Dėl Pavojingų darbų su dujomis taisyklių patvirtinimo

2009-01-06 13:31   Peržiūros : 8193   Spausdinti


Rūšis: Įsakymas Numeris: 4-382 Data: 2005-11-07 Kalba: Lietuvių
Publikavimas: Valstybės žinios, 2005-11-12, Nr. 134-4823  Statusas: Įsigalioja nuo 2005-11-13
2005-11-07 Priėmė - Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
 Susiję dokumentai   Susiję Europos Sąjungos teisės aktai    Word 2000 dokumentas  Dokumentas
Eurovoc 4.2 terminai: darbų sauga, dujos, dujotiekis, eksploatacinė priežiūra, saugos standartas, techninė priežiūra, techninis barjeras

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO į s a k y m a s 

DĖL PAVOJINGŲ DARBŲ SU DUJOMIS taisyklių patvirtinimo

2005 m. lapkričio 7 d. Nr. 4-382, Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 6 straipsnio 3 punktu (Žin., 2002, Nr.  56...) ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi (Žin., 2000, Nr. 89-2743):

1. T v i r t i n u Pavojingų darbų su dujomis taisykles (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 207 „Dėl taisyklių „Dujų sistema. Pavojingi darbai su dujomis. Funkciniai ir saugos reikalavimai" (Žin., 1999, Nr. 60-1965).

Ūkio ministras      Kęstutis Daukšys

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 4-382

PAVOJINGŲ DARBŲ SU DUJOMIS TAISYKLĖS

I. TAIKYMO SRITIS

1. Pavojingų darbų su dujomis taisyklėmis (toliau - Taisyklės) nustatomi pavojingų darbų su dujomis parengimo, jų atlikimo bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai.

2. Taisyklės taikomos atliekant pavojingus darbus su dujomis visuose gamtines ir suskystintąsias naftos dujas naudojančiuose objektuose, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas.

3. Taisyklių 1 priede (toliau - 1 priedas) pateikiamas pavojingų darbų su dujomis sąrašas. Taisyklių 2 priede (toliau - 2 priedas) pateikiamas Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų ir dokumentų, kurie kartu su šiomis Taisyklėmis turi būti taikomi atliekant pavojingus darbus su dujomis, sąrašas.

II. SĄVOKOS IR SUTRUMPINIMAI

4. Taisyklėse vartojamos šios sąvokos:

Apatinė sprogimo riba - apatinė degios medžiagos koncentracijos ore intervalo, kuriame sprogimas gali įvykti, riba (2 priedo 19 punktas). Gamtinių dujų apatinė sprogimo riba yra 5 procentai tūrio, suskystintųjų naftos dujų - 1,5 procento tūrio.

Darbų planas - iš anksto parengtas pavojingų darbų su dujomis organizavimo dokumentas, kuriame nustatoma darbų seka, siekiant užtikrinti saugų darbų atlikimą.

Darbų užduotis - dokumentas, suteikiantis teisę dirbti periodiškai pasikartojančius, panašiomis darbo sąlygomis pagal darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas (toliau - instrukcijos) atliekamus pavojingus darbus su dujomis.

Darbų vadovas - asmuo (meistras, vyr. meistras, inžinierius ir kt.), turintis reikiamą kvalifikaciją ir įgaliojimus vadovauti pavojingiems darbams su dujomis.

Darbų organizavimo vadovas - darbuotojas, turintis reikiamą kvalifikaciją ir įgaliojimus koordinuoti pavojingų darbų su dujomis eigą, duodantis nurodymus darbų vadovams, kai pavojingi darbai su dujomis vienu metu atliekami keliose darbo vietose.

Darbų vyresnysis - kvalifikuotas darbuotojas, darbo užduotyje įrašytas atsakingu už pavojingų darbų su dujomis, kurie gali būti atliekami pagal instrukcijas, atlikimą.

Dispečerinė tarnyba - gamtinių dujų perdavimo licenciją turinčios dujų įmonės kvalifikuota tarnyba, valdanti ir reguliuojanti Lietuvos Respublikos teritorijoje priimamus, perduodamus ir paskirstomus gamtinių dujų srautus.

DPS dujotiekiai - vamzdžių sistema suskystintosioms naftos dujoms iš rezervuarų parko pristatyti į išpilstymo vietas.

Dujotiekio įvadas - vamzdis nuo jungties su skirstomuoju dujotiekiu iki uždarymo įtaiso ant įvado į pastatą imtinai.

Dujotiekių prapūtimas - veiksmų kompleksas, kai iš dujų vamzdyno ir įrenginių pašalinamos dujos arba oras.

Dujų sistema - dujų tiekimo sistema, dujas deginančių įrenginių, pastatų inžinerinės dujų sistemos, buitinių dujų prietaisų, pagalbinių statinių jai funkcionuoti visuma.

Dujų tiekimo sistema - dujų vamzdynų ir įrenginių dujoms tiekti, transportuoti ir skirstyti visuma kartu su apsaugos nuo elektrocheminės korozijos įrenginiais.

Įgaliojimas - darbo sutartimi, darbdavio įsakymu, potvarkiu, pareiginiais nuostatais, rašytine darbo užduotimi darbuotojui patvirtintos (suteiktos) funkcijos, teisės ir pareigos.

Kvalifikuota tarnyba - įmonė ar jos padalinys, turintis kvalifikuotus ir nustatyta tvarka atestuotus darbuotojus, aprūpintus technine ir technologine įranga, norminiais ir technologiniais dokumentais ir metodine medžiaga, būtinais saugiai, patikimai ir efektyviai atlikti pavojingus darbus su dujomis.

Kvalifikuotas darbuotojas - asmuo, įgijęs reikiamų žinių ir įgūdžių darbui su eksploatuojama dujų sistema ar jos dalimi, turintis įgūdžių atlikti pavojingus darbus su dujomis, apmokytas ir jo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrintos pagal Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendruosius nuostatus (2 priedo 14 punktas) darbdavio nustatyta tvarka (2 priedo 2 punktas).

Paskyra-leidimas - dokumentas, išrašomas darbų vadovui, suteikiantis teisę dirbti pavojingus darbus su dujomis.

Pavojinga dujų koncentracija (PDK) - tai tokia degiųjų dujų koncentracija, kai dujų kiekis aplinkos ore (pagal tūrį) yra didesnis kaip 20% mažiausiosios dujų užsiliepsnojimo koncentracijos (apatinės sprogimo ribos). Pavojinga gamtinių dujų koncentracija aplinkos ore - 1 procentas, suskystintųjų naftos dujų - 0,3 procento.

Pavojingi darbai su dujomis - darbai, atliekami dujomis užterštoje aplinkoje, ir darbai, kuriuos atliekant į aplinką gali prasiskverbti degiosios dujos ir susidaryti sprogi aplinka, arba darbai, atliekami darbo aplinkoje, kur deguonies kiekis yra mažesnis nei 18% (toliau - pavojingi darbai).

Pavojingų darbų su dujomis darbo aplinka - darbuotoją tiesiogiai supančios erdvės dalis, kurioje jį, atliekantį pavojingus darbus su dujomis, gali veikti pavojingi veiksniai. Darbo aplinka turi būti apsaugota, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys, nebūtų rūkoma, naudojama ugnis.

Pavojingų darbų su dujomis darbo vieta - vieta, kurioje, atliekant pavojingus darbus su dujomis, išdėstomi darbams reikalingi mechanizmai, įrenginiai, medžiagos, įrankiai, būtinos saugos, pirmosios medicinos pagalbos ir pirminės gaisro gesinimo priemonės.

Perdavimo sistema (magistralinis dujotiekis) - aukšto slėgio vamzdynai dujoms iš verslovių, SGD sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius iki dujų skirstymo stočių imtinai, taip pat statiniai, įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti.

Skirstymo sistema (skirstomasis dujotiekis) - žemo slėgio vamzdynai dujoms iš magistralinio dujotiekio dujų skirstymo stočių pristatyti iki vartotojo sistemų, taip pat statiniai, įrenginiai ir priemonės šiems vamzdynams veikti.

Sprogi aplinka - aplinkos sąlygomis susidaręs oro ir degiųjų medžiagų, kuriose yra dujų, garų, rūko arba dulkių pavidalo, mišinys, kuriam užsiliepsnojus degimas išplinta visame nesudegusiame mišinyje.

Vadovaujantys darbuotojai - juridinio asmens valdymo organų nariai, vadovai, turintys teisę priimti sprendimus, duoti nurodymus ar pavedimus kitiems darbuotojams, kurių darbo pobūdis tiesiogiai susijęs su bent viena iš šių dujų įmonės vykdoma veikla: dujų gavyba, perdavimu, skirstymu, skystinimu, tiekimu ir laikymu.

Vartotojo sistema - vartotojo žemės sklype ar nekilnojamame daikte įrengti vamzdynai ir įrenginiai dujoms iš magistralinio ar skirstomojo dujotiekio priimti ir saugiai panaudoti vartotojo reikmėms.

Viršutinė sprogimo riba - viršutinė degios medžiagos koncentracijos ore intervalo, kuriame gali įvykti sprogimas, riba (2 priedo 19 punktas). Gamtinių dujų viršutinė sprogimo riba yra 15 procentų tūrio, suskystintųjų naftos dujų - 9,5 procento tūrio.

Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose (toliau - teisės aktai).

Taisyklėse vartojami sutrumpinimai:

AAP - asmeninės apsauginės priemonės;

DAS - dujų apskaitos stotis;

DRP - dujų reguliavimo punktas;

DPP - suskystintųjų naftos dujų pilstymo postas;

DPS - suskystintųjų naftos dujų pilstymo stotis;

DSS - gamtinių dujų skirstymo stotis;

KS - kompresorių stotis;

PDK - pavojinga dujų koncentracija;

SDD - suskystintųjų naftos dujų degalinė;

SGD - suskystintosios gamtinės dujos.

III. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

5. Pavojingi darbai su dujomis priskiriami pavojingų darbų kategorijai (2 priedo 3 punktas), juos dirbti ir jiems vadovauti gali tik kvalifikuoti darbuotojai.

6. Pavojingus darbus su dujomis atlikti leidžiama ne jaunesniems kaip 18 metų asmenims, turintiems reikiamą kvalifikaciją. Darbuotojams, dirbantiems pavojingus darbus su dujomis, privalomi išankstiniai ir periodiniai profilaktiniai sveikatos patikrinimai (2 priedo 13 punktas).

7. Siekdamas užtikrinti saugų pavojingų darbų su dujomis vykdymą, darbdavys iš anksto privalo įvertinti profesinės rizikos pavojų ir įgyvendinti darbo pobūdį atitinkančias technines ir (arba) organizacines priemones sprogimo rizikai šalinti ir mažinti (2 priedo 11 ir 12 punktai).

8. Atliekant pavojingus darbus su dujomis dujų tiekimo sistemose šių sistemų savininko jėgomis, gali dalyvauti ir kitų organizacijų kvalifikuoti darbuotojai, atliekantys veikiančių dujotiekių rekonstravimo ar remonto darbus. Jie turi būti apmokyti atlikti pavojingus darbus su dujomis pagal atitinkamą mokymo programą ir turėti teisę dirbti pavojingus darbus su dujomis. Šiuo atveju pavojingų darbų su dujomis vadovu turi būti darbdavio paskirtas kvalifikuotas darbuotojas, kuriam darbdavys ir išrašo paskyrą-leidimą (žr. Taisyklių 19 punktą).

9. Pavojingi darbai su dujomis atliekami šviesiuoju paros laiku. Jei būtina, pavojingus darbus su dujomis galima dirbti naktį. Tuo metu pavojingų darbų su dujomis darbo vieta ir darbo aplinka turi būti apšviestos pagal Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšviestos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai" reikalavimus (2 priedo 25 punktas).

10. Darbuotojams, dirbantiems lauke arba nešildomose patalpose, kai darbo aplinkos temperatūra žemesnė nei -10°C, turi būti įrengtos poilsio patalpos, kuriose oro temperatūra, santykinis drėgnumas, judėjimo greitis ir šiluminio spinduliavimo intensyvumas atitiktų higienos normų reikalavimus (2 priedo 21 punktas).

11. Pavojingų darbų su dujomis aplinkoje neturi būti pašalinių asmenų, kurie tiesiogiai nedalyvauja darbo procese, o aplinka saugoma, kad nebūtų rūkoma, nepatektų atvira liepsna. Pavojingų darbų su dujomis aplinka (tiesioginė darbų vieta) turi būti apsaugota, kaip nurodyta Taisyklių 38 punkte.

12. Avarijos ir sutrikimai lokalizuojami bet kuriuo paros laiku be pavojingų darbų su dujomis darbų plano ir be paskyros-leidimo, jeigu:

12.1. pavojingus darbus su dujomis (avarijos ar sutrikimo lokalizavimą) atlieka avarinė tarnyba ar avarinių atkuriamųjų darbų šaltkalvių brigada. Avarijos ar sutrikimo atveju avarinė tarnyba gali pasitelkti į pagalbą priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinius;

12.2. avarijos ir sutrikimai lokalizuojami pagal iš anksto patvirtintus avarijų ir sutrikimų lokalizavimo veiksmus (2 priedo 17 ir 20 punktai).

13. Pavojingų darbų su dujomis vadovas ar vyresnysis yra atsakingas už darbų kokybę ir darbuotojų saugą ir sveikatą bei reikiamos techninės dokumentacijos įforminimą.

14. Darbdavys ar jo įgaliotas darbuotojas, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais (2 priedo 2 ir 3 punktai) ir šių Taisyklių reikalavimais, organizuoja darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus su dujomis, mokymą ir žinių patikrinimą.

Šios Taisyklės neapriboja darbdavių teisių priimti ir taikyti griežtesnius reikalavimus, garantuojančius geresnę darbuotojų saugą ir sveikatą, atliekant pavojingus darbus su dujomis, ypač atsižvelgiant į techninę pažangą.

15. Dirbti pavojingus darbus su dujomis ir vadovauti šiems darbams gali tik kvalifikuoti darbuotojai, turintys reikiamą kvalifikaciją ir teisę dirbti pavojingus darbus su dujomis. Jie privalo mokėti naudotis darbuotojų saugos ir sveikatos bei pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Kvalifikuotų darbuotojų žinios periodiškai tikrinamos teisės aktų nustatyta tvarka (2 priedo 1 ir 14 punktai).

IV. PAVOJINGŲ DARBŲ SU DUJOMIS KLASIFIKACIJA

16. Pavojingi darbai su dujomis skirstomi į šešias kategorijas (darbų sąrašas pateiktas 1 priede). Darbai skirstomi į kategorijas pagal jų organizavimo ir technologijos sudėtingumą, vienu metu dirbančių grandžių ir darbuotojų skaičių ir privalomos techninės darbo dokumentacijos apimtį:

16.1. I kategorija - šiai kategorijai priskiriami darbai, atliekami vienoje darbo vietoje (arba keliose vietose nuosekliai), kuriuos atlieka vienas darbininkas. Darbai atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis užduotis ir atitinkamas instrukcijas;

16.2. II kategorija - šiai kategorijai priskiriami darbai, atliekami vienoje darbo vietoje (arba keliose vietose nuosekliai), kuriuos atlieka du darbininkai, iš kurių vienas skiriamas darbų vyresniuoju. Darbai atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis užduotis ir instrukcijas;

16.3. III kategorija - šiai kategorijai priskiriami darbai, atliekami vienoje darbo vietoje (arba keliose vietose nuosekliai), kuriuos atlieka vienas darbininkas ir darbų vadovas. Darbai atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis užduotis ir atitinkamas instrukcijas;

16.4. IV kategorija - šiai kategorijai priskiriami darbai, atliekami vienoje darbo vietoje (arba keliose vietose nuosekliai). Vienoje darbo vietoje darbus atlieka ne mažiau kaip du darbininkai ir darbų vadovas. Darbai atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis paskyras-leidimus.

IV kategorijos pavojingus darbus su dujomis gilesnėse kaip 1,5 m iškasose, požeminių dujotiekių šuliniuose, katilų kūryklose atlieka ne mažiau kaip trys darbininkai ir darbų vadovas;

16.5. V kategorija - šiai kategorijai priskiriami darbai, atliekami vienu metu keliose darbo vietose, kurie yra tarpusavyje technologiškai susiję ir jiems vadovauja darbų organizavimo vadovas. Vienoje darbo vietoje darbus atlieka ne mažiau kaip du darbininkai ir darbų vadovas. Darbai atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis planus ir paskyras-leidimus;

16.6. VI kategorija - šiai kategorijai priskiriami darbai, atliekami magistraliniuose dujotiekiuose, ir jiems vadovauja darbų organizavimo vadovas. Vienoje darbo vietoje darbus atlieka ne mažiau kaip du darbininkai ir darbų vadovas. Darbai atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis planus ir paskyras-leidimus.

17. II ir I kategorijų darbai, kuriuos turi atlikti budintys DSS, KS, SDD, DPP operatoriai, DPS šaltkalviai, atliekami be pavojingų darbų su dujomis darbo užduočių.

V. TECHNINĖ DOKUMENTACIJA

I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

18. Pavojingų darbų su dujomis techninė dokumentacija yra:

18.1. pavojingų darbų su dujomis darbų planas;

18.2. pavojingų darbų su dujomis paskyra-leidimas;

18.3. pavojingų darbų su dujomis užduotis;

18.4. instrukcijos, taisyklės, statybos taisyklės ir kiti normatyviniai dokumentai, nustatantys dujų įrenginių eksploatavimo ir įrengimo reikalavimus.

19. Rengti pavojingų darbų su dujomis darbų planus, juos tvirtinti, išrašyti (išduoti) paskyras-leidimus ir darbų užduotis pavojingiems darbams su dujomis, vadovauti šiems darbams gali turintys tam įgaliojimus kvalifikuoti darbuotojai.

20. Pavojingų darbų su dujomis paskyros-leidimai, darbų užduotys turi būti registruojamos įmonės nustatyta tvarka. Atlikus darbus, jie turi būti aprašomi, nurodomas darbų pabaigos laikas.

21. 18.1, 18.2 ir 18.3 punktuose nurodyta pavojingų darbų su dujomis techninė dokumentacija saugoma įmonės administracijos patvirtintais terminais, bet ne trumpiau kaip vienerius metus. Dujotiekio įtaisų, įrenginių keitimo, dujotiekio remonto naudojant elektros ir dujų suvirinimą bei dujų paleidimo pavojingų darbų su dujomis planai ir paskyros-leidimai saugomi neterminuotai kartu su to dujotiekio technine dokumentacija.

II. PAVOJINGŲ DARBŲ SU DUJOMIS PLANAS

22. Pavojingų darbų su dujomis plane turi būti nustatyta:

22.1. darbų organizavimo ir atlikimo tvarka ir darbų organizavimo vadovas;

22.2. paruošiamųjų darbų apimtis, vykdytojai, numatomas darbų pradžios ir pabaigos laikas (jei šie darbai reikalingi);

22.3. pavojingų darbų su dujomis apimtis ir vykdytojai;

22.4. nuoseklus darbų aprašymas, techniniai ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai;

22.5. darbų vadovų ir darbuotojų konkrečios darbų vietos;

22.6. darbams reikalingos ryšio priemonės.

