Sauga darbe

2021-10-31 18:20   Peržiūros : 26910   Spausdinti


 Jei užsiimate verslu, dirbate įmonėje arba turite savo įmonę ir joje dirbate, jums gali atrodyti, kad darbuotojų sauga ir sveikata jums reikia rūpintis mažiausiai. Jūs klystate. Sauga ir sveikata darbe turi rūpėti kiekvienam. Saugi darbo aplinka yra naudinga verslui. Apsvarstykite šiuos faktus:

  • Brangų gamybos laiką praranda ne tik sužeisti ar sergantys darbuotojai, bet ir Jūs bei kiti jūsų darbuotojai.
  • Nutrūkus procesui, sustoja gamyba; gali prireikti laiko, kol gamyba bus atnaujinta.
  • Jeigu įrangai ar pastatui buvo padaryta žala, galite turėti remonto išlaidų.
  • Jums gali tekti samdyti kitą darbuotoją, kad jis pakeistų sužeistąjį, o naujam darbuotojui parengti reikės laiko.
  • Sužeistam darbuotojui turėsite mokėti darbo užmokestį ir kompensaciją.
  • Kiti darbuotojai gali krimstis dėl įvykusių nelaimingų atsitikimų ir susirgimų, o tai pakenks jų darbo našumui.

Tinkamai besirūpinant sauga ir sveikata darbe, galima ne tik sumažinti darbuotojų traumų ar produktyvumo nuostolius, bet ir pasiekti geresnių verslo rezultatų ir pateikti juos klientams. Saugios darbo vietos užtikrinimas - tai neatskiriama sėkmingai veikiančios įmonės  kokybės valdymo dalis. Skirdami daug dėmesio darbuotojų saugai ir sveikatai, darbdavys ne tik išvengia didelių išlaidų dėl sužeidimų ir sveikatos sutrikimų, bet ir padidina verslo produktyvumą. Gerai nusiteikę, trykštantys entuziazmu ir tinkamai parengti darbuotojai, aprūpinti našia ir tinkamai prižiūrima įranga bei medžiagomis,  gali kokybiškiau ir produktyviau dirbti bei duoti daugiau ekonominės naudos:

  • Didesnis produktyvumas
  • Mažesnis praleistų darbo dienų skaičius
  • Mažesnė darbuotojų kaita
  • Geresnė darbo kokybė.

Net jeigu nėra teisės aktų, kuriuose išvardytos priežastys, dėl ko sauga ir sveikata  turėtų būtų neatskiriama darbdavio įmonės valdymo sistemos dalis, saugos ir sveikatos  reikalavimai yra savaime suprantami, nes produktyvumas, kokybė ir sauga darbe yra tarpusavyje susiję dalykai. Kiekvienos didelės, vidutinės ar mažos įmonės svarbiausias tikslas turi būti sužeidimų ir ligų prevencija. Nėra abejonių, jog darbdavys nenori, kad kas nors susižeistų. Tačiau yra dar viena svarbi priežastis, kodėl reikia laikytis saugos ir sveikatos darbe reikalavimų, - tai išlaidos, kurias sukelia nelaimingi atsitikimai ir ligos.

Iš Lietuvos išvykus ne vienai dešimčiai tūkstančių darbingo amžiaus žmonių, gerų, profesionalių darbuotojų vis sunkiau rasti. O radus juos, dar reikia išlaikyti darbo vietoje, motyvuoti nekeisti darbovietės. Darbuotojo motyvacija susijusi su keliais pagrindiniais veiksniais. Kaip vienas iš svarbiausių gali būti įvardytos saugios darbo sąlygos, ypač tose srityse, kur dirbti palyginti pavojinga, pavyzdžiui, statybų aikštelėse ar medžio apdirbimo įmonėse. Svarbiausia, kad pastarųjų priemonių pradėjo reikalauti patys dirbantieji, vadinasi, jie tapo sąmoningesni, labiau išprusę, vertina savo sveikatą.

Išsivysčiusios visuomenės daug dėmesio skiria sąlygoms, kuriomis dirba žmonės, t.y. siekia, kad darbo sąlygos nepakenktų žmogaus sveikatai ir nekeltų pavojaus gyvybei. Paprastai darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygas reglamentuoja valstybė, išleisdama atitinkamus įstatymus ir kitus norminius dokumentus, kurių privalo paisyti darbdaviai. Tačiau darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygų užtikrinimo lygis ir būklė turėtų rūpėti ne vien valstybės institucijoms. Tai aktualu ir patiems darbdaviams, darbuotojų profesinėms sąjungoms, draudimo bendrovėms, gali būti svarbu ir stambiems užsakovams. Vakarų šalių pirkėjai, rinkdamiesi prekę, atsižvelgia į tai, kokį vardą gamintojas turi šioje srityje, ir pirmenybę gali teikti gamintojams, besilaikantiems darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Dėl to įmonės suinteresuotoms šalims siekia pademonstruoti gerą darbuotojų saugos ir sveikatos būklę valdant darbuotojų saugos ir sveikatos riziką ir gerinant šios srities rezultatus. Užtikrinant darbuotojų saugą labiau užtikrinamas veiklos tęstinumas sudėtingomis konkurencijos sąlygomis, ypač dabar, kai jaučiama kvalifikuotų darbuotojų stoka, o kiekvienas nepageidaujamas incidentas gali grėsti didžiuliais nuostoliais.

Kiekvieno darbuotojo pareiga - rūpintis savo ir kitų asmenų, kuriems turi įtakos jo veiksmai darbe sauga bei sveikata, remiantis savo žiniomis, įgytomis profesinio mokymo metu ir darbdavio duotais nurodymais. Viena iš darbdavio pareigų - įvertinti darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, nustatyti esamą ir galimą profesinę riziką, parengti ir įgyvendinti rizikos šalinimo priemones ir apie tai informuoti darbuotojus.

Situacija Lietuvoje lieka prasčiausia visoje Europos Sąjungoje - žuvusiųjų ir sužalotųjų mūsų šalyje daugiausia. Lietuvoje darbuotojai darbe žūsta du kartus dažniau (statybų sektoriuje - keturis kartus) nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, pasaulyje kasmet du milijonai vyrų ir moterų miršta dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar dėl su juo susijusių ligų. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje darbe žuvo daugiau nei 1,5 tūkstančio žmonių, sužalotųjų - 42 tūkstančiai.

 Lietuvoje kone pusė darbuotojų žūsta dėl to, kad darbas buvo netinkamai organizuotas. Pusė mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta statybų ir transporto srityse. Trečdalis žuvusiųjų dirbo statybose - jose Lietuvoje darbuotojai žūsta tris kartus dažniau nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse. Tarp pavojingiausių veiklos sektorių - medienos apdorojimas, chemijos pramonė, žemės ūkis, miškininkystė, elektros, dujų ir vandens tiekimas. Statybos pramonėje yra didelis žmoniškasis ir ekonominis stimulas mažinti didelį nelaimingų atsitikimų skaičių. Kritimai iš aukščio, net jei tai nėra daugiausiai nelaimingų atsitikimų sukelianti priežastis, yra patys sunkiausi ir kainuoja daugiausiai.

Nors darbo inspektoriai pastaraisiais metais ypač aktyviai besiplečiančiame statybų sektoriuje aptinka daug darbo saugos pažeidimų, skiria administracines baudas, statybvietėse vis dar žūva žmonių ar patiriamos traumos. Tikrindami, kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikosi darbdaviai ir patys darbuotojai, inspekcijos pareigūnai norėtų priminti, kad už saugą statomame objekte atsakingi ir projektuotojai, ir užsakovai.

Sauga darbe

Teisės aktų, reguliuojančių saugą darbe, darbo teisėje yra ypač daug. Reguliuojama viskas: įmonėje atliekamo darbo saugos organizavimas ir kontrolė; saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos taisyklės; darbuotojų aprūpinimas individualiomis apsaugos priemonėmis ir kenksmingus veiksnius pašalinančiomis medžiagomis; nelaimingų atsitikimų darbe, susirgimų profesinėmis ligomis, pramoninių avarijų tyrimo tvarka, jų prevencija, profilaktika. Nemaža dalis šių nuostatų yra perimta iš Europos Sąjungos teisės, tačiau ne mažesnė dalis yra atkeliavusi dar iš sovietmečio teisės. Šiandien darbo santykius slegia net dvi labai biurokratinės reguliavimo sistemos.

Sauga darbeDarbdavys privalo steigti saugos darbe bei darbo medicinos tarnybas, sudaryti sąlygas saugos darbe komitetui veikti. Įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, saugos darbe komitetai steigiami privalomai. Iš tiesų gi, saugos darbe struktūros kuriamos tik "dėl akių", siekiant išpildyti formalų įstatymo reikalavimą, ir yra neveiksmingos, o jos reikalauja didelių lėšų ir laiko sąnaudų, kurios kitaip galėtų būti panaudotos tiek įmonės gamybiniam efektyvumui didinti, tiek darbo aplinkai gerinti. Suprantama, kad darbo aplinka turi būti saugi, tačiau tai, kokiais teisėtais būdais darbdavys tai pasiekia, turėtų būti jo pasirinkimas.

Pagal norminių aktų reikalavimus, darbdaviai rengia saugaus darbo instrukcijas, su kuriomis supažindinti darbuotojai ir juos instruktuojantys asmenys pasirašo saugos darbe instruktavimų registracijos žurnale.

