Rizikos vertinimo nuostatai
2008-05-19 14:03 Peržiūros : 2042 SpausdintiKlausimas: Kaip taikyti bendrus rizikos vertinimo nuostatų reikalavimus? Su kokiais iš anksto žinomais pavojais ar kenksmingais veiksniais gali susidurti statybininkai?
Atsakymas: Lietuvoje pusė mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta statybų ir transporto srityse. Tarp pavojingiausių veiklos sektorių - medienos apdorojimas, chemijos pramonė, žemės ūkis, miškininkystė, elektros, dujų ir vandens tiekimas. Trečdalis žuvusiųjų dirbo statybose - jose Lietuvoje darbuotojai žūsta tris kartus dažniau nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse.
Į rizikos vertinimą statybvietėse neturėtų būti žiūrima kaip į kažkokį išskirtinį atvejį Profesinės rizikos vertinimo nuostatų taikymo požiūriu. Nuostatai konkrečiai neriboja, kaip būtent - tik pagal darbo vietas, struktūrinius padalinius, profesijas, darbo procesus ar technologinius procesus ir pan., turi būti atliktas rizikos vertinimas. Tai gali nustatyti pati įmonė (darbdavys), pasirinkdama jai priimtiniausią ir tinkamiausią variantą.
Savaime aišku, kad statybose darbo vietos (statybvietės) teritoriniu požiūriu nėra pastovios ir kinta įvairiu periodiškumu. Statybinėms įmonėms priimtiniausia ir tinkamiausia rizikos vertinimo forma būtų tokia, kai vertinami atskirų profesijų darbuotojų atliekami darbai ar technologiniai procesai. Taip, beje, daroma ir kitose ES šalyse. Beveik visi pavojai, su kuriais susiduria atskirų profesijų darbuotojai tam tikrų technologinių procesų metu statybose, daugiausia yra jau iš anksto nuspėjami ir žinomi. Su netikėtai iškylančiais rizikos veiksniais susiduriama visose pramonės įmonėse, ne tik statybose, ir šiuo atveju prevencines priemones reikia taikyti neatidėliojant, o rizikos vertinime jos būtų atspindėtos pavėluotai ir todėl tai daryti nėra prasmės. Tikintis tokių situacijų, dėl rizikos vertinimo gali būti numatomos organizacinės prevencinės priemonės iškilusiems neatidėliotiniems klausimams spręsti (taip, beje, yra daroma praktikoje ir į tai yra orientuojama teisės aktuose), o šiuo atveju svarbiausia, kad tie dalykai nebūtų paliekami savieigai. Tam statybų sektorių reglamentuojančiuose teisės aktuose ir yra numatyta išankstinės prevencinės priemonės, pvz., darbų saugos koordinatoriai, darbų vadovai, brigadininkai, darbų vykdymo projektai, technologinės kortelės, krovinių stropavimo, pastolių surinkimo bei išdėstymo schemos, darbų vykdymo paskyros leidimai, kas užtikrina saugų einamųjų darbų organizavimą ir vykdymą, tik reikalinga užtikrinti veiksmingą šių priemonių įgyvendinimą ir taikymą.
Pateikiame pavyzdį, su kokiais iš anksto žinomais pavojais ar kenksmingais veiksniais gali susidurti vienos iš populiariausių statybinių profesijų darbuotojai (pvz., mūrininkas) ir darbai, kuriuos jiems paveda ar gali pavesti atlikti statybvietėje. Iš anksto nuspėjami galimi pavojai/kenksmingi veiksniai mūrininkui statybvietėje gali būti:
-
nepatogi padėtis dėl darbo paviršiaus lygio, kartotinių judesių, ergonomiškai nepritaikytų darbo vietų ir medžiagų išdėstymo;
-
judėjimas su kliūtimis, nelygiu, slidžiu, su aštriais daiktais paviršiumi kur yra susižeidimo, įsidūrimo parkritimo pavojus;
-
inventoriaus ir medžiagų nešiojimas - yra griuvimo, sutraiškymo, sąnarių apkrovimo, rankų susižeidimo, nugaros pažeidimo rizika;
-
kritimo iš aukščio pavojus vaikštant ant pastolių, ant perdangų su angomis ar arti krašto, montuojant ar išmontuojant pastolius, konstrukcijų atramas, judėjimas ir patekimas į aukštai esančias darbo vietas ir pan.;
-
valymas aukštu slėgiu - dulkių poveikis, triukšmas, akių užkrėtimas, sužalojimo pavojus trūkus žarnai ir pan.;
-
