Vynuogės

2013-05-01 21:39   Peržiūros : 12495   Spausdinti


Žalios vynuogėsXX a. pab.-XXI a. pr. - tai vynuogių selekcijos amžius. Yra išvesta daugybė vynuogių veislių, kurios puikiai auga ir šalto klimato zonose. Be vynuogininkyste užsiimančių profesionalų, naujų veislių išvedė ir vynuogininkystės mėgėjai. Lietuvoje sodininkai  jau augina vynuoges, kurių uogos savo skoniu, cukringumu, dydžiu beveik nesiskiria nuo geriausių pietietiškų veislių vynuogių. Esama vynuogių, vedančių dideles saldžias uogas, besėklių vynuogių, vynuogių, iš kurių spaudžiamas puikus vynas. Patarsime, kaip pasirinkti, sodinti, prižiūrėti ir panaudoti vynuoges.

 


Vynuogių sodinimas

Nepriklausomai nuo rūšies, visos vynuogė mėgsta saulę ir šilumą, todėl labai svarbu kiek galima labiau pailginti šiltąjį laikotarpį. Sodinant vynuoges reikėtų rinktis pietinę, pietvakarinę ar pietrytinę šlaito, namo ar tvoros pusę. Svarbu, kad vieta būtų apsaugota nuo vėjų. Po krūmu patiesus juodą plėvelę ne tik pagerės temperatūrinis mikroklimatas, bet ir neaugs piktžolės.

Vynuogės mėgsta neutralią (6-7,5 pH), purią, gerai aeruojamą ir derlingą dirvą. Geriausia tinka priemolis ir priesmėlis. Parenkamos neįmirkstančios vietos, nėra gerai, jei ant vynuogių lašės stogo vanduo.

Priklausomai nuo numatomo genėjimo būdo, tarp sodinimo duobių turi būti 0,7-1,5 m tarpai. Jei sodinama eilėmis, tarp eilių daromi 1,5-2 m tarpai. Vynuoges geriausia sodinti į apie 60 cm pločio ir panašaus gylio duobes. Sunkesnėse priemolio dirvose duobė užpildoma komposto, stambiagrūdžio smėlio ir derlingojo dirvožemio (lygiomis dalimis) mišiniu. Sunkiose dirvose, į kurias sunkiai patenka oras, ir kai yra tikimybė, kad duobės dugne kaupsis vanduo, ant duobės dugno pilamas drenažinis stambaus žvyro arba skaldos sluoksnis. Smėlingose dirvose duobės užpildomos komposto ir derlingojo dirvožemio mišiniu. Kadangi komposte dažnai trūksta fosforo ir kalio, į kompostą įmaišoma superfosfato ir pelenų (15-25 g superfosfato ir 200 g pelenų į kibirą komposto). 

Vynuogių žiedaiVynuogių sodinukų paruošimas prieš sodinimą

Vynuoges atviromis šaknimis geriausia sodinti gegužės mėnesį, sprogstant medžių pumpurams. Pasodinti vėliau, kai dirva būna pradžiūvusi, sodinukai prastai vystosi ir nespėja pasiruošti žiemai. Vazonėliuose įsišaknijusius sodinukus galima sodinti nuo gegužės iki pat rudens. Patalpose laikytus vynuogių sodinukus reikėtų pripratinti prie sauso oro - dieną išnešti į pavėsį, o naktį į šaltą patalpą. Sodinuką, kurio šaknys padžiūvusios, reikėtų 1-2 dienas pamirkyti vandenyje, o prieš sodinant - molio mišinyje. Jei neturite tokio mišinio, pamirkykite silpname kalio permanganato mišinyje. Prieš sodinant nukerpami nereikalingi ūgliai - paliekami 1-2 geriausiai išsivystę, taip pat pakerpamos šaknys - jos turi būti 15-20 cm ilgio.

Sodinimo gylis priklauso nuo sodinuko dauginimo būdo. Skiepytų vynuogių skiepą reikėtų sodinti 6-8 cm aukščiau grunto paviršiaus, kitaip gali susidaryti dviguba šaknų sistema, neliks poskiepio augalo savybių. Savo šaknį turintys sodinukai sodinami giliau - 25-30 cm gylyje. 

