Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. Projektavimo ir įrengimo taisyklės

2008-03-06 13:53   Peržiūros : 9458   Spausdinti


I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šios taisyklės (toliau - taisyklės) taikomos projektuojant, įrengiant, remontuojant ir rekonstruojant automatines gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas (toliau - GASS) Lietuvos Respublikoje. Taisyklės nustato esminio statinio priešgaisrinės saugos reikalavimo įgyvendinimo būdą ir pagal reikalavimų pobūdį yra priskiriamos A kategorijos techninei specifikacijai [10.3]. Pastatų, statinių ir atskirų patalpų, kuriuose būtina įrengti GASS, sąrašas pateiktas taisyklių priede.
2. Taisyklių reikalavimai yra privalomi visiems statybos proceso dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (valdytojams ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [10.1].
3. Be šių taisyklių, būtina vadovautis normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimais ir GASS įrenginių įmonės gamintojos pateikta technine informacija. Parenkant GASS ar atskirų jos įrenginių tipą, projektuojant ir įrengiant gali būti vadovaujamasi LST CEN/TS 54-14:2004 [10.2] nuostatomis, jeigu jos neprieštarauja šių taisyklių reikalavimams.
4. GASS projektuojama taip, kad aptiktų gaisrą ankstyvojoje stadijoje ir perduotų reikiamus valdymo ir pavojaus signalus kitoms inžinerinėms sistemoms.
5. Šios taisyklės nustato GASS įrengimo, esamų sistemų išplėtimo, statinio konstrukcijų, kurios reikalingos GASS tinkamam veikimui užtikrinti, reikalavimus. Žmonių įspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemų reikalavimai nustatyti STR 2.01.04:2004 [10.4].
6. Taisyklės netaikomos sandėliams su kilnojamaisiais stelažais, kilnojamiesiems gaisrinės automatikos įrenginiams, taip pat specialiosios paskirties bei sprogstamųjų medžiagų gamybos ir sandėliavimo statiniuose įrengtoms GASS, technologiniams įrenginiams, esantiems ne pastatuose, GASS laivuose, orlaiviuose, transporto priemonėse, mobiliai priešgaisrinei įrangai.
7. Keičiant statinių ar atskirų jų dalių (patalpų) naudojimo paskirtį, turi būti taikomi jų naująją paskirtį atitinkantys priešgaisriniai reikalavimai, nustatyti normatyviniuose statybos techniniuose bei statinio saugos ir paskirties dokumentuose.
8. GASS naudojimo metu, siekiant per visą ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę išlaikyti GASS technines savybes, kurios lemia statinio atitiktį esminiam priešgaisrinės saugos reikalavimui [10.3], turi būti vadovaujamasi įmonės gamintojos pateikta technine informacija ir Gaisrinės automatikos eksploatavimo taisyklėmis [10.5].
9. GASS turi būti įrengta vadovaujantis šių taisyklių reikalavimais ir atitikti projektą. GASS išbandoma vadovaujantis galiojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais [10.6]. GASS bandymas atliekamas dalyvaujant statytojui (užsakovui), atitinkamos specializuotos priežiūros įmonės, turinčios licenciją atlikti GASS įrenginių techninę priežiūrą [10.7], specialistui ir rangovui (rangovo atstovui), surašomas GASS apžiūrėjimo-išbandymo aktas [10.5].

II. NUORODOS

1. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus ir kitus dokumentus:
1.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);
1.2. LST CEN/TS 54-14:2004 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 14 dalis. Planavimo, projektavimo, įrengimo, priėmimo eksploatuoti, naudojimo ir techninės priežiūros rekomendacijos";
1.3. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga", patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 (Žin., 2000, Nr. 17-424);
1.4. statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai", patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 704 (Žin., 2004, Nr. 23-720);
1.5. Gaisrinės automatikos eksploatavimo taisykles GAET-06-95, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1198 (Žin., 1996, Nr. 7-189);
1.6. statybos techninį reglamentą STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamu naudoti tvarka", patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60-2475);
1.7. Priešgaisrinės įrangos gamybos ir jos techninės priežiūros licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 825 (Žin., 2003, Nr. 61-2805);
1.8. Autonominių dūmų detektorių instrukciją, patvirtintą Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 34 (Žin., 1996, Nr. 23-617);
1.9. Lietuvos standartą LST EN ISO 13943:2002 „Priešgaisrinė sauga. Terminai ir apibrėžimai
(ISO 13943:2000)";
1.10. Lietuvos standartą LST EN 54-1:2000 „Gaisro aptikimo ir gaisrinės signalizacijos sistemos. 1 dalis. Įvadas";
1.11. Lietuvos standartą LST EN 54-2+AC:2002 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 2 dalis. Valdymo ir rodymo įranga";
1.12. Lietuvos standartą LST EN 54-3+A1:2002 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 3 dalis. Gaisro signalizavimo prietaisai. Garso signalizatoriai";
1.13. Lietuvos standartą LST EN 54-4+AC:2002 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 4 dalis. Energijos tiekimo įranga";
1.14. Lietuvos standartą LST EN 54-4+AC:2002/A1:2003 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 4 dalis. Energijos tiekimo įranga";
1.15. Lietuvos standartą LST EN 54-5+A1:2002 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 5 dalis. Šilumos detektoriai. Taškiniai detektoriai";
1.16. Lietuvos standartą LST EN 54-7+A1:2002 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 7 dalis. Dūmų detektoriai. Išsklaidytos arba praėjusios šviesos ir oro jonizavimo taškiniai detektoriai";
1.17. Lietuvos standartą LST EN 54-10:2002 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 10 dalis. Liepsnos detektoriai. Taškiniai detektoriai";
1.18. Lietuvos standartą LST EN 54-10:2002/A1:2006 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 10 dalis. Liepsnos detektoriai. Taškiniai detektoriai";
1.19. Lietuvos standartą LST EN 54-11:2002 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 11 dalis. Ranka valdomi pavojaus signalizavimo įtaisai";
1.20. Lietuvos standartą LST EN 54-11:2002/A1:2006 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 11 dalis. Ranka valdomi pavojaus signalizavimo įtaisai";
1.21. Lietuvos standartą LST EN 54-12:2003 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 12 dalis. Dūmų detektoriai. Linijiniai optiniai detektoriai";
1.22. Lietuvos standartą LST EN 54-13:2005 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 13 dalis. Sistemos komponentų suderinamumo vertinimas";
1.23. Lietuvos standartą LST EN 54-17:2006 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 17 dalis. Trumpojo jungimo skyrikliai";
1.24. Lietuvos standartą LST EN 54-18:2006 „Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos. 18 dalis. Įėjimo ir (arba) išėjimo įtaisai";
1.25. Elektros įrenginių įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 63/47 (Žin., 1999, Nr. 18-483);
1.26. Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. D1-438 „Dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo" (Žin., 2006,
Nr. 108-4118).