23. Prie pavojingų darbų su dujomis plano pridedama:

23.1. dujų sistemos dalies schema, kurioje turi būti nurodoma:

23.1.1. dujotiekio vamzdynai, uždarymo, atjungimo ir prapūtimo įtaisai;

23.1.2. darbo vietų išdėstymas;

23.1.3. dujų vartotojai, DRP;

23.1.4. aklių pastatymo, prapūtimo žvakių įrengimo vietos;

23.2. sąrašai dujų vartotojų, kuriems darbų metu:

23.2.1. nutraukiamas dujų tiekimas;

23.2.2. tiekiamos kitos rūšies dujos arba kitas rezervinis kuras;

23.2.3. sumažinamas dujų slėgis.

24. Darbų planas turi būti sudaromas ir vadovaujančiojo darbuotojo (darbdavio) patvirtinamas iš anksto, kad būtų tinkamai pasirengta darbų atlikimui. Pavojingų darbų su dujomis planą rengia ir kiekvienos grandies pavojingų darbų su dujomis paskyras-leidimus išduoda darbų organizavimo vadovas. Jeigu darbai atliekami kitoje įmonėje, tai pavojingų darbų su dujomis darbo planas turi būti suderintas su tos įmonės vadovaujančiuoju darbuotoju (darbdaviu).

III. PAVOJINGŲ DARBŲ SU DUJOMIS PASKYRA-LEIDIMAS

25. Išrašomos pavojingų darbų su dujomis paskyros-leidimai turi būti registruojami žurnale (saugomame atitinkamoje tarnyboje), kuriame įrašoma:

25.1. registracijos numeris;

25.2. darbų pavadinimas ir atlikimo vieta;

25.3. numatomas paruošiamųjų darbų pradžios ir pabaigos laikas (jei šie darbai būtini);

25.4. numatomas darbų pradžios ir pabaigos laikas (priklausomai nuo darbų plane nustatytos apimties);

25.5. paskyrą-leidimą išdavusio ir darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais instruktavusio darbuotojo vardas, pavardė ir parašas;

25.6. paskyrą-leidimą gavusio ir instruktažą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais išklausiusio darbuotojo vardas, pavardė ir parašas;

25.7. paskyros-leidimo grąžinimo data;

25.8. paskyrą-leidimą grąžinusio darbuotojo, kuriam ji buvo išduota, parašas.

26. Pavojingų darbų su dujomis paskyroje-leidime turi būti nurodyta:

26.1. paruošiamųjų darbų (jei šie darbai būtini) pavadinimas, darbų atlikimo vieta, numatomas darbų pradžios ir pabaigos laikas, darbų vadovas;

26.2. darbų pavadinimas, darbų atlikimo vieta, data, numatomas darbų pradžios ir pabaigos laikas (priklausomai nuo darbų plane nustatytos apimties);

26.3. darbų vadovas ir darbuotojų grandies sudėtis;

26.4. darbams reikalingi mechanizmai, įrankiai, medžiagos, darbo drabužiai, ryšio priemonės, asmeninės apsaugos priemonės;

26.5. konkretus darbų turinys arba instrukcijos numeris ir pavadinimas;

26.6. aklių pastatymo vietos;

26.7. darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, darbuotojų saugos ir sveikatos, pirmosios medicinos pagalbos ir pirminės gaisro gesinimo priemonės;

26.8. darbuotojų supažindinimo su darbų atlikimo tvarka ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais įrašai (instruktavusiojo ir išklausiusiųjų instruktažą parašai). Darbuotojų grandį darbų vietoje instruktuoja paskyrą-leidimą gavęs asmuo;

26.9. dujų koncentracijos tikrinimo darbo vietoje periodiškumas.

27. Jei pavojingi darbai su dujomis atliekami be darbų plano, paskyra-leidimas gali būti išrašomas ne ilgesniam kaip vienos paros laikotarpiui.

28. Baigus darbus, darbų vadovas ar vyresnysis paskyroje-leidime turi parašu patvirtinti, kad visi darbai atlikti. Jeigu buvo atlikti ne visi darbai, būtina aprašyti (pažymėti), kokie darbai ir dėl kokios priežasties nebuvo atlikti. Prie paskyros-leidimo taip pat turi būti pridedami dujotiekių kontrolinių bandymų aktai ir dujų koncentracijos matavimų rezultatai, jeigu šie darbai buvo atliekami.

IV. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS INSTRUKCIJOS IR TAISYKLĖS

29. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pagal kurias atliekami pavojingi darbai su dujomis, pagal teisės aktų reikalavimus (2 priedo 15 punktas) rengia įmonės kvalifikuotos tarnybos specialistai. Jas nustatyta tvarka tvirtina už tai atsakingas vadovaujantysis darbuotojas (darbdavys).

30. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, pagal kurias atliekami pavojingi darbai su dujomis, turi būti detaliai aprašytas darbų eiliškumas, technologinis procesas, nurodyti reikalingi įrenginiai, įrankiai, medžiagos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai ir priemonės, pirmosios medicinos pagalbos veiksmai ir priemonės. Instrukcijos nebūtinos buitinių dujų prietaisų gedimams šalinti, jeigu jų gedimai šalinami pagal gamintojų rekomendacijas.

V. PAVOJINGŲ DARBŲ SU DUJOMIS UŽDUOTIS

31. Pavojingų darbų su dujomis užduotis išrašoma atliekant III, II, I kategorijų darbus pagal instrukcijas, išskyrus darbus, išvardytus šių Taisyklių 17 punkte.

32. Pavojingų darbų su dujomis užduotyje nurodoma:

32.1. darbų vieta arba darbų objektas (gyvenamasis namas, dujotiekio trasa, DSS ar kt.);

32.2. darbo pavadinimas ir pavojingų darbų su dujomis instrukcija (-os), pagal kurią (-ias) užduotis atliekama;

32.3. numatomas darbų pradžios ir pabaigos laikas;

32.4. darbų vyresnysis, darbuotojų grandies sudėtis.

Jei atliekami tie patys darbai toje pačioje darbo vietoje ir juos atlieka tie patys darbuotojai (pvz.: dujų balionų pildymas, jų parengimas techninei būklei tikrinti, balionų ventilių remontas jų neišsukus, autocisternų užpildymas, dujų išpylimas iš geležinkelio cisternų ir kt.), darbų užduotis gali būti ir žodinė.

VI. PAVOJINGŲ DARBŲ SU DUJOMIS ATLIKIMO TVARKA

VI. PARUOŠIAMIEJI DARBAI

33. Rengiantis atlikti VI ir V kategorijų darbus, darbų vadovai, kuriems išrašytos pavojingų darbų su dujomis paskyros-leidimai, turi iš anksto pasirengti darbams, parengti objektus ir patikrinti, ar dujotiekiai ir jų įrenginiai atitinka brėžinius, schemas. Paruošiamieji darbai įtraukiami į pavojingų darbų su dujomis planą.

34. Darbų vadovas, prieš pradedant pavojingus darbus su dujomis, turi patikrinti, kaip pasiruošta darbams (ar atlikti paruošiamieji darbai, jų kokybė). Paruošiamųjų darbų atlikimą darbų vadovas turi pažymėti paskyroje-leidime.

35. Vartotojai apie numatomus darbus, dėl kurių reikia apriboti ar nutraukti dujų tiekimą (perdavimą, paskirstymą ar laikymą) jiems, turi būti informuojami iš anksto terminais, nustatytais Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėse (2 priedo 16 punktas) ir dujų pirkimo-pardavimo sutartyje. Apie tokius darbus informuojamos avarinės tarnybos.

VII. DARBŲ EIGA

36. Darbai turi būti atliekami pagal pavojingų darbų su dujomis darbų plane, paskyroje-leidime ar instrukcijoje nustatytą tvarką, atlikus visus paruošiamuosius darbus. Darbuotojai instruktuojami darbo vietoje.

37. Transporto, gaisro gesinimo ir ryšio priemonės, specialūs įrenginiai ir medžiagos pavojingų darbų su dujomis darbo vietoje turi būti išdėstytos priešvėjinėje darbų aplinkai pusėje taip, kad prireikus jų vietą būtų galima greitai pakeisti.

38. Tiesioginė pavojingų darbų su dujomis darbo vieta (darbų aikštelė, iškasa ir pan.) apsaugoma (aptveriama), tam tikslui panaudojant specialias įspėjamąsias juostas su užrašu „Dujos" ar kitus specialius įspėjamuosius ženklus. Darbų vadovas nustato apsaugomos zonos dydį, įvertinęs numatomų darbų apimtį, darbų pobūdį ir galimo aplinkos uždujinimo rizikos laipsnį.

Įeiti ir įvažiuoti į apsaugotą (aptvertą) teritoriją bei išeiti ir išvažiuoti iš jos galima tik leidus darbų vadovui.

Prieš išpilant suskystintąsias dujas iš geležinkelio cisternų į DPS rezervuarus, iš autocisternų į rezervuarus ir autocisternas pripildant DPS, darbo aplinkos aptverti nereikia.

39. Jei į pavojingų darbų su dujomis aplinką patenka degiųjų dujų ir deguonies kiekis darbo aplinkoje sumažėja iki 18% ir mažiau, tai darbuotojai turi dirbti naudodamiesi kvėpavimo organų apsaugos priemonėmis.

40. Suvirinimo, pjovimo darbus galima atlikti, kai pavojingų darbų su dujomis darbo aplinkoje dujų koncentracija yra mažesnė už PDK.

41. Darbų vadovams nurodymus gali duoti tik darbų organizavimo vadovas. Nurodymus darbuotojams gali duoti tik darbų vadovas, kuriam išrašyta pavojingų darbų su dujomis paskyra-leidimas.