Darbuotojams privalomi saugos darbe instruktavimai yra 5 rūšių, o įvadinis instruktavimas yra privalomas visiems. Darbdavys (ar jo įgaliotas asmuo) taip pat turi būti atestuojamas prieš pradedant eksploatuoti įmonę (teikti paslaugas) ir vėliau kas penkis metus. Darbdavių, kurie atleidžiami nuo atestacijos, sąrašas patvirtintas Vyriausybės nutarimu. Atleidžiami nuo atestacijos daugiausia valstybės, savivaldybės įstaigų, visuomeninių organizacijų ir bendrijų vadovai. Ne mažiau problemų sukelia ir išankstinis darbo vietų higieninis vertinimas bei sveikatos tikrinimas, kurie privalomi visiems. Siekiant sutelkti dėmesį į tikrai pavojingus atvejus ir neužkrauti biurokratijos naštos visiems, teisės aktais reikėtų apibrėžti, kokių profesijų darbuotojams bei kokiose veiklos srityse darbų saugos instruktavimai, mokymas, atestavimas, o taip pat sveikatos tikrinimas bei darbo vietų higieninis vertinimas yra privalomi ir taikyti tuos reikalavimus tik tiems darbuotojams ir tik tose srityse.

Detaliai išanalizavus darbo metodus ir šių nelaimingų atsitikimų priežastis, būtų galima padidinti darbo našumą ir saugumą, patobulinus kai kuriuos darbo metodus.

2007 m. 01-09 mėn. laikotarpiu (2007-10-01 informacija) Valstybinė Darbo inspekcija gavo 877 pranešimus apie asmenis, kuriems įtariamos profesinės ligos. Profesinės ligos nustatytos 401 asmeniui, kitų pranešimų tyrimas tęsiamas.

2002 metais Valstybinė darbo inspekcija (toliau tekste VDI) patikrino 775 statybos įmones bei firmas ir rado per 3000 norminių teisės aktų pažeidimų. VDI duomenimis, 2002 metais dėl nelaimingų atsitikimų (mirtinų, sunkių ir lengvų) statyboje nukentėjo 383 darbuotojai, daugiau negu kurioje nors kitoje ekonominės veiklos srityje. Pagrindinė nelaimingų atsitikimų statyboje priežastis darbuotojų kritimas iš aukščio (28%). Dėl kritimų iš aukščio įvyko 19% lengvų, 46% sunkių ir 26% mirtinų nelaimingų atsitikimų.

Statybos aikštelėse (statybvietėse) darbuotojai veikiami ypač didelės rizikos, nes darbo sąlygos nuolat keičiasi, naudojamos įvairios statybinės mašinos bei įrenginiai ir dirba įvairių profesijų įvairaus profesinio pasiruošimo darbuotojai. Darbo vieta gali būti nepatogi, nesaugi, veikiama nepalankių meteorologinių sąlygų. Todėl vienas pagrindinių darbdavių uždavinių yra įgyvendinti būtinas darbų organizavimo priemones dėl pavojų statybvietėse pašalinimo iki darbų pradžios, užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką. Darbuotojų pareiga darbus vykdyti pagal numatytą technologiją, teisingai naudojant kolektyvines ir asmenines apsaugines priemones ir darbo įrenginius.

Statybvietės paruošimas

Prieš darbų pradžią statybvietėse, kuriose tuo pačiu metu dirba du ar daugiau darbdavių ir daugiau nei 10 asmenų, kiekvienas darbdavys su kitais darbdaviais sutaria raštu, kaip bus įrengta statybvietė, kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata. Jei reikia, susitarimai nuolat atnaujinami.

Kiekvienas darbdavys statybvietėje pasirūpina, kad būtų įrengti ir tinkamai eksploatuojami bei prižiūrimi bendro naudojimo įrenginiai bei priemonės (keliai, komunikacijos, inžineriniai tinklai ir pan.), dėl kurių sutarta su statytoju (užsakovu) arba kitais darbdaviais. Kai statybvietėje numatomas darbas trunka ilgiau nei 30 darbo dienų ir tuo pačiu metu dirba ne mažiau nei 20 darbuotojų arba planuojama darbo apimtis didesnė nei 500 žmogaus darbo dienų, prieš įrengiant statybvietę statytojas arba rangovas turi parengti darbuotojų saugos ir sveikatos planą ir ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki darbų pradžios privalo išsiusti Valstybinės darbo inspekcijos inspektavimo (teritoriniam) skyriui pranešimą. Atliekant statybos darbus, ypač kai veikia labai pavojingi rizikos veiksniai, darbdavys (rangovas) tiems darbams būtinai parengia darbų vykdymo (technologijos) projektą ar technologijos kortelę. Jei tokio pobūdžio yra tik dalis darbų, technologinės kortelės rengiamos tik tai darbų daliai. Jei darbą vykdo keli darbdaviai, darbų vykdymo (technologijos) projektai derinami tarp darbdavių.

Pastatų dalys, konstrukcijos ir įrenginiai, tuneliai, praėjimai, iškasos, kėlimo platformos ir kt., esantys statybvietėje, atsižvelgiant į naudojimo sąlygas, turi būti tinkamai suprojektuoti ir saugiai įrengti. Visose darbo vietose turi būti kiek įmanoma pakankamai vietos, kad būtų galima saugiai patalpinti reikalingus įrankius, pagalbines priemones bei medžiagas ir kad visus su darbu susijusius veiksmus būtų galima atlikti saugiai saugiose ir patogiose darbo pozicijose bei atliekant saugius judesius. Visose darbo vietose turi būti saugios priėjimo sąlygos, pakankamai geros išėjimo galimybės ir pakankamai šviežio oro.

Dirbant aukštyje, kai ypač sudėtinga užtikrinti saugos ir sveikatos reikalavimus, reikia naudoti tinkamas pagalbines technines priemones, kad būtų galima dirbti saugiai. Dirbant ant paklotų, pastolių ir panašių atvirų konstrukcijų ilgesnį laiką, kai numatoma, kad atmosferos sąlygos žalingai veiks darbuotojo sveikatą, darbo vietos, ypač žiemą, kiek įmanoma patikimai uždengiamos.

Atliekant darbą toje pačioje vietoje ilgesnį laiką, reikia naudoti tokias priemones, kurios apsaugo nuo blogų oro sąlygų, pavyzdžiui, pastatyti pritaikytą palapinę ar stoginę arba perkelti darbus į pastatus ir stogines su dienos šviesa.

Stoginės, paviljonai ir kt., įskaitant vagonėlius su patogumais, statomi kuo toliau nuo krentančių medžiagų, dulkių ir kitų oro teršalų, triukšmo, vibracijų, blogo kvapo ir kt.
Stoginės ir panašūs įrenginiai statomi taip, kad į juos patektų dienos šviesa ir kad nuo jų eitų atsarginio išėjimo keliai į atvirą vietovę mažiausiai 2 kryptimis. Atsarginio išėjimo keliai turi būti mažiausiai 2 m pločio ir su laisvu praėjimu. Stoginės ir kt. turi būti stabilios, su horizontaliomis grindimis, o visos durys darinėtis į išorę.

Techniniai įrenginiai turi būti pastatyti ir įrengti taip, kad darbo metu keltų kuo mažesnį pavojų ir kuo labiau būtų apsaugoti nuo pašalinių asmenų. Medžiagos, įskaitant atliekas, gabenamos, sandėliuojamos ir saugomos, kad nekeltų pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai. Pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai, kurios yra sprogstamosios, oksiduojančios, labai degios, degios, labai toksiškos, toksiškos ir kitos laikomos tinkamoje, užrakintoje vietoje.

Jeigu statybvietėje dirbs neįgalieji darbuotojai, tai atsižvelgiama į jų poreikius.

Darbo vietos apšvietimas

Darbo vietose turi būti tinkamas apšvietimas pagal darbo pobūdį, kad atskirus darbus būtų galima atlikti saugiai ir kiek galima tinkamesnėmis darbo pozomis. Šviestuvai turi būti išdėstyti taip, kad jų skleidžiamas šviesos srautas neakintų darbuotojų jų darbo vietoje.

Judėjimo keliai ir eismo vietos turi būti apšviesti dėl saugių eismo sąlygų.

Apšvietimas turi būti mažiausiai 25 liuksų.

Neapšviestos vietos, kur yra kritimo pavojus ar kitų rizikos veiksnių, turi būti atitvertos. Kad būtų saugu orientuotis patalpose, darbo vietose, prie priėjimo ir atsarginio išėjimo turi būti numatytas atsarginis apšvietimas. Jei to padaryti neįmanoma ar apšvietimas nepakankamas, darbuotojai aprūpinami nešiojamais žibintuvėliais, atspariais smūgiams.


Kritimo iš aukščio ir griuvimo pavojus statybvietėse

Kritimo ir griuvimo pavojus statybvietėse egzistuoja visuomet, kai dirbama ant stogų, pastatuose, ant konstrukcijų, darbo paklotų, platformų, pastolių, priėjimo kelių ir kt. Kritimo ir griuvimo pavojui ivengti taikomos atitinkamos saugos priemonės, pavyzdžiui, pastoliai su aptvarais, apsauginės sienelės, uždangos, stogo kopėčios, keltuvai su darbo platformomis, apsauginiai tinklai arba lipimo įranga. Saugos priemonės tam tikram darbui atlikti parenkamos atsižvelgiant į konkrečias sąlygas statybvietėje.

...Užventės kaime (Mažeikių r.), valydamas lietvamzdžius ir skardinį stogą nuo apnašų, iš penkių metrų aukščio nukrito ir sunkiai susižalojo dirbęs be saugos priemonių šio centro pagalbinis darbininkas.

Nelaimingų atsitikimų analizė atskleidžia, kad dauguma tokių atsitikimų įvyksta dirbant su medžiu, pastoliais, dengiant stogus. Didelis kritimų skaičius dailidžių ir stogo dengimo versluose gali būti priskirtas ypatingoms aplinkybės statant ar rekonstruojant pastatus. Dirbant su stogo pertvaromis ar dengiant stogą, tinkamų apsauginių priemonių naudojimas yra brangus ir daug laiko užimantis dalykas. Pastoliai, kurie sumažina kritimų skaičių sukuria geresnę darbo aplinką, dažnai yra keičiami paprastomis kopėčiomis. Asmeninės apsaugos priemonės - virvės, kurios neleidžia nukristi iš aukščio dėl techninio progreso yra naudojamos ribotai. 30% visų nelaimingų atsitikimų susijusių su kritimais dirbant ant stogo, įvyksta iš daugiau nei iš 3 metrų aukščio. Turėtų būti aprūpinta atitinkama įranga, darbuotojų apsaugojimui nuo kritimo. Kur dėl darbo aplinkos tokia apsauga yra neįmanoma, bus parūpinta kritimų sulaikymo įranga. Saugos virvės naudojamos tik tuo atveju, jei yra gera įtvirtinimo įranga ir jei neįmanoma įrengti kritimų sulaikymo įrangos. Atsakingas asmuo turi nurodyti įtvirtinimo įrangą ir įsitikinti, kad virvės yra panaudotos.