III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

11. Pagrindinės taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka pateiktas Lietuvos standartuose LST EN ISO 13943:2002 [10.9] ir LST CEN/TS 54-14:2004 [10.2]. Taip pat taisyklėse vartojamos šios sąvokos ir jų apibrėžimai:
11.1.  gaisro pavojaus signalas - šviesos, garso arba kitoks pranešimas apie gaisrą;
11.2. GASS spindulys - laidai arba kabeliai, nutiesti nuo gaisro detektorių iki sujungimo dėžutės ar kontrolės prietaiso;
11.3. sujungimo linija - laidai arba kabeliai, nutiesti nuo sujungimo dėžutės ar kontrolės prietaiso iki GASS valdymo ir rodymo įrangos arba tarp jų;
11.4. zona - saugomų patalpų dalis, kuri gali funkcionuoti atskirai nuo bet kurių kitų dalių. Pastabos:
1. Funkcijos, pavyzdžiui, gali būti: a) gaisro kilimo indikavimas (aptikimo zona); b) gaisro pavojaus signalo perdavimas (įspėjimo zona). 2. Skirtingų funkcijų zonos nebūtinai turi būti vienodos (sutapti);
11.5. linijinis optinis dūmų detektorius - tiesinis detektorius, naudojantis skleidžiamą šviesos spindulį (LST EN 54-12:2003 [10.21]);
11.6. A tipo GASS - analoginė adresuojama ir adresuojama GASS, kurios atitiktis vertinama pagal galiojančius LST EN 54 [10.10-10.24] serijos standartus;
11.7. K tipo GASS - spindulinė GASS, kurios atitiktis vertinama pagal galiojančius LST EN 54 [9.10-9.24] serijos standartus;
11.8. M tipo GASS - sujungta apsaugos sistema ir GASS, kurios valdymo ir rodymo įrangos atitikties vertinimas pagal galiojančių LST EN 54 [10.10-10.24] serijos standartų reikalavimus neprivalomas, tačiau jos naudojimo rizika priklauso GASS naudotojui;
11.9. elektros grandinė - tarpusavyje sujungtų kabelių, detalių ir sudėtinių dalių rinkinys, įjungtas į valdymo ir rodymo įrenginį taip, kad vienintelis ryšio būdas su kitomis gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos dalimis galimas tik per valdymo ir rodymo įrenginį. Pastabos: 1. Elektros grandinė gali būti sujungta su valdymo ir rodymo įrenginiu daugiau nei vienu ryšiu (kaip kad kilpos grandinėje, įjungtoje į valdymo ir rodymo įrenginį iš abiejų galų). 2. Jei du ar daugiau kabelių yra kartu sujungti valdymo ir rodymo įrenginio viduje ir nėra galimybės jų valdyti atskirai, tada jie yra tos pačios elektros grandinės dalis;
11.10. klaidingas pavojaus signalas - gaisro pavojaus signalas, sukeltas kitų nei gaisras priežasčių;
11.11.  triktis (gedimas) - sutrikimas sistemoje, keliantis pavojų tinkamam sistemos veikimui;
11.12. naudotojas - statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, administracinius aktus, sutartis ar teismo sprendimus.