42. Kiti vadovai ar pareigūnai, atliekant pavojingus darbus su dujomis, gali duoti pasiūlymus tik darbų vadovui.

43. Apie pavojingų darbų su dujomis eigą darbų vadovas turi kasdien informuoti pavojingų darbų su dujomis paskyrą-leidimą išrašiusį asmenį. Jei darbų metu reikalingi darbus atliekančios grandies pakeitimai (kitų darbų skyrimas darbuotojams, papildomų darbuotojų įtraukimas į grandį ir pan.), juos gali atlikti tik asmuo, išrašęs paskyrą-leidimą, o pakeitimus turi pažymėti paskyroje-leidime. Jeigu darbai paskyroje-leidime nustatytu laiku nebaigti, asmuo, išrašęs pavojingų darbų su dujomis paskyrą-leidimą, turi išsiaiškinti priežastis ir nuspręsti pratęsti paskyrą-leidimą ar išrašyti naują.

44. Pavojingų darbų su dujomis aplinkoje susidarius pavojingoms aplinkybėms, netikėtai nepalankiai pasikeitus technologijai, organizacinėms, meteorologinėms sąlygoms arba jeigu negalima įvykdyti instrukcijoje ar paskyroje-leidime nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, darbų vadovas turi nedelsiant sustabdyti darbus.

45. Draudžiama paleisti dujas į sumontuotus naujus ar suremontuotus dujotiekius (išskyrus magistralinius), slėginius indus, pakeistus įrenginius, jeigu prieš dujotiekių užpildymą dujomis neatliktas jų sandarumo kontrolinis bandymas. Į sumontuotus ar suremontuotus magistralinius dujotiekius paleisti dujas leidžiama tik atlikus dujotiekių mechaninio atsparumo ir sandarumo bandymus (2 priedo 18 punktas).

VIII. DARBO ĮRANKIAI IR PAGALBINĖS PRIEMONĖS

46. Dirbant pavojingus darbus su dujomis darbo vietose, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, įvertinus riziką, apsaugos nuo sprogimo darbo priemonės ir apsaugos sistemos turi būti parenkamos vadovaujantis Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techniniu reglamentu (2 priedo 5 punktas) ir turi atitikti tos darbo vietos pavojingumo zonos klasės kategoriją, kaip reikalaujama pagal Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatų II priedą (2 priedo 11 punktas).

47. Pavojingų darbų su dujomis darbo vietos, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, klasifikuojamos į pavojingumo zonas pagal Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, nuostatus (2 priedo 11 punktas). Šios vietos ir įėjimai į šias vietas turi būti pažymėti ženklu „Ex".

IX. SLĖGIO PARAMETRAI

48. Atliekant veikiančių dujotiekių remonto, suvirinimo, pjovimo, ardymo darbus, kai dujotiekių negalima išjungti, juose turi būti palaikomas tam tikras slėgis:

48.1. suvirinant ir pjaunant elektra arba dujomis veikiančius dujotiekius:

48.1.1. nuo 2 mbar iki 15 mbar - skirstomuosiuose dujotiekiuose;

48.1.2. nuo 1 mbar iki 5 mbar - magistraliniuose dujotiekiuose;

48.2. keičiant dujotiekio šuliniuose esančius uždarymo įtaisus, kompensatorius, izoliuojamuosius flanšus, tarpiklius - nuo 4 mbar iki 15 mbar;

48.3. keičiant didelio slėgio (5-16 bar) dujotiekių kondensato rinktuvų čiaupus, prapūtimo čiaupus prie sekliuose šuliniuose įrengtų sklendžių - nuo 4 mbar iki 3 bar;

48.4. keičiant įvadinius čiaupus, tepant pastatų dujų sistemų čiaupus, įrengtus ne didesnio kaip 50 mm skersmens dujotiekiuose, keičiant tarpiklius ir įrengiant akles antžeminio dujotiekio flanšuose - nuo 4 mbar iki 30 mbar;

48.5. šalinant dujotiekyje susidariusius ledo, naftalino ir kitus kamščius ir naudojant mechaninius įrankius arba tirpiklius - nuo 4 mbar iki 50 mbar.

Dujotiekyje susidariusius ledo kamščius leidžiama šalinti naudojant tirpiklius nemažinant dujų slėgio, kai dujų slėgis dujotiekyje neviršija 3 bar. Šiuo atveju prapūtimo žvakė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 3 metrai nuo pastatų. Šalinant dujotiekių kamščius, būtina imtis priemonių, kad ištekėtų kuo mažiau dujų. Dujų sistemų pastatuose šalinti kamščius neišjungus dujų draudžiama.

49. Skirstomuosiuose dujotiekiuose dujų slėgiui sumažėjus iki 2 mbar arba padidėjus daugiau nei iki 15 mbar (magistraliniuose - atitinkamai iki 1 mbar arba daugiau nei iki 5 mbar), suvirinimo, pjovimo darbai turi būti sustabdomi.

50. Kad nekiltų didelė liepsna, pjaunant dujomis arba suvirinant veikiančius dujotiekius, dujų ištekėjimo vietos užtepamos gerai išminkytu drėgnu moliu.

51. Pjauti dujomis ir suvirinti dujų sistemas pastatuose leidžiama tik jas išjungus ir prapūtus jų ertmę oru arba inertinėmis dujomis.

52. Dujotiekį prijungti nesumažinus dujų slėgio leidžiama naudojant specialius įtaisus, garantuojančius saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Kai dujų slėgis didesnis kaip 15 mbar, dujotiekiai gali būti prijungiami pagal specialią technologiją ir instrukciją.

53. Keičiant lauko dujotiekių uždarymo įtaisų riebokšlius ar papildant jų įkamšą, naudojami specialūs įtaisai, neleidžiantys išsiveržti dujoms, o dujų slėgis pagal galimybes sumažinamas.

54. Slėgio parametrams kontroliuoti turi būti įrengtas matavimo taškas: mažo slėgio dujų sistemose - ne toliau kaip 100 metrų atstumu nuo darbo vietos, vidutinio ir didelio slėgio dujų sistemose - darbų plane nustatytoje vietoje.

X. DUJOTIEKIŲ IR JŲ ĮRENGINIŲ ARDYMAS

55. Keisti uždarymo įtaisus, tarpiklius, įrenginius ar atlikti kitus darbus požeminiuose dujotiekiuose, kuriuos atliekant reikia atskirti neprapūstus oru dujotiekius, galima tik išjungus elektrocheminės apsaugos nuo korozijos įrenginius ir įrengus ne mažesnio kaip 25 mm2 skerspjūvio elektros jungtis tarp atskiriamų dalių.

56. Keisti pastatuose esančių dųjų sistemų įrenginius, uždarymo įtaisus, ardyti dujotiekių sriegines, flanšines jungtis galima tik sandariai uždarius įvadinius (stovų) uždarymo įtaisus arba įdėjus akles.

57. Aklės, įmontuotos dujotiekiuose, turi išlaikyti didžiausią dujų slėgį, jos turi turėti auseles, išsikišusias už flanšų ribų. Ant auselių turi būti įmušti žymenys, nurodantys dujų slėgį ir vamzdžio skersmenį.

58. Baigus darbus, akles iš dujotiekių galima išimti tik nurodžius darbų vadovui. Aklės išimamos atlikus dujotiekių kontrolinį bandymą, apžiūrėjus dujotiekį ir jo įrenginius.

59. Demontuojant dujų sistemas, išjungti dujotiekiai prapučiami oru arba inertinėmis dujomis, o veikiantys dujotiekiai užaklinami.

60. Pakeitus ar papildžius uždaromųjų įtaisų riebokšlius, pakeitus matavimo priemonių tarpiklius, įdėjus ar išėmus akles, pašalinus dujų nuotėkį, būtina nuotėkio aptikimo skysčiais arba prietaisais patikrinti dujotiekio sandarumą.

XI. DARBAI ŠULINIUOSE, REZERVUARUOSE, cisternose, TUNELIUOSE, IŠKASOSE IR DSS, DAS, KS, DPS, SDD, DPP TERITORIJOSE BEI DRP

61. Atliekant suvirinimo, pjovimo darbus šuliniuose, tuneliuose, rezervuaruose, cisternose, DSS, DAS, KS, DPS, SDD, DPP teritorijoje bei DRP, dujotiekiai ir (ar) rezervuarai bei cisternos turi būti atjungti aklėmis ir prapūsti oru arba inertinėmis dujomis. Nesant galimybės išjungti DRP, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per dvi valandas) tikrinant dujų koncentraciją ir intensyviai vėdinant (mechaniniu būdu pučiant orą) technologinę ir pagalbines patalpas, leidžiama atlikti DRP šildymo sistemos, įžeminimo kontūrų remonto darbus panaudojant suvirinimą ir pjovimą.

62. Kopėčių galai turi būti su guminiais antgaliais, kad neįskeltų kibirkšties. Nusileisti į šulinius, rezervuarus, cisternas ir iškasas, kuriose nėra lipynių, turi būti naudojamos kopėčios su įtaisais, kuriais jos pritvirtinamos prie šulinio, iškasos, rezervuaro, cisternos landos krašto.

63. Dirbant dujotiekio šulinyje, ant dugno turi būti patiesiami guminiai kilimėliai.

64. Prieš darbą ir periodiškai (ne rečiau kaip kartą per dvi valandas) darbo metu, įvertinus riziką, turi būti tikrinama dujų koncentracija, kuri neturi būti didesnė kaip PDK, ir tikrinama deguonies koncentracija darbo aplinkos ore, kuri turėtų būti ne mažesnė kaip 18%. Jeigu nustatoma dujų koncentracija didesnė kaip PDK ar deguonies kiekis mažiau kaip 18%, darbai nutraukiami ir darbo vieta vėdinama.

65. Dujotiekio šuliniuose keičiant uždarymo įtaisus, kompensatorius, izoliuojamuosius flanšus ar tarpiklius tarp jų, turi būti nuimtas šulinio dangtis.

66. Suvirinant ar pjaunant suskystintųjų naftos dujų dujotiekius, dirbant iškasose, šuliniuose, cisternose, rezervuaruose, darbo vieta turi būti vėdinama mechaniniu būdu pučiant orą. Oro užterštumas dujomis periodiškai tikrinamas blogiausiai vėdinamose darbo vietos erdvėse.

