Kilus gaisrui daugiabutis gali tapti spąstais

2014-07-09 11:11   Peržiūros : 2540   Spausdinti


Priešgaisrinės saugos specialistai susirūpinę gaisrine sauga senuose daugiabučiuose. Juose praktiškai nelikę numatytų priešgaisrinių bei evakuacinių priemonių.

Pasekmės kilus gaisrui

Prieš porą metų Kaune Baltų propekto daugiabučio septintajame aukšte kilus gaisrui, vienas žmogus žuvo, vienuolika atsidūrė ligoninėje. Žuvo iš balkono šokęs jaunuolis.

"Šilainių daugiabutyje kilusio gaisro ištiktieji žmonės galėjo gelbėtis pro balkonų grindyse esančius liukus, tačiau šie buvo uždengti ir nelaimės ištiktieji apie tokią galimybę net nežinojo. Žmones iš viršutinių aukštų ugniagesiai nukėlė specialiomis kopėčiomis. Bute, kuriame kilo gaisras, yra du balkonai.Viename iš balkonų grindyse yra liukas. Man buvo keista, kodėl žmonės nesileido į apačią, todėl pasižiūrėjau. Jis buvo uždengtas linoleumu, pristatyta spintelių. Jei nežinai, kad toks liukas yra, tai nepamatysi. Galbūt todėl juo nebuvo pasinaudota. Žmonės kabojo ant balkono atbrailos ir šaukėsi pagalbos", - tuomet pasakojo Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gaisrų tyrimo poskyrio viršininkas Arūnas Kilšauskas.

Tikrina, baudžia, bet niekas nesikeičia

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavaduotoja Edita Zdanevičienė konstatuoja, kad situacija daugiabučiuose tikrai kelia nerimą. Kasmet juose kyla apie 300 gaisrų, daugiau nei pusė iš jų  - bendrojo naudojimo patalpose. Jos nuomone, į gaisrinę saugą visiškai nekreipiama dėmesio daugiabučius modernizuojant ir sunaikinamos net tos priemonės, kurios dar egzistavo. Kai kuriuose namuose būtų sudėtinga evakuotis iš patalpų,  neveikia arba visiškai išmontuotos priešdūminės vėdinimo sistemos, neprižiūrimas vidaus priešgaisrinis vandentiekis, avariniai išėjimai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Bendrojo naudojimo koridoriai atitveriami pertvaromis, įrengiamos rakinamos durys, įstiklinami balkonų, skirtų patekti į evakuacines laiptines, langai, užmūrijami langai rūsiuose. Akivaizdu, kad tokiuose namuose tinkamai neatliekama techninė priežiūra, kuri turėtų užtikrinti, kad statinys atitiktų esminius reikalavimus visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę.  Pastato prižiūrėtojui (bendrojo naudojimo objektų valdytojui) privalu rūpintis ne tik namo būkle, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymu, smulkių defektų šalinimu, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimu, bet ir gaisrine sauga. Taip pat dažnai stebima situacija, kai gyventojai aplaidžiai žiūri į namų gaisrinę saugą - rūsių koridoriuose, laiptinėse, palėpėse kaupia sendaikčius ar kitas degias medžiagas, rūko bendrojo naudojimo patalpose ir taip sudaro sąlygas gaisrams kilti.  

Rimas Girdzijauskas, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos  Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus  Prevencinės veiklos poskyrio vyresnysis inspektorius primena, kad daugiabučiuose kasmet atliekami profilaktiniai gaisrinės saugos patikrinimai. Daugiau dėmesio skiriama aukštuminiams pastatams.
„Per 2014 m. pirmą pusmetį atliktas 26 aukštuminių gyvenamųjų namų (kuriuose altitudė nuo privažiavimo iki viršutinio aukšto grindų viršija 26,5 m) planinis priešgaisrinis techninis patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai - užrakintos laiptinių durys neturi iš vidaus atrakinamo užrakto; koridoriuose, praėjimuose pristatyta baldų. Už nustatytus pažeidimus, gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų administratoriams bei gyventojams skirtos administracinės nuobaudos.