IV. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI

12. Gaisro detektorių skaičius nustatomas atsižvelgiant į gaisro aptikimo būtinumą visame saugomos patalpos plote (zonose), o liepsnos detektorių - ir įrenginiuose bei atvirose teritorijose.
13. Gaisro aptikimo sistemos tipas nustatomas pagal pastatų, statinių ir patalpų paskirtį bei saugomus plotus, vadovaujantis šių taisyklių priedo reikalavimais.
14. Kai pastate, patalpoje įrengiamos aktyviosios gaisro stabdymo sistemos (automatinės gaisro gesinimo, dūmų vėdinimo, žmonių įspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo), neatsižvelgiant į šių taisyklių priedo reikalavimus, pastate ar patalpoje turi būti įrengiama K arba A tipo GASS, kad būtų užtikrintas sistemų veikimas. GASS įrengiama visame pastate, jei aktyviosios sistemos skirtos pastato priešgaisrinei saugai užtikrinti, atitinkamai GASS įrengiama patalpoje, jei aktyviosios sistemos skirtos pavienėms patalpoms. P.5 grupės [10.3] pastatuose ir patalpose valdymo signalus aktyviosioms gaisro stabdymo sistemoms gali perduoti automatinė gaisro gesinimo sistema, šiuo atveju GASS įrengti nebūtina.
15. Jei GASS skirta automatinėms gaisrų gesinimo, dūmų vėdinimo, žmonių įspėjimo ir evakuacijos valdymo sistemoms valdyti, kiekviena saugomos patalpos vieta turi būti saugoma ne mažiau kaip dviem gaisro detektoriais ir jie turi būti skirtinguose spinduliuose. Atstumas tarp dubliuotų detektorių imamas lygus pusei normatyvinio atstumo, pateikto 1-4 lentelėse. Šiame punkte pateikti reikalavimai gali būti netaikomi, kai naudojama analoginė adresuojama ar adresuojama GASS.
16. Dūmų ir šilumos detektoriai paprastai įrengiami palubėje. Atstumas nuo sienos iki detektorių turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Kai detektoriai negali būti įrengiami ant lubų, jie įrengiami ant sienų, sijų ir kolonų. Pastatuose su stoglangiais detektorius leidžiama kabinti po denginiais ant lynų. Kiekvienas detektorius turi būti tvirtinamas ne mažiau kaip dviem lynais, siekiant išlaikyti juos lygiagrečiai su saugomos patalpos grindimis. Šiuo atveju detektoriai turi būti įrengti ne didesniu kaip 0,4 m atstumu nuo lubų.
17. Dūmų ir šilumos detektorius būtina įrengti kiekviename lubų plote, kurį riboja statybinės konstrukcijos (sijos, plokščių briaunos ir pan.), išsikišančios iš lubų plokštumos 0,4 m ir daugiau. Jei lubose yra išsikišančių dalių, kurių aukštis nuo 0,08 iki 0,4 m, detektoriaus saugomas plotas sumažėja 25 proc.
18. Jei saugomoje patalpoje yra 0,75 m pločio latakų, ištisinių technologinių aikštelių, vėdinimo ortakių, kitų aklinų konstrukcijų ar įrenginių, kurių apatinė dalis nutolusi nuo lubų daugiau kaip 0,4 m ir jie įrengti didesniame kaip 0,7 m aukštyje nuo grindų, papildomai po jais būtina įrengti gaisro detektorius.
19. Patalpose, kuriose yra pakabinamosios lubos, gaisro detektoriai turi būti įrengiami virš pakabinamųjų lubų (prie perdangos, denginio erdvėje virš pakabinamųjų lubų) ir po jomis (prie pakabinamųjų lubų tiesiogiai patalpoje). Leidžiama detektorių virš pakabinamųjų lubų neįrengti, jei erdvė tarp pakabinamųjų lubų ir perdangos denginio mažesnė kaip 0,4 m.  Leidžiama detektorių virš pakabinamųjų lubų neįrengti kai šioje erdvėje naudojami statybos produktai, kurių degumo klasė ne žemesnė kaip B-s1, d0, vamzdynų šilumos izoliacijos degumo klasė ne žemesnė kaip BL ir nedegūs elektros kabeliai [10.25]. Šio punkto nuostatos taip pat taikytinos erdvėms tarp paaukštintų grindų ir perdangos.
20. Gaisro detektorius reikia įrengti kiekviename patalpos plote, kurį riboja stelažai, įrenginiai ir statybinės konstrukcijos, kurių viršutinės dalys nuo lubų plokštumos yra nutolusios 0,6 m ir mažiau.
21. Gaisro detektoriai parenkami pagal jų techninius duomenis, reglamentuotus galiojančiuose LST EN 54 [10.10-10.24] serijos standartuose, ir įmonės gamintojos pateikiamų techninių dokumentų reikalavimus.
22. GASS, jos sudedamųjų dalių atitiktis vertinama pagal galiojančius statybos produktų, kitų gaminių ir įrenginių atitiktį reglamentuojančius teisės aktus. Kai kurių GASS įrenginių savybės gali būti nustatomos vadovaujantis Reglamentuojamų statybos produktų sąrašu [10.26].
23. Vieno spindulio gaisro detektoriais turi būti saugomos ne daugiau kaip penkios gretimos arba izoliuotos patalpos, esančios viename aukšte. Vieno spindulio gaisro detektoriais pagalbiniuose ir negyvenamuosiuose pastatuose, išskyrus A ir B kategorijų gamybos ir sandėliavimo patalpas, leidžiama saugoti iki 10 patalpų, esančių viename aukšte ir turinčių išėjimą į bendrą koridorių. Esant analoginėms adresuojamoms ir adresuojamoms sistemoms leidžiama viena kilpa saugoti patalpas, esančias skirtinguose aukštuose, įrengiant izoliatorius kas 32 detektorius ir tarp aukštų. Didžiausias saugomų patalpų skaičius vienoje kilpoje nustatomas vadovaujantis GASS įrenginių įmonės gamintojos pateikta technine informacija.
24. Gaisro detektorių skaičius viename spindulyje nustatomas atsižvelgiant į GASS valdymo įrangos techninius duomenis.
25. Vienoje patalpoje įrengiamų detektorių skaičius turi atitikti šių taisyklių, LST EN 54 [10.10-10.24] serijos standartų, detektorių techninių dokumentų ir šių taisyklių priedo reikalavimus.
26. Vienbučiuose, dvibučiuose ir daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose vadovaujantis Autonominių dūmų detektorių instrukcija [10.8] turi būti įrengiami autonominiai dūmų detektoriai. Patalpose, kuriose įrengta GASS, autonominių dūmų detektorių įrengti nebūtina.