67. Dirbant slėginių indų, katilų ir kitų dujas deginančių įrenginių viduje (valant ir remontuojant), jie turi būti atjungti nuo dujotiekio, uždarant artimiausius uždarymo įtaisus ir įrengiant už jų (pagal dujų tekėjimo kryptį) akles (jei yra galimybė jas įrengti).

68. Dirbti katilo arba kito dujas deginančio įrenginio kūrykloje leidžiama tik ją išvėdinus ir patikrinus oro užterštumą dujomis.

69. Prieš pradedant darbą kūrykloje, įrenginį reikia atjungti nuo bendro dūmtakio, o visas dureles, angas, apsauginius sprogimo vožtuvus atidaryti.

70. Pavojingus darbus, kurių metu yra galimybė netikėtai ištekėti dujoms, su dujomis dirbantys darbuotojai privalo būti su naudoti paruoštomis kvėpavimo takų apsaugos priemonėmis (neužsidėję kaukės), apsijuosę gelbėjimo diržais ir prisirišę gelbėjimo virvę.

71. Dirbant šuliniuose, kolektoriuose, rezervuaruose ir cisternose, gilesnėse kaip 1,5 metro iškasose ir kt. ar dujomis užterštose patalpose, turi būti dirbama su izoliuojamosiomis kvėpavimo takų apsaugos priemonėmis (autonominiais arba neautonominiais kvėpavimo aparatais) (2 priedo 23 ir 24 punktai), apsijuosus gelbėjimo diržus ir prisirišus gelbėjimo virvėmis.

72. Patalpų išorėje turi budėti darbuotojas ir stebėti dirbančius patalpoje bei neleisti arti patalpų naudoti atvirą ugnį. Patalpų durys turi būti atidarytos, patalpos nuolat vėdinamos.

73. Atliekant pavojingus darbus su dujomis patalpose, darbo aplinkos vėdinimas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas" reikalavimus (2 priedo 22 punktas).

74. Pavojingus darbus su dujomis šulinyje, kolektoriuje, rezervuare ar cisternoje, gilesnėje kaip 1,5 metro iškasoje dirbantį darbuotoją turi stebėti ir gelbėjimo virves laikyti ne mažiau kaip du darbuotojai, kurie turi turėti naudoti paruoštas izoliuojamąsias dujokaukes arba jas devėti, būti su gelbėjimo diržais ir gelbėjimo virvėmis. Jie turi būti pasiruošę bet kuriuo momentu ištraukti darbuotojus iš darbo vietos. Be to, jie privalo stebėti, kad dujokaukių žarnų galai būtų nukreipti prieš vėją arba būtų patalpoje, kurioje nėra dujų, kad į darbo aplinką neįeitų pašaliniai asmenys ir nebūtų rūkoma ar nepatektų atvira ugnis.

75. Kad būtų išvengta kibirkščiavimo, kurį sukeltų į šulinį įkritę darbo įrankiai, dirbant pavojingus darbus su dujomis dujotiekio šuliniuose, rezervuaruose ir cisternose, įrankiai neturi būti dedami arti atidaryto šulinio, rezervuaro ar cisternos landos. Darbo įrankiai dirbančiam šulinyje, rezervuare ar cisternoje darbuotojui turi būti perduodami iš rankų į rankas arba nuleidžiami plastiko taroje virve. Draudžiama suvirinimo, pjaustymo agregatus laikyti šuliniuose, rezervuaruose, cisternose, iškasose ir kitose ertmėse.

76. Nusileisti į šulinį, rezervuarą ar cisterną gelbėti nukentėjusiųjų galima tik su nuo aplinkos poveikio izoliuojančia kvėpavimo takų apsaugos priemone ir užsisegus gelbėjimo diržą su gelbėjimo virve. Remontuojant neišjungtą dujotiekį, tuo pačiu metu nusileisti į šulinius, tunelius, kolektorius leidžiama ne daugiau kaip dviem žmonėms.

XII. DUJOTIEKIŲ IR SLĖGINIŲ INDŲ KONTROLINIS BANDYMAS

77. Nauji ir suremontuoti dujotiekiai, dujų rezervuarai, cisternos prieš paleidžiant dujas turi būti išbandomi kontroliniu sandarumo bandymu tą pačią dieną, kai dujotiekiai, dujų rezervuarai, cisternos ir kiti slėginiai indai bus užpildomi dujomis.

78. Kontrolinio sandarumo bandymo slėgis, bandymo trukmė ir leidžiamasis slėgio sumažėjimas turi būti:

78.1. lauko požeminiai ir antžeminiai dujotiekiai (neatsižvelgiant į darbinį slėgį):

  • 200 mbar;
  • 1 valanda;
  • ne daugiau kaip 1 mbar;

78.2. mažo slėgio dujotiekiai, kai įrengtas hidraulinis uždoris:

  • 40 mbar;
  • 10 minučių;
  • ne daugiau kaip 0,5 mbar;

78.3. vartotojų (išskyrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų dujų sistemas) vidaus ir dujų reguliavimo punktų dujotiekiai ir įrenginiai, neatsižvelgiant į darbinį slėgį:

  • 100 mbar;
  • 1 valanda;
  • ne daugiau kaip 6 mbar;

78.4. gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų dujų sistemos:

  • 50 mbar;
  • 5 minutės;
  • ne daugiau kaip 2 mbar;

78.5. suskystintųjų naftos dujų cisternos, rezervuarai:

  • 1 bar;
  • 1 valanda;
  • neturi būti slėgio sumažėjimo.

79. Jeigu bandymo metu slėgis sumažėja daugiau, negu nurodyta šių Taisyklių 78 punkte, dujas paleisti į tokius dujotiekius ar slėginius indus draudžiama. Slėgio sumažėjimo priežastis turi būti nustatyta ir pašalinta, o kontrolinis sandarumo bandymas pakartojamas.

80. Po kontrolinio sandarumo bandymo dujotiekis, rezervuaras, cisterna, slėginis indas nedelsiant turi būti prapūsti ir užpildyti dujomis.

XIII. DUJOTIEKIŲ PRAPŪTIMAS

81. Dujotiekių prapūtimas atliekamas pripildant dujotiekius dujomis arba ištuštinant juos, ruošiant remontuoti ar išjungti.

82. Nauji arba suremontuoti dujotiekiai, jų įtaisai prapučiami ne didesnio kaip 50 mbar slėgio dujomis, stebint ir kontroliuojant prapūtimo procesą, dujų ir oro mišinį išleidžiant į aplinką per įrengtas prapūtimo žvakes. Dujų ir oro mišinys turi būti išleidžiamas į tokias vietas, iš kurių jis negali pakliūti į pastatus, užsidegti nuo ugnies, kibirkščių šaltinių.

82.1. Būtina įsitikinti, kad oras yra visiškai išstumtas iš vamzdyno. Tai atliekama uždegant ištekančių dujų (dujų ir oro mišinio) bandinius, paimtus iš vamzdyno, arba tikrinant tam skirtu matavimo prietaisu. Jei prapūtimo kokybė tikrinama uždegant bandymus, jie turi būti uždegami už pavojingų darbų su dujomis darbo aplinkos teritorijos, priešvėjinėje jos pusėje.

82.2. Prapūtimas dujomis yra baigtas, kai bandiniai dega ramiai, nesproginėja arba deguonies kiekis dujose neviršija 2 procentų (tūrio) trijuose bandymuose iš eilės.

83. Rengiant dujotiekius atjungti, dujos iš dujotiekio gali būti išleidžiamos, reguliuojant ištekėjimą ir slėgį, į kitą mažesnio slėgio vamzdyną iki slėgių susivienodinimo. Po to dujų likučiai per įrengtą žvakę turi būti išleidžiami į atmosferą ir sudeginami, kol slėgis sumažėja iki 2 mbar.

84. Išleidžiamos dujos turi būti deginamos prižiūrint kvalifikuotam darbuotojui.

85. Slėgiui sumažėjus iki 2-4 mbar, deginimas nutraukiamas, o dujos išleidžiamos išsisklaidyti po aplinką, kol slėgis sumažėja iki nulio.

86. Dujos galutinai pašalinamos prapučiant vamzdyną oru arba inertinėmis dujomis, kontroliuojant ir valdant slėgį. Prapučiant dujotiekius negalima dujų ir oro arba inertinių dujų mišinio išleisti į patalpas, laiptines, dūmtakius, ventiliacijos kanalus ir panašiai.

87. Prapūtimas oru arba inertinėmis dujomis laikomas baigtu, kai vamzdyne dujų lieka ne daugiau kaip 20 procentų nuo PDK.

XIV. REZERVUARŲ IR CISTERNŲ PRIPILDYMAS SUSKYSTINTOSIOMIS DUJOMIS IR IŠTUŠTINIMAS

88. Rengiantis autocisternas pripildyti suskystintųjų dujų arba jas išpilti iš autocisternų į rezervuarus, būtina užgesinti automobilio variklį, jeigu transporto priemonės gamintojas nenustato kitaip, ir autocisterną įžeminti. Pripildant autocisternas dujų pilstymo stotyse, 40 m spinduliu nuo autocisternos draudžiama rūkyti ir naudoti ugnį. Liekamasis dujų slėgis autocisternose ar rezervuaruose, prieš juos pripildant, turi būti ne mažesnis, kaip nurodyta gamintojo techniniuose dokumentuose, bet ne mažesnis kaip 0,5 bar. Jei liekamasis slėgis mažesnis už nurodytą techniniuose dokumentuose arba mažesnis kaip 0,5 bar, turi būti atliktas autocisternų ar rezervuarų kontrolinis sandarumo bandymas (žr. VI skyriaus XII skirsnį).

