Kodėl langus reikia montuoti apšiltinimo sluoksnyje?

Vis dar yra manančių, kad užtenka apšiltinti sienas ir pastate bus taupoma šiluma. Taupoma, bet ne tiek, kiek naudojant kompleksinius sprendimus. Jei šiltinant sienas langai būtų montuojami į termoizoliacijos sluoksnį, taupymas būtų didesnis. Jei langai būtų be metalo armuotės - dar didesnis.

Jeigu renovacijoje ar naujoje statyboje pasirenkamas kombinuotas sprendimas - langų profiliai be metalo ir jų vieta šiltinimo sluoksnyje, tai, vertinant šilumos taupymo požiūriu, duoda itin gerą rezultatą.

Bet apie viską iš eilės.

Iki šiol dar didelė dalis gaminamų langų profilių turi metalines armuotes. Jos būtinos norint užtikrinti plastikinių profilių stabilumą. Tačiau metalas - prastas šilumos izoliatorius, todėl, nepaisant stiklo paketų ir kamerų skaičiaus, langų rėmai ir jungtys su siena yra gana nemenki šilumos tilteliai, per kuriuos patiriami šilumos nuostoliai. Geriausiu atveju, pastate su langais, armuotais metalu, galima pasiekti B energinio naudingumo klasę.

Šilumos nuostoliai per rėmus ir jungtis su siena ypač  ryškūs renovuojamuose ir apšiltinamuose pastatuose, nes juose didelė dalis gyventojų langus yra pasikeitę prieš 10 ar net daugiau metų. Visi šių langų profiliai yra su metaline armatūra, sumontuoti ne šiltinimo sluoksnyje, bet laikančiojoje konstrukcijoje - mūro ar gelžbetonio konstruktyve. Tokį pastatą apšiltinus, langai sąlyginai lieka šalti, jų paviršiuje susidaro sąlygos drėgmei ir kondensatui susidaryti, o viso to pasekmė - pelėsiai. Šaltesni langai yra ne tik šilumos nuostoliai, bet ir viena iš pelėsių patalpoje priežasčių.

Tai įvertinę, profilių gamintojai pradėjo gaminti PVC profilius su Rau-Fipro, t.y. sustiprintus ne metalu, o specialia jungiamąja medžiaga su stiklo pluoštu -  Rau-Fipro. Ši medžiaga naudojama „Formulės 1" boliduose bei aviacijos pramonėje.

Profiliai su stiklo pluoštu - šiltesni ir tvirtesni

Jungiamoji medžiaga su stiklo pluoštu, naudojama profilių kameroms, yra itin tvirta, apie 5 kartus tvirtesnė už plastiką, ir tai leido atsisakyti plieno. Profiliai yra stabilūs, tvirti, pagerėjo jų šiluminės savybės, išgaunamas itin glotnus jų paviršius, nes jie papildomai dengiami plastiku. Profiliai su stiklo pluoštu ilgaamžiškesni, geresnės jų garso izoliacinės savybės.

Antra, į profilių kameras papildomai dedamas specialus pašiltinimas - išfrezuotas polistireninio putplasčio įdėklas. Tai papildoma termoizoliacija, leidžianti iki minimumo sumažinti ilginį šilumos tiltelį ir šilumos praradimus pro lango rėmą.

Metalo armuotė 70 mm profiliuose (kairėje, raudona spalva) ir Geneo MD Plus 86 mm profiliai su Rau-Fipro medžiagos kameromis ir pašiltinimas iš specialaus pilko polistireninio putplasčio.

Jeigu tokie pašiltinti langai sumontuojami šiltinimo sluoksnyje - rezultatas tikrai pranoksta lūkesčius. Tą rodo langų, sumontuotų mūre ir greta šiltinimo sluoksnio, izotermos.

Lango, sumontuotų mūro konstrukcijoje, izotermų išsidėstymas.

Lango, sumontuoto šiltinimo sluoksnio ir mūro sandūroje, izotermos.

Kodėl naudinga montuoti langą apšiltinimo sluoksnyje?

Nors modernizavimo proceso, kai pirmiausia pakeičiami langai (montuojami pakeičiamų langų vietoje), o vėliau sienos apšiltinamos iš išorės, neteisingu vadinti negalima, tačiau, jeigu langai būtų montuojami termoizoliacinio sluoksnio plokštumoje klojant šį sluoksnį, būtų gaunami mažesni šilumos nuostoliai per lango perimetru susidarantį ilginį šilumos tiltelį. Langų montavimą tik šiltinimo medžiagos sluoksnyje turėtų naudoti naujų šiuolaikinių pastatų statytojai, norintys pasiekti aukštą energinio efektyvumo klasę. Bet, kaip rodo langų montuotojų apklausa, langų montavimo į šiltinimą procentas yra nuo 5 iki 20 proc. Ir tai daroma tik naujos statybos pastatuose. Kaip sakė apklaustieji, keičiant langus montuoti jų šiuo būdu iš vis neteko.

Kad toks montavimas taupo šilumą, įrodyti nesudėtinga.

KTU Architektūros ir statybos instituto akredituotos Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Raimondas Bliūdžius sako, jog teiginį apie šilumos taupymą galima pagrįsti paprastais skaičiavimais. Kai naujas langas montuojamas keičiamo lango vietoje, lango angokraščio perimetru susidaro ilginis šiluminis tiltelis, kurio vidutinė šilumos perdavimo koeficiento vertė yra apie 0,5 W/(m⋅K).

