Kaip išvengti kondensato ant lango
Kondensato susidarymo prevencija, teisingi lango montavimo būdai, kad nesusidarytų kondensatas daugiau
Daugiabučių renovavimas tapo beveik broko sinonimu - akis bado statybininkų neprofesionalumas bei nesąžiningas statybinių medžiagų tiekimas, todėl investuojantys į namą gyventojai ir juos remianti valstybė negauna lauktos maksimalios energijos taupymo naudos.
Valdininkai šias problemas pripažįsta, tačiau jie neskuba griežtinti statybų kontrolės, kad užkirstų galimybę nemokšoms iš žmonių lengvai pasipelnyti, bei įteisinti nekokybiškai renovuotų pastatų tyrimų, kad būtų aiški investicijomis pasiekta nauda arba padarytų klaidų kaltininkas.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) duomenys patvirtina - atnaujinti daugiabučiai, į kuriuos investuota milijonai litų, itin nevienodai taupo gyventojų būsto šildymo išlaidas. Tačiau kaskart rengiant investicijų planus žadama, kad šios išlaidos sumažės vidutiniškai apie 50 procentų.
Sėkmingiausiai atnaujintų būstų gyventojai gali džiaugtis, kad įgyvendinus projektą realiai jų būsto šildymo išlaidos sumažėjo 60 procentų. Nors tokie skaičiai nustatomi ne tyrimais, o "iš akies".
Bet ne visi projektai tokie sėkmingi, daugybėje namų po renovavimo pavyksta sutaupyti vos 30-40 proc. energijos. Be to, pirmieji į namų atnaujinimą milijonus investavę gyventojai prabėgus vos keleriems metams nuo renovacijos gali didžiuotis tik "pagražėjusiu namo vaizdu", bet ne šilumos taupymu.
Kodėl įdėtos didžiulės investicijos nedavė lauktos maksimalios naudos gyventojams ir energijos taupymo kryptį deklaruojančiai valstybei?
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docento, technikos mokslų daktaro Česlovo Ignatavičiaus atliktas tyrimas, kuriame remtasi tik viešai skelbiamais duomenimis, rodo, kad, pavyzdžiui, Naujojoje Akmenėje, Panevėžyje renovacijos projektai atlikti gana sėkmingai, o kituose miestuose jų rezultatai ne tokie geri.
Lyginant vienodus 60 butų modernizuotus namus trijuose miestuose matyti, kad jų pasiektas šilumos taupymo efektyvumas skiriasi maždaug 1,5 karto. O kartais skirtumas gerokai didesnis.
Kodėl renovavus namus gaunama tokia skirtinga nauda ir tokie skirtingi rezultatai: ar tai lemia statybininkų darbo brokas, ar nepakankama statybos darbo priežiūra? Valdžios atstovų ir mokslininkų nuomonės šiuo klausimu skiriasi.
Nemato poreikio tirti
Aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas LŽ tikino, kad skirtingus renovuotų namų energijos taupymo rezultatus lemia skirtinga pastatų būklė prieš jų modernizavimą ir nevienodos gyventojų galimybės bei poreikiai. "Jeigu iki atnaujinimo pastate buvo įdiegtos neveiksmingos energiją taupančios priemonės arba jų visai nebuvo, tai po modernizavimo tokiame pastate sutaupoma palyginti daug šilumos. O jeigu iki viso namo modernizavimo jame jau buvo pakeisti langai, papildomai apšiltinta dalis atitvarų, sutvarkyta šilumos tiekimo sistema ir kiti dalykai, tai po modernizavimo tokio namo šilumos sutaupymo rodiklis bus gerokai mažesnis nei pirmojo namo", - atsakydamas LŽ dėstė viceministras.
Taigi į vieno namo atnaujinimą jo gyventojams tenka daugiau investuoti, o į kito - mažiau. Bet ar abu namai pasiekia vienodai gerą energijos taupymo rezultatą ir koks jis? Svarbiausia - kiek energijos namas netenka po renovavimo?