89. Prieš išpilant suskystintąsias dujas iš geležinkelio cisternų, jų ratai turi būti įtvirtinami specialia įranga, cisternos įžemintos. Įžeminti turi būti geležinkelio bėgiai ir išpylimo žarnos (nuo elektrostatinio krūvio). Dujos gali būti išpilamos tik sąstato lokomotyvui nuo DPS teritorijos nuvažiavus mažiausiai 20 m.

90. Išpilant suskystintąsias dujas iš geležinkelio cisternų, 40 metrų spinduliu nuo geležinkelio estakados draudžiama naudoti atvirą ugnį.

91. Draudžiama dujas pilti į rezervuarus ir cisternas, jei:

91.1. juose ar jų elementuose yra įtrūkių, išsipūtimų arba dujos nuteka pro nesandarumus (virintines siūles, flanšines jungtis, tarpines, riebokšlius ir kt.);

91.2. netvarkingi apsauginiai išmetimo vožtuvai;

91.3. netvarkingos kontrolės ir matavimo priemonės;

91.4. matomi įtrūkiai, deformacijos ar nusėdę antžeminių rezervuarų pamatai, vamzdynų atramos.

92. Ištuštintose geležinkelio cisternose ir autocisternose liekamasis dujų slėgis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 bar, jei jų techniniuose dokumentuose nenustatyta kitaip.

93. Negalima DPS, SDD, DPP rezervuarų, autocisternų pripildyti daugiau kaip 85 procentai tūrio arba kaip nurodyta jų techniniuose dokumentuose.

94. Pripildant rezervuarus ir cisternas dujų taip pat būtina vadovautis Suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklių reikalavimais (2 priedo 20 punktas).

95. Draudžiama dujas tiesiogiai perpilti iš geležinkelio cisternų į autocisternas.

VII. PAPILDOMI DARBŲ MAGISTRALINIUOSE DUJOTIEKIUOSE REIKALAVIMAI

XV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

96. Statybinių organizacijų atliekamų magistralinių dujotiekių rekonstravimo ar remonto darbų metu atliekamiems pavojingiems darbams su dujomis, kuriuose dalyvauja ir statybinių organizacijų darbuotojai, gali vadovauti (būti darbų vadovais) ir darbus koordinuoti tik šių dujotiekių eksploatavimo teisę turinčių organizacijų kvalifikuoti darbuotojai, turintys reikiamą dujų sistemos darbuotojo kvalifikaciją ir teisę dirbti pavojingus darbus su dujomis. Statybinių organizacijų darbuotojų kvalifikcija turi atitikti šių Taisyklių 8 punkto reikalavimus.

97. Pavojingų darbų su dujomis paskyra-leidimas išrašoma dviem egzemplioriais. Jei darbai susiję su gamtinių dujų atjungimu vartotojams ar tiekimo apribojimu, vienas paskyros-leidimo egzempliorius įteikiamas dispečerinei tarnybai (susipažinti ir darbams kontroliuoti), kontroliuojančiai magistralinio dujotiekio technologijos procesą.

98. Darbų vadovas informaciją apie darbų pradžią, pabaigą arba jų nutraukimą įvykus pažeidimams, taip pat darbuotojų grandies sudėties pakeitimus turi perduoti dispečerinei tarnybai, pasinaudodamas ryšio priemonėmis. Darbų vadovas prieš pavojingų darbų su dujomis pradžią turi instruktuoti darbuotojus dėl darbų atlikimo būdo ir tvarkos, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas.

Po instruktavimo darbuotojai turi pasirašyti paskyros-leidimo darbų egzemplioriuje, kurį turi darbų vadovas.

99. Suvirinimo, pjovimo darbai turi būti nutraukiami šiais atvejais: darbų metu dujų slėgiui dujotiekyje padidėjus daugiau kaip 5 mbar arba sumažėjus mažiau kaip 1 mbar; užgesus dujų, ištekančių iš vamzdžio įpjovos, liepsnai arba kai liepsna įtraukiama į vamzdžio vidų; pažeidus guminių rutulių arba kamščių, kuriais išjungta remontuojamoji atkarpa, sandarumą; kilus avarijos grėsmei darbo aplinkoje.

100. Perkūnijos metu draudžiama dirbti pavojingus darbus su dujomis, taip pat darbuotojams būti prie dujotiekio čiaupų ir 200 metrų spinduliu nuo prapūtimo žvakių ir nupjauto dujotiekio atvirų angų.

101. Atkasti dujotiekį, suremontuoti pažeistą izoliaciją ir užkasti dujotiekio vamzdyną reikia rankiniu būdu, prieš tai sumažinus dujų slėgį vamzdyne ne mažiau kaip 10 procentų didžiausiojo darbinio slėgio.

102. Atkasimo darbai organizuojami ir atliekami vadovaujantis STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai" (2 priedo 6 punktas) ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (2 priedo 4 punktas) reikalavimais.

103. Išjungti dujotiekiai ištuštinami išleidžiant dujas per žvakes. Vamzdyne paliekamas 1 mbar-5 mbar slėgis.

104. Išleidus dujas patikrinama, ar vamzdyne (slėginiame inde) nėra dujų kondensato. Jo esant kondensatas turi būti išpumpuotas ir utilizuotas pagal atitinkamas instrukcijas.

105. Prieš pradedant pavojingus darbus su dujomis, darbų aplinkoje neturi likti technikos ir darbuotojų, kurie tiesiogiai nedalyvauja darbo procese.

106. Sprogimui pavojingose patalpose draudžiama vienu metu atlikti pavojingus darbus su dujomis ir kitus remonto ar derinimo darbus (elektros laidų remontas, statybos ir remonto darbai ir kt.).

XVI. DARBŲ EIGA

107. Magistralinių dujotiekių su dujomis pavojingi remonto darbai pjaunant ar virinant sumažinus dujų slėgį vamzdyne ir palaikant ne mažesnį kaip 1 mbar ir ne didesnį kaip 5 mbar slėgį atliekami trimis etapais:

107.1. technologinių kiaurymių (dujų kondensatui pašalinti ir laikiniems išjungimo įtaisams sumontuoti) išpjovimas;

107.2. remonto darbai;

107.3. technologinių kiaurymių hermetizavimas.

108. Jeigu pažeistame dujotiekyje dujų slėgis mažesnis kaip 1 mbar, prieš kiaurymių pjovimą jis turi būti prapučiamas dujomis ne didesnio kaip 1 bar slėgio. Po prapūtimo deguonies dujose gali būti ne daugiau kaip 2 procentai (pagal tūrį).

109. Remontuojamos vietos papildomam atjungimui naudojami guminiai pripučiami rutuliai, kurie įleidžiami į vamzdį per išpjautas technologines kiaurymes ir pripučiami 40 mbar-50 mbar slėgio oro. Rutuliai turi būti sandariai prigludę prie vamzdžio vidinio paviršiaus.

110. Guminiai rutuliai įstatomi dujotiekyje ne arčiau kaip 8-10 m atstumu į abi puses nuo pjovimo, suvirinimo darbų vietos, tarp technologinių kiaurymių. Technologinių kiaurymių skaičius, guminių pripučiamų rutulių skaičius ir jų pastatymo vietos turi būti nustatyti pavojingų darbų su dujomis darbų plane priklausomai nuo dujotiekio vamzdžio skersmens ir darbų sudėtingumo.

111. Suvirinimo darbai turi būti atliekami pagal galiojančias suvirinimo darbų specifikacijas ir instrukcijas.

112. Atlikus technologinių kiaurymių hermetizavimą, išjungtas dujotiekio ruožas prapučiamas dujomis ne didesniu kaip 1 bar slėgiu. Prapūtimas dujomis laikomas baigtu, kai deguonies kiekis dujose neviršija 2 procentų (tūrio) arba bandiniai dega ramiai, nesproginėja (trys bandymai iš eilės).

113. Prapūtus dujomis, užvirinamos technologinės kiaurymės. Užvirinus technologines kiaurymes, slėgis dujotiekyje didinamas iki 10 bar ir patikrinamas suvirintų vietų sandarumas.

114. Suvirintos sandūros turi būti patikrintos neardomosios kontrolės metodais. Sandūros, kurias patikrinus nustatomi neleidžiami defektai, turi būti išpjautos. Į jų vietą įvirinamas vamzdžio intarpas, kurio ilgis turi būti ne mažesnis už dujotiekio skersmenį, ir patikrinama sandūrų kokybė.

115. Suvirinimo, pjovimo darbai DSS, DAS ir KS teritorijose, nestabdant šių objektų veikimo, gali būti atliekami įvykdžius šiuos reikalavimus:

115.1. periodiškai tikrinamas darbo aplinkos užterštumas;

115.2. nutraukiamos darbo operacijos, susijusios su galimu dujų nuotėkiu į aplinką iš jungčių, apsauginių išmetimo vožtuvų, žvakių ir kitų galimų vietų;

115.3. nenutrūkstamai matuojama dujų koncentracija darbo vietoje.

116. Suvirinimo, pjovimo darbai sprogimui pavojingose patalpose gali būti atliekami tik išimtiniais atvejais, įvykdžius šiuos reikalavimus:

116.1. atjungus įeinančius ir išeinančius dujų vamzdynus atjungimo įtaisais;

116.2. remontuojamą vamzdyną ar įrenginį prapūtus oru arba inertinėmis dujomis;

116.3. ne mažiau kaip 10 minučių prieš darbų pradžią išvėdinus patalpą ir ją vėdinant visą darbo laiką;

116.4. vykdant šių Taisyklių 115 punkto reikalavimus.

XVII. BAIGIAMIEJI DARBAI

117. Baigus vamzdynų, slėginių indų ir įrenginių vidinių ertmių remonto darbus, turi būti patikrintos virintinės siūlės, o iš ertmių pašalinti nereikalingi daiktai, išvalyti nešvarumai, tepalo likučiai ir pan.

