nepastebėjus sugadinami.

Issokantys purkstukai

Laistymo sistemos skirstomos į mėgėjiškas ir profesionalias.

Kai vandens spaudimas mažas,  galima užprogramuoti laistymą tokiu laiku, kai vandens spaudimas yra didesnis, sumontuoti žemo slėgio drėkintuvus, papildomą vandens siurblį arba padalinti laistomą plotą į daugiau sektorių, kad reikiamas vandens kiekis neviršytų vandens šaltinio galimybių.

Drėkinimo sistemos priežiūra nesudėtinga. Montuojant sistemą, nustatoma individuali laistymo programa. Pagal nurodymus instrukcijoje galima pakeisti laistymo programą.

Laistymo sistemą galima įrengti ir jau žaliuojant gražiai vejai. Išvedžioti plastikinius vamzdžius po veja be nuostolių, nors ir minimalių, nepavyks, tačiau žolė, ypač jauna, greitai išsiplečia.

Drėkinimo sistemą paruošti  žiemai galima keliais būdais: gravitaciniu vandens nuleidimu, vandens išpūtimu iš sistemos panaudojant suslėgtą orą arba sumontavus nuleidimo vožtuvus. Tinkamo metodo parinkimas priklauso nuo laistomo ploto pobūdžio.

Norėdami nustatyti, kiek vandens purkštuvas išnaudoja, pastatykite šalia purkštuvų keletą puodelių ir pasižiūrėkite, per kiek laiko jie prisipildys.

Įsitikinkite, kad purkštuvas paskirsto vandenį tolygiai ir nepalieka sausų dėmių.

Jeigu planuojate vejos laistymui įdiegti purkštuvus, rinkitės purškiančius palei žemę, kadangi purškiantys aukštai aplaisto ir gretimą aplinką.

Dar keletas patarimų

  • Įsitikinkite, kad drėkinimo sistema drėkina visur vienodai.
  • Lietaus daviklis turėtų veikti nuolat.
  • Neliekite iš karto reikiamo savaitės kiekio iškart, geriau laistykite 3-4 kartus per savaitę.
  • Vėdinkite veją purendami dirvožemį.


Vejos priežiūra

Vejos pjovimas

  • Nepjaukite vejos labai trumpai,  "ežiuku", nes sustoja fotozintezė, kurios metu gaminamos vejai reikalingos organinės medžiagos. Taip prieš žiemą nupjauta žolė neištvers žiemos.
  • Pjauti reikėtų trečdalį žolės ilgio. Jeigu žolė yra 7,5 cm ilgio, tuomet pjaukite 2,5 cm. Pjaunant  daugiau nei trečdalį, žolė traukiama, o ne pjaunama, todėl tampa ne tokia atspari intensyviems saulės spinduliams.
  • Nupjautą žolę palikite kuriam laikui, kad žolės azotas susigertų į žemę ir taip žolė gautų trąšų (gautas azotas sudarys pusę reikiamo trąšų kiekio). Nupjauta žolė taip pat skatina biloginę veiklą - organinės medžiagos padidina žolės augimą ir sulaiko vandenį.
  • Jeigu nupjautos žolės ilgis yra ilgesnis nei trečdalis visos žolės, tuomet žolė sugrėbiama ir kompostuojama. Parudavusia tręšiama veja. Geriausia ranka išbarstyti po visą veją.
  • Žolę pjaukite tik vejapjove su aštriais ašmenimis, kadangi atšipę žaloja veją.

Tinkama vejapjovė

Yra įvairiausių rūšių vejapjovių, tačiau tam tikram vejos plotui reikia tinkančios  vejapjovės. Ją rinkitės pagal šienaujamą plotą, kuro rūšį. Kiekviena jų skiriasi variklio rūšimi, peiliais, yra savaeigė arba stumiama.