sandėliuojamų daiktų ar medžiagų griuvimo pavojus, sutraiškymas, prispaudimas, kritimas;
-
klojinių lyginimas, šlifavimas - dulkės, vibracija, triukšmas, kartotiniai judesiai;
-
darbas prieblandoje, prie dirbtinio apšvietimo ar blogai apšviestoje erdvėje - regėjimo sutrikimai, susižeidimo pavojus;
-
darbas (ardymas) su pasenusiais statybų elementais - griuvimo, kritimo pavojus, dulkės, mikrobai, parazitai, vabzdžiai, graužikai ir kiti užsikrėtimo pavojai;
-
darbuotojo judėjimas transporto priemonių, mašinų, kranų, masių judėjimo zonose ar kitose pavojingose zonose kur yra sužeidimo pavojus;
-
kelionės darbo reikalais kai yra eismo rizika, o taip pat kelionės į statybvietę ar iš jos;
-
grunto kasimas ar kiti žemės darbai, kai yra užgriuvimo, prispaudimo ar daiktų kritimo rizika;
-
darbas ant laikančių konstrukcijų kai yra sugriuvimo ar kritimo rizika;
-
statinių ar laikinų konstrukcijų (pastolių, ramsčių) ardymas ar griovimas kai yra sugriuvimo, nukritimo, prispaudimo, sutraiškymo rizika;
-
darbas arti aštrių daiktų, armatūros strypų, metalinių konstrukcijos elementų ir pan. kur yra sužeidimo ar įsidūrimo rizika;
-
darbas kanalizacijos šuliniuose ar mažoje erdvėje, kur yra užtroškimo pavojus, daiktų kritimas, užsikrėtimas mikrobais ir pan.;
-
darbas netoli elektros linijų, laidų, instaliacijų kur yra elektros srovės smūgio pavojus;
-
darbas keliuose ar gatvėse kur vyksta eismas ir yra sužeidimo ar sutraiškymo pavojus;
-
darbas šaltose ar karštose patalpose, šaltyje ar karštyje veikiant saulės ultravioletiniams spinduliams ir yra terminio poveikio pavojus;
-
kontaktas su betonu, cementu, kalkėmis, dažais, klijais, lakais, tirpikliais, skiedikliais, impregnantais ir kitomis cheminėmis medžiagomis dėl kurių yra odos pažeidimo ar apsinuodijimo pavojus;
-
paviršių valymas naudojant chemines medžiagas ar paaukštintą temperatūrą ir yra nudegimo pavojus;
-
medžiagų turinčių sudėtyje asbesto, švino, silicio oksido naudojimas ar ardymo darbai kur gali išsiskirti šių medžiagų dulkės ir yra įkvėpimo ar užteršimo pavojus;
-
transporto priemonių ir mašinų vairavimas kai yra apvirtimo ar susidūrimo rizika;
-
pjovimas, gręžimas ar darbas prie apgadintos izoliacijos laidų kur yra elektros srovės smūgio rizika;
-
dažų, lakų, medienos apdorojimo priemonių purškimas, kur yra apsinuodijimo, akių ar odos pakenkimo rizika;
-
cheminių medžiagų bei dujų balionų sandėliavimas kai yra sprogimo ar užsidegimo rizika;
-
pjovimas deguonimi ar panaudojant kitas šilumines priemones bei paviršių ir daiktų šildymas kur yra nudegimo, apsinuodijimo dujomis ar dūmais pavojus;
-
betono, plytų ar kitų statybinių medžiagų pjovimas, gręžimas ar šlifavimas kai yra dulkių, nudegimo, sužeidimo, vibracijos ir kiti pavojai;
-
virinimo darbai kai yra elektros, nudegimo, apsinuodijimo dujomis, dūmais, UV bei IR spinduliavimo pavojai;
-
pastolių ar kitų klojinių grindų perdėjimas kai yra sugriuvimo ar kritimo rizika;
-
kėlimo įrangos (gervės, skridiniai, suktuvai) ir jos priedų naudojimas, kai yra jos gedimo (lūžimo), krovinio kritimo ar susidūrimo su juo pavojus ir susižeidimo rizika;
-
nešiojamų rankinių pjovimo, gręžimo, perforavimo, montavimo (elektrinių, pneumatinių, terminių ir kt.) įrankių naudojimas kai yra elektros, triukšmo, vibracijos, įpjovimo, perpjovimo, spinduliavimo pavojai ir rizika;
-
įvairių aštrių įrankių naudojimas kai yra įsipjovimo pavojus;
-
pakilimo į aukštį ir nusileidimo priemonių (kėlimo platformų, keltuvų, platforminių keltuvų) naudojimas kai yra sužeidimo ir kritimo iš aukščio rizika;
-
priemonių darbui aukštyje (platformos, kopėčios ir pan.) naudojimas ir yra kritimo iš aukščio rizika;
-
sužalojimo rizika krintančiais iš aukščio daiktais;
-
protinis apkrovimas, stresas dėl atsakomybės, darbų tempo ir pan.