118. Esant teigiamiems virintinių siūlių tikrinimo rezultatams atliekami baigiamieji darbai.

119. Baigiamuosius darbus sudaro:

119.1. izoliavimas;

119.2. žemės darbai;

119.3. užpildymas dujomis;

119.4. bandymai darbiniu slėgiu dujomis.

120. Baigiamieji darbai atliekami pagal instrukcijas.

121. Pripildžius dujų suremontuotus technologinius įrenginius ir slėgiui pasiekus 50 procentų darbinio slėgio, prietaisais patikrinamas įrenginių, vamzdynų, jungčių, virintinių siūlių sandarumas. Jei nuotėkio nėra, slėgis padidinamas iki darbinio, o po 2 valandų sandarumas patikrinamas pakartotinai.

122. Jeigu dėl kokių nors (vietinių) sąlygų iš darbo (bandymo) aplinkos negalima pašalinti žmonių (materialinių vertybių) ir dėl šios priežasties, vadovaujantis 121 punktu, technologinių įrenginių sandarumo negalima patikrinti prietaisais, tai suremontuoti technologiniai įrenginiai turi būti išbandyti hidrauliškai slėgiu, 1,25 karto didesniu už darbinį slėgį. Bandymo metu ir po jo neturi būti skysčio nuotėkio ar technologinių įrenginių deformacijų.

123. Jei vamzdynų (technologinių įrenginių) bandymo metu didinant slėgį pastebimas dujų (skysčio) nuotėkis, tai jis turi būti pašalinamas slėgį sumažinus ir palaikant jį ne mažesnį kaip 1 mbar ir ne didesnį kaip 5 mbar.

124. Suremontavus technologinius įrenginius ir slėginius indus, naudojant suvirinimą, turi būti atliktas neeilinis jų techninės būklės patikrinimas.

VIII. ASMENINĖS APSAUGINĖS PRIEMONĖS

XVIII. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

125. Asmeninės apsauginės priemonės (AAP), naudojamos dirbant pavojingus darbus su dujomis, turi atitikti techninio reglamento „Asmeninės apsauginės priemonės" (2 priedo 9 punktas) reikalavimus ir turėti CE ženklą. Jos turi būti patikrintos, tvarkingos. Asmeninių apsauginių priemonių naudojimo, priežiūros ir tikrinimo tvarką nustato darbdavys, atsižvelgdamas į AAP įmonės gamintojo instrukcijoje pateiktas rekomendacijas ir atitinkamo standarto reikalavimus.

126. Kiekviena asmeninė apsauginė priemonė turi atitikti jai nustatytus reikalavimus, apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje, nesukeldama didesnės rizikos darbuotojo sveikatai ir saugai, atitikti ergonominius reikalavimus ir darbuotojo esamą sveikatos būklę, taip pat tikti darbuotojui. Asmeninės apsauginės priemonės kiekvienam darbuotojui turi būti parenkamos individualiai.

Tuo tikslu darbdavys privalo įvertinti pavojingų darbų su dujomis darbo aplinkos riziką ir riziką, kurią gali sukelti pati asmeninė apsauginė priemonė, ir parinkti suderintas tarpusavyje asmenines apsaugines priemones, kurios garantuotų apsaugą nuo kenksmingų veiksnių ir sumažintų riziką iki minimumo (2 priedo 10 punktas).

127. Asmeninės apsauginės priemonės turi būti tinkamos saugiai naudoti sprogioje aplinkoje (2 priedo 10 punktas) ir neturi tapti elektros lanko, elektrostatinės iškrovos ar smūgio sukeltu kibirkšties šaltiniu ir turi garantuoti apsaugą netikėto užsiliepsnojimo atveju.

XIX. KVĖPAVIMO TAKŲ APSAUGA

128. Atliekant pavojingus darbus su dujomis kvėpavimo takų apsaugai gali būti naudojami neautonominiai kvėpavimo aparatai - žarninės dujokaukės (2 priedo 23 punktas) ir autonominiai kvėpavimo aparatai - izoliuojamieji suslėgto oro aparatai (2 priedo 24 punktas).

129. Kaukės turi būti nepažeistos, sandarios ir švarios, žarnos - sandarios, neperlenktos ir nesuspaustos. Rekomenduojama, kad žarnos gale būtų kietųjų dalelių filtras.

XX. GELBĖJIMO DIRŽAI IR VIRVĖS

130. Dirbantys pavojingus darbus su dujomis, kuriuos atliekant yra galimybė joms netikėtai ištekėti, darbuotojai privalo būti apsijuosę gelbėjimo diržais ir prisirišę gelbėjimo virvę.

131. Gelbėjimo įranga turi tenkinti standarto LST EN 1497:2000 „Gelbėjimo įranga. Gelbėjimo diržai" reikalavimus (2 priedo 26 punktas).

132. Gelbėjimo virvės turi būti vientisos, be surišimų ir mazgų, virvių ilgis ne mažesnis kaip 6 m, o dirbant šulinyje, iškasoje, virvė turi būti 2 m ilgesnė už šulinio ar iškasos gylį.

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

133. Taisyklių reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

______________

Pavojingų darbų su dujomis taisyklių 1 priedas

PAVOJINGŲ DARBŲ SU DUJOMIS SĄRAŠAS

I KATEGORIJOS PAVOJINGI DARBAI SU DUJOMIS

1. Gamtinių dujų skirstymo stoties (toliau - DSS), dujų apskaitos stoties (toliau - DAS) įrenginių techninė priežiūra, valdymas ir dujų nuotėkio per riebokšlius ir sriegines jungtis šalinimas.

2. Dujų paleidimas į pavienius buitinius dujų prietaisus.

3. Buitinių dujų prietaisų ir buitinių dujų skaitiklių įrengimas nenaudojant suvirinimo (jei jie įrengiami už uždarymo įtaiso), jų techninis patikrinimas (2 priedo 17 punktas), taisymas ir keitimas, srieginių jungčių sandarinimas, dujotiekių atjungimas užaklinant srieginėmis aklėmis.

4. DSS, dujų reguliavimo punkto (toliau - DRP) darbo stebėjimas, dujų slėgio reguliavimas dujų slėgio reguliatoriumi.

5. Kelių transporto priemonių balionų pripildymas suskystintųjų naftos dujų degalinėje (toliau - SDD).

6. Suskystintųjų dujų balionų keitimas.

7. Dujotiekių ir DRP apžiūra.

II KATEGORIJOS PAVOJINGI DARBAI SU DUJOMIS

8. Požeminių skirstomųjų dujotiekių kondensato rinktuvų patikrinimas, kondensato šalinimas ir jo utilizavimas.

9. Susirinkusių nuosėdų iš suskystintųjų dujų rezervuarų ir cisternų šalinimas ir jų utilizavimas.

10. Suskystintųjų dujų išpylimas iš geležinkelio ar autocisternų į rezervuarus ir cisternas, autocisternų pripildymas suskystintosiomis dujomis.

Suskystintųjų dujų išpylimą iš autocisternų į rezervuarus atlieka kvalifikuotas darbuotojas dalyvaujant autocisternos vairuotojui-šaltkalviui.

11. DRP darbo režimo reguliavimas per apvedamąją liniją (dujotiekį).

12. Aklių įdėjimas, išėmimas atjungiant arba prijungiant atskirus dujas deginančius vartotojų įrenginius.

13. Dujų pilstymo posto (toliau - DPS), SDD, dujų pilstymo posto (toliau - DPP), DRP, suskystintųjų dujų grupinių įrenginių periodiškoji techninė apžiūra ir jų darbo parametrų reguliavimas.

14. Dujotiekio įrenginių apžiūra kelių, gatvių važiuojamosiose dalyse.

15. Dujotiekio uždaromųjų įtaisų šuliniuose ir šulinių būklės tikrinimas (2 priedo 17 punktas).

16. Buitinių dujų prietaisų, dujų skaitiklių montavimas, dujų sistemų pastatuose permontavimas naudojant suvirinimą, pjovimą, kai išjungiamas (prijungiamas) ne daugiau kaip vienas stovas.

III KATEGORIJOS PAVOJINGI DARBAI SU DUJOMIS

17. DSS perjungimas darbui apvedamąja linija (dujotiekiu).

18. Suskystintųjų dujų rezervuarų įrenginių techninis (kartą per metus) patikrinimas (2 priedo 20 punktas).

19. Dujų balionų pripildymas, parengimas techninės būklės tikrinimui (ištuštinimas ir išgarinimas) ir jų remontas dujų pilstymo stotyse arba DPP.

20. DSS, DAS, kompresorių stoties (toliau - KS) gedimų ir dujų nuotėkio šalinimas.

21. Darbai, susiję su odoranto išpylimu (DSS ir kt.).

22. Mažo slėgio skirstomųjų dujotiekių kondensato rinktuvų ir hidrouždorių vamzdelių trumpinimas, ilginimas suvirinant, nutekėjimų šalinimas.

23. Mažo slėgio skirstomųjų dujotiekių remontas naudojant suvirinimą, flanšinių ir (ar) srieginių jungčių, uždarymo įtaisų ir kitų įrenginių, kurių diametras 50 mm ir mažesnis, ardymas, keitimas, remontas ir dujų nuotėkio šalinimas.

24. Skirstomųjų dujotiekių techninis tikrinimas (2 priedo 17 punktas) ir sandarumo tikrinimas prietaisais, gedimų ir dujų nuotėkių šalinimas.

25. 1 priedo 23 ir 24 punktuose nurodytus darbus atlieka darbų vadovas ir 2 darbininkai.

IV KATEGORIJOS PAVOJINGI DARBAI SU DUJOMIS

26. Polietileninių dujotiekių prijungimas prie veikiančių dujų skirstymo sistemų naudojant jungiamąsias detales su kaitinimo spirale; plieninių dujotiekių prijungimas prie veikiančių, nemažinant dujų slėgio („šaltas" prijungimas, naudojant tam tikslui skirtus specialius įtaisus); dujų paleidimas į prijungtus dujotiekius.