Daugelyje gyvenamųjų namų išlieka nuolatinės techninės problemos, kurioms spręsti reikia investicijų - neveikia dūmų šalinimo sistemos bei vidaus gaisrinis vandentiekis. Patikrinimo metu išaiškinta, kad daugelyje aukštuminių namų dūmų šalinimo sistemos neveikia dėl išardytų dūmų ištraukimo ventiliatorių bei valdymo automatikos; vidaus gaisrinio vandentiekio siurbliai-pakėlėjai išmontuoti, vamzdynas nupjautas, nesukomplektuotos gaisrinių  čiaupų spintelės", - rašo pareigūnas.

Taip pat pareigūnai Vilniuje patikrino 326 gyvenamųjų namų (neauštuminių) bendrųjų patalpų priešgaisrinę būklę. Dažniausi patikrinimo metu pastebėti pažeidimai tie patys - tai koridorinio tipo pastatuose neatsidaro ar kitaip užblokuotos 2-ųjų evakuacinių laiptinių durys; laiptinėse šviestuvai kabo tiesiog ant laidų; rūsiuose praėjimai užkrauti įvairiais daiktais, šiukšlės, netvarkinga elektros instaliacija (šviestuvai be apsauginių gaubtų, kabo tiesiog ant laidų, neuždengtos elektros atsišakojimo dėžutės); palėpės taip pat užkrautos įvairiais daiktais bei šiukšlėmis", - konstatuoja pareigūnas.

Jis daro išvadą, kad visuose tikrintuose daugiabučiuose buvo aptikta pažeidimų. „Vienareikšmiškai pasakyti, kad visi yra nesaugūs negalima, kadangi pažeidimų pobūdžiai skiriasi. Tai yra pažeidimai, tačiau pasekmės gaisro metu gali būti skirtingos: dėl užgriozdinto išėjimo žmonės gali neturėti galimybės išeiti iš pastato.

Visuose 26 šiemet patikrintuose aukštuminiuose pastatuose priešgaisrinė apsauga nepakankama. Už nustatytus priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, jei išaiškinami netinkami administratoriaus veiksmai, taikomos administracinio poveikio priemonės.

Nuo 2014 metų pradžios iki dabar esame patikrinę 466 įvairaus aukštingumo gyvanamuosius namus, nubausti 16 administruojančių įmonių vadybininkų bei 4 piliečiai, surašyta 16 nurodymų dėl objektų priešgaisrinės būklės pagerinimo", - apibendrina pareigūnas.

 

Priešgaisrinės ir evakuacinės kopėčios - gelbėjimui ir išsigelbėjimui

 

Bendrovės "E-Metalurgija", kuri gamina įvairias metalines konstrukcijas, taip pat ir priešgaisrines ir evakuacines kopėčias, vadovas Andžej Kosteckij sako neprisimenąs, kad būtų tekę gaminti priešgaisrines ar evakuacines kopėčias seniems daugiabučiams. Jis sako, kad gyventojai bijosi kopėčiomis į butus galinčių patekti vagių, tad jas išmontuoja. Specialistas stebisi tokiu požiūriu: „Vagys ateina per laptines, patenka per stogą ar pakyla liftu. Juk dėl to šių dalykų neatsisakome. Tiesiog saugome savo turtą. O gaisrinės kopėčios prasideda bent pora metrų nuo žemės, jos veda ant stogo, liukai ant stogo rakinami. Nėra taip paprasta patekti į vidų, bet gaisro atveju jos gali išgelbėti žmones - tiek tiesiogiai, tiek gaisrininkų pagalba", - sako gaisro saugos priemones gaminančios įmonės vadovas.

Jis konstatuoja, kad „naujiems daugiabučiams, pramoniniams, visuomeniniams pastatams gaisrinei saugai skiriamas dėmesys, o senuose kopėčios nupjautos ir seniai pamirštos".