Taigi, Įmonė darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pase pilnai gali atspindėti daugelį iš aukščiau išvardytų pavojų (ypač keliančių didelę grėsmę darbuotojams, pvz.: kritimas iš aukščio, užvirtimas žeme iškasose, sandėliuojamų medžiagų ar statinio konstrukcijų griūtis, eismo rizika, elektros rizika, užtroškimas, asbesto dulkės ir pan.) ir priemones jiems pašalinti arba rizikai sumažinti. Iš esmės šie pavojai ar kenksmingi veiksniai sutinkami beveik visose ar daugelyje statybviečių nepriklausomai nuo to, kur, kada ar kurioje statybvietėje vykdomi statybos darbai.
Trumpalaikių ir netikėtai iškylančių pavojų rizikai sumažinti pase gali būti numatomos tokios operatyvios prevencinės organizacinės priemonės, kaip aiškiai nusakytos darbų vadovo ar brigadininko pareigos sprendžiant iškilusius neatidėliotinus klausimus, darbuotojų instruktavimas ir informavimas, į ką reikia kreiptis iškilus būtinybei, sąveikavimo užtikrinimas tarp statybos darbų koordinatoriaus, atskirų darbdavių ar darbų vadovų bei darbuotojų, operatyvus technologinių kortelių parengimas arba tipinių technologinių kortelių pririšimas prie esamų situacijų, darbų aprašų parengimas, prevencijos priemonių darbų saugos planui pateikimas ir operatyvaus jo koregavimo siūlymų, esant būtinybei, užtikrinimas, atsakingų asmenų pareigų vykdymo kontrolė ir pan.
Tad siekiant užtikrinti realių pavojų poveikio darbuotojams statybvietėje sumažinimą, vertinant riziką, reikia numatyti visas galimas pavojingas situacijas ir rizikas bei įsitikinti, kad vienos rizikos sumažinimas nepadidins kitos. Turi būti numatyti ir tie atvejai, kai keičiantis aplinkybėms, darbo sąlygoms, atsižvelgiant į jau priimtas (įrengtas) saugos priemones, būtų vykdomas nuolatinis stebėjimas, ar pakanka esamų saugos priemonių ar reikia papildomų, ar galbūt visai naujų. Į tokių prevencinių priemonių taikymą ir nukreipia Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų II, IV...VIII skyrių nuostatos.
Taigi, statybos sektoriaus įmonės, kaip ir visos kitos, gerai žinodamos savo atliekamų darbų specifiką, taikydamos Profesinės rizikos vertinimo nuostatų reikalavimus, gali atlikti rizikos vertinimą ir užpildyti reikiamus dokumentus. Aišku, statybos įmonės, nustatydamos riziką, daugumoje atvejų vadovausis subjektyviais vertinimo metodais, priimtina rizika ar ne, ir neatliks kokių nors matavimų, tačiau nustatyti, pvz., rizikai, susijusiai su asbesto dulkių ar kitokių kenksmingų medžiagų uždaroje erdvėje buvimu, įmonė turės atlikti matavimus ir turėti tam priemones, kad galėtų nustatyti realų rizikos laipsnį ir taikyti atitinkamas priemones. Todėl darant prielaidą, kad įmonė savo veikloje gali susidurti su panašiais pavojais, svarbiausia yra, kad Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pase būtų nurodytos tų pavojų prevencinės priemonės, bet ne eilinių matavimų rezultatai ir dėl to pasas neturėtų būti nuolat koreguojamas. Aišku, jeigu yra atliekami matavimai, tai jų rezultatai turi būti dokumentuojami, saugomi, analizuojami bei daromos išvados, ir jei po tam tikro laiko ar kartotinumo pasirodys, kad yra būtinybė taikyti kitas prevencines priemones, turi būti koreguojamas ir Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas. Tokiu pačiu principu turi vadovautis ir kitos pramonės įmonės, pvz., chemijos, vandentvarkos, telekomunikacijų, energetikos ir pan., kurios taip pat kaip ir statybų sektoriaus įmonės susiduria su dinamiškai kintančiomis pavojingomis situacijomis. Taigi, šiuo požiūriu statybų sektorius neturėtų būti išskirtinis.
Valstybinės darbo inspekcijos inf.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!