27. Dujas deginančių įrenginių ir automatikos sistemų paleidimas ir derinimas.

28. Dujų paleidimas į naujas pastatytas gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų (2 priedo 7 punktas) ir vartotojų skirstymo sistemas.

29. Slėginių indų, kuriuose laikomos dujos, parengimas techninės būklės tikrinimui.

30. Mažo slėgio dujotiekių remontas naudojant suvirinimą, flanšinių ar (ir) srieginių jungčių, uždarymo įtaisų ir kitų įrenginių, kurių skersmuo didesnis kaip 50 mm, ardymas, keitimas, remontas ir dujų nuotėkio šalinimas.

31. Pavojingi darbai su dujomis gilesnėse kaip 1,5 m iškasose, požeminių dujotiekių šuliniuose, rezervuaruose ir cisternose, katilų ar kitų dujas deginančių įrenginių kūryklose.

32. DSS, DAS, KS, DRP, DPS ir SDD, grupinių suskystintųjų dujų įrenginių, taip pat skirstymo sistemos uždarymo įtaisų ir įrenginių keitimas ir techninis patikrinimas (2 priedo 17, 18 ir 20 punktai).

33. Dujų tiekimo išjungimas ir paleidimas į vartotojo (įmonės) dujų sistemas, įdedant (išimant) akles, metinis techninis patikrinimas (2 priedo 17 punktas).

34. Dujotiekiuose susidariusių kamščių šalinimas.

35. Dujotiekio uždaromųjų įtaisų giliuose (daugiau kaip 1,5 m gylio) šuliniuose ir šulinių būklės tikrinimas, riebokšlių papildymas, jungčių sandarinimų paveržimas dujų nutekėjimui pašalinti.

36. Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų dujų sistemų techninis patikrinimas (2 priedo 17 ir 20 punktai).

37. Pramoninių dujų skaitiklių montavimas (nuėmimas, pakeitimas, pastatymas).

38. Magistralinių dujotiekių įrenginių derinimas.

V KATEGORIJOS PAVOJINGI DARBAI SU DUJOMIS

39. Pirminis dujų paleidimas į naujus pastatytus miestų ir gyvenviečių skirstomuosius dujotiekius ir vartotojų dujų tiekimo sistemas.

40. Didelio ir vidutinio slėgių naujų skirstomųjų dujotiekių (išskyrus nurodytus 1 priedo 26 punkte) prijungimas prie veikiančių dujų skirstymo sistemų mažinant dujų slėgį, kai dujų slėgis mažinamas daugiau, negu nustatytos mažiausios DRP apsauginių-uždaromųjų vožtuvų reikšmės. Dujų paleidimas į šiuos dujotiekius.

41. Mažo slėgio naujų plieninių skirstomųjų dujotiekių prijungimas prie veikiančių dujų tiekimo sistemų, naudojant suvirinimą ir mažinant dujų slėgį. Dujų paleidimas į šiuos dujotiekius.

42. Dujų pilstymo stočių, dujų degalinių (balionų pildymo punktų) suskystintųjų dujų rezervuarų, cisternų pripildymas dujomis pirmą kartą ir po techninės būklės tikrinimo.

43. Slėgio mažinimas arba didinimas skirstomuosiuose dujotiekiuose, kai dujų slėgis mažinamas ar didinamas daugiau, negu nustatytos mažiausios ar didžiausios DRP apsauginių uždaromųjų vožtuvų reikšmės.

44. Virinimo, pjovimo darbai dujų pilstymo stočių, dujų degalinių teritorijose, dujų reguliavimo punktuose.

45. Veikiančių skirstomųjų dujotiekių remontas, naudojant suvirinimą, pjovimą, uždarymo įtaisų ir kitų įrenginių keitimas, dujotiekio mechaninio atsparumo ir sandarumo bandymo ir prapūtimo darbai, kai nutraukiamas dujų tiekimas vartotojams ir darbus vykdo daugiau kaip viena brigada (grandis).

46. Trumpalaikis (ne daugiau kaip 2-3 dienos) dujų pristatymas dujofikuotiems objektams per laikinuosius dujų tiekimo ir reguliavimo įrenginius, kai darbus vykdo daugiau kaip viena brigada (grandis).

VI KATEGORIJOS PAVOJINGI DARBAI SU DUJOMIS

47. Naujai pastatytų magistralinių dujotiekių, DSS, DAS, KS prijungimas prie veikiančių ir dujų paleidimas į juos.

48. Naujai pastatytų magistralinių dujotiekių, DSS, DAS, KS technologinių įrenginių derinimas.

49. Veikiančių magistralinių dujotiekių, technologinių įrenginių prapūtimas, stiprumo ir sandarumo bandymai dujomis.

50. Magistralinių dujotiekių, DSS, DAS, KS technologinių įrenginių remontas atliekant jų pjovimo ir virinimo darbus.

51. Magistralinių dujotiekių valymo stūmoklių paleidimas ir išėmimas.

52. Veikiančių magistralinių dujotiekių uždaromųjų įtaisų keitimas.

53. Dujų paleidimas į suremontuotus magistralinio dujotiekio ruožus, DSS, DAS ir KS.

______________

Pavojingų darbų su dujomis taisyklių 2 priedas

Teisės aktai ir kiti dokumentai, į kuriuos pateiktos nuorodos PAVOJINGŲ

DARBŲ SU DUJOMIS taisyklėse

1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr.  56...);

2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170);

3. Pavojingų darbų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr.1386 (Žin., 2002, Nr. 87-3751);

4. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652).

5. Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr.  56-2279 );

6. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai", patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 288 (Žin., 1999, Nr. 79-2348);

7. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį", patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (Žin., 2003, Nr.  58...);

8. Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka", patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2002, Nr. 60-2475);

9. Techninis reglamentas „Asmeninės apsauginės priemonės", patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 69 (Žin., 2000, Nr. 65-1967);

10. „Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai", patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1998 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 77 (Žin., 1998, Nr. 43-1188);

11. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 2001, Nr. 1-16);

12. Profesinės rizikos vertinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A1-159/V-612 (Žin., 2003, Nr. 100-4504);

13. Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" (Žin., 2000, Nr. 47-1365);

14. Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-223/V-792 (Žin., 2004, Nr. 13-395);

15. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 (Žin., 2005, Nr.  53...);

16. Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 (Žin., 2002, Nr. 15-598);

17. Skirstomųjų ir pastatų dujų sistemų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 4-43 (Žin., 2004, Nr. 33-1067);

18. Sritinis norminis dokumentas „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės", patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 86/146 (Žin., 2001, Nr. 23-771);

19. Europos Bendrijų Komisijos komunikatas „Dėl neprivalomo geros praktikos vadovo Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvai 1999/92/EB dėl būtiniausių minimalių darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje, įgyvendinti";

20. Suskystintųjų naftos dujų įrenginių eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 428 (Žin., 2002, Nr. 116-5229);

21. Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 (Žin., 2003, Nr. 40-1820);

22. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas", patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 (Žin., 2005, Nr. 75-2729);

23. Lietuvos standartas LST EN 138:1998 „Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Kvėpavimo aparatai su švaraus oro žarna ir kauke, puskauke arba kandikliniu įtaisu. Reikalavimai, bandymai, ženklinimas";

24. Lietuvos standartas LST EN 137:1997 „Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Autonominiai atvirojo kvėpavimo suslėgto oro aparatai. Reikalavimai, bandymai, žymėjimas";

25. Lietuvos higienos norma HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai", patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 227 (Žin., 2000, Nr. 44-1278);

26. Lietuvos standartas LST EN 1497:2000 „Gelbėjimo įranga. Gelbėjimo diržai".

 
 
Temą atitinkančios įmonės

Joniškio r.


Česlovas Daukšas, UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ projektavimo vadovas	Kokie gaisrinės saugos reikalavimai keliami autoremonto dirbtuvėms?

Atsako Česlovas Daukšas, UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ projektavimo vadovas

daugiau
Vladas Praniauskas Kaip patikrinti, ar medinės konstrukcijos impregnuotos antipirenais?

Atsako dr. Vladas Praniauskas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas

daugiau
Kokie yra priešgaisriniai atstumai tarp medinių namų?

Atsako Vincas Sasnauskas, PAGD Prevencijos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas

daugiau
Kompanijų produktai
Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, jo įgalioto asmens mokymai

Darbdavio, jam atstovaujančio asmens programos kursai ir atestavimas bus vykdomas pagal senąją tvarką.

Atspari ugniai gipskartonio plokštė Knauf Red
Atspari ugniai gipskartonio plokštė Knauf Red (GKF)

Raudona gipso kartono plokštė, priešgaisrinės gipskartoni...

Gesinimo putos

Priešgaisrinės priemonės

Darbo, darbų saugos pažymėjimas

Darbo saugos pažymėjimas

profesinė rizika

profesinė rizika

Darbuotojų sauga

Darbuotojų sauga

Darbų saugos kursai Vilniuje

Darbų saugos kursai Vilniuje

Darbų sauga Vilniuje

Darbų sauga Vilniuje

Darbų sauga ir sveikata

Darbų sauga ir sveikata

Darbo sauga įmonėje

Darbo sauga įmonėje

Darbo saugos įmonės

Darbo saugos įmonės

Darbų saugos mokymai

Darbų saugos mokymai

Darbų saugos kursai

Darbų saugos kursai

Darbo saugos paslaugos Latvijoje

Darbo saugos paslaugos Latvijoje

Darbinė apranga

Drabužiai darbui, darbo apranga, darbiniai rū...

Darbinės striukės, puskombinezoniai, kelnės

Striukė darbui, darbinės kelnės, darbo apranga, darbo kelnės, puskombinezonis dar...

Darbo drabužių siuvimas

Darbo rūbų siuvimas pagal individualius pageidavimus, uniformų siuvi...