Direktorius pastebi, kad neretai yra painiojamos gaisrinės ir evakuacinės kopėčios. Ir jeigu kurios nors prie pastato yra, laikoma, jog viskas gerai. Tačiau reikalavimai šioms kopėčioms ir jų paskirtis skirtingi.

„Evakuacinės kopėčios, kaip rodo pavadinimas, tai kopėčios, kuriomis pavojaus atveju iš pastato turėtų saugiai pasišalinti jame esantys žmonės. Jos gali būti skirtingų formų (ištraukiamos, atlenkiamos, nuleidžiamos ir kt.), tačiau esminis rodiklis yra jų plotis. ES sertifikuojamos evakuacinės kopėčios paprastai yra 40-50 cm išorinio pločio. Priešgaisrinės arba tiesiog Gaisrinės kopėčios, kurios STR nurodomos kaip G1 tipo gaisriniai laiptai, yra skirtos ugniagesiams gelbėtojams kuo greičiau patekti iki nelaimės vietos ir pradėti ugnies gesinimo ar gelbėjimo darbus. Gaisrinės kopėčios taip pat gali būti naudojamos ir žmonių evakuacijai, tačiau tokių kopėčių išorinis plotis yra 50-70 cm. G1 tipo gaisrinės kopėčios negali būti platesnės kaip 70 cm, nes didesnis plotis yra laikomas nesaugiu ir nėra sertifikuojamas ES", - paaiškina specialistas.

Pavyzdys, kaip suderintos kopėčios su išorine laiptine (evakuacija ir priesgaisrinė sauga).
Pavyzdys, kaip suderintos kopėčios su išorine laiptine (evakuacija ir priesgaisrinė sauga). Nors pastatas nėra aukštas, bet žmonės turi galimybę pasišalinti numatytais evakuaciniais keliais - tiek laiptine, tiek per stogą ir nulipti kopėčiomis.

SVARBU

Projektuojant ar renovuojant pastatus, gaisrinės kopėčios negali būti keičiamos evakuacinėmis, jei jų paskirtis nėra vien saugus žmonių pasišalinimas iš pastato.

Kokio ilgio turi būti priešgaisrinės kopėčios?

A. Kosteckij: „Idealiausiu atveju, kaip numatyta STR 2.01.04:2002, priešgaisrinės kopėčios turėtų prasidėti nuo žemės. Tačiau tame pačiame dokumente taip pat akcentuojama, jog vertikalios gaisrinės kopėčios turi būti lengvai ir patogiai pasiekiamos. Tai reiškia, jog realiai ne visada yra paprasta suprojektuoti kopėčias nuo pat žemės dėl siaurų pravažiavimų, nedidelės erdvės kiemuose ar dėl vaikų saugumo (kad neliptų ant stogo). Dėl šių priežasčių yra leidžiama gaisrines kopėčias statyti atitraukiant jų pradžią 2 m nuo žemės (ši norma negalioja perėjimams tarp skirtingų aukščių pastato stogų). Taigi, kopėčių ilgis = pastato sienos aukštis iki karnizo/parapeto viršaus - 2 m + 0,8 m (išlipimo turėklai su aikštele). 80 cm yra optimalus mūsų darbo praktikoje įvertintas kopėčių turėklų aukštis".

Priešgaisrinių kopėčių pradžia gali būti 2 metrai virš žemės
Priešgaisrinių kopėčių pradžia gali būti 2 metrai virš žemės.

 

Kokio ilgio kopėčioms reikalingi apsauginiai lankai?

Apsauginių lankų (vadinamų ir apsauginiais tuneliais) pagrindinė funkcija yra apsaugoti žmogų nuo kritimo paslydus ar neišsilaikius ant kopėčių.