Dar viena priežastis, dėl kurios įvyko daug nelaimingų atsitikimų, susijusių su kritimu iš aukščio - netinkamai atremtos kopėčios. Kritimas nuo kopėčių sudaro nemažą dalį nelaimingų atsitikimų statybos pramonėje. Padėtį pagerinti galima tik tada, jei bus kuo mažiau naudojamasi kopėčiomis ir vietoje jų bus pasirinktos kitos saugios darbo priemonės. Taip atsiranda pagrindas vystyti ergonomišką darbo aplinką statybos darbams aukštyje. Kopėčiomis nereikėtų  naudotis, jei darbai vyksta aukščiau nei 7 metrai virš žemės. Darbuotojams dirbant ant kopėčių aukštyje tarp 2 ir 5 metrų, darbas ant kopėčių neturi trukti ilgiau nei 2 valandas; o įrankių ir medžiagų, kurias darbuotojas nešasi ant kopėčių, svoris neturi viršyti 10 kg. Bet kuris daiktas, esantis ant kopėčių, negali būti atsuktas į vėją, jei atsuktosios pusės plotas viršija 1m2. Negalima naudotis jokiomis papildomomis medžiagomis ar įrankiais, jei jie gali sukelti papildomą pavojų darbuotojui. Negalima dirbti ant kopėčių, jei jos pasvirusios taip, kad jų įlinkis būtų didesnis už leistiną. Dirbti galima tik tada, jei visais atvejais darbuotojo abi kojos vienu metu remiasi į kopėčių skersinį.

Kritimo ir slydimo rizika

Statybvietėje esantys pavojingi aukščių skirtumai, iškasos, duobės, ir pan. saugiai atitveriami, uždengiami arba ar kitaip tinkamai apsaugomi, kad neįkristų žmonės ar darbo priemonės.

Žemės kasimo darbai, įskaitant iškasų kasimą, vamzdžių arba kabelių atkasimą ir kt., atliekami naudojant tinkamas šlaitų konstrukcijas, sutvirtinimus ar kitokias tinkamas priemones, kad būtų sumažinta žemių nuošliaužos rizika. Priemonių reikia imtis atsižvelgiant į grunto savybes ir, pavyzdžiui, netoliese gali būti senesnės iškasos su nesutvirtintu gruntu ar gali veikti atmosferos sąlygos. Be to, reikia atsižvelgti į ypatingas apkrovas, esančias arti iškasų, arba darbus šalia jų, kurie gali sukelti vibracijas. Jei reikia, prieš pradedant darbus, būtina ištirti žemės grunto savybes ir surinkti informaciją dėl teritorijoje galimų inžinerinių tinklų iš ankstesnės statybų veiklos. Iškasos, šuliniai, tuneliai, kur vykdomi darbai arba vyksta judėjimas, turi būti apsaugotos nuo darbo priemonių kritimo ir nuslydimo bei prasiveržusio vandens ar slenkančio smėlio ir kt. pavojaus.

Reikia užtikrinti, kad darbo metu būtų galimybė greitai išeiti ir kad tinkamoje vietoje būtų reikalingas skaičius saugių išėjimų. Medžiagas ir gaminius reikia dėti ir transportuoti tinkamu saugiu atstumu nuo iškasų krašto. Atstumas turi būti ne mažesnis kaip 1 m.

Prie pastatų, konstrukcijų ir kt. grindyse, stoguose, sienose, aukštų perdangose esančių angų, keliančių pavojų nukristi arba nuslysti, įrengiami aptvarai, uždangos arba kitos tinkamos saugos priemonės. Dirbant ant netvirto pagrindo, pavyzdžiui, dengiant stogą, kuris negali išlaikyti reikiamo svorio, būtina įrengti tinkamas saugos priemones nuo įlūžimo ir kritimo pavojaus.

Kai yra pavojus nukristi iš aukščiau nei 2 m, arba jei yra didelė rizika ir iš žemiau ant darbo pakloto, platformų, pastolių, priėjimo kelių ir kt. visur turi būti įrengti aptvarai arba kitos saugos priemonės. Tačiau tai netaikoma tokiems darbams, kurių atlikimui aptvarai trukdytų, arba vykdant trumpalaikes darbo užduotis, kai pavojus įrengiant ir nuimant aptvarus yra didesnis nei pavojus, nuo kurio norima apsisaugoti (pvz., surenkamų konstrukcijų montavimas). Tokiu atveju reikia imtis kitų tinkamų saugos priemonių.

Atliekant darbus ant stogų, atsižvelgiant į stogo nuolydį, taikomos šios saugos priemonės:
1) Stogo nuolydis < 15°:
Jei stogo kraštas aukščiau nei 3,5 m nuo darbo ar žemės paviršiaus, palei kraštą reikia įrengti aptvarus arba kitas tokias pat veiksmingas saugos priemones. Jei stogo darbai atliekami ant vaikščiojimui saugaus pagrindo ir geromis vėjo bei atmosferos sąlygomis, aukštį galima padidinti iki 5 m. Jei dirbant darbus prie stogo krašto nebūtina prieiti arčiau nei 2 m, vietoj apsauginių aptvarų galima aiškiai ir patikimai (tvirtai) pažymėti pavojingą zoną. Už pažymėtosios vietos vaikščioti draudžiama.
2) Stogo nuolydis > 15°:
Jei stogo kraštas yra aukščiau nei 2 m virš pagrindo ar žemės paviršiaus ir darbo metu vaikščiojama arba dirbama 5 m aukštyje arba aukščiau, prieš pradedant darbus prie stogo pagrindo statomi pastoliai, užtvara, tinklas ir pan., kurie apsaugotų darbuotojus nuo kritimo. Jei stogas slidus ar nesaugu juo vaikščioti, nepaisant aukščio, kuriame vyks darbai, visuomet naudojamos stogo kopėčios, jei jų negali atstoti lentjuostės.
3) Stogo nuolydis > 34°:
Reikia naudoti priemones, nurodytas stogo šlaitams > 15° ir, be to, įrengti užtvarą, tinklą ir pan., kad vertikalus atstumas nuo darbo vietų iki užtvaros ir kt. nebūtų didesnis nei 5 m. Be to, nepaisant aukščio, kuriame vyks darbai, visuomet naudojamos stogo kopėčios, jei jų negali atstoti lentjuostės.
4) Stogo nuolydis > 60°:
Reikia naudoti priemones, nurodytas stogo nuolydžiui > 34°, tačiau vertikalus atstumas nuo darbo vietos iki užtvaros ir kt. turi būti ne didesnis kaip 2 m. Aptvarai, užtvara, tinklas ir kt. nebūtini, jei darbas trumpalaikis (iki 4 val.) ir atliekamas naudojant saugos diržą su pririšimo lynu. Vietose, kur keliamos ir nuleidžiamos medžiagos ir kt., bei prie vamzdžių, kuriais nuleidžiamos atliekos, įrengiami aptvarai, užtvara, tinklas ir pan., kai vertikalus atstumas nuo stogo krato iki darbo ar žemės paviršiaus ties ta vieta didesnis nei 2 m.

Saugos priemonės, nurodytos 20 punkte, naudojamos ir esant mažesniems kritimo aukščiams nei 2 m, jei dėl darbų pobūdžio, atmosferos sąlygų, stogo dangos savybių ar kitų sąlygų iškyla didelis pavojus nukristi arba jei kritimas ant pagrindo yra ypač pavojingas. Saugos priemonės nuo darbuotojų kritimo, kaip, pavyzdžiui, pastoliai, aptvarai, užtvaros, uždangos, stogo kopėčios, kilnojami keltuvai su darbo platforma, saugos tinklai arba diržai su pririšimo lynu, parenkamos tokios, kad pavojus jas įrengiant ir nuimant būtų mažesnis už pavojų, nuo kurio norima apsisaugoti.

Tačiau saugos diržą su pririšimo lynu galima naudoti tik tuomet, kai nepakanka kitų saugos priemonių.

Aptvarus, apsaugančius nuo kritimo, sudaro porankis, skersinis ir ištisinis bortelis. Jie turi būti pakankamai stiprūs ir saugūs. Užtvaros ir perdangos turi būti pakankamai tvirtos ir stabilios.

Jei iškyla pavojus, kad daiktai ar medžiagos nukris, būtina imtis tinkamų saugos priemonių, pavyzdžiui, atitveriant ar uždengiant. Medžiagas, darbo įrenginius ir kt., laikomus ant stogų ir pan., reikia išdėlioti taip, kad jie nenuslystų arba jų nenupūstų vėjas.

Nešiojamųjų kopėčių naudojimas

Kopėčios darbo priemonė, skirta patekti į aukštai esančias darbo vietas ar pereiti iš vieno aukščio į kitą. Tačiau tam tikromis sąlygomis galima dirbti stovint ant kopėčių. Kopėčios darbui aukštyje gali būti naudojamos tik tada, kai kitų saugesnių įrenginių naudojimas yra netikslingas dėl trumpos jų naudojimo trukmės, mažos rizikos ar kitų statybvietės ypatumų. Judėti ir dirbti ant kopėčių yra rizikinga dėl nelaimingų atsitikimų, didelės sąnarių, raumenų, kraujotakos sistemos fizinės apkrovos. Nelaimingų atsitikimų rizika dažnai kyla dėl to, kad kopėčios statomos ant netinkamo pagrindo (pvz., per daug minkšto ar slidaus), netinkamu kampu arba atliekami darbai, kurie turėtų būti dirbami nuo pastolių, platformos ar kitų saugių priemonių. Fizinės apkrovos atsiranda iš dalies dėl to, kad darbininkas, stengdamasis gerai matyti ir dirbti reikiamu atstumu, turi išlaikyti ir kūno pusiausvyrą, dažnai neteisinga poza. Todėl kojas ir nugarą veikia didelės fizinės apkrovos. Neretai ant kopėčių dirbama per dideliu atstumu nuo objekto, iškėlus rankas virš pečių aukščio. Šiuo atveju apkrovos veikia kaklą ir pečius. Ilgai trunkantis darbas stovint ant siaurų kopėčių laiptelių sukelia nuovargį ir skausmus kulkšnyse ir pėdose. Nejudamas darbas (pvz., kai nėra galimybės pajudinti kojų ir pėdų) turi poveikį kraujotakai.

