Ergonomiška darbo vieta

2014-01-13 16:56   Peržiūros : 21719   Spausdinti


Dirbate namuose? Tuomet jums būtina patogi darbo vieta ir efektyvus darbo tvarkaraštis. Remdamiesi pagrindiniais ergonomikos principais, galite baldus, kompiuterinę techniką ir aplinką suderinti taip, kad jaustumėtės patogiai ir saugiai.

Svarbiausias dalykas dirbantiesiems prie kompiuterio yra kėdė ir tinkama laikysena sėdint. Ant nepatogios kėdės neįmanoma sėdėti taisyklingai, tad ilgainiui ima varginti galvos, nugaros, riešų skausmai.

Ergonominių tyrimų metu nustatyta dirbančiųjų darbo vietose su kompiuteriais sveikatos rizikos dėl ilgalaikės įtampos sindromo pagrindinės priežastys:

  • blogas darbo vietų ir įrangos darbo vietose išdėstymas;
  • netikę kūno laikysenos įpročiai;
  • menkas vartotojo supratimas apie darbo vietos su kompiuteriu komforto svarbą.

Blogas darbo vietos išplanavimas susijęs su neteisingu ekrano aukščio arba vietos parinkimu. Dažniausiai jie statomi per aukštai ir sąlygoja kaklo pečių ligų riziką. Jeigu ekranas pasukamas kampu vartotojo atžvilgiu, tai vartotojas, stebėdamas ekraną, priverstas pasukti viršutinę kūno dalį, ir tai didina juosmens skausmų riziką. Neteisinga ekranų lokalizacija natūralios ir dirbtinės šviesos šaltinių atžvilgiu gali sukelti akinantį blizgesį bei atspindžius ir sąlygoti regos pakenkimus. Netinkamas klaviatūros ir pelės išdėstymas vartotojo atžvilgiu padidina riešo kanalo sindromo pasireiškimo riziką.

Daugumos kompiuterinių stalų lentynėlės yra per trumpos, kad būtų galima patogiai šalia klaviatūros patalpinti pelę.

Nors ir tobulinama darbo vietų su kompiuteriais įranga, tačiau apsiribojama tik daliniais pakeitimais. Gerų rezultatų negalima tikėtis, kol problema nebus sprendžiama visapusiškai. Siekiant darbo vietos ergonomiškumo, bet kokios pastangos privalo suderinti mažiausiai trijų reikmenų išdėstymą:

  • ekrano paviršiaus kampą ir aukštį;
  • klaviatūros kampą ir aukštį;
  • kėdės paviršių kampus ir aukščius.


Derinant tris aukščiau paminėtus paviršius, darbo stalo aukštį reikia parinkti taip, kad ekrano viršus būtų (5-8) cm aukščiau vartotojo akių lygio, o klaviatūrą talpinti alkūnės lygyje. Kėdės aukštis turi užtikrinti, kad pėdoms esant ant grindų arba ant atramos, šlaunys būtų lygiagrečios kėdės sėdimajai daliai. Kėdės sėdynė turi būti palinkusi į priekį 5o kampu, o atlošo kampas 107o.

Nuo pat vaikystės buvome mokomi sėdėti tiesiai, pasitempus, 90o kampu. Tokie sėdėjimo įpročiai yra žalingi, nes labai apkrauna stuburo tarpslankstelinius diskus bei sukelia statinę įtampą nugaros raumenims ir padidina juosmens srities skausmų atsiradimo riziką.

Bendrieji reikalavimai darbo vietai:

  1. vienai kompiuterizuotai darbo vietai turi būti skirta 6 m2 ploto;
  2. rekomenduojamas erdvės tūris - ne mažiau kaip 20 m3;
  3. rekomenduojama drėkinti orą kompiuterizuotoje patalpoje, kad nesikauptų statiniai krūviai;
  4. patalpa turi būti taip parinkta, kad būtų galima joje užtikrinti reikiamas darbo sąlygas (temperatūrą, drėgnį, oro judėjimą, apšvietimą).

Projektuojant naują kompiuterizuotą darbo vietą arba modernizuojant seną, svarbu teisingai išdėstyti darbo vietoje naudojamus reikmenis.

Būtų idealu, jei kiekvienas įtaisas būtų patalpintas optimalioje vietoje, siekiant užsibrėžto tikslo. Optimalumas priklauso nuo žmogaus sugebėjimų ir charakteristikų, įskaitant pojūčius, antropometrines ir biomechanines charakteristikas. Realiai nėra galimybės vienareikšmiškai patalpinti kiekvieną įtaisą optimalioje vietoje. Konkrečios darbo vietos su kompiuteriu išdėstymas priklausys nuo vartotojų skaičiaus ir jų darbo režimo, kompiuterio tipo bei darbo metu naudojamų papildomų reikmenų, nuo naudojamų baldų ir netgi nuo dažniausiai naudojamos programinės įrangos.