Duobės šone šalia sodinuko įsmeigiamas kuoliukas arba vamzdis, kurio vėliau reikės norint palaistyti vynuogę iš apačios. Pilamas sluoksnis žemės mišinio - po žeme turės atsidurti 5-8 cm sodinuko virš šaknies kaklelio, o virš žemės turės likti keli pumpurai. Įvertinkite tai, kad duobės nereikės visiškai sulyginti, turės likti 10-15 cm gylio įduba. Vėliau virš duobės supiltą žemės kauburėlį reikės sumindyti, o jei žemės trūks, dar pridėti ir vėl sumindyti bei galiausiai palaistyti. Vynuogė į paruoštą duobę dedama ištiesintomis šaknimis. Šaknys užberiamos drėgna žeme, palengva primindoma. Vynuogė rišama prie kuoliuko, kad žemei dumbant ji nedubtų kartu ir šaknys neužsilenktų. Sodinukas sodinamas įstrižai pakreipiant duobės sienelės arba tvorelės pusėn.

Sodinant vynuogę iš konteinerio, pirmiausia ji su visu konteineriu įdedama į kibirą su vandeniu. Pamirkius plastikinis konteineris supjaustomas ir pašalinamas. Tik svarbu nepažeisti ir nesuardyti šaknų. Tada vynuogė dedama į paruoštą duobę.

Duobė sausu žemės mišiniu užpilama palaipsniui augant vynuogei. Sodinuką būtinai apsaugokite nuo tiesioginių saulės spindulių.                               

Vynuogių dauginimas

Vynuogių sodinukai gaunami augalą skiepijant ir įšaknijant ūglius. Norint įšaknyti, galima stiprias apatines vynuogių šakas palenkti į paruoštus apie 20 cm gylio griovelius ir užpilti komposto, derlingojo grunto, smėlio mišiniu.

Dauginti skirtus ūglius reikia rinktis nuo sveikų, derlių vynuogių, rudenį nukritus lapams. Ūgliai turi būti vienmečiai, gerai subrendę, 8-14 mm skersmens (pieštuko storio). Ūglių ryšelius reikia suvynioti į celofaną ir saugoti 0-5 oC temperatūros sąlygomis.

Kovo pradžioje prieš įšaknijimą ūglių galiukai nupjaunami, ūgliai įstatomi į vandenį ir paliekami parą, kad audiniai prisigertų vandens. Ūgliai turi turėti  2-3 pumpurus, apatinis įstrižas pjūvis 45o kampu daromas po pumpuru, viršutinis statmenas - 0,5-1 cm nuo pumpuro. Kad geriau įsišaknytų, ūglius galima įdėti į šaknijimosi stimuliatorių tirpalą ir palaikyti nuo 12 val. iki 3 parų. Apatinės ūglio dalies žievę reikia kiek pradraskyti dantytu peiliu.

Paruošti ūgliai įstatomi į 20 cm ilgio ir 10 cm skersmens konteinerius. Ant konteinerio dugno reikia padaryti drenažinį sluoksnį, viršuje turi būti komposto, durpių, smėlio mišinys. Mišinys gerai suspaudžiamas ir įdedamas į puodą su vandeniu, kad sudrėktų. Ūgliai susodinami į mišinį iki viršutinio pumpuro. Konteinerius su ūgliais reikia laikyti virš šilto paviršiaus (22-25 °С). Kad ūgliai įsišaknytų ir šaknelės vystytųsi tolygiai su pumpuru, labai svarbu apačią šildyti, o viršutinę dalį  šaldyti.  Po trejeto savaičių turėtų pasirodyti pirmosios šaknelės, tada išsprogsta viršutinis pumpuras, ima vystytis lapai. Jei lapai ims vystytis anksčiau, nei pasirodys šaknelės, sodinukas greičiausiai žus. 