Stumiamos ir savaeigės vėjapjovės

Rankinės vėjapjovės

VejapjovÄ—Stumiamos (mechaninės) vejapjovės nekelia triukšmo, joms nereikia degalų ar elektros energijos. Cilindrinės aukštos kokybės rankinės vejapjovės pjauna kur kas geriau nei kiti modeliai, tačiau stumti tokią mašiną sunku, ypač, jei žolė drėgna ar perdžiūvusi. Dažniausiai jos dviratės. Ši vejapjovė netinka  pjauti jaunai vejai, nes nenupjauna, o išrauna, taip pat neįveikia kupstų, žolę sutrina. Tinka nuolat prižiūrimai 0,5-1 aro vejai.

Ankščiau buvo populiarios vejapjovės su akumuliatoriais, jos lengvos ir nekelia triukšmo.

Elektrinės vejapjovės tinka nedidelėms (1-8 arų) vejoms pjauti. Jos kompaktiškesnės už benzinines, pigiau eksploatuojamos, kelia mažiau triukšmo, bet pjaunant kietą žolę gali perkaisti. Būtina laikytis saugumo reikalavimų. Be to, jomis sudėtinga pjauti toliau nuo elektros šaltinio esančius plotus: tenka naudoti prailginimo laidą, saugoti jį nuo pažeidimų, kilnoti iš vienos vietos į kitą.

VejapjovÄ—Benzininėmis vejapjovėmis galima pjauti bet kokio dydžio pieveles. Gali pjauti aukštą žolę, jos yra galingos, jomis galima našiai nupjauti nemažą plotą (8-20 arų ir daugiau), bet jos dirba garsiai, teršia orą, dėl kuro sąnaudų jų eksploatacija brangi.

Cilindrinės vejapjovės juda ant volų arba volų su ratukais. Prie horizontalaus volo pritvirtinti peiliai greitai sukasi ir nupjauna tarp jų ir nejudančio apačioje pritvirtinto peilio patekusią žolę. Cilindrinė konstrukcija užtikrina geriausią pjovimo kokybę, tačiau būtina stebėti ašmenų aukštį. Šia vejapjove negalima pjauti šlapios ar kietais stiebais žolės. Nelygioje vejoje augančius kupstus nupjauna švariai. Pjovimo kokybė priklauso nuo ašmenų skaičiaus.

Rotacinės vejapjovės juda ratukais. Žolę nupjauna greitai besisukantis vienas ar keli peiliai. Yra ir benzininių, ir elektrinių modelių. Tokia vejapjovė skirta pjauti tik nedideliems plotams. Ji tinka vejoms, kurių paviršius nelygus, samanotas, o žolė aukšta.

Vejapjovėmis su oro pagalvėmis pjauti yra paprasčiau negu kitų tipų. Oro pagalvė pakelia vejapjovę virš žemės. Tokia vejapjove lengva nupjauti kampus ir vejos nelygumus, ji užima nedaug vietos. Benzininis modelis sunkesnis, dirba triukšmingiau. Kadangi neturi talpyklos, veja ją sunku stumti tiesiai.

Savaeigės vejapjovės (Sodo traktoriai)

Sodo traktoriai yra galingesni, patogesni ir greitesni nei stumiamosios ar savaeigės vejapjovės. Traktoriai ilgaamžiai, gali pasiekti iki 10 km/h greitį ir turi iki 30 AG variklius. Savaeigė vejapjovė yra gerokai brangesnė už paprastą benzininę, ja sunku švariai nupjauti vejų kampus, ji supluka sunkią ir drėgną dirvą, todėl 6 arų kiemui nerekomenduojama.

Trimeriai

TrimerisAnt peties kabinamos žoliapjovės puikiai tinka  patvoriams, pakelėms, sunkiai prieinamiems kampeliams, krūmynams prižiūrėti ir pan. Žoliapjovė gali pjauti trimis būdais:

  • plastikine viela (ja pjaunama minkšta žolė - sudžiūvusių stiebų, krūmų atžalų ar aukštos žolės ji neįveikia, dažnai sutrūksta);
  • metaliniais peiliais (puikiai nupjauna net aukštą ir sumedėjusią žolę, kupstus, nestoras krūmų atžalas; peiliai būna dviejų, keturių ir šešių ašmenų);
  • specialiu disku (įveikia nestorus medelių kamienus ir tinka prižiūrėti pamiškes, sodus, pakeles).