Jeigu kompiuteriu naudosis vienas asmuo, tada darbo vieta turi būti pritaikyta to asmens antropometriniams matmenims. Jeigu kompiuteriu naudosis keli asmenys, reikia sukurti tokią darbo aplinką, kuri tiktų netgi priešingoms žmogaus savybėms: aukštas - žemas, storas - plonas. Kompiuterį naudojant tik po keletą minučių per dieną ergonomikos reikalavimai neturės esminės įtakos. Esant darbo trukmei daugaiu nei 1 val. per dieną, reikia įvertinti ergonomikos reikalavimus, nes jų nepaisymas gali pakenkti sveikatai.

Išdėstant įtaisus darbo vietoje taikomi svarbumo, naudojimo dažnio, funkcinio ryšio bei naudojimo sekos principai.

Svarbumo principas. Šis principas pagrįstas tuo, kad svarbūs komponentai turi būti patalpinti patogioje padėtyje. Svarbumas įvertinamas elemento įtakos laipsniu siekiant sistemos tikslų. Svarbumas paprastai nustatomas, remiantis sistemos veikimą vertinančių ekspertų nuomone.

Naudojimo dažnio principas. Šis principas pagrįstas tuo, kad dažniausiai naudojami įtaisai turi būti patalpinti patogioje padėtyje.

Funkcinio ryšio principas pagal susitarimą taikomas grupei elementų, priklausomai nuo jų atliekamų funkcijų (displėjai, valdymo įtaisai ar įrenginiai, kurie funkcionaliai susiję su sistemos ar jos dalies veikimu).

Naudojimo sekos principas. Atliekant tam tikrą darbą, valdant įrenginį, nusistovi tam tikra veiksmų seka. Naudojant šį principą, reikmenis reikia išdėstyti ta tvarka, kuria jie dažniausiai naudojami.

Išdėstant įvairius sistemos elementus, negali būti vieningos tvarkos, tinkančios visoms situacijoms. Bendruoju požiūriu svarbumo ir panaudojimo dažnio principas yra priimtinesnis išdėstant elementus bendrai darbo erdvėje, o panaudojimo eiliškumo principas labiau tinka išdėstant elementus tam tikros zonos ribose.

Priimta tokia bendra reikmenų išdėstymo darbo erdvėje tvarka:

  1. Svarbiausių informacijos vaizdavimo priemonių išdėstymas. Informacijos vaizdavimo priemonės išdėstomos atitinkamu kampu nuo normalaus žvilgsnio linijos.
  2. Svarbiausių valdymo reikmenų, susijusių su minėtomis informacijos vaizdavimo priemonėmis, išdėstymas normalioje pasiekiamumo zonoje. Mažiau svarbūs įtaisai talpinami maksimalioje pasiekiamumo zonoje.
  3. Kūno ir akių padėtys labai priklauso viena nuo kitos. Neteisingas regos kampas vers keisti galvos ir kaklo padėtį tuo sukeldamas papildomą įtampą atskiroms raumenų grupėms. Tik turint nepriklausomai reguliuojamus darbo stalo, klaviatūros ir kėdės aukščius galima nustatyti ergonominius reikalavimus atitinkančią kūno pozą ir regos kampą, įvertinant atliekamo darbo pobūdį ir asmeninius vartotojo parametrus.

Reikalavimai kėdei:

Darbo kėdė turi būti stabili, bet leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią pozą.

 Asa.lt pieš.

Darbo kėdės konstrukcija turi atitikti ergonominius reikalavimus: kėdė turi būti su kėlimo ir sukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo kampą; kėdės atlošas turi būti pakankami aukštas ir pasviręs.

Pėdų atrama turi būti pritaikoma darbuotojui, kuriam reikia ja naudotis.

Nugaros traumos

 Nugaros skausmai - vienas dažniausių su darbu susijusių negalavimų. Paprastai jį sukelia netaisyklinga laikysena - dirbant tiek sėdimą, tiek fizinį darbą (pvz., keliant sunkius daiktus).

Laikantis pagrindinių ergonomikos nuostatų, nugarą galima  apsaugoti nuo traumų bei skausmų.