Viceministras pripažino, kad didelę įtaką pasiektiems energijos taupymo rodikliams turi ir atliktų statybos darbų kokybė, o ji "toli gražu ne visada patenkinama".
"Statybos techninis reglamentavimas Lietuvoje vykdomas atsižvelgiant į Europos Sąjungos darniuosius statybos produktų standartus, mūsų šalies mokslininkų atliktus tiriamuosius darbus. Visi statybos produktai, naudojami pastatui atnaujinti, privalo turėti jų atitiktį nustatytiems reikalavimams patvirtinančius sertifikatus, atitikties deklaracijas. Užbaigtų statybos darbų kokybė taip pat priklauso nuo juos atliekančių statybininkų profesionalumo. Žinoma, pasitaiko visko: ir nesąžiningų medžiagų tiekėjų, ir nekokybiško darbo", - aiškino jis.
Mokslininkai siūlo stebėti renovavimo procesą ir atlikti blogiausių rezultatų po renovacijos pasiekusių namų detalią patikrą, nustatyti, kodėl nepasiekta projekte planuoto šilumos taupymo efekto, kurį turėjo gauti investicijoms pasiryžę gyventojai: gal buvo priimtas netinkamas konstrukcijų sprendimas, panaudotos Lietuvos klimatui netinkamos medžiagos, gal tai lėmė darbo brokas ar kitos priežastys?
Analogiškai ištyrus geriausiai šilumą taupančius renovuotus namus, jų analizė parodytų, kuriuos tinkamiausius sprendinius reikėtų taikyti plačiau - gyventojams būtų galima pasiūlyti tokius namų renovavimo būdus ir jų sprendinius, kad žmonės po investicijų gautų didžiausią naudą. Drauge valstybei būtų garantuota, kad ji remia naudingiausius renovavimo projektus bei didina energetinių resursų taupymą.
Viceministras G.Šriūbėnas abejoja tokios analizės tikslingumu. Jo nuomone, naudingiau būtų išanalizuoti visą modernizavimo proceso efektyvumą - nuo pastato būklės (iki modernizavimo) detalaus bei tikslaus įvertinimo iki faktinio sutaupymo įvertinimo po modernizavimo. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į gyventojų norą esant galimybei palaikyti aukštesnę nei prieš renovaciją patalpų temperatūrą.
Sandarumas privalomas tik naujiems pastatams
Pasak kai kurių Lietuvos mokslininkų, mūsų krašte neįmanoma objektyviai nustatyti, ar pagal Daugiabučių atnaujinimo programą renovuojamo namo projekte numatyti normatyvai buvo įgyvendinti, o gyventojų ir valstybės įdėtos lėšos, siekiant taupyti šildymo išlaidas, tikrai atsiperka.
Tačiau iki šiol Lietuvoje neįteisinta ir neatliekama renovuotų namų šilumos pralaidumo bei izoliacinių medžiagų sandarumo patikra laboratoriniais prietaisais. LŽ jau rašė, kad tam tikro dydžio valstybės finansinė parama skiriama pasiekus ne mažesnį nei 40 proc. energijos taupymą, tačiau nei paramą už tokį "pasiekimą" gaunančios bendrovės žino, kokie tikrieji pasiekimai, nei jų įrodančių ekspertų išvadų prašoma dalijant valstybės paramos lėšas.
Aplinkos viceministras mano, kad renovuotų namų šilumos pralaidumo bei izoliacinių medžiagų sandarumo patikra laboratoriniais prietaisais būtų netikslinga. Bet jis pripažino, kad ją pagaliau numatoma taikyti Lietuvoje naujai statomiems pastatams.
Pasak S.Šriūbėno, šiemet numatyta griežtinti pastato atitvarų projekto techninius reikalavimus, siekiant Lietuvoje pamažu pereiti prie reikalavimo projektuoti ir statyti mažai energijos vartojančius pastatus. Atitvarų, kaip ir viso pastato, sandarumo užtikrinimas esąs privalomas rodiklis.