Šios žoliapjovės neturi surinktuvų, todėl nupjautą žolę ar šakeles reikės sugrėbti.

Vejapjovės parduodamos su specialiais priedais: plaunama talpykla nupjautai žolei rinkti, smulkinti,  mulčiuoti.

Vejos tręšimas ir kalkinimas

Žolė geriau auga laidžioje drėgmei, lengvoje, derlingoje ir puveningoje dirvoje. Jei dirva per sunki ir molinga, įmaišoma smėlio, o jei per lengva ir smėlinga - mėšlo, kompostinių durpių arba žievės komposto. Labai rūgščioje dirvoje pabarstoma kreidos, kalkių arba dolomitmilčių. Dirvožemio struktūrą bei savybes pagerina ir biohumusas, kurio sudėtis bei poveikis panašus į mėšlo. 0,5 kg užtenka 1 m2. Visi priedai perkasami su dirva iki 10-15 cm gylio. Derėtų patręšti mineralinėmis trąšomis.

Jei nenustatyta, kiek dirvoje yra kalio ir fosforo, rekomenduojamos vidutinės trąšų normos. Išbėrus dvigubą normą fosforo, vejos nereikės tręšti 2-3 metus. Amonio salietros norma - 15-30 g/m2. Gesintų kalkių norma sunkesnei dirvai - 45 kg/100 m2, lengvesnei - šiek tiek mažiau. Azoto trąšos beriamos į dirvą prieš pat sėją. Ir mineralinės trąšos, ir kalkės į dirvą įterpiamos 15 cm gylyje.

Vejos tręšiamos ne tik prieš sėjimą, bet vėlesniais metais. Augančioms žolėms nepakanka vien dirvoje esančių maisto medžiagų - jos praranda spalvą, tampa lengvai pažeidžiamos. Sudarant tręšimo planą, reikia atsižvelgti į vejos paskirtį, priežiūros intensyvumą, vegetaciją bei dirvos struktūrą. Sunkesniame priemolyje paprastai būna daugiau maisto medžiagų, jos sunkiau išplaunamos. Iš lengvo priesmėlio, kuris nėra toks derlingas, trąšos išplaunamos greičiau.

Vejoms reikalingos įvairios medžiagos, bet labiausiai jos nukenčia negaudamos azoto, fosforo ir kalio. Mažiau reikalingi - kalcis, magnis, siera bei mikroelementai boras, geležis, manganas, varis, cinkas, molibdenas, chloras. Vejas reikia tręšti ir organinėmis trąšomis (kompostu, mėšlu, durpėmis, kaulamilčiais ir t.t.). Organinėmis trąšomis geriausia tręšti rudenį arba anksti pavasarį, paskleidžiant kompostą, mėšlą ar durpes lygiai ant visos vejos. Išbarsčius pagrėbstoma ir privoluojama, kad geriau įsiterptų į dirvą.

Dirvas    reikia    ir   kalkinti. Tinkamiausias    tam laikas - ruduo arba ankstyvas pavasaris. Lengvo priesmėlio dirvos kalkinamos kas 3-4 metai. Sunkias priesmėlio dirvas pakanka kalkinti kas 5-6 metus.