Kopėčių tipai

Nešiojamosios kopėčios - tai nepritvirtintos kopėčios, pagamintos iš medžio, plastmasių, plieno, lengvųjų metalų ir kt.
Paprastosios kopėčios - vienos dalies atremiamosios kopėčios.
 Skečiamosios kopėčios - kopėčios, kurias sudaro dvi paprastosios kopėčios, viršuje sutvirtintos vyriais ir pastatytos A raidės forma. Jos gali būti vienpusės, dvipusės, su darbo aikštele ir pan.
Ištraukiamosios (sekcijinės) kopėčios - kopėčios, kurias sudaro lygiagrečios paprastųjų kopėčių sekcijos. Sekcijos viena prie kitos pritvirtintos taip, kad galėtų judėti išilgai viena kitos atžvilgiu.
Surenkamosios (sudedamosios) kopėčios - kopėčios, kurias sudaro dvi ar daugiau paprastųjų kopėčių sekcijos, kurias galima surinkti prie naudojantis arba visikai iardyti saugant ar gabenant.
Kombinuotosios kopėčios - kopėčios, kurias sudaro dvi paprastosios kopėčios.
Kombinuotąsias kopėčias galima naudoti kaip paprastąsias, skečiamąsias ar ištraukiamąsias kopėčias. Abu šių kopėčių galai yra vienodo pločio. Ši rekomendacija netaikoma kopėčioms, sumontuotoms ant lafeto arba transporto priemonės, pvz., gaisrininkų ar automatinėms kopėčioms.

Kopėčias parduodant, nuomojant ar skolinant, prie jų turi būti pateikiama naudojimo instrukcija lietuvių kalba, kad jas būtų galima saugiai ir sveikatai nepavojingu būdu gabenti, statyti ir naudoti. Naudojimo instrukcijoje turi būti pateiktos ir neteisingos, bet galimos jų naudojimo situacijos. Jei galimi nerekomenduotini naudojimo būdai, juos reikia konkrečiai aprašyti.

Nešiojamosios kopėčios turi būti statomos taip, kad jas naudoti, reguliuoti ir prižiūrėti būtų galima saugiai ir nekeliant pavojaus darbuotojams ar kitiems asmenims.
Prie kopėčių turi būti pridėta naudojimo instrukcija su aiškiai pažymėta informacija apie gamintoją. Pagal poreikį ant kopėčių gali būti nurodoma informacija iš naudojimo instrukcijos, pvz.:

  • leidžiamas ilgis;
  • leidžiama apkrova;
  • kopėčių statymo kampas;
  • perspėjimas dėl pavojingo naudojimo.

Rekomenduojama naudoti tik LST EN 131-2+AC:2003 standarto reikalavimus atitinkančias kopėčias. Kopėčių priedai, pavyzdžiui, nugarinė, viršutinė ir apatinė atramos, pakabinimo įtaisai turi būti tų kopėčių arba būti joms pritaikyti. Nepritvirtintas kopėčias galima naudoti tik atliekant trumpalaikius darbus. Ilgiau trunkantiems darbams, kurie atliekami pakaitomis ant kopėčių ir ant tvirto pagrindo, pvz., grindų, žemės ir pan., kopėčias galima naudoti, jeigu jų naudojimo laikas
neviršija trečdalio darbuotojo darbo dienos. Atskiri darbo ant kopėčių periodai neturėtų viršyti 30 min., po to jis turėtų būti keičiamas kitokio krūvio, pvz., dinamiškesniu.

Jei dirbama stovint ant kopėčių, jas reikia statyti taip, kad nuo kopėčių nereikėtų siekti didesniu atstumu nei per ištiestos rankos ilgį. Darbuotojas, dirbdamas ant kopėčių, turi būti apsiavęs tinkama avalyne minkštu, neslidžiu padu. Avalynė turi būti prigludusi prie kojų. Dirbti ant kopėčių leidžiama darbuotojui stovint ne aukščiau kaip ant trečio skersinio (pakopos) nuo viršaus.

Turi būti parinktos tinkamo ilgio ir tinkamos darbui atlikti kopėčios. Atsakingas asmuo turi pasirūpinti, kad atremiamosios kopėčios būtų pritaikytos atitinkamam darbui. Darbdavys turi užtikrinti, kad kopėčios būtų patikrintos, tvarkingos, t. y. be trūkumų ir pažeidimų, ir teisingai naudojamos darbo vietoje.

Darbuotojai turi būti instruktuoti, kaip teisingai naudotis kopėčiomis.

Skečiamosios kopėčios, jei jos tam pritaikytos, gali būti naudojamos kaip paprastosios kopėčios. Ant kopėčių vienu metu gali stovėti tik vienas žmogus. Tačiau ant dvipusių skečiamųjų kopėčių iš abiejų pusių gali būti po vieną žmogų.

Krovinius nešti kopėčiomis galima tik tuo atveju, jei jie yra lengvi ir nesunkiai paimami viena ranka.  Darbo priemonės, naudojamos stovint ant kopėčių, turi būti lengvos, nesunkiai paimamos ir jomis turi būti įmanoma dirbti viena ranka.

Draudžiama dirbti stovint ant kopėčių daugiau nei 5 m aukštyje, matuojant nuo pagrindo iki laiptelio, ant kurio stovima. Tačiau atskirais atvejais galima leisti, kad lengvi darbai būtų atliekami ir didesniame aukštyje, pvz., keičiant lemputę.

Montuojant betonines konstrukcijas iki 8 m auktyje, leidžiama atlikti tokius darbus:

  • montuoti galinius tvirtinimus;
  • nuimti konstrukcijos dalis;
  • sandarinti montažinėmis putomis;
  • jungti konstrukcijos dalis;
  • smulkius remonto darbus.

Valyti langus stovint ant kopėčių didesniame aukštyje leidžiama ten, kur dėl techninių ypatybių ir (ar) taupumo sumetimais negalima panaudoti kitų pagalbinių techninių priemonių. Kopėčios turi būti naudojamos tik pagal paskirtį. Paprastųjų kopėčių negalima surišti, sujungti sandūra, veržti varžtais ar sukalti, jei jos tam nėra pritaikytos. Draudžiama naudoti metalines ir medines kopėčias su atvirais metaliniais tvirtinimais, jei yra rizika prisiliesti prie atvirų elektros laidų ir dalių.

Kopėčių statymas

Kopėčias galima statyti tik ant horizontalaus pagrindo. Kopėčias draudžiama statyti ant netvirto ar nestabilaus pagrindo, pavyzdžiui, automobilio, priekabos ar pastolių. Kopėčių ilginiai turi būti vienodai ir patikimai atremti. Jei to padaryti neįmanoma, vieną iš ilginių reikia patikimai pailginti. Jei būtina, taip pat reikia imtis specialių priemonių, kad kopėčios neslystų naudojant papildomas atramas. 
Skečiamąsias kopėčias ant laiptų ir nuožulnių plokštumų galima statyti tik pailginus jų ilginius ir tik jei šios tam pritaikytos.

...Kretingalėje, remontuojant gamybinio pastato stogą, nuo kopėčių, užkeltų ant paaukštinimo priemonės, maždaug iš 3,3 metrų aukščio nukrito ir sunkią galvos traumą patyrė jomis lipęs įmonės stalius.

Atremiamosios, sudedamosios ir ištraukiamosios (sekcijinės) kopėčios statomos tinkamu kampu paprastai 60-700 kampu. Atremiamosios kopėčios visada turi būti apsaugotos nuo slydimo. Tai daroma, pavyzdžiui, prie kopėčių apačioje arba viršuje pritvirtinant slysti neleidžiantį įtaisą ar panaudojant kitus būdus. Prie kopėčių turi būti naudojamas atitinkamas atramos įtaisas, pavyzdžiui, jas statant prie stulpo ar pan., jei pačių kopėčių konstrukcija tam nepritaikyta.

Jei dirbama ant ilgesnių kaip 5 m ir nepritvirtintų kopėčių, apačioje turi jas laikyti kitas darbuotojas.

Skečiamosios kopėčios turi būti iš abiejų pusių saugiai sutvirtintos grandinėmis ar kitokiu būdu, kad jas pastačius ilginiai neišsiskleistų. Grandinės ant ilginių tvirtinamos maždaug kopėčių trečdalio aukštyje. Tačiau grandines galima tvirtinti maždaug per vidurį, jei kopėčios yra mažiau nei 9 skersinių (pakopų).

Skečiamųjų kopėčių viršutiniai galai turi nesiliesti vienas su kitu. Kombinuotąsias kopėčias, naudojamas kaip skečiamąsias, reikia tvirtinti iš abiejų pusių grandinėmis arba kita lygiai taip pat saugia priemone ir naudoti apatinę atramą. Kopėčių negalima statyti prieš duris, vartus ir pan., jei jie nėra atidarius ar uždarius įtvirtinti arba saugomi.