"Planuojame griežčiau kontroliuoti, kaip įgyvendinami statybos reglamento ir įstatymų reikalavimai, kuriame įgyvendinamų projektų kontrolės sistemą, svarstome galimybę nustatyti prievolę atlikti visų naujai statomų pastatų sandarumo matavimus", - informavo aplinkos viceministras.
Reikalavimai nustatyti, bet ignoruojami
Nepriklausomas statinių ir jų projektų ekspertas, VGTU docentas Č.Ignatavičius LŽ pasakojo, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje yra įteisinta ir sėkmingai veikia pastato šiluminės varžos patikra laboratoriniais prietaisais. "Vokiečiai todėl ir sukūrė tokius prietaisus, ir juos gamina, kad gautų gerą statybos darbų kokybę. O kaip gi kitaip ją nustatysi? Manau, privaloma tikrinti ją charakterizuojančius rodiklius", - stebėjosi mokslininkas.
Č.Ignatavičius parodė Statybos techninį reglamentą (STR), kurio skyriaus "Pastatų atitvarų šiluminė technika" vienas punktų nustato, kad gyvenamųjų namų sienų šilumos perdavimo koeficientas turi būti 0,20, o modernizuojamų arba papildomai šildomų pastatų sienų - 0,25. "Nustatyti tokie reikalavimai. Projektuotojai taip ir suprojektuoja. O gauto realaus rezultato pastačius ar renovavus namą niekas netikrina. Tokia patikra neįteisinta. Tai gerai, ar ne?" - retoriškai klausė mokslininkas.
Pasak jo, Vokietijoje net leidžiami defektologijos leidiniai. Juose spausdinami moksliniai straipsniai, kuriuose tie defektai nagrinėjami. Vėliau sudaromi tų defektų katalogai, juose defektai apibendrinami, nurodomos priežastys, kodėl jie atsiranda, bei siūlomos priemonės jų išvengti - kad projektuotojai, statybininkai mokytųsi ir nedarytų klaidų.
Tuo metu mūsų statybininkai dažnai nė patys nesupranta, kodėl vienas darbas pavyksta, o kitas ne - rezultatas netgi neatitinka projektinių reikalavimų. "Būna didžiulių nukrypimų nuo projekto", - tikino Č.Ignatavičius. Jis prisiminė vieną istoriją, kai statybų įmonei per krizę nepavyko parduoti pastatyto gyvenamojo daugiabučio ir teko jį per žiemą pačiai išlaikyti - taigi ir šildyti naujus, ką tik įrengtus butus. "Jie žiūri, kad tie butai kažko daugokai pleškina šilumos. Pasikvietė mane, kad prietaisais pamatuočiau sienų šilumos varžą. Rezultatas truputį negražus buvo, - šypsodamasis pasakojo mokslininkas. - Statybininkai pripažino mano gautus rodmenis, bet patys nesuprato, ką statydami padarė ne taip. O juk sienų šilumos perdavimo kokybę gali lemti daug dalykų: naudojamos medžiagos, ar plokštės sandariai sudedamos, kuo ir kaip jos klijuojamos ir pan."
Docento Č.Ingatavičiaus nepavyko išprovokuoti išsakyti savo nuomonę, kodėl valdžia vengia įteisinti renovuotų namų patikrą laboratoriniais prietaisais - tiksliai išsiaiškinti pasiektą energijos taupymo naudą, nors valstybės pinigais remiami renovacijos projektai. Galbūt bijoma, kad viešai paaiškėjus, kokia realiai menka investicijų į būsto atnaujinimą nauda, dar labiau sumažės norinčiųjų dalyvauti daugiabučių atnaujinimo programoje? "Nekomentuosiu. Jūs, žurnalistai, geriau žinote", - nusijuokė jis.