VejaVejos tvarkymas

  • Vejos įdubos. Jei duobutės nedidelės, jos užberiamos smėlio ir žemės mišiniu ir užlyginamos. Didesnės tvarkomos kitaip: kastuvu per duobės centrą iškertamos susikertančios linijos ir atsargiai atlenkiami velėnos kraštai. Į duobę įberiama žemės bei smėlio mišinio ir sulyginama, sumindoma. Jei tvarkomas kauburėlis, nuimama tiek žemės, kad vėja išsilygintų. Velėnos kraštai grąžinami  į vietą. Gausiai palaistoma.
  • Nelygumai. Gražiai išpjaunamas kvadratas su pažeista vieta krašte. Pakeliam ir apsukama, kad pažeista vieta  atsidurtų viduryje, o kraštas būtų lygus. Skylė užberiama žemėmis ir užsėjama. Gausiai palaistoma.
  • Veja greitai plečiasi į greta esančias lysves. Kad veja nesiplėstų, jos kraštus reikia dažnai karpyti. Galima veją įrėminti plytelėmis, lentomis, specialia juosta. Jos turi būti žemesnės už žolę.
  • Kaip atgaivinti šunų šlapimo išdegintus plotus. Su šia problema kovoti sunku. Vienintelis būdas - šias vietas gausiai laistyti. Jei vieta labai išdeginta - veją reikia atsėti.
  • Vejoje augantis medis pradėjo leisti ūglius. Išdygę ūgliai iškertami, prakirtus ties jais velėną ir ją pakėlus. Velėną grąžinama atgal, atsiradę plyšiai užpilami žemėmis ir gausiai palaistoma.
  • Kodėl išnyksta veja po medžiais. Dauguma žolių nemėgsta pavėsio, todėl reikėtų rinktis tokį žolių mišinį, kuriame būtų žolių pakančių pavėsiui.
  • Geltonos dėmės. Viena iš jų atsiradimo riežasčių - mažas maistinių medžiagų kiekis. Reikia padidinti trąšų kiekį. Kita priežastis - prastas drenažas arba suslėgta žemė. Supurenkite dirvą šakėmis. Galima ir dar viena priežastis - ligos. Su jomis kovojama fungicidais.
  • Samanos. Pagrindinės samanų atsiradimo priežastys - pavėsis, rūgšti,  užmirkusi dirva, prastas drenažas, mažas azotinių trąšų kiekis dirvoje. Išsprendus šias problemas, dažnai dingsta ir samanos. Jei plotas mažas, samanas galima iššukuoti grėbliu.
  • Fuzariozė. Fuzariozė (sniego pelėsis) - viena pavojingiausių vejų ligų. Tai pašaknio liga, ji plinta tirpstant sniegui, kai drėgna ir vėsu, kai ant nesušalusios žemės užsninga. Pažeisti lapai pasidengia balta ir sidabriškai pilka spalva, vietomis net rožine mase. Geriausia apsauga - purškimas fundazolu ar benlatu. Purškiama po paskutinio pjovimo. Veją apginsite nuo fuzariozės, jei vėlai rudenį netręšite azoto trąšomis, anksti pavasarį išsklaidysite tirpstantį sniegą ir nugrėbsite vos pradžiūvusį paviršių.
  • Miltligė. Miltligę sukelia milteninių šeimos valkčiagrybio (Sphaerotheca), miltenio (Erysiphe), miltės (Podosphaera), pelenio (Microsphaera) ir miltgrybio (Uncinula) genčių grybai. Būdingi požymiai - baltos, pilkšvos arba rusvos, lyg miltuotos arba į veltinį panašios apnašos ant lapų, ūglių. Miltligė smarkiausiai plinta sausomis karštomis vasaromis ant tankiai augančių, gausiai azoto trąšomis patręštų augalų. Sergantys augalų organai blogai asimiliuoja maisto medžiagas, kartais deformuojasi, nudžiūsta. Miltligės vystymąsi ir plitimą stabdo augalų liekanų naikinimas, ligotų vietų išpjaustymas ir sudeginimas, purškimas vario neturinčiais fungicidais, azoto kiekio normavimas tręšiant.
  • Rūdys. Kai veją pažeidžia rūdys, ant žolių lapų atsiranda rudos, geltonos arba oranžinės pūslelės, susiraito lapų viršūnėlės. Ligos atsiradimo priežastis - maisto medžiagų trūkumas, vyraujantys sausi ir šilti orai, silpnai augančios žolės. Gerai prižiūrimose vejose didelės žalos ši liga nepadaro. Geriausia apsauga - tręšimas azoto, fosforo, alio trąšomis.
  • Dėmėtligė. Lapų dėmėtligės sukėlėjai - Drechslera ir kiti virusai. Ant lapų atsiranda gelsvai rudos, apie 0,5-1,2 cm dydžio dėmės. Ligos požymius silpnina vejos purškimas fungicidais, veltinio šalinimas, smėliavimas, dirvos vėdinimas ir pan.
  • Skurzdėlės. Jų atsiradimo požymis - mažos žemės krūvelės. Jos žolių šaknų neliečia, bet išrausia žemės krūveles, blunka žolės spalva. Įvairias purškiamas priemones prieš skruzdes, kurių galima įsigyti parduotuvėse, patariama nedidele medicinine klizma purkšti tiesiai į skruzdėlyno landas vakarais, kai skruzdės grįžta į skruzdėlyną. Kitas būdai - įpurkšti stipraus cheminio preparato skiedinio, skirto augalų apsaugai nuo kenkėjų;  Tinka barstyti sausais boro milteliais (rasite vaistinėse), sumaišytais su cukraus pudra (1:1) - paberti šalia skruzdėlyno nelietingą dieną.
  • Sliekai. Jų išrausos - nedidelės sulipusios dirvos krūvelės. Paprastose vejose sliekai žalos nedaro, atvirkščiai - išpurena dirvą, tačiau dekoratyvinių, žemai pjaunamų vejų išvaizdai sliekų išrausos kenkia. Jei 1 m2 atsiranda daugiau nei 50 išrausų, tuomet reikia sliekus naikinti.
  • Dygsta grybai. Grybai, liaudyje vadinami šungrybiais, pradeda augti drėgnomis vasaromis. Jie nėra žalingi, bet naikinti reikia, kol nepaskleistų sporų. Jei grybų labai daug, jų augimo vietas reikėtų palaistyti permanganato tirpalu, veją dažniau vėdinti, smėliuoti.
  • Veją užpuolė kurmiai. Urveliai silpnina dirvą. Kurmius rekomenduojama atbaidyti liaudiškomis ir šiuolaikinėmis priemonėmis: įkiškite į kurmiarausį amoniake arba terpentine sumirkytos vatos, uždenkite; užpilkite vandeniu peleninę ir joje esančias nuorūkas, po to išmirkykite tame vandenyje audinio skiautę ir įkiškite į kurmiarausį; spąstais arba gaudyklėmis (jų galima įsigyti sodo reikmenimis prekiaujančiose parduotuvėse);  specialiu prietaisu, skleidžiančiu žemo dažnio garsus, kurie nepatinka kurmiams; tuščiu buteliu, kuris pučiant vėjui „švilpia" ir t.t.
  • Kaip kovoti su piktžolėmis. Jei nespėjama ravėti rankiniu būdu, rekomenduojama veją purkšti herbicidais.