1 lentelė. Dūmų detektorių išdėstymo reikalavimai

 Detektoriaus įrengimo
aukštis h, m

 Vieno detektoriaus
saugomas plotas, m2
 Didžiausias atstumas, m
tarp detektorių
 Didžiausias atstumas, m
nuo detektoriaus iki sienos

 h ≤ 3,5

 ≤ 80,0

 9,0

 4,5

 3,5 < h ≤ 6,0

 ≤ 70,0

 8,5

 4,0


6,0 < h ≤  10,0

 ≤ 65,0

 8,0

 4,0

 10,0 < h ≤ 12,0

 ≤ 55,0

 7,5

 3,5

28. Ne didesnio kaip 3 m pločio patalpose atstumą tarp dūmų detektorių leidžiama padidinti iki 15 m.

VI. ŠILUMOS DETEKTORIAI

29. Vieno šilumos detektoriaus saugomas plotas, didžiausias atstumas tarp detektorių ir atstumas tarp detektoriaus ir sienos nustatomi pagal 2 lentelę, tačiau neviršijant dydžių, nurodytų detektorių pasuose ir techninėse sąlygose.

2 lentelė. Šilumos detektorių išdėstymo reikalavimai

Detektoriaus įrengimo
aukštis h, m
Vieno detektoriaus
saugomas plotas, m2
Didžiausias atstumas, m
tarp detektorių
Didžiausias atstumas, m
nuo detektoriaus iki sienos

 h ≤ 3,5

 ≤ 25,0

 5,0

 2,5

 3,5 < h ≤ 6,0

 ≤ 20,0

 4,5

 2,0

 6,0 < h ≤ 8,0

 ≤ 15,0

 4,0

 2,0

     

30. Ne didesnio kaip 3 m pločio patalpose atstumą tarp šilumos detektorių leidžiama padidinti iki 8 m.


VII. LINIJINIAI OPTINIAI DŪMŲ DETEKTORIAI

31. Linijinio optinio dūmų detektoriaus siųstuvas ir imtuvas gali būti įrengiami ant sienų, pertvarų, kolonų ir kitų vertikalių konstrukcijų. Linijinio optinio dūmų detektoriaus skleidžiamo spindulio optinė ašis nuo lubų turi būti nutolusi ne daugiau kaip 0,4 m.
32. Didžiausias atstumas tarp linijinių optinių dūmų detektorių optinių ašių ir atstumas tarp detektoriaus optinės ašies ir sienos nustatomi pagal 3 lentelę, tačiau neviršijant dydžių, nurodytų detektorių pasuose ir techninėse sąlygose.

3 lentelė. Linijinių optinių dūmų detektorių išdėstymo reikalavimai

Detektoriaus įrengimo
aukštis h, m
Didžiausias atstumas
tarp gretimų detektorių
optinių ašių, m
Didžiausias atstumas
tarp detektoriaus
optinės ašies ir sienos, m 

 h ≤ 3,5

 15,0

 7,5

 3,5 < h ≤ 6,0

 15,0

 7,5

 6,0 < h ≤ 10,0

 10,0

 5,0

 6,0 < h ≤ 12,0

 9,0

 4,5

33. Atstumas nuo linijinio optinio dūmų detektoriaus siųstuvo iki imtuvo nustatomas pagal detektoriaus įmonės gamintojos pateiktus atitikties įvertinimo ir naudojimo techninius dokumentus.
34. Patalpose, kurių aukštis neviršija 24 m, linijiniai optiniai dūmų detektoriai gali būti įrengiami dviem lygiais. Detektorių išdėstymo reikalavimai pateikti 4 lentelėje.

4 lentelė. Linijinių optinių dūmų detektorių išdėstymo dviem lygiais reikalavimai

Detektoriaus įrengimo
aukštis h, m 
Detektoriaus įrengimo
lygis 
Detektoriaus įrengimo
lygio aukštis, m 
Didžiausias atstumas
tarp gretimų detektorių
optinių ašių, m 
Didžiausias atstumas
tarp detektoriaus optinės
ašies ir sienos, m 
 12,0 < h ≤ 24,0  1  2,01  9,0  4,5
   2  0,42    

1 - matuojant nuo patalpoje esančių medžiagų aukščiausio paviršiaus, kuris neturi viršyti 9 m.
2 - matuojant nuo perdangos, denginio.

VIII. LIEPSNOS DETEKTORIAI

35. Liepsnos detektoriai įrengiami ant lubų, sienų ir kitų statybinių konstrukcijų, įrenginių. Kiekvieną saugomo ploto tašką būtina saugoti ne mažiau kaip dviem detektoriais.
36. Liepsnos detektoriai į liepsną gali reaguoti greičiau negu šilumos ar dūmų detektoriai, todėl jų panaudojimo tikslingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į galimą gaisro scenarijų, o ypač į degimo produktus, kurie išsiskirs gaisro pradžioje.
37. Liepsnos detektoriai tinkami saugoti didelius atvirus sandėlių plotus arba miško medžiagų sandėlius. Taip pat jie tinka vietinei didesnio pavojaus teritorijų, kur liepsna gali išplisti labai greitai, pvz., ties degiųjų skysčių siurbliais, sklendėmis ar vamzdynais, arba patalpų, kuriose yra plonų, į viršų nukreiptų konstrukcijų ar gaminių iš lengvai užsidegančių medžiagų (pvz., plokščių arba aliejinės tapybos paveikslų), gaisro signalizacijai.
38. Liepsnos detektoriai turėtų būti naudojami tik tada, kai visas plotas gali būti tiesiogiai saugomas detektoriaus.
39. Liepsnos detektoriai parenkami ir projektuojami vadovaujantis šių taisyklių, LST EN 54-10:2002 [10.17], LST EN 54-10:2002/A1:2006 [10.18] reikalavimais ir įrangos įmonės gamintojos pateikta technine informacija.