Mokslininko nuomone, dabar nepakanka naudojamo rodiklio, kai skaičiuojamos šilumos energijos sąnaudos prieš ir po renovacijos (kiek šilumos energijos sunaudojama vienam kvadratiniam metrui šildomo ploto). "Juk tai nėra kokybės rodiklis, - pabrėžė jis. - Be to, taip ir lieka neaišku, kodėl vienur po renovavimo šilumos sutaupoma daugiau, kitur - mažiau. O jeigu statybininkams būtų parodyti jų padaryti defektai, gal jie ateityje kokybiškiau dirbtų ir žmonės nebebijotų renovuoti namų."
Č.Ignatavičius yra apskaičiavęs, kad 55 proc. statybos defektų atsiranda dėl netinkamai atliktų darbų, 18 proc. - dėl netinkamo projektavimo ir 11 proc. - dėl netinkamos eksploatacijos.
Kodėl renovacija tapo keiksmažodžiu
Č.Ignatavičius - už renovaciją, bet jam neramu, kad daugiabučių atnaujinimui skiriamos milijoninės lėšos gali būti naudojamos neefektyviai. "Juk ne vienai dienai šituos darbus darome. Savo vaikams ir anūkams tuos namus paliksime. Turime stengtis, kad paliktume ne laužą, griuvėsius, o tvarkingus namus", - kalbėjo jis.
VGTU docento Gintaro Šiupšinsko nuomone, žmonės neskuba renovuoti savo daugiabučių ir dėl baimės būti skolingiems bankams, ir dėl nepasitikėjimo statybos bendrovių atliekamų darbų kokybe. "Jeigu aš dabar renovuočiau pastatą, pirmiausia labai įdėmiai rinkčiausi darbų prižiūrėtoją ir nepagailėčiau jam pinigų. Kita vertus, norint pasirinkti gerą prižiūrėtoją, reikėtų turėti "juodąjį" blogų prižiūrėtojų sąrašą, kad tie, kurie blogai prižiūrėjo darbus, būtų baudžiami. O patikrinti, ar namas renovuotas gerai ir atitinka projekte numatytus rodiklius, labai paprastas. Tokių specialistų Lietuvoje pakanka. Vis dėlto iniciatyvą turi rodyti valdžios atstovai. Už renovaciją atsako Aplinkos ministerija. O kodėl ji į tai formaliai žiūri? Todėl ir išeina, kad renovacija Lietuvoje yra kaip keiksmažodis. Kodėl ministerija negali inicijuoti modernizuotų namų tyrimo, nesuprantu. Jis tikrai kainuotų mažiau, nei renovacijos proceso viešinimas", - ironizavo VGTU docentas G.Šiupšinskas.
Skaičiai
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa pradėta įgyvendinti 2005 metais.
2011 metais jai buvo skirta 17,9 mln. litų valstybės biudžeto ir 7,054 mln. litų ES lėšų (iš Ignalinos paramos fondo).
Iš viso pagal šią programą Lietuvoje atnaujinti 442 daugiabučiai namai. 2011 metais atnaujinti 85 daugiabučiai namai.
Vidutinė investicija į 5 aukštų daugiabutį namą siekia 1,2 mln. litų.
Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis 2009 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 37 267 daugiabučiai (3 ir daugiau butų) namai, iš jų apie 35 tūkst. pastatyti pagal statybos techninius normatyvus, kurie galiojo iki 1993 metų.
Arvydas JOCKUS
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės?
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens renovavimas, atnaujinimas, radiatorių keitimas ir šilumos reguliavimo įdiegimas. Pagal mažosios renovacijos arba šilumos punktų atnaujinimo programą daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones, numatyta iki 80 proc. valstybės parama. Paraiškas galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d.
Renovacijos efektas didele dalimi priklauso nuo sienų šiltinimo. Ventiliuojamo fasado sistemos medžiagos, dėmesys technologijai ir detalėms lemia geriausią renovacijos rezultatą.