Dekoratyvinių vejų priežiūros darbų kalendorius

Mėnuo Darbai
Sausis, vasaris Pasistengti vejos nemindžioti, per ją nevažinėti, ypač, kai žemė permirkusi, neįšalusi.
Kovas Šiuo metu paprastai pasirodo pirmieji gyvybės ženklai. Atsiradusios duobutės užpilamos smėliu arba juodžemiu.
Balandis Palankiausias   metas   naikinti   samanas (jas   galima   išgrėbti   grėbliu). Veja tręšiama, mėnesio pradžioje, jei reikia, pataisoma. Mėnesio gale tinkamas metas kloti velėnos plokštes.
Gegužė Intensyviai auga ne tik žolė, bet ir piktžolės (jas galima išrauti arba nupurkšti herbicidais. Nupurškus, 3 dienas vejos nepatartina pjauti). Pjaunama kartą per savaitę.
Birželis Jei žemė drėgna - žolė pjaunama 2 kartus per savaitę, jei sausra - daug rečiau arba visai nepjaunama. Jei veja pašviesėjo, jai trūksta azoto.
Liepa Pjaunama kartą per savaitę ar dažniau, priklausomai nuo augimo greičio. Naikinami kenkėjai. Jei birželį nebuvo tręšta, pabarstoma amonio salietra.
Rugpjūtis Naikinami kenkėjai. Jei birželį ar liepą nebuvo tręšta, pabarstoma amonio salietra ar amonio sulfatu. Mėnesio pabaigoje, parėjus sausrų pavojui, galima sėti naują veją.
Rugsėjis Sistemingai pjaunama veja. Piktžolės purškiamos herbicidais. Atsėjami pažeisti plotai.
Spalis Tręšiama organinėmis trąšomis. Dar galima atsėti žolę.
Lapkritis Išgrėbiami lapai, kovojama su kurmiais, sliekais.
Gruodis Ramybės mėnuo. Patartina nemindžioti vejos.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Komentarai
Unknown_user_thumb
Lukasas75