Papildomos saugos taisyklės dirbant ir judant aukštyje

Pagrindinė taisyklė

Esant pavojui nukristi iš daugiau nei 2 m aukščio, reikia naudoti saugos priemones. Tai reikia daryti montuojant sijas, konstrukcijas, perdangų plokštes, dengiant stogus, kai yra pavojus nukristi tiek nuo krašto, tiek per angas tarp konstrukcijų dalių. Kritimo pavojų reikia sumažinti, pavyzdžiui, palei išorinį kraštą pastatant pastolius ir tarp angų pritvirtinant saugos tinklą. Montuojant sijas saugos tinklą reikia ištempti ant angų. Betonuojant konstrukcijų dalių kraštus, dėliojant kraigą, keliant gegnes, klojant lentas, montuojant nutekamuosius vamzdžius ir kt. iškils lygiai toks pat kritimo pavojus. Šį kritimo pavojų reikia sumažinti pastatant pastolius su saugiais aptvarais, kai kritimo aukštis didesnis nei 2 m.

Grebėstų klojimas

Grebėstai, naudojami kaip stogo dangos pagrindas, turi būti pakankamai stiprūs. Stogų grebėstus reikia kloti tokiu būdu ir tokia eilės tvarka, kad būtų apsisaugota nuo kritimo tarp gegnių ir prie kraigo. Tai galima padaryti, pavyzdžiui, horizontaliai klojant grebėstus, prikalant abiejų paguldytų grebėstų sujungimo vietą. Apkalant, pavyzdžiui, garažus, šiltnamius ir privačius namus su nedidelio nuolydžio šlaitais, saugos tinklo galima nenaudoti.

Griežti saugos priemonių reikalavimai dirbant aukštyje

Apsaugines priemones nuo kritimo nepaisant aukščio reikia įrengti visuomet, jei kritimas ant apačioje esančio pagrindo ar žemės paviršiaus yra ypač pavojingas dėl, pavyzdžiui, sukrautų medžiagų, išsikišusios armatūros, šachtos, laiptų ar rūsio duobės arba jei atliekami šlifavimo smėliu, valymo aukštu slėgiu darbai ar jie atliekami pavojingais rankiniais darbo įrankiais.
Tačiau saugos priemonių nebūtina įrenginėti, jei pavojus jas įrengti, naudoti ir nuimti yra didesnis nei pavojus nukristi ir jei bus dirbama trumpai. Tokios darbinės situacijos pavyzdys galėtų būti konstrukcijų dalių montavimas iki 3,5 m aukštyje.

Apsauga nuo medžiagų ir kitų daiktų kritimo

Darbuotojai turi suvokti krentančių daiktų keliamą pavojų. Medžiagos ir įranga turi būti tvarkoma ir kraunama taip, kad būtų išvengta pavojaus dėl nuriedėjimo ar nukritimo ant šono.

...Kretingoje, nuo gaterio stalo, pažeidžiant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus nuėmus specialias kreipiančiąsias, krisdamas rąstas sunkiai traumavo staklininką.


Daiktus ar medžiagas, kurios gali nukristi, reikia apsaugoti jas uždengiant, pritvirtinant ar atitveriant. Ant stogų laikomas medžiagas reikia sudėti taip, kad jos nenuslystų ar jų nenupūstų vėjas.

Saugos priemonės

Aptvarai
Aptvarai turi būti pakankamai stiprūs, kad apsaugotų žmogų nuo kritimo. Aptvarai turi būti trijų dalių: porankis 1 m aukštyje, skersinis 0,5 m aukštyje ir 0,15 m aukščio bortelis. Medinius aptvarus galima naudoti, kai atstumas tarp statramsčių ne didesnis kaip 2,25 m, ir kai:

  • porankis viduryje tarp statramsčių turi išlaikyti 1,25 kN (125 kg) koncentruotą apkrovą, jam nepasislenkant daugiau kaip 25 mm nuo pradinės padėties;
  • porankis ir skersinis yra 31 x 125 mm, o bortelis 31 x 150 mm skerspjūvio.

Pastoliai
Pastoliai turi būti suprojektuoti, pastatyti ir prižiūrimi taip, kad darbuotojai nenukristų nuo jų ir kad pastoliai nesugriūtų. Aukštesniuose nei du metrai pastoliuose turi būti įrengti turėklai rankoms, keliams ir kojoms, jei reikia.

...Alytaus r. nuo savadarbių, netvarkingų pastolių (nebuvo tinkamo pakloto) iš 1,5 m aukščio nukrito ir sunkią galvos traumą patyrė   pagalbinis statybos darbininkas.

Pastoliai statomi ir naudojami pagal gamintojo instrukciją. Riziką nukristi tarp pastolių ir fasado, prie kurio jie pastatyti, galima sumažinti pastolius pastačius kiek galima arčiau fasado. Jei atstumas tarp pastolių pakloto ir fasado didesnis nei 0,3 m, pastolių vidinėje pusėje reikia įrengti aptvarus.

...Vilniuje, statybvietės lifto šachtoje, apdailininkai ir glaistė vidinę sieną. Lūžus pastolių skydui, jie abu nukrito į lifto šachtos rūsį ir patyrė sunkią traumą.

Specialus mokyms reikalingas asmenims, statantiems, keičiantiems pastatytus ir demontuojantiems aukštesnius nei 3 m pastolius. Šis mokymo reikalavimas nekeliamas, praėjus kitą profesinį mokymą arba turint patirties.

Statant, keičiant ar demontuojant pastolius, kyla didelė nelaimingų atsitikimų rizika ir susidaro didelės fizinės apkrovos, kurios gali pernelyg apkrauti sąnarius, raumenis ir veikti kraujo apytaką.

Tiek savai, tiek kitų darbuotojų saugai ir sveikatai labai svarbu, kad pastoliai būtų statomi teisingai. Pastolius statyti, remontuoti, ardyti ir keisti gali tik tie darbuotojai, kurie instruktavimo, mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatų nustatyta tvarka yra specialiai apmokyti atlikti šiuos darbus.

Apsauginės stogų sienelės
Apsauginės stogų sienelės turi būti 1 m aukščio ir ant stogo pagrindo tvirtinamos 80- 90° kampu. Apsauginės stogų sienelės turi būti tokios stiprios, kad garantuotai sulaikytų krintantį žmogų.

...Klaipėdoje statomame daugiaaukščiame name dažytojas atsirėmė į apsauginę tvorelę, kuri neišlaikiusi lūžo, ir darbininkas atbulas nugriuvo ant įbetonuotos armatūros strypų. Darbininkas patyrė sunkią traumą - sužaloti vidaus organai. Šiuo atveju apsauginis aptvaras (tvorelė) buvo sumontuota nepatikimai - iš 2,5 cm storio lentų, kurios tarpusavy sujungtos dviem metaliniais 4,5 cm ilgio medvarščiais.

Apsauginės sienelės stiprumą galima išbandyti du kartus leidžiant kristi iš 5 m atstumo kroviniui, kuris turi sverti mažiausiai 75 kg, būti 1,0 m ilgio ir 0,3 m skersmens. Apsauginė sienelė turi atlaikyti tokią apkrovą.

Žmonių keltuvai
Žmonių keltuvus reikia prižiūrėti ir eksploatuoti pagal gamintojo nurodymus. Kas 12 mėnesių kvalifikuotas asmuo turi juos nuodugniai apžiūrėti.

Stogo kopėčios
Stogo kopėčios turi būti pakankamai stiprios ir su kraigo griebtuvais. Kopėčios laikomos saugiomis, jei jos atitinka LST-2+AC:2003 standarto reikalavimus. Darbo vietoje sukonstruotos kopėčios turi atitinti Darbo saugos ir profesinės sveikatos tarnybos reikalavimus. Kopėčias naudoti darbui aukštyje leidžiama tik atliekant laikinus darbus.

Saugos tinklas
Saugos tinklas turi atitikti galiojančių normų ir standartų reikalavimus, eksploatuojamas, išbandomas ir kabinamas pagal gamintojo naudojimo instrukciją.

Apsaugos nuo kritimo įranga
Apsaugos nuo kritimo įranga (saugos diržas su lynu) yra asmeninė apsauginė priemonė, kurią reikia naudoti, jei kitokiu būdu darbo negalima suplanuoti, parengti ir atlikti saugiai. Tvirtinimo vieta, prie kurios kabinamas saugos lynas, turi atlaikyti 10 kN (1 000 kg) apkrovą. Apsaugos nuo kritimo įranga paprastai naudojama tik trumpalaikėms darbo užduotims.

Perdangos
Perdangos turi būti pakankamai stiprios ir apsaugotos, kad nejudėtų. Jų paviršius turi būti neslidus.

Užtvaros
Atitverti galima naudojant kelių žymėjimo priemones, kūgius arba kitokią užtvarą iš lentų, lentjuosčių, plastikinių grandinių ir pan. Plastikinių juostų ir žymėjimo juostų negalima naudoti, nes jos neatitinka patvarumo reikalavimų.

Darbas statiniuose

Duobės, atviros sijų eilės, vamzdžių ir kitų instaliacijų kanalai bei stogo angos kelia darbuotojams pavojų griūdami arba įkrisdami į šias statiniuose esančias angas jie gali susižeisti. Šio pavojaus reikia stengtis išvengti įrengiant aptvarus ar uždangas. Angas sienose, pavyzdžiui, durų angas, reikia apsaugoti aptvarais arba kitomis priemonėmis. Jei, pavyzdžiui, nuo stogo ar perdangos, prie kurios dirbama, reikia nuimti uždangą, darbo metu būtina naudoti kitokias apsaugines priemones, pavyzdžiui, apsaugos nuo kritimo įrangą su lynu.