IX. RANKA VALDOMI PAVOJAUS SIGNALIZAVIMO ĮTAISAI

40. Ranka valdomi pavojaus signalizavimo įtaisai įrengiami, kad perduotų gaisro signalą.
41. Ranka valdomi pavojaus signalizavimo įtaisai įrengiami pastato viduje ir jo išorėje ant sienų ir konstrukcijų 1,5 m aukštyje nuo grindų ar žemės paviršiaus.
42. Pastato viduje ranka valdomi pavojaus signalizavimo įtaisai įrengiami evakuacijos keliuose (koridoriuose, praeigose, laiptinėse ir t. t.), o prireikus - atskirose patalpose. Didžiausias atstumas nuo tolimiausios žmonių buvimo vietos pastatuose iki artimiausio ranka valdomo pavojaus signalizavimo įtaiso neturi viršyti 30 m, lauke šis atstumas gali būti padidintas iki 100 m. Ranka valdomi pavojaus signalizavimo įtaisai įrengiami po vieną kiekvieno aukšto laiptinių aikštelėse.
43. 1 ---Ranka valdomi pavojaus signalizavimo įtaisai jungiami į atskirą gaisro signalizacijos spindulį. Šiame punkte pateikti reikalavimai gali būti netaikomi, kai naudojama analoginė adresuojama ar adresuojama GASS ir M tipo GASS. (sujungta apsaugos sistema ir GASS).

       2 ---p.43. panaikinti

APARATŪRA, ĮRENGINIAI IR JŲ IŠDĖSTYMAS

44. Projektuojant K ir A tipų GASS, numatoma ne mažesnė kaip 10 proc. spindulių arba adresų atsarga.
M tipo GASS spindulių atsargos numatyti neprivaloma.
45. Pastatuose, kurių patalpose vadovaujantis šių taisyklių priedo reikalavimais būtina įrengti K arba A tipo GASS arba jose įrengtoms automatinėms gaisro gesinimo, dūmų vėdinimo, žmonių įspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemoms bei kitiems gaisrinės automatikos įrenginiams būtini valdymo signalai, M tipo GASS įrengti draudžiama.
46. Į M tipo GASS galima jungti ne daugiau kaip tris gaisro aptikimo spindulius su sąlyga, kad centralizuoto stebėjimo pulte bus išskirta apsaugos ir gaisro signalizacijos.
47. GASS valdymo ir rodymo įranga įrengiama patalpose, kuriose budima ištisą parą.
48. GASS valdymo ir rodymo įranga gali būti įrengiama patalpose, kuriose nėra budėtojo, garantuojant, kad gaisro ir gedimų signalai bus perduoti į gaisrinį postą arba kitą patalpą, turinčią ryšio kanalus pranešti apie gaisrą ir kurioje budima ištisą parą.
49. Patalpose, kuriose nėra budėtojo, būtina numatyti priemones, neleidžiančias pašaliniams asmenims patekti prie GASS valdymo ir rodymo įrangos.
50. GASS valdymo ir rodymo įrangą draudžiama įrengti A ir B kategorijų sandėliuose. Ją būtina įrengti sprogimo ir gaisro atžvilgiu nepavojingose patalpose ant sienų, pertvarų, konstrukcijų, pagamintų iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų.
51. GASS valdymo ir rodymo įranga įrengiama 0,8-1,8 m aukštyje ant stovo arba sienos.
52. Gaisrinio posto plotas turi atitikti higienos reikalavimus, taikomus patalpoms, kuriose įrengiama nuolatinė darbo vieta. Patalpa turi būti įrengta pirmame arba cokoliniame aukšte. Išėjimas iš gaisrinio posto gali būti įrengiamas į lauką, laiptinę, turinčią išėjimą į lauką, vestibiulį arba koridorių taip, kad atstumas nuo išėjimo iš posto vietos iki išėjimo į lauką būtų ne didesnis kaip 25 m.
53. Gaisrinis postas arba kita patalpa, kurioje įrengta GASS valdymo ir rodymo įranga ir budima ištisą parą, turi turėti natūralų apšvietimą, taip pat ne mažesnį kaip 150 lx dienos šviesos lempų arba 100 lx kaitinamųjų lempų apšvietimą. Be darbinio apšvietimo, turi būti įrengta avarinio apšvietimo sistema, maitinama autonominio energijos šaltinio, kuris garantuotų ne mažiau kaip 10 proc. darbinio apšvietimo.
54. Patalpoje, kurioje nėra budėtojo, tačiau įrengta GASS valdymo ir rodymo įranga, temperatūra ir santykinė oro drėgmė turi atitikti GASS įrenginių įmonės gamintojos pateiktų techninių dokumentų reikalavimus.
55. Patalpoje, kurioje įrengta GASS valdymo ir rodymo įranga, turi būti telefono ryšys.
56. Apie gaisrą pranešantys garso signalai savo tonu turi skirtis nuo garso signalų, pranešančių apie gedimą.
57. Gaisriniame poste draudžiama įrengti atvirojo tipo akumuliatorių baterijas, kurios patalpoje gali sudaryti sprogimo atžvilgiu pavojingą garų koncentraciją.