Vynuogių genėjimas

Produktyvieji vynuogių pumpurai

Genėjimas pagerina vynuogių skonines savybes, nes kontroliuojamas auginamų kekių skaičius. Taip pat praretinamas augalo vainikas, o tai teigiamai veikia uogas ir padeda apsisaugoti nuo grybelinių ligų. Dažniausiai pagrindinio genėjimo metu pašalinama apie 80 % šakų.

Yra keli vynuogienojų formavimo būdai bei skirtingi genėjimo laikai. Uždarose patalpose augančius ir gerai apsaugotus vynuogienojus galima genėti rudenį. Atvirame plote augančius vynuogienojus rudeninis genėjimas susilpnins prieš žiemą, todėl yra nerekomenduojamas. Juos geriausia genėti vėlyvą žiemą, ankstyvą pavasarį, gerą mėnesį prieš imant brinkti pumpurams. Jei genima prieš pumpurų brinkimą ar brinkimo periodu, augalas praranda daug sulčių. Dėl drėgmės kyla grybelinių ligų pavojus.

Kadangi ankstyvo genėjimo laiką parinkti sudėtinga, kai kurie vynuogininkai genėjimą atlieka po vegetacijos pradžios. Šaltesnio klimato zonose taip netgi geriau, nes tuo laiku matoma, kurie ūgliai peržiemojo, o kurie nušalo. Genima ūgliams išleidus 3-4 lapus, sula tuo metu jau nustoja intensyviai tekėti.

Vegetacijos metu išlaužomi silpni ūgliai ir vilkaūgliai, trumpinami derantys ūgliai. Ėmus nokti uogoms, nulaužiamos derančių ūglių viršūnėlės paliekant 6-8 lapus virš kekės. Nokimo periodas prasideda, kai nustoja aktyviai augti ūgliai, o palinkusi žemyn viršūnėlė išsitiesia. Trumpinami ir pažastiniai ūgliai paliekant du lapus.  

Vynuogių tręšimas

Vynuogėms reikalingos azotinės, fosforo ir kalio trąšos. Prasidėjus vegetacijai tręškite azotinėmis trąšomis - tam tiks kompostas, mėšlas, paraugintas paukščių mėšlas (1 : 10). Pradėjus bręsti uogoms, azotinės trąšos nebenaudojamos (antroji vasaros pusė). Prieš žydėjimą ir iki uogų brendimo vynuogėms reikalingas fosforas, galima patręšti superfosfatu. Kalio trąšomis ir pelenais augalai tręšiami pradėjus bręsti uogoms. Naudojamos ir kompleksinės trąšos, kurios augalams duoda ir daugiau reikalingų mikroelementų. 

Vynuogienojų paruošimas žiemai

Svarbu apsaugoti vynuogienojų, ypač skiepytų, šaknis. Krūmo apačia mulčiuojama durpėmis, šiaudais, sausu žoliniu mulčiumi. Mažiau šalčiui atsparių vynuogių šakos guldomos ant eglišakių, kad nesiliestų prie žemės, ir taip pat uždengiamos eglišakėmis. Ant viršaus dar galima uždengti plėvele.

Vynuogių pasirinkimas ir veislės

Šalčiui atsparių veislių pasirinkimas labai didelis. Tačiau kartais turguje galima rasti vynuogių, kurios auginamos po danga, o parduodamos kaip šalčiui atsparios. Vynuogės skirstomos į tinkamas gaminti vynui, desertines, desertines be kauliukų. Jų prisirpimo laikas skirtingas.  Vynui verta rinktis vienu metu prisirpstančias veisles, o desertines pirkite skirtingo prisirpimo laiko, kad nuo rugpjūčio iki šalčių turėtumėte šviežių uogų. Vynuoges galima rinktis ir pagal uogų dydį. Įvertinamas ir odelės storis. Plonos odelės uogas maloniau valgyti, tačiau jas taip pat mėgsta ir vapsvos, nuo kurių apsiginti beveik neįmanoma.