Darbas ir judėjimas ant darbo paklotų, platformų, pastolių, priėjimo kelių

Jei dirbant iškyla pavojus nukristi iš didesnio nei 2 m aukščio, reikia pastatyti aptvarus arba kitas ne mažiau veiksmingas saugos priemones. Apsaugines priemones reikia įrenginėti visuomet, nepaisant kritimo aukščio, jei kritimas ant apačioje esančio pagrindo yra ypač pavojingas dėl, pavyzdžiui, sukrautų medžiagų, išsikišusios armatūros, šachtos, laiptų ar rūsio duobės, arba jei atliekami šlifavimo smėliu, valymo aukštu slėgiu darbai ar darbai atliekami panašiais pavojingais rankiniais darbo įrankiais. Aptvarus arba užtvarą, kurie trukdo išdėlioti arba pašalinti medžiagas, galima nuimti, jei bus naudojamos kitos saugos priemonės, pavyzdžiui, keltuvas arba apsaugos nuo kritimo įranga. Tą darbo užduotį užbaigus, aptvarus ar užtvarą reikia atstatyti. Atliekant trumpalaikius darbus smulkius remonto ar priežiūros darbus, aptvarus ar užtvaras galima pakeisti pritaikyta apsaugos nuo kritimo įranga, jei pavojus juos įrengiant ir nuimant yra didesnis nei pavojus, kurio siekiama išvengti. Trumpalaikis yra darbas, kurį paprastai galima atlikti per mažiau nei 4 asmens darbo valandos. Tačiau tų 4 asmens darbo valandų negalima traktuoti taip, kad darbo užduotys statybvietėje suskirstomos į periodus po 4 asmens darbo valandas ir visą darbą būtų galima atlikti naudojant apsaugos nuo kritimo įrangą. Pavedant atlikti vieną ar kelias konkrečias užduotis, būtina atsižvelgti į jų pobūdį ir sąveiką su kitais statybvietės darbais.

Kritimo pavojus dirbant ant stogo

Laikinai dirbant dideliame aukštyje, dėl kurio kyla pavojus nukristi, privaloma pasirinkti įrangą, kuri geriausiai užtikrina saugias darbo sąlygas. Dirbant dideliame aukštyje, be to, privaloma naudoti saugos įrangą, kaip apsauginius turėklus. Jei neįmanoma užtikrinti bendrų atsargumo priemonių, reikia naudoti asmenines apsaugos priemones, kaip saugos diržus, pritvirtintus prie saugos lyno ir net saugos tinklus.

...Vilniaus r. (Pikutiškių km.) gamybinėse patalpose maždaug 8 metrų aukštyje švieslangių rėmus montavęs šaltkalvis - montuotojas , lipdamas iš bokštelio ant stogo konstrukcijos, neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant žemės, patirdamas daugybinius kūno sužalojimus.

Plokšti stogai

Kai dirbama ar judama ant stogų, kurių šlaito kampas yra mažesnis kaip 15°, o stogo kraštas daugiau nei 3,5 m virš pagrindo ar žemės paviršiaus, reikia taikyti apsaugos priemones nuo kritimo, naudojant aptvarus arba kitokią patrikimą apsaugą. Jei darbai atliekami palankiomis oro ir vėjo sąlygomis ir ant neslidžios stogo dangos, anksčiau minėtą aukštį galima padidinti iki 5 m.

Kritimo iš 3,5 ir 5 m aukštis matuojamas nuo stogo paviršiaus, ant kurio dirbama, iki apačioje esančio pagrindo. Jei atstumas iki to pagrindo yra nevienodas, imamas didžiausias kritimo auktis.

Jei darbo metu nereikia prie krašto prieiti arčiau nei 2 m, vietoj aptvarų galima pastatyti aiškų ir ryškų ženklą: kelių žymėjimo priemones, kūgius arba kitokią užtvarą iš lentų, lentjuosčių, plastikinių grandinių ir pan. Plastikinių juostų ir žymėjimo juostų negalima naudoti, kadangi jos neatitinka patvarumo reikalavimų. Judėti ir dėti medžiagas už pažymėtų ribų draudžiama. Jei stogo krato apsaugai naudojamas parapetas, jis turi tenkinti visus reikalavimus, keliamus aptvarams, ir, nepaisant jo pločio, būti mažiausiai 1 m aukščio.

Nuožulnūs stogai

Prieš darbo pradžią ant nuožulnių stogų prie stogo pagrindo visuomet reikia įrengti apsaugines priemones nuo kritimo, kai stogo pagrindas yra aukščiau nei 2 m ir darbai atliekami aukščiau nei 5 m virš apačioje esančio pagrindo ar žemės paviršiaus.
Apsaugine priemone gali būti pastoliai ir (arba) apsauginė stogo sienelė, kurios aukštis būtų mažiausiai 1 m virš stogo dangos.
Jei naudojami pastoliai, pastolių paklotas turi būti ne žemiau kaip 0,5 m po stogo krašto pagrindu, o pastoliai turi būti su aptvarais. Prie stogo pagrindo įrengiama apsauginė sienelė, tinklas ir kt., kurie užtikrintai sulaikytų nuo stogo krentantį žmogų.

Atsižvelgiant į stogo šlaitą, turi būti šios saugos priemonės:

Stogai, kurių šlaitai > 15°
Jei stogas slidus, reikia naudoti stogo kopėčias, jei jų negali atstoti lentjuostės.
Stogo kopėčias reikia naudoti nepaisant darbo aukščio, jei nėra saugu vaikščioti stogo danga.

Stogai, kurių šlaitai > 34°
Jei ant tokio stogo dirbama aukščiau nei 5 m nuo ties stogo pagrindu įrengta apsaugine priemone, reikia įrengti vieną ar kelias papildomas sieneles, kad vertikalus atstumas virš artimiausios apsauginės sienelės nebūtų didesnis nei 5 m.
Visuomet reikia naudoti stogo kopėčias, jei vaikščioti stogo danga nėra saugu.

Stogai, kurių šlaitas > 60°
Reikia imtis saugos priemonių kaip ir ant > 34° šlaito stogų, tačiau vertikalus atstumas vir artimiausios apsauginės sienelės negali būti didesnis nei 2 m

Sugriežtinti saugos priemonių reikalavimai atliekant stogų darbus

Kai atstumas nuo stogo krašto iki pagrindo didesnis nei 2 m, kritimo pavojų ties medžiagų kėlimo ir nuleidimo vietomis bei atliekų nuleidimo vamzdžiais reikia sumažinti įrengiant saugos priemones.

Darbo sauga ant stogo

Jei atliekant darbus prie stogo kraigo mūrijant skliautus prie kraigo arba apkalant lentomis, plokštėmis, taip pat montuojant pakraigę pakraigės gegnėmis, lentomis ar trumpomis lentelėmis, kyla pavojus nukristi iš didesnio nei 2 m aukščio, prie stogo kraigo reikia statyti pastolius.
Dirbant ar judant prie stogo kraigo, pavyzdžiui, montuojant stogo dangą arba dirbant ant jau esančio stogo, kyla pavojus nukristi į priekį, atgal ar į šoną. Šį pavojų reikia sumažinti prie stogo kraigo, pavyzdžiui, pastatant apsaugines sieneles, jei dirbama mažesniu nei 2 m atstumu nuo kraigo.

...Plikių kaime (Raseinių r.), remontuodamas grūdų sandėlio pastogę, iš maždaug trijų metrų aukščio nukrito ir patyrė sunkią galvos traumą be saugos priemonių dirbęs traktorininkas.

Nepaisant kritimo aukščio, reikia naudoti saugos priemones, jei nukristi ant apačioje esančio pagrindo būtų ypač pavojinga dėl, pavyzdžiui, sukrautų medžiagų, išsikišusios armatūros, šachtos, laiptų ar rūsio duobės, arba jei atliekami šlifavimo smėliu, valymo aukštu slėgiu darbai ar darbai su panašiais pavojingais rankiniais darbo įrankiais. Tas pats galioja, jei darbo vietos paklotas yra slidus arba pavojingas dėl meteorologinių sąlygų, stogo paviršiaus arba dėl šių išvardintų veiksnių kombinacijos.
Tačiau dirbant trumpalaikius darbus, pavyzdžiui, remontuojant, gali užtekti tik apsaugos nuo kritimo įrangos.

Kritimo pavojus dirbant ant netvirtų stogų  ir kitų paklotų

Senų pastatų (sandėlių, rūsių) restauracija. Šis darbas sudėtingas tuo, kad reikia renovuoti laikantis šiuolaikinių standartų, tuo pačiu išlaikant pastato istorinę vertę. Dėl pastatų amžiaus darbuotojams gali kilti papildomų ir nežinomų pavojų sveikatai ir saugai, pvz., dėl silpnų pastatų konstrukcijų vietų. Dauguma rangovų- tai siauros specializacijos firmos, kurios saugos ir sveikatos srityje paprastai neturi daug patirties ir išteklių. Tai reiškia, kad norint išsaugoti pastatus užtikrinti darbuotojų saugą bei sveikatą, reikia detalaus projekto parengimo ir kruopštaus darbų suplanavimo bei organizavimo.

...Lazdijuose statybvietėje, nuo medinės paaukštinimo priemonės, maždaug iš 1 metro aukščio nukrito ir galvos traumą patyrė pagalbinis darbininkas, prilaikęs montuojamą ventiliacijos ortakį.

Kai kuriems stogams dengti naudojama netvirta danga, pavyzdžiui, dauguma eternito plokščių rūšių, šiferio, stiklo ir PVC plokštės, lentos, suklotos didesniu nei 0,46 m atstumu. Dėl to kyla pavojus įkristi per stogą klojant dangą arba tose vietose, kur ji dar nesuklota.

Klojant stogus ir judant ant užbaigtų stogų, nuo griuvimo galima apsisaugoti tilteliais su turėklais ir pakabinant saugos tinklą tarp tiltelių. Atliekant jau esančio stogo priežiūros ir smulkaus remonto darbus, saugai galima naudoti tiltelius arba stogo kopėčias. Nei klojant stogą, nei dirbant ant jau esančios stogo dangos tinklas negali būti vienintelė saugos priemonė, kadangi jis patikimai neapsaugo nuo kritimo. Krentant į pakabintą tinklą, kyla pavojus užkliudyti kitus kritimo kelyje esančius daiktus. Vaikščioti saugus paklotas gali atstoti saugos tinklą. Jis montuojamas pagal
gamintojo naudojimo instrukcijoje pateiktus reikalavimus. Visuomet reikia atsižvelgti į stogo senumą ir techninę būklę, kadangi per daugelį metų dėl vėjo ir oro poveikio stogo danga, kuri paprastai yra patvari, gali būti susidėvėjusi.