X. GASS SPINDULIAI, GASS ĮRENGINIŲ SUJUNGIMO
IR MAITINIMO LINIJOS

58. GASS spinduliams ir sujungimo linijoms laidai ir kabeliai parenkami vadovaujantis galiojančių LST EN 54 [10.10-10.24] serijos standartų, Elektros įrenginių įrengimo taisyklių [10.25], šio skyriaus reikalavimais ir konkrečios įrangos įmonės gamintojos technine informacija.
59. GASS spinduliai ir sujungimo linijos turi būti įrengti taip, kad būtų garantuota visos grandinės vientisumo automatinė kontrolė. Šis reikalavimas netaikomas aparatūrai, kuri pagal savo veikimo principą neturi automatinės kontrolės.
60. Draudžiama GASS valdymo ir rodymo įrangai naudojamus elektros laidus ir kabelius tiesti tranzitu per patalpas, saugomas gaisro detektoriais, išskyrus atvejus, kai elektrai tiekti naudojami ugniai atsparūs laidai arba kabeliai, taip pat jei laidai arba kabeliai atskiriami nuo patalpos ne mažesnio kaip EI 30 atsparumo ugniai atitvaromis.
61. Laidai ir kabeliai tiesiami vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklių [10.25] ir šių taisyklių reikalavimais.
62. Elektros laidus ir kabelius, kurių įtampa ne didesnė kaip 60 V ir viršija 60 V, tiesti viename vamzdyje, latake, uždarame statybinės konstrukcijos kanale ir kitokiu būdu draudžiama. Tiesti kartu (viename kanale, latake ir pan.) leidžiama tik tada, kai jie atskiriami EI 30 atsparumo ugniai ištisinėmis pertvaromis, pagamintomis iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų.
63. Nuo kibirkščiavimo apsaugoti grandinių laidai ir kabeliai tiesiami vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklių [10.25] ir GASS įrenginių įmonės gamintojos pateiktų techninių dokumentų reikalavimais.
64. Jei GASS spindulių ir sujungimo linijų laidai ir kabeliai atvirai nutiesti lygiagrečiai su jėgos linijomis arba apšvietimo laidais, tai atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Prireikus laidus ir kabelius leidžiama tiesti mažesniu kaip 0,5 m atstumu nuo jėgos linijų ir apšvietimo laidų, tačiau būtina GASS linijas apsaugoti nuo indukcijos. Leidžiama iki 0,25 m sumažinti atstumą tarp nuo indukcijos neapsaugotų GASS laidų ir kabelių spindulių ir pavienių apšvietimo laidų bei kontrolinių kabelių.
65. Patalpose, kuriose elektromagnetinis laukas ir indukcija viršija higienos normose leidžiamą dydį, GASS spinduliai ir sujungimo linijos turi būti nuo jų apsaugoti.
66. GASS spindulių ir sujungimo linijų apsaugai nuo elektromagnetinės indukcijos naudojami ekranuoti laidai ir kabeliai, o neekranuoti klojami į metalinius vamzdžius, rankoves ir t. t. Ekranavimo elementai įžeminami.
67. Draudžiama GASS įrenginių laidus pastatų išorėje tiesti oro linija, išskyrus vieno spindulio GASS valdymo ir rodymo įrangos laidus kaimo tipo gyvenvietėse. Kai laidų ir kabelių negalima nutiesti po žeme, jie pritvirtinami prie lynų, jungiančių atskirus pastatus.
68. Pagrindinės ir rezervinės GASS įrenginių maitinimo linijos tiesiamos skirtingomis trasomis. Šias linijas viename kabelių įrenginyje tiesti draudžiama. Linijas leidžiama tiesti kartu tik tada, kai viena iš jų yra EI 45 atsparumo ugniai gaubte, latake ar kanale, pagamintame iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų.
69. Sujungimo linijos turi turėti 20 proc. kabelių gyslų ir sujungimo gnybtų atsargą.

XI. GASS ĮRENGINIŲ RYŠYS SU TECHNOLOGINIAIS
IR ELEKTROTECHNINIAIS ĮRENGINIAIS

70. GASS įrenginių elektros energijos tiekimo patikimumas turi būti I kategorijos. Rezervinis GASS įrenginių elektros energijos tiekimas gali būti užtikrinimas iš autonominio energijos šaltinio, kuris turi garantuoti GASS įrenginių veikimą 24 val. budėjimo režimu ir 3 val. gaisro pavojaus režimu.
71. GASS įrenginiai turi perduoti automatinėms gaisrų gesinimo, dūmų vėdinimo, žmonių įspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemoms valdymo impulsą suveikus ne mažiau kaip dviem gaisro detektoriams, įrengtiems vienoje saugomoje patalpoje. Technologiniai, elektrotechniniai ir kiti įrenginiai, sublokuoti su GASS įrenginiais, gali būti valdomi suveikus vienam gaisro detektoriui.


Kategorijos: Darbo sauga, priešgaisrinė sauga (tema)
Visi kategorijos straipsniai
Sauga darbe

Sauga darbe

Darbo vietos sauga, darbo vietos paruošimas, darbo saugos priemonės, pavojai darbo vietoje 

Medienos plokštės

Namuose geriau nedeginti baldinių plokščių ir panašių gaminių

Mokslininkai ištyrė degimo produktus, išsiskiriančius deginant klijuotos medienos plokščių atraižas pramoniniame ir buitiniame šildymo katiluose. 

fasadų degumas

Fasadų degumas. Ką tikrino Aplinkos ministerija ir ką siūlo?

Londono „Grenfell Tower" gaisro plitimo priežastimi įvardinos šio daugiaaukščio renovacijoje naudotos fasadų apdailos plokštės. Aplinkos ministerija, norėdama įsitikinti, ar saugi pas mus naudojama fasadų apdaila, patikrino 15 eksploatuojamų įvairios paskirties pastatų. 