Ergonomikos esmė yra darbo vietos pritaikymas darbuotojui taip, kad atlikti darbą būtų komfortabilu ir saugu. Darbo vietos kūrimas priklauso nuo darbo pobūdžio, atliekamų užduočių ir reikiamų fizinių darbuotojo pastangų.

Nugaros skausmus dažniausiai sukelia šios priežastys:

  1. Skausmas ne dėl traumos. Šiuo atveju skausmas atsiranda ilgai ir netaisyklingai atliekant kasdieninus veiksmus: pvz., sėdint susikūprinus, ant netinkamo dydžio ar aukščio kėdės, prie netinkamo aukščio stalo, atliekant tuos pačius pasikartojančius judesius ir ilgai dirbant be pertraukėlių.
  2. Nelaimingas atsitikimas. Dažniausiai susižeidžiama, kuomet, atliekant užduotį, netikėtai atsitinka nelaimė: krovinys išslysta iš rankų, paslystama ir nugriūnama ir panašiai. Tokiu atveju dažniausiai pakenkiama kaklui, nugarai ir sąnariams, patempiami raumenys.

Stuburui kenksminga fizinė veikla

Fizinės jėgos reikalaujanti veikla, ypač tokia, kuomet nuolat tenka kilnoti sunkius nešulius (pvz., slaugos, gamybos, logistikos sritys) yra labiausiai susijusi su stuburo traumomis - tiek dėl nuolatinių judesių, tiek ir dėl nelaimingų atsitikimų. Daugelis slaugytojų turi problemų su stuburu, kadangi jiems dažnai tenka kelti, sodinti ir prilaikyti skirtingo ūgio ir svorio pacientus. Taip pat ir kitose srityse, pvz., gaisrininkų ar statybininkų darbe gausu situacijų, kuomet kyla grėsmė stuburui.

Biuro darbuotojų stuburo ligos

Žmonėms, didžiąją dienos dalį praleidžiantiems prie kompiuterio, taip pat kyla grėsmė pakenkti savo nugarai. Biuro, arba darbo kompiuteriu, ergonomika padeda šios grėsmės išvengti, sumažinti riziką pasitempti kaklo, kojos raumenis, pakenkti riešo nerviniam kanalui.

Stuburo traumų prevencija

Iišvengti stuburo traumų galima laikantis kelių paprastų taisyklių:

  1. Dirbti atsižvelgiant į atliekamos veiklos sudėtingumą, jai skiriamą laiką bei biomechaninius veiksnius (žmogaus laikyseną bei judesius).
  2. Suprasti, jog taisyklinga laikysena taip pat yra darbo įrankis, kuris padeda atlikti užduotis kuo mažiau apkraunant raumenis, raiščius, sąnarius bei kaulus.
  3. Kuo daugiau sužinoti apie taisyklingą judesių atlikimą tam, kad būtų išvengta papildomų apkrovų.
  4. Nuolat rūpintis savo kūno lankstumu bei ištverme.


Netaisyklinga laikysena ir su ja susiję pavojai

Laikantis šių paprastų keturių taisyklių galima lengvai atpažinti bei ištaisyti netaisyklingą laikyseną ir išvengti neigiamų padarinių nugarai:

Ilgą laiką nekintanti poza yra kenksminga. Net ir sveikas kūnas vienoje padėtyje gali išverti tik apie 20 minučių - štai kodėl ilgose kelionėse ar sėdint už darbo stalo, taip pat žiūrint kino filmus ilgainiui pasidaro sunku nusėdėti vienoje vietoje. Ilgai stovint vienoje vietoje (dirbant prie konvejerio linijos ar panašiai) atsiranda nugaros skausmai, kadangi nuolat esant toje pačioje pozoje mažėja minkštųjų audinių (raiščių) elastingumas, todėl didėja raumenų ir sąnarių apkrovimas ir atsiranda nugaros ir/ar kojų skausmai. Išeitis paprasta: nesvarbu, ar sėdite už darbo stalo, ar dirbate stovimą darbą - dažnai keiskite padėtį. Paprasčiausiai judėkite: atsistokite ar atsisėskite, pasirąžykite ar trumpai pasivaikščiokite. Grižę į darbo vietą keletą minučių dirbkite kitoje padėtyje: per tą laiką raiščių elastingumas atsistatys ir sąnariai vėl bus apsaugoti.

Dažni ar nuolat pasikartojantys judesiai, o taip pat nepatogi padėtis dirbant gali pakenkti sąnariams. Taigi ne tik nuolat sėdint prie darbo stalo, bet ir nuolat judant - kilnojant sunkius daiktus, pernešant ar slenkant krovinius galima pakenkti nugarai.