Lango montavimas keičiamo lango vietoje. Šiuo atveju lango viršuje prie gelžbetoninės atramos Ψ=0,60 W/(m⋅K). Kitose  lango jungties su mūru, keramzitbetoniu, betonu vietose Ψ=0,45-0,50 W/(m⋅K).

Ψ - ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas. Jo vertė gali skirtis priklausomai nuo angokraščio apšiltinimo, tačiau apšiltinti angokraštį, kai langai jau pakeisti, dažniausiai sudėtinga ir nepakanka vietos reikiamam termoizoliaciniam sluoksniui įrengti.

Ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficientas mažesnis, kai langas sumontuojamas prie pat termoizoliacinio sluoksnio, bet tai įmanoma tik apšiltinant pastatą:

Lango montavimas prie termoizoliacinio sluoksnio. Ψ=0,20 W/(m⋅K). Jeigu angokraščiai su užkarpomis, montuojami mažesni langai.

Kai langas montuojamas termoizoliaciniame sluoksnyje sienos apšiltinimo iš išorės metu, susidarančio ilginio šiluminio tiltelio šilumos perdavimo koeficiento vertė yra tik iki 0,1 W/(m⋅K).

Lango montavimas termoizoliaciniame sluoksnyje, Ψ=0,10 W/(m⋅K).

Parinkus efektyvias lango sujungimo su termoizoliaciniu sluoksniu schemas, ši vertė gali būti sumažinta net iki 0,05 W/(m⋅K).

Pavyzdžiui, 120 kv.m ploto gyvenamajame name langų plotas sudaro apie 15 proc. grindų ploto, t.y., 18 kv.m Paprastesniam  skaičiavimui imame, kad tai yra 10 vienetų vienodų langų, kurių matmenys 1,2 x 1,5 m, plotas 1,8 kv.m, perimetras - 5,4 m. Taigi visų langų perimetras 54 m, o savitieji šilumos nuostoliai per langų perimetru susidarančius ilginius šiluminius tiltelius langų montavimo keičiamo lango vietoje atveju bus 27 W/K, montavimo termoizoliaciniame sluoksnyje atveju - 5,4 W/K. Įvertinus vieno šildymo sezono trukmę (219 parų) ir vidaus bei išorės temperatūrų skirtumą (19,6  laipsnių C) gauname, kad šilumos nuostoliai per langų perimetru susidarančius ilginius šiluminius tiltelius langų montavimo keičiamo lango vietoje atveju bus 2781 kWh, o montavimo termoizoliaciniame sluoksnyje atveju - 556 kWh per šildymo sezoną. Skirtumas - 2225 kWh šiluminės energijos, kurios kaina apie 160 eurų per metus.

Šilumos taupymą įrodo ir Vokietijos „Rehau" koncerno mokslininkų atlikti skaičiavimai, pateikiami lentelėje:

Montavimo vieta (lango pozicija 24 cm storio sienoje) Langų dydis 1000mmX1300mm temperatūra lauke -5oC, viduje 20oC	Ψ vertė W/mK		f RSI		langų U vertė iki montavimo 1000X1300	Langų U vertė sumontavus 1000X1300	Šilumos nuostoliai per 4,6 m ilgio šilumos tiltelį
	iš šono	žemai	iš šono
	W/mK		oC	>0,70	W/(m2K)	W/(m2K)	Dujų m3/a arba naftos L/a ekvivalentas
Medinis langas prieš renovaciją	0,1322	0,2189	4,1	0,37	2,7	3,23	5,8
Langas už šiltinimo sluoksnio	0,1037	0,1817	13,9	0,76	1,3	1,73	4,6
Langas prie šiltinimo sluoksnio	0,0395	0,1180	15,3	0,81	1,3	1,5	2,18
Langas šiltinimo sluoksnyje	0,0124	0,0761	17,7	0,91	1,3	1,39	1,01

Sumontuoti šiltinimo sluoksnyje - sudėtingiau

Statybos inžinierius, konstruktorius Alfonsas Vaškevičius pastebi, kad, jei projektuotojai numato langus prie pat termoizoliacijos sluoksnio ar jame, dažniausiai tai daro dėl efektyvesnės architektūrinės išraiškos. „Tokiu atveju šilumos perdavimo koeficientas mažesnis nei montuojant langą sienos konstruktyve, tačiau sandūra tarp sienos ir lango pasidaro gana sudėtinga. Aplink angokraštį montuojamas papildomas apšiltintas rėmas, atramos, turi būti kruopščiai padaryta garo užtvara iš vidaus, o iš išorės sumontuoti papildomi elementai vandeniui nuo lango nuvesti. Kuo sudėtingesni mazgai, tuo sunkiau išvengti klaidų",  - mano konstruktorius. Jo nuomone, montavimas šiltinimo sluoksnyje galbūt neįsigali būtent dėl sudėtingesnio darbo - reikalinga aukštesnė kvalifikacija, didėja darbų kaina.

Parengta pagal "Rehau" informaciją, „Rehau" nuotraukos, Raimondo Bliūdžiaus brėžiniai

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.