Veislė Spalva Panaudo-jimas Skonis Uogų dydis Prisir-pimo laikas Augi-nimas Pastabos

Alfa arba Ivanausko rastinukė

mėlyna Vynas, apžel-dinimas   vid. didumo IX - X L. atspari šalčiui l. derlinga
Juodupė mėlyna Vynas, stalas   vid. didumo Vlll   derlinga
Šešupė mėlyna Vynas, stalas   vid. didumo + lX pradžia   l. derlinga
Zilga mėlyna Vynas, apžel-dinimas   vid. didumo lX    
Agat Donskoj mėlyna Stalas   didelės lX pradžia    
Vostorg čiornyj mėlyna Stalas   didelės lX pradžia   l. derlinga
Hasanskij Sladkij mėlyna Vynas Saldžios mažos   l. atspari šalčiui  
Liepsna raudona Stalas   vid. didumo Vlll pabaiga   derlinga
Dvietė zila rausva Stalas   didelės lX - Xl    
Viktorija raudona stalas, desertas Malonaus skonio didelės lX pradžia atspari šalčiui Plona odelė, derlinga
Lidija raudona stalas, vynas, desertas   vid. didumo lX   derlinga
Širvinta raudona Stalas   vid. didumo + lX   derlinga
Guna raudona   Saldžios vid. didumo Vlll pabaiga   nesavi-dulkė
Selė žalia stalas p. saldžios didelės lX    
Juvendana žalia stalas, desertinė   didelės Vlll pabaiga    
Kristal žalia stalas, vynas   vid. didumo Vlll pabaiga    
Varduva žalia stalas, vynas muskatinis vid. didumo     l.derlinga
Svaja žalia stalas   didelės lX    
Gailiūnė žalia   saldžios, žemuogių aromato vid. didumo   l. atspari šalčiui vid. derlinga
Supaga žalia   p.saldi vid. didumo lX   derlinga
Stela raudona, besėklės stalas, desertas saldi smulkios      
Reliance raudona, besėklės stalas, desrtas saldi vid. didumo lX l. atspari ligosm ir šalčiams  
Himrod žalia, besėklė            

Vynuogių ligos

Straubliukas

Teisingas vynuogienojų genėjimas, formavimas ir tręšimas yra gera profilaktinė priemonė, sauganti augalą nuo ligų. Pavojingiausios grybinės ligos yra netikroji miltligė, miltligė, antraknozė, baltasis puvinys, kekerinis puvinys, askochitozė, septoriozė, bakterinis gumbas. Vynuoges puola ir kenkėjai: sodinės voratinklinės erkės, voratinklinės erkės, amarai, vapsvos.

Netikroji miltligė

Pavojingiausią vynmedžių ligą sukelia vynuoginė plasmopara. Liga pažeidžia jaunus lapus, ant jų viršutinės pusės atsiranda apskritos arba ovalo formos žalsvos dėmės. Apatinė pusė apsitraukia puria balsva plėvele. Ligai progresuojant dėmės darosi kampuotos, susilieja, lapai ima džiūti ir galiausiai nukrinta. Ant ūglių atsiranda pilkšvos, kiek įdubusios dėmės. Džiūsta stiebai ir žiedai, ruduoja, raukšlėjasi, džiūsta ir nukrinta uogos. Sausu oru apatinėje lapo pusėje apnašos gali ir nesusidaryti. Ligai plisti ypač palankūs šilti ir drėgni orai, tačiau ji plinta ir žemos ar aukštos temperatūros sąlygomis. Pastebėjus ant lapų dėmes, reikėtų pradėti naudoti apsaugos priemones. Ligos plitimą skatina ir pertręšimas azotinėmis trąšomis. Vynuogės netikrajai miltligei jautriausios laikotarpiu nuo žiedynų formavimosi iki uogų užsimezgimo. Purškiama fungicidais iki žydėjimo ir po žydėjimo. Likus 20 dienų iki derliaus nuėmimo, purkšti nereikėtų.

Grybelio sporos žiemoja nukritusiuose lapuose, stiebuose. Todėl sergančio augalo lapus reikia sugrėbti ir sudeginti, o žemę po juo perkasti.