Sunkių daiktų pernešimas yra itin rizikingas - dirbant tokį darbą labai svarbu naudotis tinkamais įrankiais ir gauti reikiamos pagalbos.

Nuovargis, atsirandantis po darbo dienos, praleistos biuro kėdėje ar nuo itin sunkaus darbo, taip pat nuo nemigos, verčia žmones kitaip judėti, jų veiksmai tampa mažiau koordinuoti, taigi tokiu atveju patartina vengti sunkių daiktų kilnojimo.
Jei jūsų darbe šių taisyklių laikytis yra sudėtinga, rizikuojate pakenkti savo nugarai.

Taisyklinga laikysena stovint

Stovint svarbu išlaikyti natūralius nugaros išlinkimus - žmogaus stuburas yra S raidės formos, tad ir stovint reikia palaikyti tokią jo formą.

  • Galvą laikyti tiesiai virš pečių (kaip sakoma, " krūtinę į priekį, galvą atgal")
  • Pečiai turi būti tiksliai virš dubens
  • Giluminiai pilvo raumenys įtempti
  • Sėdmenys įtraukti
  • Pėdos šiek tiek atitrauktos viena nuo kitos, viena jų truputį priekyje, keliai šiek tiek sulenkti (t.y.-nesurakinti)


Iš pradžių tokia stovėsena gali pasirodyti nepatogi ir keista, tačiau po kiek laiko ji taps natūralia. Jei taip stovint greitai apima silpnumas ir nuovargis, reikėtų palavinti nugaros raumenis tarp menčių (naudojant lengvus svarelius ar elastinę juosta) - gana greitai jie sustiprės.

Jei darbe tenka ilgai stovėti ant betoninių grindų, geriausia avėti patogiais, minkštais batais. Taip pat ant tokių grindų patiesus guminį kilimėlį, sumažės nugaros apkrovimas ir pagerės ergonominės darbo sąlygos. Vieną pėdą pastačius ant aukštesnės atramos, nugaros raumenys nebebus tokie įsitempę. Tiesa, prie tokios laikysenos reikia priprasti, o pėdas kaitalioti kas 20 minučių.

Taisyklinga laikysena biuro kėdėje

Itin svarbu, ar laikysena taisyklinga, kuomet darbe ilgą laiką sėdima, pavyzdžiui, dirbant kompiuteriu, kadangi tokiame darbe itin dažnai pasitaiko kaklo ar nugaros skausmų. Jų galima išvengti ėmusis šių priemonių:

Pritaikyti darbo vietą asmeniškai sau: sureguliuoti biuro kėdę, kompiuterį, patogioje vietoje pasistatyti stalą.

Teisingai atsisėsti kėdėje ir tuomet jos padėtį pritaikyti pagal savo poreikius: daugelis žmonių dirbdami sėdi ant kėdės krašto, susikūprinę ir prisilenkę prie pat kompiuterio ekrano. Geriausia atsisėsti ir atsiremti į kėdės atlošą, o tuomet jį atlenkti tiek, kad galva ir kaklas būtų tiesioje padėtyje.

Daryti petraukėles, kurių metu reikėtų pasivaikščioti ir pasirąžyti.

Tai, ar darbo vieta bus patogi ir pritaikyta žmogui, priklauso nuo rankų ir kojų padėties bei biuro kėdės kokybės, nuo to, kur pastatytas kompiuterio monitorius.

Norint įkurti patogią darbo vietą, pradėti reikėtų nuo darbastalio paviršiaus ir biuro kėdės pasirinkimo ir pritaikymo.

 Asa.lt pieš.

Stalo aukštis parenkamas atsižvelgus į darbo pobūdį (ar dirbama stovint, ar sėdint, ar įvairiai): pavyzdžiui, architektai ar projektuotojai dirba prie aukštesnių darbastalių. Dirbant kompiuteriu, gali reikėti ir sėdėti, ir stovėti, priklausomai nuo to, kokiomis dar priemonėmis tenka naudotis. Darbastalio aukštis turi būti pritaikytas ir prie paties darbuotojo ūgio.

Biuro kėdės aukštis turi būti toks, kad ant stalo būtų patogu pasidėti alkūnes. Tarp kėdės ir blauzdos turi būti kumščio dydžio tarpas - tam, kad kojos būtų apsaugotos nuo spaudimo, o pėdos - nuo tinimo. Tarp kėdės ir šlaunų turi likti dviejų pirštų pločio tarpas, jei jo nėra, reikėtų po kojomis pasidėti kelias knygas ar specialią atramėlę, kad keliai ir klubai būtų viename lygyje. Kėdės atlošas turėtų šiek tiek stumti nugaros apačią į priekį. Jei jūsų kėdės neįmanoma šitaip pritaikyti, reikėtų apsvarstyti galimybes įsigyti kitą.