2014-02-17 12:15
 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6 ... 26
Dekoratyvinių krūmų ir medžių medelynas. Šiuo metu ieško prekybos partnerių.
Kolonie Stanisławów 53, Stanisławów
Telefonas: +48-25-7575520, El. paštas: szkolka@szkolka-lapinski.pl
Miškininkystės paslaugos. Žemės ūkio technika - prekyba.
Smolensko g. 6, Vilnius
Mobilus: +370-685-21688, +370-656-36295, El. paštas: info@graderlitas.lt
Aukščiausios kokybės įrankiai sodui, daržui, aplinkos tvarkymo ir miško pjovimo darbams. Garantinis aptarnavimas. Servisas. Remontas.
T. Ševčenkos g. 20, Vilnius
Telefonas: +370-5-2744662, Mobilus: +370-657-52553, +370-612- 22090, El. paštas: info@llp.lt

Veisiejų g. 39, Druskininkai
Telefonas: +370-313-58020, Mobilus: +370-699-43681, El. paštas: zaliasis.kampas@aplinkotvarka.lt
1 2 3 4 5 6 ... 26
Povilas Valutkevičius, UAB „Mosas“ projektų vadovas Kaip parinkti priešerozinį paklotą šlaitui?

Atsako Povilas Valutkevičius, UAB „Mosas“ projektų vadovas

daugiau
1 2 3 4
Kompanijų produktai
Formuoti buksmedžiai šiuolaikiniame apželdinime

Formuoti buksmedžiai ypač gražiai atrodo, kai jie papuošt...

Raugerškiai

Pasigrožėkite raugerškių spalvomis

Rudeninės nuolaidos augalams !!!

Didelės nuolaidos dekoratyviniams augalams, daugiametėms ...

Daugiabučių namų teritorijų želdinimas dekoratyviniais augalais - kitaip

Žvilgtelėkime kaip apželdinta teritorija prie daugiabučių...

Naujos augalų mados puošiant namo aplinką

ŠIOS KOMPOZICIJOS PUIKIAI IŠSILAIKO PER ŽIEMĄ !!!

Balkonų želdinimo idėjos

BALKONŲ ŽELDINIMO IDĖJOS Taigi yra visko - reikia tik no...

Dekoratyviniai baseinai 1
BASEININĖS FORMOS IŠ POLIETILENO

Dekoratyvinio baseino įrengimas

drs
Želdinių projektas - patogi priežiūra ateityje...

Augalai turi būti išdėstyti taip, kad patogu juos būtų pr...

Dekoratyvinių augalų priežiūros darbai pavasarį

Pavasarinis dekoratyvinių augalų genėjimas

Aplinkos apželdinimo projektavimas

Gražiai sutvarkyta aplinka gerą nuotaiką skleidžia ne ti...

Apželdinimo projektas reikliesiems

Tai visada preciziškai sutvarkyta aplinka

Lauko vazonų šiltinimas ir augalų dengimas žiemai

Jauku, gražu, naudinga ir nauja.

Naujos kartos raganės EVIPO žydi visą vasarą

Raganės žydinčios visą vasarą

Mažas kiemas

Jei turime tik nedidelį žemės lopinėlį ar galime jį graži...

Lesyklos ir maistas paukščiams

Specialus maistas paukščiams, įvairios lesyklėlės

agrastų sodinukai internetu
Agrastų sodinukai

Kamieninių ir krūminių, ankstyvų ir vėlyvų veislių agrast...

Obelų sodinukai internetu
Obelų sodinukai

Žemaūgių, aukštaūgių, ankstyvų, vėlyvų, žieminių obelų so...

Teritorijų ir želdynų projektavimas

Apželdinimo projektai, sklypo elementų planas

Šlaitų tvirtinimas ir apželdinimas

Šlaito apželdinimas, šlaito tvirtinimas

1 2 3 4