Kaip turi būti hermetizuotos tarpblokinės siūlės, pažeistų tarpblokinių siūlių užtaisymas
A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.
Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.
Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas
Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.
Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.
Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.
Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?
Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės?
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens renovavimas, atnaujinimas, radiatorių keitimas ir šilumos reguliavimo įdiegimas. Pagal mažosios renovacijos arba šilumos punktų atnaujinimo programą daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones, numatyta iki 80 proc. valstybės parama. Paraiškas galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d.
Renovacijos efektas didele dalimi priklauso nuo sienų šiltinimo. Ventiliuojamo fasado sistemos medžiagos, dėmesys technologijai ir detalėms lemia geriausią renovacijos rezultatą.
Kaip turi būti hermetizuotos tarpblokinės siūlės, pažeistų tarpblokinių siūlių užtaisymas
A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.
Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.
Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.
Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas
Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.
Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.
Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.
Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?
Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.
Visi žinome, ką reiškia renovacija, mažinanti šilumos energijos sąnaudas. O ką reiškia renovacija pagal aktyvaus namo (Active House) arba darnaus tvarumo principus? Tai kur kas daugiau nei energijos taupymas.
Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos
Sutaupytos šilumos energijos skaičius turėtume užrašyti ant atnaujintų namų fasadų arba stenduose, kokie yra įrengiami skelbiant apie ES paramą. Tuomet visiems būtų aišku, kokie yra renovacijos rezultatai
Ar įmanoma seną daugiabutį paversti energijos beveik nenaudojančiu pastatu? Kokias problemas turi išspręsti projektuotojai, rangovai ir gyventojai?
Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje populiaru modernizuojant pastatus juos šiltinti gatavais konkrečiam pastatui gamykloje pagamintais skydais su užpildu. Tokius skydus pabandė gaminti ir naudoti kaimynai latviai.
Kiekvienas esame girdėję posakį „padaryta kaip sau“, kuris reiškia labai gerai atliktą darbą. Ar tai tinka modernizuojamam daugiabučiui, visuomeniniam pastatui?
Jeigu nenorime, kad mūsų daugiabučių rajonai ateityje taptų „getais", turime pradėti veikti jau dabar.
Kaip renovuoti balkoną, kokie darbai ir medžiagos reikalingi balkono remontui
Daugiabučių modernizavimo projektuose iš esmės naudojami trys išorinių sienų apšiltinimo ir apdailos variantai.
Apie Paryžiuje atnaujintą praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio 16-os aukštų daugiabutį parašė kone visų Europos šalių architektūros ir statybų žiniasklaida.
Kodėl ši fasadų apdaila išskirtinė? Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių automobiliai priskiriami prestižinių klasei – medžiagų kokybės, patikimumo, ilgaamžiškumo, dizaino.
Fasado šilumos izoliacija – tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Ant fasado pagrindo iš eilės klojami ir tarpusavyje tvirtinami fasado šilumos izoliaciniai sluoksniai.
ES Energinio efektyvumo direktyva įpareigoja imtis griežtesnių šilumos taupymo priemonių. Tarp sektinų pavyzdžių - bendrovės, kurios investicijas atgauna iš sutaupytos šilumos. Pastatų atnaujinimas pagal ESCO modelį
Praktiniame daugiabučių modernizavimo procese atsiranda daugybė klausimų, kurie ne iki galo numatyti ir apgalvoti.
Tinkuoto fasado sandara. Tinkuoto fasado montavimas. Tinkuojamų fasadų privalumai ir trūkumai
Kuo ir kaip apšiltinti pastatus, kad rezultatas būtų maksimaliai efektyvus šilumos taupymo požiūriu?
Pastaruoju metu pastatų šiltinimo iš išorės ir renovacijos derinimas darosi vis populiaresnis
Tinkamai parinkta namo išorės apdaila pagerina ne tik jo estetinį vaizdą, bet ir šilumos izoliaciją, apsaugo nuo aplinkos poveikio, taigi, ir didina namo išliekamąją vertę.