 Kompiuterio monitoriaus padėtis: patogiai atsisėskite priderintoje biuro kėdėje. Užmerkite akis ir atsipalaiduokite. Tuomet lėtai atsimerkite - toje vietoje, į kurią žvelgiate, turi būti pastatomas monitorius. Jį kilstelėti taip pat galima naudojant knygas ar atramas.

Asa.lt pieš.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6 7 8 ... 10

Dubysos g. 35, Klaipėda
Telefonas: +370-46-341287 , El. paštas: aidesa@info.lt

Ateities g. 21, Vilnius
Mobilus: +370-673-11624, El. paštas: info@andriva.lt

Savanorių pr. 176, Vilnius
Mobilus: +370-699-73805

Liepų g. 16-306, Klaipėda
Telefonas: +370-46-410735, +370-46-410736 , Mobilus: +370-686-20746 , El. paštas: bakena@takas.lt

Dubysos g. 60, Klaipėda
Telefonas: +370-46-212394

ul. Friedleina 3/3, Kraków
Telefonas: +48-12-3894024, El. paštas: bitner@bitner.com.pl

Vilniaus g. 72, Šiauliai
Telefonas: +370-41-399448 , Mobilus: +370-699-31052 , El. paštas: ona@splius.lt

Justiniškių g. 91, Vilnius
Mobilus: +370-679-38441 , +370-674-63063 , El. paštas: info@dspro.lt

Pavilnio Sodų 10-oji g. 4, Vilnius
Mobilus: +370-613-60216, El. paštas: informacija@drakonoratai.lt

Jonavos g. 260, Kaunas
Mobilus: +370-685-85613, +370-685-85612, El. paštas: emida01@gmail.com
1 2 3 4 5 6 7 8 ... 10
Giedrius Taraškevičius, UAB „Levoriškis" vadovas Kodėl skiriasi dūmų detektorių kainos?

Atsako Giedrius Taraškevičius, UAB „Levoriškis" vadovas

daugiau
Česlovas Daukšas, UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ projektavimo vadovas	Kokie gaisrinės saugos reikalavimai keliami autoremonto dirbtuvėms?

Atsako Česlovas Daukšas, UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ projektavimo vadovas

daugiau
Vladas Praniauskas Kaip patikrinti, ar medinės konstrukcijos impregnuotos antipirenais?

Atsako dr. Vladas Praniauskas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas

daugiau
Kompanijų produktai
Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, jo įgalioto asmens mokymai

Darbdavio, jam atstovaujančio asmens programos kursai ir atestavimas bus vykdomas pagal senąją tvarką.

Padidinto saugumo gipskartonio pertvaros ir apkala
Padidinto saugumo gipskartonio pertvaros ir apkala

Neperšaunamos, atsparios įsilaužimui, nepraleidžiančios r...

Atspari ugniai gipskartonio plokštė Knauf Red
Atspari ugniai gipskartonio plokštė Knauf Red (GKF)

Raudona gipso kartono plokštė, priešgaisrinės gipskartoni...

Gesinimo putos

Priešgaisrinės priemonės

Darbo, darbų saugos pažymėjimas

Darbo saugos pažymėjimas

profesinė rizika

profesinė rizika

Darbuotojų sauga

Darbuotojų sauga

Darbų saugos kursai Vilniuje

Darbų saugos kursai Vilniuje

Darbų sauga Vilniuje

Darbų sauga Vilniuje

Darbų sauga ir sveikata

Darbų sauga ir sveikata

Darbo sauga įmonėje

Darbo sauga įmonėje

Darbo saugos įmonės

Darbo saugos įmonės

Darbų saugos mokymai

Darbų saugos mokymai

Darbų saugos kursai

Darbų saugos kursai

Darbo saugos paslaugos Latvijoje

Darbo saugos paslaugos Latvijoje

Darbinė apranga

Drabužiai darbui, darbo apranga, darbiniai rū...

Darbinės striukės, puskombinezoniai, kelnės

Striukė darbui, darbinės kelnės, darbo apranga, darbo kelnės, puskombinezonis dar...

Darbo drabužių siuvimas

Darbo rūbų siuvimas pagal individualius pageidavimus, uniformų siuvi...