Gaisras Londone 2017 birzelio 14

Žurnalistinis tyrimas atskleidė gilumines „Grenfell Tower“ tragedijos priežastis

Praėjus daugiau kaip metams po 2017 metų birželio 14-osios didžiulio gaisro Londono „Grenfell Tower" daugiabutyje, britų žurnalistai kelis mėnesius aiškinosi, kaip susidarė sąlygos šiai tragedijai kilti. 

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6 7 8 ... 10

Ateities g. 21, Vilnius
Mobilus: +370-673-11624, El. paštas: info@andriva.lt

Savanorių pr. 176, Vilnius
Mobilus: +370-699-73805

Liepų g. 16-306, Klaipėda
Telefonas: +370-46-410735, +370-46-410736 , Mobilus: +370-686-20746 , El. paštas: bakena@takas.lt

Dubysos g. 60, Klaipėda
Telefonas: +370-46-212394

ul. Friedleina 3/3, Kraków
Telefonas: +48-12-3894024, El. paštas: bitner@bitner.com.pl

Vilniaus g. 72, Šiauliai
Telefonas: +370-41-399448 , Mobilus: +370-699-31052 , El. paštas: ona@splius.lt

Justiniškių g. 91, Vilnius
Mobilus: +370-679-38441 , +370-674-63063 , El. paštas: info@dspro.lt

Račių g. 6A, Vilnius
Telefonas: +370 679 28424, +370 679 24121, Mobilus: +370 521 99937, El. paštas: info@dominis.lt

Pavilnio Sodų 10-oji g. 4, Vilnius
Mobilus: +370-613-60216, El. paštas: informacija@drakonoratai.lt

Jonavos g. 260, Kaunas
Mobilus: +370-685-85613, +370-685-85612, El. paštas: emida01@gmail.com
1 2 3 4 5 6 7 8 ... 10
Sauga darbe Sauga darbe

Darbo vietos sauga, darbo vietos paruošimas, darbo saugos priemonės, pavojai darbo vietoje

Medienos plokštės Namuose geriau nedeginti baldinių plokščių ir panašių gaminių

Mokslininkai ištyrė degimo produktus, išsiskiriančius deginant klijuotos medienos plokščių atraižas pramoniniame ir buitiniame šildymo katiluose.

fasadų degumas Fasadų degumas. Ką tikrino Aplinkos ministerija ir ką siūlo?

Londono „Grenfell Tower" gaisro plitimo priežastimi įvardinos šio daugiaaukščio renovacijoje naudotos fasadų apdailos plokštės. Aplinkos ministerija, norėdama įsitikinti, ar saugi pas mus naudojama fasadų apdaila, patikrino 15 eksploatuojamų įvairios paskirties pastatų.

Gaisras Londone 2017 birzelio 14 Žurnalistinis tyrimas atskleidė gilumines „Grenfell Tower“ tragedijos priežastis

Praėjus daugiau kaip metams po 2017 metų birželio 14-osios didžiulio gaisro Londono „Grenfell Tower" daugiabutyje, britų žurnalistai kelis mėnesius aiškinosi, kaip susidarė sąlygos šiai tragedijai kilti.

kombinuotas siltinimas Fasado šiltinimas mineraline vata ir polistirolu

Fasadų šiltinimui Lietuvoje dažniausiai naudojamas polistireninis putplastis arba mineralinė vata. Abi šios medžiagos iš esmės skiriasi savo reakcija į ugnį. Dažnai pirmasis variantas pasirenkamas dėl pigumo, tačiau nėra visai saugus gaisro atveju, antrasis - šiek tiek brangesnis. Nemažoje dalyje ES šalių praktikuojamas kombinuotas sprendimas.

Nuo gegužės kiekvienuose namuose privaloma įsirengti dūmų detektorių Kaip įsirengti dūmų detektorių ir kaip jis veikia?

Šiuolaikiniai dūmų detektoriai nekaukia prisvilus blynams, bet gelbsti gaisro atveju

Darbo apranga statybininkams Darbo apranga statybininkams

Kaip išrinkti ir sukomplektuoti darbo drabužius statybininkams, kokias savybes privalo turėti darbo apranga.

Gaisrinė sauga Po gaisro Londone - raginimai peržiūrėti ES gaisrinės saugos politiką

Gaisrų ekspertų, ugniagesių, Europos asociacijų ir tarptautinių kompanijų aljansas „Fire Safe Europe“ (FSEU) kreipėsi į Europos komisiją siūlydamas keisti gaisrinės saugos pastatuose politiką. Viena iš siūlomų priemonių – matuoti ir reglamentuoti statybinių medžiagų dūmų toksiškumą.

Priešgaisrinių elektros sistemų funkcionalumo užtikrinimas

Bet kuri priešgaisrinė sistema yra stipri tiek, kiek jos silpniausia grandis.

Kilus gaisrui daugiabutis gali tapti spąstais

Priešgaisrinės saugos specialistai susirūpinę gaisrine sauga senuose daugiabučiuose. Juose praktiškai nelikę numatytų priešgaisrinių bei evakuacinių priemonių.

Giedrius Taraškevičius, UAB „Levoriškis" vadovas Kodėl skiriasi dūmų detektorių kainos?

Atsako Giedrius Taraškevičius, UAB „Levoriškis" vadovas

daugiau
Česlovas Daukšas, UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ projektavimo vadovas	Kokie gaisrinės saugos reikalavimai keliami autoremonto dirbtuvėms?

Atsako Česlovas Daukšas, UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ projektavimo vadovas

daugiau
Vladas Praniauskas Kaip patikrinti, ar medinės konstrukcijos impregnuotos antipirenais?