Kitas nepatvarus paklotas

Dirbant ant nepatvaraus pakloto, pavyzdžiui, grebėstų ir kraigo, kur medžiaga tarp jų ar po jais yra netvirta, nuo kritimo ir griuvimo reikia įrengti perdangą. Griaunant ar dirbant senesniuose statiniuose reikia įvertinti paklotą, kuris dėl savo senumo ar nepakankamos priežiūros neteko buvusio patvarumo.

...Vilniuje (Tarandėje), dvibučio gyvenamojo namo statybvietėje, lūžus pirmojo aukšto betoninei perdangos plokštei, ant kurios buvo sukrautos silikatinės plytos, nukrito žemyn ir buvo sunkiai betoninių nuolaužų bei plytų sužalotas apdailininkas. Nuvežtas į ligoninę, nukentėjusysis mirė.

Nuožulnūs, medinio karkaso namų stogai statomi iš medinių karkaso santvarų. Karkaso dalys keliamos kranu į reikiamą vietą ir sukalamos su kryžminėmis sankabomis, taip sukuriant tvirtą stogo karkasą. Visą šitą darbą atlieka stogo dailidės. Kritimai vyksta iš vidinės stogo pusės ir krentama į namo vidų, dažniausiai keletą aukštų. Kol rėmai dar nėra tinkamai sutvirtinti, jie labai lankstūs. Dailidės stovi ant keleto siaurų, svyruojančių gegnių. Kartais jiems reikia lipti gegnėmis, nukabinti krano kablį, ar pataisyti aukščiau esančius sutvirtinimus. Saugumo reikmenys yra nepraktiški, nes dailidėms reikia vaikščioti karkaso viduje. Saugumo tinklai ir kita apsaugos nuo kritimo įranga gali padėti išvengti rimtų sužeidimų, tačiau jie negali panaikinti pačio kritimo grėsmės, be to, dailidė bekrisdamas gali susižeisti, pataikydamas į gegnes. Kritimo pasekmė gali būti sunki trauma ar net mirtis. Sprendimas - plataus naudojimo saugumo sistema iš aliuminio grotelių kilimėlių ar laikinų paklotų. Šios grotelės paklojamos ant gegnių, kai gegnės padėtos į vietą ir sutvirtintos. Kilimėlis suformuoja darbo paviršių, kuris sumažina kritimus ir padeda dailidėms surinkti sutvirtinimus ir kitus stogo įrengimus kaip vandens surinktuvus, vandentiekio sistemas ir t.t. Tai leidžia darbuotojui matyti, ant ko jis stovi. Kilimėlis yra lengvas, patogiai susilankstantis ir pritaikytas užkėlimui ir laikymui ant stogų. Taip pat jis stiprus ir atsparus įvairioms oro sąlygoms. Tinklelių sistema tinka praktiškai bet kokiems stogams, praktiškai apsaugodama nuo visų kritimų. Ši sistema padidina dailidžių darbo produktyvumą, nes jie aiškiai mato ant ko jie stovi, gali lengvai judėti ant laikino, tvirto pagrindo. Naudojimo kaštai sumažėja dėl padidėjusio darbo našumo.

Kiti pavojai darbo vietoje

Susidarius kitoms sąlygoms, kurios kelia pavojų darbuotojams, reikia imtis atitinkamų saugos priemonių, pavyzdžiui, aptverti tą teritoriją, paremti ar, iškilus griuvimo pavojui, uždengti arba užlenkti kyšančius daiktus, armatūrą ir kt.
Darbo įrengimai ir įranga turi būti geros būklės, nuolat tikrinama ir tinkamai naudojama. Rankiniai įrankiai ir kita įranga turi būti geros būklės ir gerai techniškai prižiūrėta. Labai svarbu, kad darbuotojai tinkamai naudotų įrengimus, įrangą ir įrankius.

Bet kokia skylė sienoje ar grindyse, kelianti pavojų, kad kas nors gali įkristi, turi būti uždengta pakankama apsauga, taip pat turi būti įrengtas apsauginis turėklas arba ant skylės uždėtas dangtis.

Dirbant darbus ant kelio dangos arba kitose vietose, kur iškyla eismo pavojus, reikia imtis priemonių, kurios veiksmingai apsaugotų darbuotojus, pavyzdžiui, tinkamai aptverti arba pažymėti ženklais. Vietos, kuriose atliekami ypač pavojingi darbai, pavyzdžiui, pastatų ir konstrukcijų griovimas bei sprogdinimas, turi būti įrengtos taip, kad būtų kuo mažiau rizikos veiksnių ir naudojant reikalingas saugos priemones.

...Vilniuje, statybvietėje, atskilusi plytelės nuolauža sunkiai sužalojo pagalbinio darbininko , be saugos priemonių rankomis lupusio keramikines apdailos plyteles, akį.

Kai darbo metu susidaro dulkės arba kitokia oro tarša, jonizuojanti spinduliuotė, aukšta temperatūra, triukšmas, blogas kvapas ir kt., visa tai reikia kuo daugiau apriboti darbo vietoje arba visiškai pašalinti. Vėdinimo įrangą reikia įrengti ir pastatyti taip, kad būtų išvengta sveikatai kenksmingo triukšmo ir skersvėjo bei kad būtų galima ją saugiai eksploatuoti. Vėdinimo įrangoje turi būti įmontuotas kontrolinis daviklis, kuris leistų kontroliuoti jos efektyvumą.

Iškilus pavojui, kad darbo aplinkos ore gali būti sveikatai pavojingų cheminių medžiagų, reikia užtikrinti oro kontrolę ir imtis veiksmingų saugos priemonių, kad būtų apsaugoti darbuotojai nuo tų medžiagų poveikio.

Tos pačios taisyklės galioja dirbant vietose, kur gali trūkti deguonies. Būtina nuolatinė oro kontrolė.

Be to, būtinas stebėjimas iš išorės ir turi būti imtasi priemonių, kad nukentėjusysis, esant reikalui, būtų greitai ir veiksmingai išgelbėtas bei jam suteikta pagalba.

Jei dirbant iškyla užteršimo pavojus biologinėmis, cheminėmis ar kitomis medžiagomis, kurias saugos ar sveikatos sumetimais būtina nuvalyti nuo odos paviršiaus, netoliese turi būti pakankamai tinkamų pagalbinių priemonių, pavyzdžiui, akių plovimo skystis, atsarginis dušas, praustuvas, jei reikia, karštas vanduo ir specialios valymo priemonės.

Atitinkamose vietose turi būti pastatyti stabilūs saugos ženklai, informuojantys apie ypatingą pavojų statybvietėje arba kitas sąlygas, pavojingas saugos arba sveikatos atžvilgiu.

Darbo vietoje darbuotojai turi turėti galimybę pasinaudoti telefonu.

Atsižvelgiant į statybos darbų apimtį ir/arba veiklos rūšį, darbo vietoje turi būti tinkamos gaisrinės saugos ir gelbėjimo priemonės bei reikalingos pirmosios pagalbos priemonės bei įranga. Taip pat, jei būtina, turi būti numatytos patalpos pirmajai pagalbai teikti. Minėtose patalpose turi būti pagrindinė pirmosios pagalbos įranga bei priemonės.

Ten, kur gali susidaryti ypač pavojingos situacijos, darbo vietoje būtina įrengti aliarmo sistemas, kurios tinkamai praneštų apie pavojų. Gaisrinės saugos priemones reikia reguliariai tikrinti ir prižiūrėti.

Medžiagos ir perteklinės medžiagos turi būti tvarkomos ir kraunamos nustatytoje vietoje taip, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų pavojaus. Prieigos ir gelbėjimosi keliai turi būti atviri ir pažymėti pagal paskirtį.

...Kaune metalo sandėlyje nuo vertikaliai sudėtų metalo kampuočių (150x150x15) krito nestabiliai horizontalioje padėtyje uždėti kampuočiai ir sunkiai sužalojo pagalbinio darbininko koją. Darbuotojas įmonėje dirbo pirmus metus.

  • Visi darbuotojai turi teisę dirbti tokiose sąlygose, kur rizika jų sveikatai ir saugumui prideramai kontroliuojama. Pirmiausia atsakomybė dėl to tenka darbdaviui.
  • Darbuotojai, kurie prisideda  prie pastangų gerinti saugumo sąlygas, yra sveikesni ir saugesni, nei tie, kurie neatsakingai žiūri į saugumą darbe ir patys nesirūpina savo saugumu.

Antano Bunikio piešinys


Nelegalus darbas. Jei dirbate be darbo sutarties - nelegaliai - Jūsų negina darbo įstatymai!  Darbdaviai, naudojantys nelegalų darbą, atsako įstatymų numatyta tvarka (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, 98 straipsnis).
Atsakomybė. Apie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų, darbo įstatymų pažeidimus - Lietuvos Respublikos baudžiamasis  (176 straipsnis) ir administracinių teisės pažeidimų (41 straipsnis)  kodeksai .

Parengta pagal Valstybinės darbo inspekcijos duomenis ir užsienio spaudą

Parengė R. Š.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.


Kategorijos: Darbo sauga, priešgaisrinė sauga (tema), Darbo saugos priemonės, drabužiai
Visi kategorijos straipsniai
Sauga darbe

Sauga darbe

Darbo vietos sauga, darbo vietos paruošimas, darbo saugos priemonės, pavojai darbo vietoje 

Medienos plokštės

Namuose geriau nedeginti baldinių plokščių ir panašių gaminių

Mokslininkai ištyrė degimo produktus, išsiskiriančius deginant klijuotos medienos plokščių atraižas pramoniniame ir buitiniame šildymo katiluose. 

fasadų degumas

Fasadų degumas. Ką tikrino Aplinkos ministerija ir ką siūlo?