Pagal standartą ISO 14122-4, apsauginių lankų reikia kopėčioms aukštesnėms kaip 3 m, tačiau ES valstybės gali taikyti šį standartą tiesiogiai arba savo teisės aktais numatyti kitus reikalavimus apsauginių lankų naudojimui. Lietuvoje yra reikalaujama, jog ilgesnės nei 6 m kopėčios būtų projektuojamos ir gaminamos su apsauginiais lankais. Tačiau svarbu šio reikalavimo laikytis ne vien formaliai, t. y. reikia įvertinti, jog, pavyzdžiui, 5 m kopėčiomis, prasidedančiomis 2 m nuo žemės ir neturinčiomis apsauginių lankų, nebus saugu lipti, nes išlipimo aikštelė šiuo atveju bus 7 m aukštyje nuo žemės ir neturės jokios papildomos apsaugos.

Ar prie kopėčių reikalingas gaisrinio vandentieko vamzdis (vadinamasis sausvamzdis, sauso tipo gaisrinis stovas)?

Gaisrinio vandentiekio vamzdis, paprastai vadinamas tiesiog sausvamzdžiu, yra apvalus  70-80 mm skersmens vamzdis su galuose esančiomis specialiomis movomis ugniagesių gelbėtojų žarnai prijungti. Sausvamzdžių būtinybė ir reikalavimai yra apibrėžti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu patvirtintose lauko gaisrinio vandentiekio projektavimo ir įrengimo taisyklėse (žr. SVARBU). Tai P3.1 grupei priskiriami prekybos paskirties pastatai, P5-priskiriami gamybos ir pramonės paskirties, sandėliavimo, pagalbinio ūkio (fermos, ūkio, sodų ar kt.) bei kiti pastatai. Gamybinės patalpos, dirbtuvės, laboratorijos esančios kitų funkcinių grupių pastatuose yra priskiriamos P5 grupei. Taigi konkrečiu atveju reikėtų vadovautis statinio projektu arba pasižiūrėti kokiai funkcinei statinių grupei priklauso pastatas. Taip pat kokiu atstumu nuo pastato yra išoriniai vandens hidrantai. Tai labai svarbu tam, jog nelaimės atveju maksimaliai greitai būtų pradėtas ugnies židinių gesinimas.

SVARBU

24 m ir didesnio pločio, ne žemesnių kaip 10 m aukščio, I ir II atsparumo ugniai laipsnių bei P.5 ir P.3.1 funkcinių grupių pastatų išorinių gaisrinių kopėčių įrengimo vietose turi būti 80 mm skersmens sausvamzdžiai - stovai su jungiamosiomis galvutėmis sausvamzdžio apatinėje ir viršutinėje dalyse.

Tam, kad gaisro atveju greitai būtų pradėtas gesinimas, reikalingi sausvamzdžiai – jų labai svarbu nepamiršti projektuojant gamybinius, prekybos, sandėlių ir panašios paskirties pastatus.
Tam, kad gaisro atveju greitai būtų pradėtas gesinimas, reikalingi sausvamzdžiai - jų labai svarbu nepamiršti projektuojant gamybinius, prekybos, sandėlių ir panašios paskirties pastatus.

 

Ištraukos iš STR 2.01.01(2):1999 apie (prieš)gaisrinių kopėčių įrengimą:

 

  • 10 m ir aukštesniuose pastatuose iki stogo karnizo arba lauko sienos viršaus (parapeto) būtina numatyti išėjimus ant stogo iš laiptinės tiesiogiai arba per pastogę, išskyrus apšiltintą, taip pat 3 tipo laiptais arba išorinėmis gaisrinėmis kopėčiomis.
  • Leidžiama neįrengti gaisrinių kopėčių ant pastato pagrindinio fasado, jei pastato plotis ne didesnis kaip 150 m, o priešingoje pagrindiniam fasadui pusėje yra išorės priešgaisrinis vandentiekis su hidrantais.
  • Gaisrui gesinti ir gelbėjimo darbams atlikti įrengiami gaisriniai laiptai (kopėčios) skirstomi į šiuos tipus:

G1-vertikalūs;
G2-su nuolydžiu (ne didesniu kaip 6:1).