Atsako dr. Vladas Praniauskas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas

daugiau
Kokie yra priešgaisriniai atstumai tarp medinių namų?

Atsako Vincas Sasnauskas, PAGD Prevencijos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas

daugiau
Dūmtraukis Kokie yra pagrindinai gaisrinės saugos atstumai nuo dūmtraukio, šildymo katilo, pakuros?

Atsako Vincas Sasnauskas, PAGD Prevencijos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas

daugiau
Kompanijų produktai
Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, jo įgalioto asmens mokymai

Darbdavio, jam atstovaujančio asmens programos kursai ir atestavimas bus vykdomas pagal senąją tvarką.

Gaisrai namuose. Dūmtraukio ir ugniakuro apsauga.

Kamino ir židinio apsauga nuo gaisro.

Padidinto saugumo gipskartonio pertvaros ir apkala
Padidinto saugumo gipskartonio pertvaros ir apkala

Neperšaunamos, atsparios įsilaužimui, nepraleidžiančios r...

Atspari ugniai gipskartonio plokštė Knauf Red
Atspari ugniai gipskartonio plokštė Knauf Red (GKF)

Raudona gipso kartono plokštė, priešgaisrinės gipskartoni...

Darbo, darbų saugos pažymėjimas

Darbo saugos pažymėjimas

profesinė rizika

profesinė rizika

Darbuotojų sauga

Darbuotojų sauga

Darbų saugos kursai Vilniuje

Darbų saugos kursai Vilniuje

Darbų sauga Vilniuje

Darbų sauga Vilniuje

Darbų sauga ir sveikata

Darbų sauga ir sveikata

Darbo sauga įmonėje

Darbo sauga įmonėje

Darbo saugos įmonės

Darbo saugos įmonės

Darbų saugos mokymai

Darbų saugos mokymai

Darbų saugos kursai

Darbų saugos kursai

Darbo saugos paslaugos Latvijoje

Darbo saugos paslaugos Latvijoje

Darbinė apranga

Drabužiai darbui, darbo apranga, darbiniai rū...

Darbinės striukės, puskombinezoniai, kelnės

Striukė darbui, darbinės kelnės, darbo apranga, darbo kelnės, puskombinezonis dar...

Darbo drabužių siuvimas

Darbo rūbų siuvimas pagal individualius pageidavimus, uniformų siuvi...

Sauga darbe Sauga darbe

Darbo vietos sauga, darbo vietos paruošimas, darbo saugos priemonės, pavojai darbo vietoje

Medienos plokštės Namuose geriau nedeginti baldinių plokščių ir panašių gaminių

Mokslininkai ištyrė degimo produktus, išsiskiriančius deginant klijuotos medienos plokščių atraižas pramoniniame ir buitiniame šildymo katiluose.

fasadų degumas Fasadų degumas. Ką tikrino Aplinkos ministerija ir ką siūlo?

Londono „Grenfell Tower" gaisro plitimo priežastimi įvardinos šio daugiaaukščio renovacijoje naudotos fasadų apdailos plokštės. Aplinkos ministerija, norėdama įsitikinti, ar saugi pas mus naudojama fasadų apdaila, patikrino 15 eksploatuojamų įvairios paskirties pastatų.

Gaisras Londone 2017 birzelio 14 Žurnalistinis tyrimas atskleidė gilumines „Grenfell Tower“ tragedijos priežastis

Praėjus daugiau kaip metams po 2017 metų birželio 14-osios didžiulio gaisro Londono „Grenfell Tower" daugiabutyje, britų žurnalistai kelis mėnesius aiškinosi, kaip susidarė sąlygos šiai tragedijai kilti.

kombinuotas siltinimas Fasado šiltinimas mineraline vata ir polistirolu

Fasadų šiltinimui Lietuvoje dažniausiai naudojamas polistireninis putplastis arba mineralinė vata. Abi šios medžiagos iš esmės skiriasi savo reakcija į ugnį. Dažnai pirmasis variantas pasirenkamas dėl pigumo, tačiau nėra visai saugus gaisro atveju, antrasis - šiek tiek brangesnis. Nemažoje dalyje ES šalių praktikuojamas kombinuotas sprendimas.

Nuo gegužės kiekvienuose namuose privaloma įsirengti dūmų detektorių Kaip įsirengti dūmų detektorių ir kaip jis veikia?

Šiuolaikiniai dūmų detektoriai nekaukia prisvilus blynams, bet gelbsti gaisro atveju

Darbo apranga statybininkams Darbo apranga statybininkams

Kaip išrinkti ir sukomplektuoti darbo drabužius statybininkams, kokias savybes privalo turėti darbo apranga.

Gaisrinė sauga Po gaisro Londone - raginimai peržiūrėti ES gaisrinės saugos politiką

Gaisrų ekspertų, ugniagesių, Europos asociacijų ir tarptautinių kompanijų aljansas „Fire Safe Europe“ (FSEU) kreipėsi į Europos komisiją siūlydamas keisti gaisrinės saugos pastatuose politiką. Viena iš siūlomų priemonių – matuoti ir reglamentuoti statybinių medžiagų dūmų toksiškumą.

Priešgaisrinių elektros sistemų funkcionalumo užtikrinimas

Bet kuri priešgaisrinė sistema yra stipri tiek, kiek jos silpniausia grandis.

Kilus gaisrui daugiabutis gali tapti spąstais

Priešgaisrinės saugos specialistai susirūpinę gaisrine sauga senuose daugiabučiuose. Juose praktiškai nelikę numatytų priešgaisrinių bei evakuacinių priemonių.