Miltligė

Miltligės grybas pažeidžia lapus, ūglius ir uogas. Ligos požymiai: dėmėti arba ištisai balti, voratinkliška grybiena aptraukti lapai. Pažeisti lapai nustoja augti, garbanojasi, džiūsta ir nukrinta. Ant augančių stiebų matomos netaisyklingos formos rudos dėmės. Žiedynai ir uogos atrodo tarsi apibarstyti miltais. Purškiama sieros preparatais, kai temperatūra aukštesnė kaip 18 oC. Pirmieji požymiai pasirodo vynuogėms nužydėjus, kai sausa ir karšta, liga gali atsirasti anksčiau.

Antraknozė

Antraknozę sukelia vynuoginis svylagrybis. Ant stiebų atsiranda nedidelės apskritos ar ovalo formos iškilios raudonai rudos dėmelės. Ligai progresuojant, dėmės pašviesėja, pasidaro pilkšvai baltos, gelsvos, pakraščiuose išryškėja platus rudai raudonas, kiek iškilęs apvadas, centras įdumba. Pradeda džiūti augalo stiebas, vysta ir krinta lapai. Sporos žiemoja stiebuose ir nukritusiuose lapuose, todėl užkrėstus lapus reikia sugrėbti ir sudeginti, o žemę sukasti. Purškiama fungicidais.

Bakterinis vėžys

Ligos sukėlėjas yra agrobacterium tumefaciens, arba bakterinis gumbas. Ant stiebų atsiranda šviesios, minkštos, vėliau sukietėjančios, raukšlėtu paviršiumi išaugos. Dažniausiai formuojasi ant šaknies kaklelio arba pagrindinės šaknies. Augalas nusilpsta, prastai auga. Liga patenka per pažeistas vietas.  

Vynuogių maistingumas ir nauda sveikatai

Ne veltui vynuogės užima išskirtinę vietą tarp sveiko maisto produktų. Jos minimos net Biblijoje - rašoma, kad vynuogė buvo pirmasis augalas, po Didžiojo tvano pasodintas ant Ararato kalno šlaitų.

Vynuogių uogose yra daug vandens, angliavandenių, organinių rūgščių, azotinių medžiagų. Tačiau pagrindinė vynuogių naudos sveikatai paslaptis - gliukozė ir fruktozė. Virškinimo metu šis vynuogėse esantis cukrus pakinta labai mažai, todėl yra lengvai pasisavinamas tiesiai į kraują. Tai stiprina širdies raumens susitraukimus, tonizuoja raumenis, plečia kraujagysles ir skatina medžiagų apykaitą.

Teigiamai sveikatą veikia ir vynuogėse esančios skirtingos organinės rūgštys: obuolių, vyno, citrinų, gintaro, silicio, salicilo, oksalo, pektino, skruzdžių. Jos teigiamai veikia riebalų apykaitą, mažina cholesterolio ir bendrąjį lipidų kiekį kraujyje. Vyno rūgštis aktyvina geležies pasisavinimą.
Priklausomai nuo veislės ir auginimo vietos, 100 g šviežių uogų yra 1-48 mg askorbo rūgšties. Suaugusiam žmogui rekomenduojama per parą suvartoti 65-125 mg vitamino C, taigi 1 kg šviežių vynuogių tam visiškai pakanka.
Uogų sudėtyje yra vitamino A, B1, B2, B6, PP ir kt.

Priklausomai nuo vynuogių tipo ir brandumo, uogose gali būti iki 0,2 % ir daug daugiau pektino. Pektinas skatina sunkiųjų metalų jonų, radioaktyviųjų izotopų (stroncio, kobalto) ir kitų radioaktyviųjų elementų, toksinų šalinimą iš organizmo, gerina žarnyno veiklą.

Prinokusiose vynuogėse yra iki 1,5 % mineralų: makro- (kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo, sieros) ir mikroelementų (geležies, vario, cinko, aliuminio, chloro, jodo ir kt.). 1 kg vynuogių per parą pakanka aprūpinti organizmą geležimi. Taip pat 1 kg yra iki 450 mg kalcio, jo paros norma suaugusiam žmogui - 800 mg. Kalcis svarbus kaulams, kraujo sistemai, jis dalyvauja kraujo krešėjimo procese. Kalcio trūkumas sukelia nervų sistemos jautrumą.