Londono „Grenfell Tower" gaisro plitimo priežastimi įvardinos šio daugiaaukščio renovacijoje naudotos fasadų apdailos plokštės. Aplinkos ministerija, norėdama įsitikinti, ar saugi pas mus naudojama fasadų apdaila, patikrino 15 eksploatuojamų įvairios paskirties pastatų. 

Gaisras Londone 2017 birzelio 14

Žurnalistinis tyrimas atskleidė gilumines „Grenfell Tower“ tragedijos priežastis

Praėjus daugiau kaip metams po 2017 metų birželio 14-osios didžiulio gaisro Londono „Grenfell Tower" daugiabutyje, britų žurnalistai kelis mėnesius aiškinosi, kaip susidarė sąlygos šiai tragedijai kilti. 

 
 
Temą atitinkančios įmonės

Palanga


1 2
Sauga darbe Sauga darbe

Darbo vietos sauga, darbo vietos paruošimas, darbo saugos priemonės, pavojai darbo vietoje

Medienos plokštės Namuose geriau nedeginti baldinių plokščių ir panašių gaminių

Mokslininkai ištyrė degimo produktus, išsiskiriančius deginant klijuotos medienos plokščių atraižas pramoniniame ir buitiniame šildymo katiluose.

fasadų degumas Fasadų degumas. Ką tikrino Aplinkos ministerija ir ką siūlo?

Londono „Grenfell Tower" gaisro plitimo priežastimi įvardinos šio daugiaaukščio renovacijoje naudotos fasadų apdailos plokštės. Aplinkos ministerija, norėdama įsitikinti, ar saugi pas mus naudojama fasadų apdaila, patikrino 15 eksploatuojamų įvairios paskirties pastatų.

Gaisras Londone 2017 birzelio 14 Žurnalistinis tyrimas atskleidė gilumines „Grenfell Tower“ tragedijos priežastis

Praėjus daugiau kaip metams po 2017 metų birželio 14-osios didžiulio gaisro Londono „Grenfell Tower" daugiabutyje, britų žurnalistai kelis mėnesius aiškinosi, kaip susidarė sąlygos šiai tragedijai kilti.

kombinuotas siltinimas Fasado šiltinimas mineraline vata ir polistirolu

Fasadų šiltinimui Lietuvoje dažniausiai naudojamas polistireninis putplastis arba mineralinė vata. Abi šios medžiagos iš esmės skiriasi savo reakcija į ugnį. Dažnai pirmasis variantas pasirenkamas dėl pigumo, tačiau nėra visai saugus gaisro atveju, antrasis - šiek tiek brangesnis. Nemažoje dalyje ES šalių praktikuojamas kombinuotas sprendimas.

Nuo gegužės kiekvienuose namuose privaloma įsirengti dūmų detektorių Kaip įsirengti dūmų detektorių ir kaip jis veikia?

Šiuolaikiniai dūmų detektoriai nekaukia prisvilus blynams, bet gelbsti gaisro atveju

Darbo apranga statybininkams Darbo apranga statybininkams

Kaip išrinkti ir sukomplektuoti darbo drabužius statybininkams, kokias savybes privalo turėti darbo apranga.

Gaisrinė sauga Po gaisro Londone - raginimai peržiūrėti ES gaisrinės saugos politiką

Gaisrų ekspertų, ugniagesių, Europos asociacijų ir tarptautinių kompanijų aljansas „Fire Safe Europe“ (FSEU) kreipėsi į Europos komisiją siūlydamas keisti gaisrinės saugos pastatuose politiką. Viena iš siūlomų priemonių – matuoti ir reglamentuoti statybinių medžiagų dūmų toksiškumą.

Priešgaisrinių elektros sistemų funkcionalumo užtikrinimas

Bet kuri priešgaisrinė sistema yra stipri tiek, kiek jos silpniausia grandis.

Kilus gaisrui daugiabutis gali tapti spąstais

Priešgaisrinės saugos specialistai susirūpinę gaisrine sauga senuose daugiabučiuose. Juose praktiškai nelikę numatytų priešgaisrinių bei evakuacinių priemonių.

Giedrius Taraškevičius, UAB „Levoriškis" vadovas Kodėl skiriasi dūmų detektorių kainos?

Atsako Giedrius Taraškevičius, UAB „Levoriškis" vadovas

daugiau
Česlovas Daukšas, UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ projektavimo vadovas	Kokie gaisrinės saugos reikalavimai keliami autoremonto dirbtuvėms?

Atsako Česlovas Daukšas, UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ projektavimo vadovas

daugiau
Vladas Praniauskas Kaip patikrinti, ar medinės konstrukcijos impregnuotos antipirenais?

Atsako dr. Vladas Praniauskas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas

daugiau
Kokie yra priešgaisriniai atstumai tarp medinių namų?

Atsako Vincas Sasnauskas, PAGD Prevencijos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas

daugiau
Dūmtraukis Kokie yra pagrindinai gaisrinės saugos atstumai nuo dūmtraukio, šildymo katilo, pakuros?

Atsako Vincas Sasnauskas, PAGD Prevencijos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas

daugiau
Kompanijų produktai
Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, jo įgalioto asmens mokymai

Darbdavio, jam atstovaujančio asmens programos kursai ir atestavimas bus vykdomas pagal senąją tvarką.

Gaisrai namuose. Dūmtraukio ir ugniakuro apsauga.

Kamino ir židinio apsauga nuo gaisro.

Padidinto saugumo gipskartonio pertvaros ir apkala
Padidinto saugumo gipskartonio pertvaros ir apkala

Neperšaunamos, atsparios įsilaužimui, nepraleidžiančios r...

Atspari ugniai gipskartonio plokštė Knauf Red
Atspari ugniai gipskartonio plokštė Knauf Red (GKF)

Raudona gipso kartono plokštė, priešgaisrinės gipskartoni...

Darbo, darbų saugos pažymėjimas

Darbo saugos pažymėjimas

profesinė rizika

profesinė rizika

Darbuotojų sauga

Darbuotojų sauga

Darbų saugos kursai Vilniuje

Darbų saugos kursai Vilniuje

Darbų sauga Vilniuje

Darbų sauga Vilniuje

Darbų sauga ir sveikata

Darbų sauga ir sveikata

Darbo sauga įmonėje

Darbo sauga įmonėje

Darbo saugos įmonės

Darbo saugos įmonės

Darbų saugos mokymai

Darbų saugos mokymai

Darbų saugos kursai

Darbų saugos kursai

Darbo saugos paslaugos Latvijoje

Darbo saugos paslaugos Latvijoje

Darbinė apranga

Drabužiai darbui, darbo apranga, darbiniai rū...

Darbinės striukės, puskombinezoniai, kelnės

Striukė darbui, darbinės kelnės, darbo apranga, darbo kelnės, puskombinezonis dar...

Darbo drabužių siuvimas

Darbo rūbų siuvimas pagal individualius pageidavimus, uniformų siuvi...

Sauga darbe Sauga darbe

Darbo vietos sauga, darbo vietos paruošimas, darbo saugos priemonės, pavojai darbo vietoje

Medienos plokštės Namuose geriau nedeginti baldinių plokščių ir panašių gaminių

Mokslininkai ištyrė degimo produktus, išsiskiriančius deginant klijuotos medienos plokščių atraižas pramoniniame ir buitiniame šildymo katiluose.

fasadų degumas Fasadų degumas. Ką tikrino Aplinkos ministerija ir ką siūlo?

Londono „Grenfell Tower" gaisro plitimo priežastimi įvardinos šio daugiaaukščio renovacijoje naudotos fasadų apdailos plokštės. Aplinkos ministerija, norėdama įsitikinti, ar saugi pas mus naudojama fasadų apdaila, patikrino 15 eksploatuojamų įvairios paskirties pastatų.

Gaisras Londone 2017 birzelio 14 Žurnalistinis tyrimas atskleidė gilumines „Grenfell Tower“ tragedijos priežastis

Praėjus daugiau kaip metams po 2017 metų birželio 14-osios didžiulio gaisro Londono „Grenfell Tower" daugiabutyje, britų žurnalistai kelis mėnesius aiškinosi, kaip susidarė sąlygos šiai tragedijai kilti.

kombinuotas siltinimas Fasado šiltinimas mineraline vata ir polistirolu

Fasadų šiltinimui Lietuvoje dažniausiai naudojamas polistireninis putplastis arba mineralinė vata. Abi šios medžiagos iš esmės skiriasi savo reakcija į ugnį. Dažnai pirmasis variantas pasirenkamas dėl pigumo, tačiau nėra visai saugus gaisro atveju, antrasis - šiek tiek brangesnis. Nemažoje dalyje ES šalių praktikuojamas kombinuotas sprendimas.

Nuo gegužės kiekvienuose namuose privaloma įsirengti dūmų detektorių Kaip įsirengti dūmų detektorių ir kaip jis veikia?

Šiuolaikiniai dūmų detektoriai nekaukia prisvilus blynams, bet gelbsti gaisro atveju

Darbo apranga statybininkams Darbo apranga statybininkams

Kaip išrinkti ir sukomplektuoti darbo drabužius statybininkams, kokias savybes privalo turėti darbo apranga.

Gaisrinė sauga Po gaisro Londone - raginimai peržiūrėti ES gaisrinės saugos politiką

Gaisrų ekspertų, ugniagesių, Europos asociacijų ir tarptautinių kompanijų aljansas „Fire Safe Europe“ (FSEU) kreipėsi į Europos komisiją siūlydamas keisti gaisrinės saugos pastatuose politiką. Viena iš siūlomų priemonių – matuoti ir reglamentuoti statybinių medžiagų dūmų toksiškumą.

Priešgaisrinių elektros sistemų funkcionalumo užtikrinimas

Bet kuri priešgaisrinė sistema yra stipri tiek, kiek jos silpniausia grandis.

Kilus gaisrui daugiabutis gali tapti spąstais

Priešgaisrinės saugos specialistai susirūpinę gaisrine sauga senuose daugiabučiuose. Juose praktiškai nelikę numatytų priešgaisrinių bei evakuacinių priemonių.