“Pastatų energinio naudingumo sertifikatai privalomi tik juos statantiems, išnuomojantiems arba parduodantiems, - sako Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso valdymo skyriaus vedėjas Tomas BARANAUSKAS.
Norint, kad fasadas tarnautų ilgai ir nekeltų rūpesčių, nepakanka teisingai pasirinkti fasado apdailos būdą; labai svarbu išsirinkti tinkamus, kokybiškus dažus.
Namo sienas reikia prižiūrėti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Ypač lauko sienų priežiūra aktuali senos statybos namams. Dažniausiai sienų priežiūros problemas tenka spręsti blokinių namų gyventojams.
Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Šilumos siurbliai, šilumos siurbliai oras vanduo, oras vanduo šilumos siurbliai renovacijai.
Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos
Kaip suremontuoti balkoną, medžiagos balkono remontui, kaip teisingai sutvarkyti apleistą balkoną
daugiauKuo skiriasi statinio rekonstrukcija nuo kapitalinio remonto? Ar abiem atvejais reikalingi leidimai?
daugiauAtsako Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė
daugiauAtsako Edvardas Petrauskas, BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas
daugiauAtsako Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė
daugiauKondensato susidarymo prevencija, teisingi lango montavimo būdai, kad nesusidarytų kondensatas daugiau
Laminuota (sluoksniuota) polistireninio putplasčio plokšt...
Nibe šilumos siurbliai oras-vanduo, šilumos siurblio ener...
THERMOPAL sanuojanti tinkavimo sistema, sanavimo tinkas, ...
Cementinės plokštės fasadų apdailai, drėgmei ir vandeniui...
Stipriai drėgmės ir druskų paveiktiems fasadams atstatyti...
Senojo lifto pakeitimas moderniu suomių firmos KONE liftu
Renovacija - namų apšiltinimas termo vata Gamo Lietuvoje
Stogų renovavimas, stogo renovacija
Daugiabučio renovacija
Mozaikiniai tinkai rekomenduojami "sunkiausiose" vietose:...
Aukščiausios kokybės statybinių cheminių medžiagų gaminto...
Fasadinių medžiagų gamintojas plečia prekybos partnerių t...
Smeliavimo darbai, medienos smėliavimas, medienos valymas...
Namo fasado valymas, fasado valymas smėliasrove, srautini...
Grafiti valymas nuo sienų, grafiti valymas Vilnius. Grafi...
Mūro valymas smėliasrove, smėliavimo darbai, plytu valyma...
Smėliavimo darbai visoje Lietuvoje. Metalo smėliavimas, d...
Buto šilumos mazgai
HERZ sprendimai pastatų šildymo sistemų renovaci...
A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.
Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.
Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.
Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas
Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.
Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.
Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.
Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?
Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.
Visi žinome, ką reiškia renovacija, mažinanti šilumos energijos sąnaudas. O ką reiškia renovacija pagal aktyvaus namo (Active House) arba darnaus tvarumo principus? Tai kur kas daugiau nei energijos taupymas.
Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos
Sutaupytos šilumos energijos skaičius turėtume užrašyti ant atnaujintų namų fasadų arba stenduose, kokie yra įrengiami skelbiant apie ES paramą. Tuomet visiems būtų aišku, kokie yra renovacijos rezultatai
Ar įmanoma seną daugiabutį paversti energijos beveik nenaudojančiu pastatu? Kokias problemas turi išspręsti projektuotojai, rangovai ir gyventojai?
Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje populiaru modernizuojant pastatus juos šiltinti gatavais konkrečiam pastatui gamykloje pagamintais skydais su užpildu. Tokius skydus pabandė gaminti ir naudoti kaimynai latviai.
Kiekvienas esame girdėję posakį „padaryta kaip sau“, kuris reiškia labai gerai atliktą darbą. Ar tai tinka modernizuojamam daugiabučiui, visuomeniniam pastatui?
Jeigu nenorime, kad mūsų daugiabučių rajonai ateityje taptų „getais", turime pradėti veikti jau dabar.