Vynuogėse daug kalio druskų, kurios teigiamai veikia širdies raumenį, skatina vandens ir natrio šalinimą iš organizmo. 100 g džiovintų vynuogių yra apie 800 mg kalio druskų. Paros norma - 2-3 g.

1 kg vynuogių taip pat yra iki 170 mg magnio, magnio paros norma suaugusiam žmogui - 400 mg. Magnis atlieka svarbų vaidmenį angliavandenių ir fosforo apykaitos procese, pasižymi kraujagysles plečiančiomis savybėmis, normalizuoja nervų jautrumą.

1 kg besėklių vynuogių yra 17-19 mg cinko - tokio kiekio per dieną visiškai pakanka suaugusiam žmogui. Cinkas būtinas augantiems vaikams.

Varis, nors jo reikia nedaug (apie 2 mg per parą), organizmui labai svarbus. 1 kg vynuogių yra 1-10 mg vario.

Vynuogėse taip pat yra 16 aminorūgščių, 7 iš jų ypač svarbios. Be to, vynuogėse gausu aromatinių medžiagų, kurios turi antibiotinių savybių.

Taigi mėgaukitės vynuogėmis, jos yra puikus energijos šaltinis, teigiamai veikia širdį ir kraujotaką, stimuliuoja kaulų čiulpų funkcijas, padeda kosint, maudžiant gerklei.

Ką reikia žinoti gydantis vynuogėmis:

  • Dantys turi būti sveiki, nes rūgštys ir cukrus, kurių gausu uogose, ėduonies pažeistus dantis sudirgins ir paskatins jų gedimą.
  • Suvalgę vynuogių, burną praskalaukite vandeniu.
  • Jei valgote vynuoges, keletą valandų nevartokite pieno produktų.
  • Iš pradžių galite suvalgyti apie 400 g per dieną, po kokių 4 savaičių galima per dieną suvalgyti ir 3 kg.  



Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

ASA.LT prenumerata

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 13
Elektroninė medelyno parduotuvė. Čia galite įsigyti Jums patinkančius sodinukus ar kitas prekes skirtas sodininkams. Aplinkotvarkos projektavimas ir įrengimas.Mus rasti galite ir Molėtų pl.47E;aikštelėje-Vilnius
Molėtų pl. 47E; - AUGALŲ AIKŠTELĖ , Vilnius
Telefonas: +370-5-2439333, Mobilus: +370-620-77703 , +370-680-87773, El. paštas: zalia@zalia.lt
Medelynas. Dekoratyviniai augalai, medžiai, krūmai, gėlių daigai, balkoninės gėlės, chrizantemos, lelijos. Balkoninių gėlių daigai ir kompozicijos.
Eišiškių pl.127 , Vilnius
Telefonas: +370-5-2306578, +370-5-2329355, Mobilus: +370-698-28214, +370-663-53330, El. paštas: uabgenflora@gmail.com
Vejapjovės, trimeriai, krūmapjovės, sodo įrankiai, parko, miško technika
Ukmergės g. 19, Panevėžys
Telefonas: +370-45-575700, +370-45-508108, El. paštas: info@klovas.lt
Prekyba olandiškais šaldytais braškių daigais (Frigo, Henselmans). Trąšos braškėms. Smidrų, šilauogių,spanguolių sodinukai
Vilmanto Dilkos ūkis, UAB Moderniam Ūkiui, Lietuva
Mobilus: +370-657-73907, +370-643-99636, El. paštas: vilme75@gmail.com
Aplinkos projektavimas, apželdinimas
Laisvės pr. 43 - 144, Vilnius
Telefonas: +370-698-82402, +370-5-2308528, Mobilus: +370-698-82402, El. paštas: mkiemas@gmail.com
Medelynas, vaismedžiai, spygliuočiai, krūmai, veja. Tujos gyvatvorei SMARAGD, BRABANT
Algirdo g. 11, Vilnius
Telefonas: +370-5-2652585, Mobilus: +370-686-50131, El. paštas: jusu.sodui@gmail.com
Miškininkystės paslaugos. Žemės ūkio technika - prekyba.
Smolensko g. 6, Vilnius
Mobilus: +370-685-21688, +370-656-36295, El. paštas: info@graderlitas.lt
Tujos, kadagiai, vaiskrūmiai
Vilnius, Rastinėnai, Vilnius
Mobilus: +370-699-78316
Aplinkos projektavimas, apželdinimas, laistymo sistemos, apšvietimo sistemos, vejos, patalpų dekoravimas kambariniais augalais. Prekyba dekoratyviniais augalais, vienmetėmis ir daugiametėmis gėlėmis, vandens lelijomis, vandens augalais. Tvenkinukų ir ekotvenkinių įrengimas.
Kėdainių g. 1a, Kaunas
Telefonas: +370-613-98444, Mobilus: +370-687-53450, El. paštas: edita@zaliasvaja.lt
1 2 3 4 5 ... 13
Sigitas Algis Davenis, Lietuvos arboristikos centro direktorius Kaip genėti miesto medžius, kad jiems nepakenktume?

