Dėl netinkamos pastato izoliacijos Kauno gaisro žala galėjo būti didesnė
2012-03-28 16:05 Peržiūros : 419 SpausdintiSekmadienio naktį Kauno Baltų prospekto daugiabutyje įsiplieskusio tragiško gaisro tiek žmonėms, tiek turtui padaryta žala galėjo būti dar didesnė, jeigu pastato izoliacinės medžiagos būtų degios. Specialistų teigimu, tai, kad daugiabutis yra pastatytas iš nedegių bei gaisro neskatinančių medžiagų, neleido jam išplisti plačiau.
Kauno Šilainių mikrorajonas buvo statomas 1980-1990 metais, remiantis standartiniais tų laikų blokinių daugiabučių namų projektais. Daugiabutis, kurio septintajame aukšte kilo gaisras, pastatytas iš surenkamų gelžbetoninių blokų. Šios medžiagos pagal EK sprendimą net be gaisrinių bandymų priskiriamos saugiausiai arba A1 degumo klasei, tai reiškia, kad jos neužsidega arba neskatina ugnies plitimo.
„Daugelis žmonių nežino, kad gaisro atveju pastato izoliacija atlieka labai svarbų vaidmenį. Tai ypač svarbu daugiabučiuose namuose, kur viename bute kilusi nelaimė gali per trumpą laiką išplisti ir pasiglemžti kaimynų turtą ar grasinti jų gyvybėms. Izoliacinės, kaip ir daugelis kitų statybinių medžiagų, skiriasi savo savybėmis. Vienos yra nedegios, kitos - degios, todėl turi būti dengiamos apsauginėmis plokštėmis ar sluoksniais. Sunku net įsivaizduoti, kaip galėjo išaugti Kauno gaisro mastai, jeigu pastatas būtų apšiltintas izoliacinėmis polimerinėmis medžiagomis", - teigia dr. Andrius Buska, Mineralinės vatos gamintojų asociacijos vadovas.
Lietuvoje renovuojant daugiabučius arba siekiant juose sumažinti šilumos energijos nuostolius, dažnai pastato fasadas apšiltinamas iš išorės. Pasak dr. A. Buskos, Kauno gaisras dar kartą parodė, kaip greitai liepsna gali plisti daugiaaukščiame pastate, todėl juos atnaujinant geriausia prevencija prieš gaisro pavojų yra tinkamai pasirinktos izoliacinės ir kitos statybinės medžiagos.
„Tiek profesionalūs pastatų projektuotojai, tiek gyventojai, patys besistatantys namus, norėdami kiek įmanoma sumažinti nuostolius ir išvengti nereikalingų aukų gaisro atveju, pastato atitvaroms turėtų rinktis nedegius gaminius", - teigia dr. A. Buska.
2011 m. Pasaulio gaisrų statistikos centro paskelbto pranešimo duomenimis, pasaulyje 100 000 gyventojų tenka maždaug vienas gaisre žuvęs žmogus. Kuomet Lietuvos statistika daug skaudesnė - mūsų šalis kartu su Latvija ir Estija patenka į Rytų Europos valstybių, kuriose gaisruose žūsta daugiausiai žmonių, dešimtuką. Lietuvoje 2006-2008 m. 100 000 gyventojų vidutiniškai teko net 6 žuvusieji gaisre.
Taip pat pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad, norint apsaugoti žmones daugiaaukščiuose pastatuose, labai svarbu yra gaisro vietos lokalizavimas. Mat pavojų gyvybei kelia ne tik pirminis gaisro šaltinis, bet ir greitas liepsnos ir dūmų plitimas, užblokuojantis išėjimus. Anot dr. A. Buskos, siekiant sumažinti tokių nelaimingų atsitikimų tikimybę, daugiaaukščiai pastatai turėtų būti statomi ar renovuojami taip, kad gaisro atveju žmonėms būtų paprasčiau evakuotis ir kartu sumažėtų galimybė, kad ugnis plis.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!