Kaip renovuoti balkoną, kokie darbai ir medžiagos reikalingi balkono remontui
Daugiabučių modernizavimo projektuose iš esmės naudojami trys išorinių sienų apšiltinimo ir apdailos variantai.
Apie Paryžiuje atnaujintą praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio 16-os aukštų daugiabutį parašė kone visų Europos šalių architektūros ir statybų žiniasklaida.
Kodėl ši fasadų apdaila išskirtinė? Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių automobiliai priskiriami prestižinių klasei – medžiagų kokybės, patikimumo, ilgaamžiškumo, dizaino.
Fasado šilumos izoliacija – tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Ant fasado pagrindo iš eilės klojami ir tarpusavyje tvirtinami fasado šilumos izoliaciniai sluoksniai.
ES Energinio efektyvumo direktyva įpareigoja imtis griežtesnių šilumos taupymo priemonių. Tarp sektinų pavyzdžių - bendrovės, kurios investicijas atgauna iš sutaupytos šilumos. Pastatų atnaujinimas pagal ESCO modelį
Praktiniame daugiabučių modernizavimo procese atsiranda daugybė klausimų, kurie ne iki galo numatyti ir apgalvoti.
Tinkuoto fasado sandara. Tinkuoto fasado montavimas. Tinkuojamų fasadų privalumai ir trūkumai
Kuo ir kaip apšiltinti pastatus, kad rezultatas būtų maksimaliai efektyvus šilumos taupymo požiūriu?
Pastaruoju metu pastatų šiltinimo iš išorės ir renovacijos derinimas darosi vis populiaresnis
Tinkamai parinkta namo išorės apdaila pagerina ne tik jo estetinį vaizdą, bet ir šilumos izoliaciją, apsaugo nuo aplinkos poveikio, taigi, ir didina namo išliekamąją vertę.
“Pastatų energinio naudingumo sertifikatai privalomi tik juos statantiems, išnuomojantiems arba parduodantiems, - sako Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso valdymo skyriaus vedėjas Tomas BARANAUSKAS.
Norint, kad fasadas tarnautų ilgai ir nekeltų rūpesčių, nepakanka teisingai pasirinkti fasado apdailos būdą; labai svarbu išsirinkti tinkamus, kokybiškus dažus.
Namo sienas reikia prižiūrėti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Ypač lauko sienų priežiūra aktuali senos statybos namams. Dažniausiai sienų priežiūros problemas tenka spręsti blokinių namų gyventojams.
alba
Straipsnio vertinimas: 8
Aplinkos ministerija jau 10 metų nenori turėti renovuotų namų šilumos sąnaudų srebėsenos. Įtariu, kad bijo parodyti blogus renovacijos rezultatus. mokslo vyrai iš VGTU ponai doc. Šiupšinskas ir doc. Ragoža nagrinėdami Architektų g. 91 namo renovacijos rezultatus priėjo prie iš kojų verčiančios išvados, kad priemonės pilnai pasiteisino, apšiltinimas atsipirks per 7 metus. Bet tai jų teoriniai, pritempti skaičiavimai, nes jie rėmėsi tuo, kad temperatūra pastate buvo +15 l.C, o dabar +21 l.C O +15 jie nekritiškai paėmė iš namo audito. Paklausti, kodėl šio namo šilumos sąnaudos mažai skiriasi nuo tokių pat nešiltintų, pareiškė, kad tuo aspektu šio namo problemų jie nenagrinėjo. Renovacijai eina milijonai, reklamai ir agitacijai bandoma prakišti 35 milijonus, o stebėsenai, analizei pinigų neskiriama. O jei ir skiriama kaip minėtu VGTU atveju, tai pabandyk parodyti liūdną tiesą, ateityje užsakymo analizuoti nesulauksi. O kritiškos doc. Č.I. pastabos stabdomos, jis AM vadukų ignoruojamas.
2012-03-07 19:27