Atsako Sigitas Algis Davenis, Lietuvos arboristikos centro direktorius

daugiau
1 2 3 4 5 6
Kompanijų produktai
Lietuviški vaismedžiai Vilnius

Lietuviški vaismedžiai Vilnius

Vaismedžiai, medeliai, gėlės internetinė parduotuvė Vilnius

Vaismedžiai, medeliai, gėlės internetinė parduotuvė Vilnius

Formuoti buksmedžiai šiuolaikiniame apželdinime

Formuoti buksmedžiai ypač gražiai atrodo, kai jie papuošt...

Rudeninės nuolaidos augalams !!!

Didelės nuolaidos dekoratyviniams augalams, daugiametėms ...

Šliaužiantys kadagiai - rudeninė 30 procentų NUOLAIDA!

Šliaužiantys kadagiai - rudeninė 30procentų NUOLAIDA !!!

Daugiabučių namų teritorijų želdinimas dekoratyviniais augalais - kitaip

Žvilgtelėkime kaip apželdinta teritorija prie daugiabučių...

Dekoratyvinių augalų centras

Augalai skirti mūsų aplinkos gražinimui

Tujos ir kiti dekoratyviniai augalai, vaiskrūmiai Vilniuje

Tujos gyvatvorėms, įvairios tujos, vaiskrūmiai, vynuogės,...

Spygliuočiai, dekoratyviniai augalai

Spygliuočių sodinukai, dekoratyvinių augalų sodinukai

agrastų sodinukai internetu
Agrastų sodinukai

Kamieninių ir krūminių, ankstyvų ir vėlyvų veislių agrast...

Obelų sodinukai internetu
Obelų sodinukai

Žemaūgių, aukštaūgių, ankstyvų, vėlyvų, žieminių obelų so...

Kadagiai, pušelės, eglutės internetinė prekyba Vilniuje

Kadagiai, pušelės, eglutės internetinė prekyba Vilniuje

Šilauogės Vilniuje - pardavimas aikštelėje-Molėtų pl.

Šilauogės Vilniuje-Šilauogės Vilniuje - pardavimas aikšte...

Medžių ir krūmų sodinimas

Dekoratyviniai krūmai, krūmeliai, landšafto projektavimas...

Vaiskrūmiai Vilniuje

Aktinidija, bruknė, gervuogė, slyva, lazdynas, serbentai,...

Lapuočiai augalai Vilniuje

Lapuočių augalų asortimentas

Dekoratyviniai spygliuočiai Vilniuje

Spygliuočių asortimentas 2013

Puskiparisiai Vilniuje

Puskiparisiai

Šilauogė 2.6 EUR 9.0 LTL
Sodinė šilauogė

Šilauogė - jaunystės uoga, didžiausias antioksidantų šalt...

1 2 3 4 5 6