  • Jei stogų aukščiai skiriasi daugiau kaip 1 m, perėjimui nuo vieno stogo ant kito būtina įrengti gaisrines kopėčias. Gaisrines kopėčias įrengti nebūtina, jeigu stogų aukščių skirtumas didesnis kaip 10 m, o kiekviena didesnė kaip 100 kv.m stogo ploto dalis turi atskirą išėjimą ant stogo.
  • Pakilti ant pastatų, kurių aukštis nuo 10 iki 20 m, stogo bei vietose, kur stogų aukščių skirtumas nuo 1 iki 20 m, turi būti naudojamos G1 tipo gaisrinės kopėčios, o pakilti ant aukštesnių nei 20 m pastatų stogų bei vietose, kur stogų aukščių skirtumai didesni kaip 20 m, - G2 tipo gaisrinės kopėčios, kurios turi būti iš A klasės degumo klasės statybos produktų, bei įrengiamos ne arčiau kaip 1 m nuo langų.

UAB "E-Metalurgija" informacija

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Gaisras Londone 2017 birzelio 14 Žurnalistinis tyrimas atskleidė gilumines „Grenfell Tower“ tragedijos priežastis

Praėjus daugiau kaip metams po 2017 metų birželio 14-osios didžiulio gaisro Londono „Grenfell Tower" daugiabutyje, britų žurnalistai kelis mėnesius aiškinosi, kaip susidarė sąlygos šiai tragedijai kilti.

 
 
Temą atitinkančios įmonės

Klaipėdos r.


1 2

Palangos pl. 16, Sudmantų k., Jakų sen., Klaipėdos r.
Mobilus: +370-656-44662, El. paštas: infoardola@gmail.com
1 2
Giedrius Taraškevičius, UAB „Levoriškis" vadovas Kodėl skiriasi dūmų detektorių kainos?

Atsako Giedrius Taraškevičius, UAB „Levoriškis" vadovas

daugiau
Česlovas Daukšas, UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ projektavimo vadovas	Kokie gaisrinės saugos reikalavimai keliami autoremonto dirbtuvėms?

Atsako Česlovas Daukšas, UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ projektavimo vadovas

daugiau
Vladas Praniauskas Kaip patikrinti, ar medinės konstrukcijos impregnuotos antipirenais?

Atsako dr. Vladas Praniauskas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas

daugiau
Kompanijų produktai
Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, jo įgalioto asmens mokymai

Darbdavio, jam atstovaujančio asmens programos kursai ir atestavimas bus vykdomas pagal senąją tvarką.

Padidinto saugumo gipskartonio pertvaros ir apkala
Padidinto saugumo gipskartonio pertvaros ir apkala

Neperšaunamos, atsparios įsilaužimui, nepraleidžiančios r...

Atspari ugniai gipskartonio plokštė Knauf Red
Atspari ugniai gipskartonio plokštė Knauf Red (GKF)

Raudona gipso kartono plokštė, priešgaisrinės gipskartoni...

Gesinimo putos

Priešgaisrinės priemonės

Darbo, darbų saugos pažymėjimas

Darbo saugos pažymėjimas

profesinė rizika

profesinė rizika

Darbuotojų sauga

Darbuotojų sauga

Darbų saugos kursai Vilniuje

Darbų saugos kursai Vilniuje

Darbų sauga Vilniuje

Darbų sauga Vilniuje

Darbų sauga ir sveikata

Darbų sauga ir sveikata

Darbo sauga įmonėje

Darbo sauga įmonėje

Darbo saugos įmonės

Darbo saugos įmonės

Darbų saugos mokymai

Darbų saugos mokymai

Darbų saugos kursai

Darbų saugos kursai

Darbo saugos paslaugos Latvijoje

Darbo saugos paslaugos Latvijoje

Darbinė apranga

Drabužiai darbui, darbo apranga, darbiniai rū...

Darbinės striukės, puskombinezoniai, kelnės

Striukė darbui, darbinės kelnės, darbo apranga, darbo kelnės, puskombinezonis dar...

Darbo drabužių siuvimas

Darbo rūbų siuvimas pagal individualius pageidavimus, uniformų siuvi...